Ekonomiškas dalinių siuntų gabenimas mikroautobusais Anglijoje: kaip tai vyksta be marketingo saldainių

Jau kokią dvidešimt ketvirtą (ne, atsiprašau, dvidešimt antrą) metus sukuosi tarp Lietuvos ir Anglijos, vežiodamas daiktus, kuriems didelės fūros – per didelė prabanga, o paštu ar kurjeriu – per didelis galvos skausmas. Dalinių siuntų gabenimas mikroautobusais Anglijoje man nėra šiaip darbas, tai daugiau gyvenimo būdas, kai pažįsti kiekvieną greitkelio vingį nuo Vilniaus iki Doverio. Daug kas mano, kad tai brangus ir lėtas procesas, bet tiesa ta, kad jei turi nuo virtuvės kočėlo iki sofos dydžio krovinį, mikroautobusas dažnai būna tas auksinis viduriukas. Ne visada tobulas. Kartais net nepatogus. Bet ekonomiškas ir, svarbiausia, žmogiškas.

Iš pradžių – viskas, kas svarbu

Ar tinka toks gabenimas, kai turiu tik kelias dėžes ir vieną komodą?

Tinka ir dar kaip. Aš visada sakau – jei turi mažiau nei pilnos mažos fūros krovinį, mikroautobusas yra tavo draugas. Kelios dėžes, komoda, gal dar keli maišai drabužių – tai toks tipinis klientas, su kuriuo susiduriu kelis kartus per savaitę. Žinoma, reikia žinoti komodos matmenis, nes būna, kad žmonės paminima "mažą spintelę", o čia atneša trisdešimt kilogramų monstrą iš IKEA. Bet jei tikrai sudėtinga nevadiname – vietos atstumas bus. Praeitą mėnesį vežiau labai panašų rinkinį iš Kauno į Bristolį. Žmogus sutaupė apie trečdalį kainos, lyginant su individualiu pervežimu. Taip, kartais reikia palaukti dieną kitą, kol susidėlioja likusi siunta, bet piniginei tai tik į naudą.

Kokio dydžio kroviniai dar priskiriami daliniams?

Dažniausiai tai yra nuo vieno kubinio metro iki maždaug dvylikos. Kitaip tariant, jei tavo daiktai telpa į standartinį "Sprinter" ar "Transit" krovininį mikroautobusą kartu su kitais kroviniais – viskas gerai. Būna tokių, kur atveža pusę buto turinio, tada jau reikia arba dviejų reisų, arba didesnės mašinos. Aš paprastai skaičiuoju taip: jei telpa ant vienos euro paletės arba dviejų, bet neprikrauni ant viršaus iki lubų, mikroautobusas dar suvaldo. Praktiškai tai yra maždaug iki keturių su puse metro ilgio, dviejų pločio ir panašaus aukščio erdvė. Bet kiekvienu atveju geriausia pasikonsultuoti, nes aš matęs ir penkių dėžių, kurios užima abnormaliai daug vietos dėl to, kad žmonės deda tuščias dėžes vieną į kitą be jokios logikos.

Ar tikrai svarbu, kokiu mikroautobusu veža – juk visi vienodi?

Visai ne. Yra didelis skirtumas tarp seno "Sprinter" be klimato kontrolės krovinių skyriuje ir naujesnio, kur vairuotojas stebi temperatūrą. Žiemą per kelionę per Europą kabina šaltis, o vasarą krovininėje gali būti kaip saunoje. Baldams tai nesvarbu, bet elektronikai – jau problema. Dar svarbu, ar mikroautobuse yra tvirtinimo diržai, ar tiesiog daiktai sumesti. Aš asmeniškai dirbu su tokiais, kur turi pilną pakrovimo įrangą – ratukus, keltuvus, antrasienes. Nes jei vairuotojas veža tavo šaldytuvą, o neturi net krovinių diržų prisitvirtinti, greitai tame šaldytuve atsiras tik daili dužinė. O šiaip tai taip, iš šono visi mikroautobusai atrodo vienodai. Kaip ir visi vairuotojai, kol neprabyla.

Kiek maždaug kainuoja dalinių siuntų gabenimas mikroautobusais iš Lietuvos į Angliją?

Tiesiogiai pasakysiu maždaug, nes tiksli kaina be matmenų – tas pats, kas spėlioti. Jei turi kokias penkias šešias standartines dėžes ir jos eina daliniu kroviniu jungtinėje siuntoje, šiuo metu kaina galėjo svyruoti nuo šimto keturiųdešimt iki dviejų šimtų eurų priklausomai nuo tikslaus miesto. Į Londoną ir aplinkines vietoves pigiau, nes ten važiuojama dažniausiai, todėl mažiau tuščios eigos. Į Škotiją ar Velso gilumą – brangiau, nes reikia pervežinėti. Kuras, keltai, draudimai – viskas kinta. Aš stengiuosi nustatinėti fiksuotą kainą už kubinį metrą, tada aiškiau. Bet jei kas nors tau žada pervežti penkiolika didelių dėžių už penkiasdešimt eurų, greičiausiai ten kažkas ne taip. Arba kažko nežinai. Greičiausiai nežinai.

Kainos, apie kurias niekas tyli

Kodėl mikroautobusas kartais net pigesnis negu didelė fūra?

Štai čia geras klausimas. Fūra kainuoja, jei ją pilnai užkrausi. Bet jei renkiesi dalinį krovinį fūroje, mokėsi ne tik už savo daiktų gabenimą, bet ir už logistikos grandinę – perkrovimai terminaluose, didesnės sunkvežimių kelių rinkliavos, brangesni keltai. Mikroautobusas – lankstesnis. Jis pravažiuoja ten, kur fūrai draudžiama įvažiuoti. Nereikia samdyti atskiro krautuvo. Vairuotojas pats krauna. Mano skaičiavimu, jei turi iki septynių aštuonių kubų daiktų, per Jungtinę Karalystę mikroautobusas gaunasi pigesnis negu didelės fūros pervežimas, bent jau mano praktikoje. Supranti, ne viskas taip kaip mokykloj mokė. Ai, nesvarbu, svarbu, kad sutaupytum.

Kaip suprasti, kad mokų tikrai tik už savo vietą, o ne orą kažkuriame kampelyje?

Čia viskas paprasta. Kai veži dalinį krovinį, mokėk už užimamą erdvę. Arba už svorį, jei jis kritinis. Aš visada siūlau klientui pamatuoti arba nufotografuoti. Kartais žmonės atsiunčia nuotrauką, aš jau akies mirksniu pataikau pasakyti – tai bus pusantro metro ilgio. Kai kurie vežėjai, tiesą sakant, bando prašyti už visą mikroautobusą, nors tu ten užimi trečdalį. Tai nesąžininga. Patikrink sutartį. Jei ten nėra aiškiai nurodyta, kiek kubų tau priklauso, geriau eik kitur. Buvę atvejų, kai klientas skambina ir sako, kad kažkas dar pridėjo šimtą eurų, nes "nebėra vietos kitur". Nu ką aš galiu pasakyti – skaityk ką pasirašai. Aš savo klientams siūlau tik tai, ką mato. Ir nieko daugiau.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, kuriuos reikia žinoti iš anksto?

Būna. Ne pas mus, bet rinkoje būna. Pavyzdžiui, kai kurie papildomai ima už keltą per Lamanšą, nors tai turėjo įskaičiuoti. Arba už "tikslų laiku" pristatymą, kai iš tikrųjų jie ir taip važiuoja ten. Aš to nedarau, bet esu girdėjęs. Dar pasitaiko mokestis už laukymą pas klientą, jei krauniesi ilgiau nei pusvalandį. Logiška, bet turi žinoti. Kuro priemoka irgi kartais nustatoma atskirai, jei naftos kaina pašoksta staiga. Aš asmeniškai fiksuoju kainą sutartyje ir vėliau nekaprizauju. Matyt, dėlto ir dirbu jau tiek metų, kad pažįstu žmones vardais, o ne užsakymo numeriais. Svarbiausia – kad tau pasakytų visą sumą iš anksto. Jei nesako – spausk ragelį ir neklausk kitų klausimų.

Kaip kainos keičiasi nuo maršruto – ar į Londoną visada pigiau nei į Glazgą?

Ne visada "visada", bet trendas toks. Kuo dažniau važiuojame, tuo pigiau. Į Londoną, Džersį, Birmingemą, Redingą – važiuojame nuolat. Į Glazgą, Edinburgą, Bristolį – rečiau. Jei reikia varyti iki Aberdyno, tai jau beveik privatus reisas gaunasi. Tada kaina šoka. Nuo Vilniaus iki Londono maršrutas toks išbaigtas, kad ten netgi konkuruojame. Kartais galima pasigauti gerą pasiūlymą, jei mikroautobusas grįžta tuščias ir reikia užpildyti vietą. Tada kai kurios kainos krenta trečdaliu. Sekasi tiems, kurie lankstūs su datomis. Jei tu turi griežtą datą – mokėk standartiškai. Jei gali palaukti dvi dienas – paskambink, gal turime "grįžtančią" vietą. Būna ir tokių laimingų susidūrimų. Ypač po švenčių.

Ar galiu kažką sutaupyti, jei pats padedu krauti ir iškrauti?

Žinoma. Kai kurie vairuotojai sąžiningai pasakoja, kad jei tenka lipti į antrą aukštą be lifto, tai užkrauna ant kainos. Jei pats neši – nereikia papildomos poros rankų. Mes paprastai patys krauname, nes žinom, kaip sutalpinti dėžes be tarpų, bet jei žmogus aktyviai padeda, aš pasiūlau simbolinę nuolaidą. Ne visada, bet jei krovinys tikrai smulkus ir žmogus pats viską paruošęs prie durų – kodėl ne. Taupau laiką, sutaupau valandą, perleidžiu dalį to klientui. Tiesa, buvo toks atvejis Leedse, kai klientas pasakė, kad turi "viską paruošęs ant ratukų", o kai atvažiavom – ratukų nebuvo. Teko nešti tris aukštus. Tada jokių nuolaidų, atvirkščiai, už laukymą pridėjo. Bet čia jau istorija iš kitos operos.

Kelias, laikas ir ta papildoma biurokratija

Kiek realiai tenka laukti, kol surenkamas pilnas dalinis krovinys?

Dažniausiai nuo trijų iki septynių darbo dienų. Populiariais maršrutais – greičiau. Kartais jau antradienį žinau, kad ketvirtadienį važiuoju, nes sudėliota. Būna ir taip, kad turiu rinktis krovinį nuo Kauno iki Klaipėdos, po to išlaukti Panevėžio, o tada bazuotis prie Marijampolės, kur paskutinė siunta. Tuomet laukimas ištįsta. Buvęs atvejis Piterboro – laukiau beveik savaitę, nes trys klientai atšaukė, o be jų nepakankamai efektyvu važiuoti. Aš skambinu ir sakau – galim varyti su mažesniu kroviniu, bet kaina kita. Klientas nusprendė palaukti. Sutarėm. Žmoniška. Jei tau skubu per dvi dienas – mikroautobusas daliniams kroviniams nelabai tinka, nebent pasiseka su jau sudarytu tvarkaraščiu.

Ar Brexit labai pakeitė pervežimą į Angliją mikroautobusais?

Pakeitė taip, kad dabar reikia dvigubai daugiau popieriaus. Anksčiau – pasienis, pasas, varyk. Dabar – EORI numeriai, declarations, kartais papildomi CMR lapeliai. Nėra katastrofiška, bet erzina. Mikroautobusai dažniausiai važiuoja kaip vadinamoji "own account" arba mažmeninė prekyba, bet jei vežama paslauga už atlygį – vis tiek muitinimas. Aš per tiek metų susiradau gerą agentą Doveryje, jie greitai praleidžia. Bet faktas – pralekimo laikas padvigubėjęs. Dar dabar atsirado kažkokios naujos taisyklės dėl... hmm, bėda, kad tiksliai nežinau, kaip ten su vykdomaisiais dokumentais nuo šių metų rugpjūčio, nes tiesiogiai su tuo nesusidūriau. Tegul muitininkas paaiškina, aš – pervežėjas, ne diplomaicuotas teisininkas. Cha, žodis nelipo, bet supratot.

Ar vairuotojas gali atvažiuoti tiesiai prie mano buto durų Londone ar Birmingeme?

Gali, jei gatvė plati ir ten nėra ženklų, draudžiančių stovėti. Realybė tokia, kad Londone, ypač Kemdeno, Noting Hilo ar senoje Rytų Londono dalyje, mikroautobusui sukioti neįmanoma. Buvo situacija Kroidone – privačioje uždaroje gatvėje apsisukti negalėjo. Stovėjau už kampo, o klientas su broliu nešė dėžes dvylika minučių. Krito lietus. Buvo pirmadienis. Ne idealu, bet gyvenimas. Birmingeme, Mančesteryje – panašiai. Aš visada prašau kliento pasitikrinti gatvės plotį. Kartais tenka sutarti, kad iškrauname Tesco stovėjimo aikštelėje. Nesąmonė, bet veikia. Geriau prisitaikyti nei bandyti prastumti mašiną pro dviračių stovus. Ypač jei ant stogo dar krovinys.

Kokie maršrutai šiuo metu populiariausi tarp Lietuvos ir Anglijos?

Be abejo, Vilnius-Kaunas-Londonas-Birmingemas-Manchesteras. Tai toks auksinis ratas. Gausu lietuvių Rytų Anglijoje – Bostone, Peterboro, Kembriče. Ten irgi važiuojame dažnai. Velsas rečiau, bet būna. Škotiškasis koridorius populiarus vasarą, kai studentai kraustosi. Aš pastebėjau, kad pastaraisiais metais padaugėjo siuntų į Redingą, Oksfordą, netgi Noridžą. Matyt, ten atsirado daugiau darbo. Nuo Lietuvos pusės – ne tik Vilnius, bet ir Klaipėda, Panevėžys, nors dažniausiai tenka persikovoti per mūsų bazę sostinėje. Maršrutą pasirenku pagal tai, kur sutelkta daugiausia klientų. Kartais sudarinėju tokius maršrutus, kurie atrodo kaip gyvatė žemėlapyje, bet logistiškai – protingiausia, kas įmanoma.

Ar dažnai būna vėlavimų dėl kelių eismo ar keltų?

Nu dažnai. Doverio uostas – tai tragedija piko metu. Kartais eilėje prie keltų prastovi po keturias penkias valandas. Ten jau nepadarysi nieko. Dar M25 aplink Londoną – spūstys be avarijų, vien dėl to, kad per daug žmonių. Praeitą pavasarį trūko vandens pompos ties Lilu. Du papildomos dienos. Skambinau klientui – ignoruok, antradienį bus vietoj pirmadienio. Palaikysi? Palaikė. Geri žmonės. Būna ir blogų orų, ypač žiemą per Keltų jūrą. Tada keltai atšaukiami, lauki betoniniame salone. Bet yra buvę ir tokių, kurie grasina teismais dėl dviejų dienų. Suprantu, jaudinasi. Bet jei vairuotojas sako, kad mašina sulūžo, tai nėra pasiteisinimas – tai faktas. Gabrielių vairuoju, ne astronautų šatlą. Kartais technika papuola. O tu palaikai.

Pakavimas, saugumas ir aplinkybės

Ar daiktus reikia kitaip supakuoti, kai veža mikroautobusu, nei tarkim fūra?

Taip. Mikroautobusas amortizacija minkštesnė, daiktai daugiau siūbuojasi. Fūra – standi, stumia didelius svorius. Mikroautobuse jei gerai nestipriai suvyniosi stiklinę vazą, gali rasti ją įskilusia. Aš rekomenduoju dvigubas kartonines dėžes, daugiau burbulinės plėvelės ir begalo tvirtinimo juostos. Baldai turi būti aptraukti antklodėmis arba movomis. Nes kampai mikroautobuse braižosi vienas į kitą. Būna, kad keturios siuntos guli viena ant kitų. Jei tavo dėžė silpna – gausi sumuštinį. Stabdom miškuose, nelygioj gatvėje. Inercija veikia. Kartais vairuotojai greitai stabdo, ypač Londone, kai išnyra kokis dviratininkas. Pagalvok apie tai rimtai.

Ar mano siunta apdrausta, jei keliauja su kitų žmonių daiktais?

Turi būti. Klausk CMR draudimo. Aš asmeniškai turiu iki šešiasdešimt tūkstančių eurų vežėjo atsakomybės draudimą. Bet – ir tai svarbu – ne visi vežėjai jį turi. Yra tokių "verslininkų", kur išsinuomoja mikroautobusą savaitei, poto renka krovinius iš skelbimų, o apie draudimą negalvoja. Jei kas įvyksta – jie dingsta. Aš esu matęs. Klientas paskambina, o telefonas išjungtas. Tada rašo man – ar galiu padėti surasti. Nebegaliu. Todėl prašyk draudimo policijos kopijos. Neskauda. Jei vengia parodyti – vadinasi, nėra. Mano siuntos visuomet padengtos, bet turi suprasti – draudimas dengia force majeure, ne tavo aplaidų pakavimą. Jei pakuotė buvo silpna – kaltė gali kristi ant tavęs.

Ar galiu siųsti svarbius dokumentus kartu su daiktais daline siunta?

Gali, bet ar verta – kitas klausimas. Aš asmeniškai prašyčiau nesiųsti paso ar testamentų mikroautobusu kaip dalinę siuntą. Nes jei dėžė atsidurs gale po sofa, gali tekti raustis.