Efektyvus transportas daiktų į Angliją nuo durų iki durų

Heh, jei prieš dvidešimt keturis metus man kas būtų pasakęs, kad Brytas taps toks biurokratiškas dėl daiktų vežimo... nebūčiau patikėjęs. Dabar – kas antras skambutis prasideda klausimu, ar dar įmanoma pigiai ir be streso persikraustyti į Londoną. Aš esu šitoje srityje nuo devyniasdešimtųjų pabaigos, maži skirtumai. Kai žmogus klausia apie efektyvų transportą daiktų į Angliją nuo durų iki durų, aš suprantu: jam reikia ne terminologijos, o garantijos, kad kas nors atvažiuos, pakraus, nuveš ir iškraus. Paprasčiau nei skamba, bet sudėtingiau nei atrodo. Ypač kai kalba eina apie Jungtinę Karalystę po Brexit ir visus tuos muitinės formalumus.

Kaina ir kaip mes čia viską skaičiuojam

Kiek maždaug kainuoja perkraustytis į Londoną vienam žmogui be šeimos?

Žiūrėk, jei esi vienišas vilkas, turi krėslo, lovos, komodos ir kokias dvidešimt dėžių – maždauga nuo tūkstančio dviejų šimtų iki pusantro tūkstančio eurų. Skaičiuojame kubiniais metrais, ne kilogramais, nes kilogramai – tai paštu siunčiam. Durų iki durų paslauga brangiau nei sandėlis–sandėlis, bet tu nenervini dėl to, kaip pateksi į antrą aukštą be lifto. Kartais žmonės man sako, kad turi "tik kelis daiktus", o pasirodo, jog reikia pilno furgono. Tada kaina perkopia ir tris tūkstančius. Būna ir taip.

Ar kaina skiriasi, jei vežu baldus ne į Londoną, o į Birmingamą ar Mančesterį?

Logiškai mąstant – taip, ypač kai furgonas važiuoja tiesiogiai. Kuras, tilto mokesčiai Anglijoj, vairuotojo darbo valandos. Į šiaurę kiek ilgiau važiuoji. Bet jei tai dalinis krovinys, grupinis pervežimas į UK kaip sakom, skirtumas gali būti minimalus arba jo išvis nėra. Nes daiktai pristatomi pagal maršrutą. Kartais Mančesteris net geriau, nes ten mažiau kamščių nei M25 aplink Londoną. Atsimenu, kartą dėl avarijos M25 tris valandas stovėjome vietoje. Tuo tarpu klientas Mančesteryje daiktus gavo greičiau nei tas bičas Hackney. Gyvenimas.

Ar man tikrai reikia mokėti visą sumą prieš tai, kai kas nors atvažiuoja?

Dauguma normalių vežėjų ima dalį iš anksto, likusią dalį – prieš pristatymą arba kai jau pamatai savo daiktus sveikus. Jei kas nors prašo viską prieš pakrovimą, ypač į asmeninę sąskaitą ar kokį neaiškų IBAN – atsargiai. Buvom matę, kai žmogus sumokėjo aštuonis šimtus eurų iš viso, o telefono nekelia. Tikras atvejis, gaila to bičo. Geriau per banką, ne grynaisiais, tegul lieka pėdsakas. Mūsų įmonėje – trisdešimt proc. avansas, kad rezervuoti datas, likučiai prieš iškrovimą. Taip dirbame jau metų metus ir dar niekas neapsiskundė.

Ką reiškia „nuo durų iki durų“? Ar jūs į mano butą įeinate?

Įeiname, bet yra niuansų. Durų iki durų paslauga reiškia, kad paimame ten, kur gyveni, ir atiduodame ten, kur gyvensi. Bet jei tavo kiemas toks siauras, kad furgonas neįsuka – nešimas ilgėja. Ir jei nėra lifto bei penki laiptai – tada aptariam papildomą kainą arba aš tavęs prašau pagalbės. Turėjom situaciją Londone, Islington rajone, kai kiemas buvo užstatytas BMW ir teko dėžes nešti gerą šimtą metrų. Prakaitas liejosi laisvai. Užtat arbatpinigių gavom. Nu, gyvenimas.

Kodėl vieni vežėjai kainuoja dvigubai pigiau nei rinkos vidurkis?

Aha, klasika. Pigiau būna, kai be draudimo, be licencijos, vairuotojas – ką tik atleistas santechnikas, o furgonas pirktas prieš dešimt metų iš aukciono. Jie meta skelbimą internete su rašybos klaidom. Ten tokių pilna, tiesą sakant. Tavo daiktai – jų problemos ne. Jei kaina mažesnė keturiasdešimt proc. nei kitur, užduok klausimą, kodėl. Nes jei įvyks avarija ar vagystė – pinigų neatgausi. Aš suprantu, norisi sutaupyti ant perkraustymo į Angliją. Bet kartais tas sutaupymas tampa brangiausiu sprendimu gyvenime. Niekada nesuprasdavau tų, kur rizikuoja viskuo dėl šimto eurų.

Kaip vyksta logistika ir kiek viskas trunka

Koks yra realus laikas, per kurį daiktai iš Lietuvos pasiekia Angliją?

Jei furgonas pakrautas Vilniuje antradienio rytą – dažniausiai Londone jau ketvirtadienį ar penktadienį. Šeštadieniais retai pristatom į centre esančius butus, nes ten pilna eismą ribojančių ženklų. Grupinis krovinys gali užtrukti savaitę ar dvi, kol surenkam pakankamai daiktų kelionei. Skubūs pervežimai – per dvi tris dienas, bet tada kaina peršasi į viršų. Žiemą, kai rūkas Olandijoj – kartais pavėlai. Vasarą – eilės prie Kaleso tiltų. Nuolat kažkas. Taip veikia efektyvus transportas daiktų į Angliją – ne visada pagal grafiką, bet visada pagal logiką.

Ar mano baldai važiuos vieni furgone, ar su kažkieno kita stalu?

Pilnas furgonas – važiuoji vienas, garantija. Bet jei pervežimas nebūna pilnas, o taip būna dažniausiai, daiktai keliauja drauge su kitais kroviniais. Tai vadinama grupiniu kroviniu. Kiekvienas klientas turi savo packing list, savo manifestą. Mes daiktų nemiesiam – tarpą laiko kartoninės pertvaros, konteinerio sieneles, tvirtinimo diržai. Būna net saugiau nei vien tik tavo furgonas, nes svoris pasiskirsto stabiliau. Nors klientai kartais žiūri skeptiškai, kai pasakom, kad jų dėžės važiuos su kažkieno kartotekos spinta. Nepatogu, bet saugu.

Kas atsitinka, kai furgonas pasiekia Doverį arba Eurotunelį?

Eilė. Popieriai. Kartais muitininkai nusprendžia pažiūrėti, ar tikrai nekontrabanda. Aš asmeniškai mėgstu kavą Doverio uoste, nors ten ir brangi, bet reikia prisiversti nemiegoti prie vairo. Dokumentus dabar pateikiame dažniausiai elektroniniu būdu, bet vis tiek sustabdymas gali įvykti. Dešimt procentų atvejų patikrina. Tada prisėdi. Brexit padarė, kad popieriai tapo svarbiau nei variklis. Politikai žadėjo paprastumą. Hm... nenoriu pyktis, bet pažiūrėk į realybę. Nežinau, gal aš per senas tokiems pažadams.

Ar stebite, kur krovinys yra kelyje?

GPS yra, žinoma. Bet aš negaliu žiūrėti į ekraną visą parą, aš irgi miegu, valgau, vaikščioju. Klientui galiu pasakyti apytikslę lokaciją. Jei klausiate penkis kartus per dieną – suprantu jūsų nerimą, bet atsakymas bus "kažkur netoli Lille arba jau Amsterdamo apylinkėj". Tiksliau pasakau, kai artėjam prie pristatymo taško. Ne NASA čia, o krovinių pervežimas. Jei kas blogai – vairuotojas pats paskambina. Jis irgi žmogus, ne robotas su navigacija smegenyse.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja dėl keltų ar oro sąlygų?

Kantriai laukti. Ką dar – ieškoti burtininko? Jei Eurotunelis užstrigo dėl įtariamų dingusių kačių ant bėgių arba keltas atšauktas dėl audros – tai ne mūsų valia. Vairuotojas sėdi ir laukia kaip ir tu. Tik jis laukia kabinoje, o tu – naujame name be kėdės. Tada atidedame pristatymą. Būna, kad Kaledonis trečiadienį – visiška spūsčių zona. Planuok su laiko atsarga. Aš visada sakau: jei turi naujos darbovietės pradžią pirmadienį – daiktus vešk anksčiau.

Ar saugiau gabenti konteineriu ar furgonu į Angliją?

Furgonas dažniausiai. Tiesą sakant, konteineris dažniausiai atplaukia į Tilberio uostą, bet tai trunka savaites. Perkraustymui iš Lietuvos mes naudojame furgonus – jie važiuoja keltu arba Eurotuneliu per Prancūziją. (Turiu pataisyti: konteineris prasmingas, jei veži visą namą su pianinu ir trisdešimt kubų, bet tai jau nebe durų iki durų logistika vienu ypu.) Mažesniems kroviniams furgonas lankstesnis. Nors konteineris uždaras ir apsaugotas nuo lietaus. Bet mūsų furgonai irgi sandarūs. Dilema be aiškaus laimėtojo.

Dokumentai, muitinė ir visi tie popieriai po Brexit

Ko reikia muitinei, kai vežu asmeninius daiktus į Angliją dabar?

Packing list – detalus, su verte, ne tik "dėžės". Reikia įrodymo, kad tu tikrai kraustaisi, o ne parduodi antikvarinius kilimus. Banko išrašas, nuomos sutartis, sąskaitos. Kartais ToR forma – Transfer of Residence. Kai kurie klientai galvoja, kad pakanka paso kopija. Nope. Po Brexit viskas pasikeitė. Dabar JK muitinė žiūri į mus kaip į trečiąją šalį. Pasiruošk, kad jei dokumentai netvarkingi, gali tekti mokėti importo mokestį. Ir ne kokius centus. Būna, kad žmonės stebisi, kodėl taip aštriai. Atsakymas simple: taip nusprendė politikai, ne aš.

Kas yra ta ToR forma ir ar be jos galima apeiti muitą?

ToR leidžia įsivežt asmeninius daiktus į Jungtinę Karalystę be muito, jei įrodi, jog kraustaisi gyventi. Ji tikrai reikalinga didžiajai daliai daiktų. Yra ir kitų formų, pvz., CF... ar kaip ten ji... (na, HMRC kodų miškas, atsiprašau, ne visada susigaudau numeracijose, bet ToR – tai ta, kurią privalai turėti) – pildyk HMRC svetainėj. Dabar užtrunka kelias savaites gauti atsakymą. Neplanuok kraustymosi rytoj, jei dar nepildei. Buvę klientai taip prisidirbdavo ir paskui skambindavo man nervuoti. Aš negaliu pagreitinti biurokratijos.

Ar galiu pats užpildyti muitinės dokumentus, ar tai jūsų pareiga?

Gali pats, bet aš patarčiau daryti kartu. Nes jei suklysi – vėlavimas. Kartą klientas įrašė "kitchen stuff" kaip virtuvės reikmenys, o muitininkas perskaitė kaip prekybinį maisto krovinį. Valėm situaciją porą valandų Doverio. Aš ne sakau, kad tu kvailas, bet muitinės kalba yra savotiška. Geriau, kad vežėjas, kuris tai daro kasdien, peržiūri. Aš kol kas visus savo krovinius išvėžiau sėkmingai, bet diena be klientų – diena be duonos. Nors, tiesą, aš jau ir taip storas.

Kas bus, jei muitininkai nusprendžia fiziškai apžiūrėti furgoną?

Tu sėdi ir lauki. Jie atidaro, iškrauna dėžę, tikrina, ar sutampa su packing list. Kartais atidaro vieną, kartais visas. Tai gali užtrukti nuo pusvalandžio iki kelių dienų, jei įtaria kažką. Reali situacija: praėjusiais metais tikrino klientą, kuris vežė antikvarinę veidrodžių kolekciją. Radom sutarimą, bet praleidom keltą. Kainavo nervai. Atsimenu, kaip vairuotojas skambino ir šnabždėjo telefonu kaip slaptųjų tarnybų agentas. Juokinga dabar, bet ne tuo metu. Muitininkai daro savo darbą.

Ar galiu vežti maisto produktus, alkoholį ar augalus į Angliją?

Oho, palauk. Maistas – problema. Alkoholis – problema. Augalai – irgi problema. Oficialiai viskas, kas gyva, kvepia maistu ar turi etilo alkoholio, – ribojama. Žmonės vis tiek bando. Aš žinau (ir čia ta nepatogi vieta), kad daug kas įsimeta vyno butelį ar pomidorų daigą. Ir dažnai praleidžia. Bet jei pagaus – baudos. O jei vežėjas nepranešęs vykdo tokį krovinį – jo licencija dega. Aš patarčiau: neliesk. Vežk kėdes, o ne svarainių uogienę. Nors uogienė skanesnė. Aš pats mėgstu svarainius, tad suprantu pagundą.

Pakavimas ir paruošimas – reikia daugiau kantrybės nei galvojate

Ar tikrai turiu supakuoti viską pats, ar jus tai padarote už mane?

Mes galim, bet brangiau. Jei pats – sutaupai, bet atsakingas tu. Vaikų kambarys, drabužiai – tavo zona. Stiklas, porcelianas, elektronika – geriau mums palikti. Nes klientai mėgsta suvynioti stiklines vazas į laikraščius. Laikraščiai – tai ne apsauga. Buvau pas klientą Kaune, kuris visas lėkštes suvyniojo į santechnikos vadovėlius. Nuostabi idėja, bet praktiškai – ribota nauda. Mes turim burbulo plėvelę, specialų kartoną. Nepyk, bet tavo "kuponų maišelis" nėra packing material. Aš čia ne dėl to, kad pardavčiau paslaugą, o dėl tavo saugumo.

Kokias dėžes pirkti, kad daiktai nesudužtų kelyje į Jungtinę Karalystę?

Dvigubo sluoksnio (double wall) kartono dėžes. Ne iš turgų paimtas bananų dėžes – jos sulimpa paspaudus pirštu. Standartinės perkraustymo dėžės – šešiasdešimt ant keturiasdešimt arba keturiasdešimt ant keturiasdešimt centimetrų. Ir svarbiausia – neperkrauti. Man pasiutimas ima, kai matau knygas iki lubų. Tada dėžė sveria trisdešimt kilogramų ir mes nešam kaip bepročiai. O tavo kaimynas dar pro duris lyg į teatrą žiūri. Dėžės turi būt tokios, kad atlaikytų ne tik furgono kelionę, bet ir vairuotojo nuovargį.

Kaip transportuojame didelius baldus, kurie netelpa pro duris?

Matavimai prieš tai. Jei netelpa – ardame. Sofos dažnai turi išimamas dalis. Spintos – nukabiname duris, lentynos išimamos. Kartą Birmingame turėjom situaciją, kai spinta tiesiogine to žodžio prasme įstrigo laiptinėje. Buvo gelbėjimo operacija. Grįžom į pirmą aukštą ir ardom per vidurį. Klientas verkė ne dėl ašarų, o dėl to, kad kambaryje neturėjo vietos. Problema: jis nepasimatavo durų. Dabar visada klausiu: "Ar tikrai telpa?" – o jūs turit atsakyti sąžiningai. Nes aš nenešuome sienų.

Ar verta žymėti kiekvieną dėžę su numeracija ir kambariu?

Verta? Tai dievų dovana. Kai atvežam į tavo naują butą Londone ar Birmingame ir tau reikia virdulio – tu nebėgioji po dvidešimt dėžių kaip beprotis. Ir mes žinom, kur dėti. Jei dėžėje rašo "Virtuvė – trapi" – aš žinau, kad ant jos nėra sodinama. Kartais klientai piešia spalvas. Raudona – svetainė, mėlyna – miegamasis. Nenormaliai protinga. Tik nerašyk tušinuku, kuris nutrintas lyg mūsų abiejų kantrybė po penktos dienos pakrovime. Blakstienų tušas irgi netinka, buvo toks atvejis.

Ar reikia kažkaip paruošti buitinę techniką prieš transportą į Angliją?

Šaldytuvą atitirpdyk dieną prieš. Skalbimo mašiną – perpumpuok vandenį. Technika turi būt visiškai sausa. Buvau atvejis, kai klientas to nepadarė, ir furgono gale vanduo bėgo kaip upelis. Nejuokinga, nes surūdijo metalinis stalas, buvęs greta. Dabar visada primenu. Ir dar – pakuok techniką originaliose dėžėse, jei turi. Jei ne – burbulų plėvelė ir kartonas. Nes kitaip atvažiavęs į Londoną rasi ekraną su linijom kaip modernaus meno kūrinį. O meną gali pamatyti muziejuje, ne savo svetainėj ant televizoriaus.

Kas realiai stringa ir kodėl kai kurie pervežimai baigiasi blogai

Ar mano daiktai apdrausti, jei kelyje furgonas pateks į avariją?

Turi būti. Pagal CMR konvenciją ir perkraustymo draudimą. Bet – ir čia svarbu – klausk apie tai prieš pasirašydamas sutartį, ne po to. Nes dabar rinkoje pilna "verslininkų", kurie turi tik privalomąjį vairuotojo draudimą. Jei jų furgonas dega – tavo sofa neuždrausta. Buvom matę atvejį, kai firma pasiėmė užsakymą pigiai, pasisavino daiktus ir dingo kaip į vandenį. Policija surado juos, bet daiktų dalis jau buvo... na, dingę. Draudimas kainuoja, bet nepasirašyk sutarties, kurioje nėra apie tai nė žodžio. Patikėk, aš matęs per daug.

Ką daryti, jei atvažiavus paaiškėja, kad daiktų dvigubai daugiau nei sakei?

Atsitinka nuolat. Žmonės auga daiktų atžvilgiu. Kartais norėtųsi psichologo, ne vežėjo. Jei telpa – problemos nėra, perskaičiuojam. Jei netelpa – turi rinktis: ar vežam du kartus, ar renkame kitą transportą. Būna, kad sprendimas priimamas paskutinę minutę. Aš visada sakau: geriau pasakyk per daug nei per mažai. Mes ne teisėjai. Bet furgonas – ne Tardis iš Doctor Who, jis neturi daugiau vietos nei matosi. Ir man nesmagu žiūrėt į tavo nusivylusį veidą, kai lieka pusė kambario ant grindų.

Ar normalu, kai vežėjai neatvažiuoja sutartą dieną be jokio įspėjimo?

Ne, tai ne normalu, bet pasitaiko, kai renkiesi neaiškų tarpininką. Normali įmonė paskambins iš anksto, jei furgonas sugedo ar vairuotojas susirgo. Bet kartais pasitaiko, kad subrangovas paprasčiausiai pasiima pelningesnį užsakymą ir meta tave. Tada tu skambini, o jis nekelia. Būna, kad klientai skambina man į pagalbą po tokių situacijų. Aš padedu, bet širdis kraujuoja – nes galėjai rinktis patikimiau pradžioj. Pigiausia paslauga dažnai būna su netikėtumais, o netikėtumai kainuoja nervus.

Ar visada galima prikrauti kažką papildomo paskutinę minutę?

Maža dėžė – taip. Šaldytuvas – ne, nebent turim vietos. Kartais klientai pasiūlo: "o gal dar šitą staliuką?" – o mes jau viską suskaičiavome milimetro tikslumu. Nors sakau klientams nereikia taip daryti (turiu pataisyti – prieš tai galvojau kitaip, bet jei erdvė furgone leidžia, mažas daiktas praslys), bet didelių baldų jau nebepaimsim. Svarbu, kad paskutinė minutė neštų tavo draugo pianiną. Tada jau nebe efektyvus transportas daiktų į Angliją nuo durų iki durų, o mano asmeninė katastrofa.

Efektyvus transportas daiktų į Angliją nuo durų iki durų – tai ne tik furgonas ir kelias. Tai planavimas, tavo sąžiningumas ir mūsų patirtis. Per du dešimtmečius mačiau visko: graudžių atsisveikinimų su senais baldais ir džiaugsmingų atidarymų naujuose Londono apartamentuose. Svarbiausia – nebijok klausti, pasiruošk popierius ir nepirk vien dėl kainos. Jei kils klausimų – skambink. Aš nežinau visko, bet žinau, kaip tavo daiktus saugiai nuvežti ten, kur priklauso. Į namus.