Efektyvus siuntų pristatymas į Angliją su 24/7 stebėjimu

Aš jau kokių dvidešimt ketverius metus sukuosi tarptautinių perkraustymų ir siuntų versle, tai tas siuntų pristatymas į Angliją man yra kaip rytinė kava – kasdienybė. Bet klientai vis dar klausia tokių dalykų, kad pagalvoji – oho, gal aš čia per daug įpratęs. Kartais paprašo patarimo dėl dėžės, o kartais – kodėl stebėjimas 24/7 neveikia, nors turėtų. Štai todėl nusprendžiau tiesiog surašyti viską, kas dažniausiai rūpi, kai reikia nusiųsti siuntinį per Lamanšą. Kaip draugui per žinutę – be jokių atsakymų iš enciklopedijos.

Pradžiai apie kainas ir terminus

Kiek maždaug kainuoja siųsti 20 kg siuntinį į Londoną dabar?

Na, realiai, jei kalbam apie standartinį siuntinį iki dvidešimt kilogramų į Didžiąją Britaniją, turėk omeny, kad kaina svyruoja žiauriai. Paskutinį kartą kai paskaičiavau, gavosi apie keturiasdešimt–šešiasdešimt eurų, bet čia priklauso nuo to, ar pristatymas į duris, ar į terminalą. Tiksliai nebepamenu dėl kuro priemokos, tai geriau parašykite, tądien pasakysiu konkrečiau. Tik tiek žinok – pigiausia ne visada reiškia geriausia.

Ar tikrai per 3 darbo dienas pasieks Angliją, jei siunčiu pirmadienio rytą?

Teoriškai taip, praktiškai – dažniausiai taip. Bet buvo toks atvejis praėjusį mėnesį, kai rūkas prie Kalė uosto užlaike vilkikus dvylikai valandų. Klientas paskambino antradienį vakare ir sako – o kur mano sofa? Na, ji plaukė ten kur reikia, tik truputį vėliau. Aš sakau – laikyk tris–keturias darbo dienas mintyse kaip saugų vidurkį. Penkios jau būna retai, bet pasitaiko, ypač jei muitinė nusprendžia patikrinti savo tvarka.

Skiriasi kaina, jei adresas yra kaime, o ne Birmingeme ar Londone?

Iš esmės siuntinys važiuoja iki centro, o ten jį perima vietinis kurjeris. Į didžiuosius miestus – Londoną, Birmingemą, Mancesterį – viskas greičiau ir pigiau, nes ten važiuoja pilni vilkikai. O į kokį nors kaimą Škotijoje (na, ne, atleiskit, Anglijoje – aš čia per daug kalbu apie Škotiją nes ten dažnai važinėju) gali atsirasti papildomas mokestis už paskutinį kilometrą. Kartais tenka naudoti trečią šalį, o jie jau ima savo antkainį. Tai jei gali – pristatyk į darbą mieste, sutaupysi.

Geriau atnešti siuntinį jums į terminalą ar prašyti kurjerį pasiimti iš namų?

Ah, čia jau kaip kas patogiau. Jei gyveni Kaune ar Vilniuje ir netoli terminalas – atnešk pats, per dešimt minučių padarysi ir žinosi, kad paimta tvarkingai. O jei turi tris dėžes po trisdešimt kilogramų, na, arba slidinėjimo slides, tada geriau kurjerį išsikviesti, nors ir kainuoja papildomai. Tik prisimink – jei pats nešiesi, dėžė turi būti gerai sutvirtinta, nes važiuosime ne mes paskutinius kilometrus, o vilkikas iki sandėlio.

Kai ruošiesi siųsti – ką dėti, kaip pakuoti

Ar galiu dviratį supakuoti ir nusiųsti į Angliją, ar tai per didelė operacija?

Gali, bet dviratis yra klaizma. Ne dėl svorio – o dėl formos. Turi išsikalti pedalus, atsukti vairą, ir supakuoti į dėžę, kuri... na, tokių nėra parduotuvėje, teks padaryti iš kelių. Aš savo akimis mačiau, kaip vyriokas bandė siųsti kalnų dviratį tiesiai apvyniotą plėvele. Atėjo į terminalą, aš žiūriu – o kodėl padangos matomos? Pasakau – broly, taip nebus gerai. Išardė, supakavo tvarkingai, išsiuntėme. Anglijoje pristatė be problemų, bet be geros dėžės draudimas nepadengs nieko.

Rūkyta dešra, sūris, medus – galima siųsti į Jungtinę Karalystę?

Medų gali – jis neatrodys įtartinai. O štai dešra ir sūris... na, čia rizikinga. Po Brexit maisto produktai į JK – tai nebe kaip į kaimynės sodą. Reikia papildomų dokumentų, veterinarinio patvirtinimo, ir dar muitinė gali suvalgyti tavo dešrą tiesiog. Aš tuo nejuokauju – mačiau, kaip Dorsete muitininkai išėmė visą dėžę su lašiniais ir pašiūrino. Nepyk, bet jie turi savo taisykles. Geriau siųsti džiovintus grybus ar šokoladą – mažiau skausmo bus.

Ar galima siuntinyje padėti baterijas ar elektros įrankius?

Ličio jonų baterijos – taip, bet atskiros, neįmontuotos, ir kiekis ribotas. O štai jei turi grandininį pjūklą su baterija... tada jau kita kalba. Reikia ženklinti kaip pavojingą krovinį, o tai pasbrangina. Praėjusią žiemą vienas klientas norėjo siųsti atsarginę akumuliatorių bateriją savo sūnui į Bristolį. Sako – o čia mažytė. Pažiūriu – šimtas Wh, gerai, leidžiamas kiekis, bet reikia specialaus lipduko. Pridėjome, išsiuntėme. Paprastai – rašykite ką dedate, nes jei nutylėsite, gali sustabdyti visą konteinerį.

Ar galiu viską supakuoti į vieną dėžę – drabužius, knygas, porcelianą?

Gali, bet tik jei moki pakuoti. Knygos apačioje, drabužiai aplink kaip amortizacija, o porcelianas – kiekvienas gabaliukas į vyniojamą popierių, tada dar į burbulinę plėvelę. Praeitą rudenį viena ponia sudėjo puodukus tiesiai ant kelnių... na, jos manymu, audinys apsaugos. Neapsaugojo. Atvykus į Liverpulį trys puodeliai buvo trupiniai. Aš tada sau galvojau – na ką tu padarysi. Tiesiog sukimšk viską pakankamai tvirtai, kad nesislankiotų, ir kuo mažiau tuščios erdvės dėžėje.

Ar tinka panaudota dėžė iš parduotuvės, ar reikia pirkti naują iš jūsų?

Tinka, jei tvirta. Ne vienas kartą mačiau, kaip žmonės atneša pieno pakelių dėžes – plonas, šlapias, vos laikosi. Nereikia pirkti specialios, bet reikia sveikos. Idealiau – dvigubos gofruotos kartono dėžės, tokias rasi bet kurioje parduotuvėje, jei tik paklausi. Kartais klientas sako – o pas mane IKEA dėžė, stora. Tai puiku, papurkškite ją plėvele, užklijuokite kraštus ir viskas. Nereikia čia fantazuoti, tik ne dėžę nuo bananų, anokia trapi ir neatlaikys net iki Klaipėdos.

Turiu senelį, kuris neišmano telefonų – ar jis gali atnešti siuntinį į terminalą?

Gali, žinoma. Tiesiog reikia žinoti gavėjo duomenis Anglijoje – vardą, tikslų adresą, telefono numerį. Kartais atneša senoliai su rankraščiu ant popierėlio, mes perskaitome, sukrauname. Būna, kad ir aš pats padedu supakuoti, jei matau, kad žmogus nebežino kaip. Svarbu – ryšys, o ne technologijos. Būna net tokių atvejų, kai ateina senyvo amžiaus žmogus su skrynia iš tarybinių laikų. Mes ją ir priimame, žinoma. Nors telefonu užregistruoti patogiau, bet mes ir be to viską sutvarkome.

Apie tą 24/7 stebėjimą – kas ten ir kaip

Tai kas tas 24/7 stebėjimas – aš tikrai matau, kur mano siunta yra vidurnaktį?

24/7 reiškia, kad sistema nemiega, ne kad kurjeris skaičiuoja avis naktį. Kai siunta yra sistemoje – sandėlyje, ant vilkiko, rūšiuotuvėje – skeneris fiksuoja ir maži žalieji padarėliai, aš tai vadinu, programa permeta info į jūsų telefoną. Bet jei siunta tiesiog važiuoja kelyje tarp Leipcigo ir Doverio, tai jokio naujo taško neatsiras, nes niekas jos neskenuoja viduryje greitkelio. Taip kad naktį matysi paskutinę žinomą vietą. Sistema veikia visą parą, bet siunta juda tik kai juda.

Kodėl stebėjimas kartais stringa kelias dienas, lyg siunta būtų prapuolusi?

Būna, kad rūšiuotuvėje jie pamiršta nuskenuoti. Ne pirmą kartą. Arba – ir tai realybė – siunta guli muitinėje eilėje, o ten joks skeneris nedirba taip greitai, kaip reklamose skelbia. Aš pats stebėdavau vieną siuntą, kuri buvo sustojusi Olandijoje be jokio paaiškinimo keturioms dienoms. Paskambinu – o ten samdomi darbuotojai dirba pamainomis, padarė klaidą skeneryje. Tai ne, siunta neprapuolusi, tik žmogiškasis faktorius. Deja, taip nutinka. Patarimas – nepulkite panikuoti per pirmą dieną, palaukite trečios.

Ar galiu sužinoti, kas Anglijoje pasirašė už siuntinį, jei kurjeris tiesiog paliko?

Jeigu pristato Didžiosios Britanijos paštas arba rimtas vietinis kurjeris, tai pasirašymo būna – bet jei meta per tvorą ir bėga... tada ne. Kai kurios bendrovės Anglijoje, ypač tos pigiausios, tiesiog meta prie durų ir belieka viltis, kad kaimynas nepavogs. Prieš porą savaičių vienas siuntėjas skambino – sako, rodo pristatyta, o gavėjas nieko nematė. Aš tikrinu – o ten foto padaryta ant verandos, lietuje. Taip, kartais gauni nuotrauką, bet ne visada. Jei labai svarbu – rinkis pristatymą su parašu, sumokėsi truputį brangiau.

Ką reiškia "out for delivery" – reiškia, kad šiandien, ar gali būti ir rytoj?

Reiškia, kad šiandien veža, bet nebūtinai kad pas jus. Anglijos kurjeriai kai kuriuose rajonuose turi didžiulius maršrutus, po dvidešimt keturis adresus. Gali būti, kad tavo siunta yra ant mašinos, bet eilė – dvylikta. Kartais parašo "out for delivery" ryte, o pas abonentą atveža penktą valandą vakare. Būna ir taip, kad nepasiekia ir nuveža atgal į depotą. Tada rytoj vėl tas pats. Aš šitą statusą laikau "greičiausiai šiandien", bet ne "tikrai per valandą". Tiesiog būkite namie.

Stebėjime parašyta "delivered", o gavėjas sako, kad nieko negavo. Ką daryt?

Pirmas žingsnis – pasitikrinkite, ar neužmetė už durų, po kilimu, pas kaimyną į šiltnamį. Aš žinau, kad tai skamba beviltiškai, bet trečdalyje atvejų ten ir būna. Jei tikrai nėra – rašome laišką arba skambiname. Mes galime kreiptis į partnerius Anglijoje, bet jie atsako ne per penkias minutes. Kartais atsiunčia nuotrauką, kur padėta, o žmogus paskui prisimena, kad balkone paliko. Jei tikrai dingę – prasideda paieška, trunka nuo savaitės iki mėnesio. Būna ir blogiau, bet dažniausiai surandame.

Dokumentai, muitinė ir Brexit – visai nejuokingi reikalai

Ar dabar reikia kažkokių specialių popierių siunčiant megztinį močiutei į Angliją?

Po Brexit viskas pasikeitė. Megztinis gali būti dovana, bet muitininkui tai tik siunta, kurią reikia tikrinti. Jei vertė viršija šimtą trisdešimt eurų (ar kiek ten dabar lygiai – pasitikslinkite, nes keičiasi), gali tekti mokėti muito mokesčius. O be sąrašo kas viduje, gali ir išvis sustabdyti. Aš rekomenduoju visada pridėti CN22 formą, net jei siunčiat asmeninius daiktus. Išskyrus jei tikrai tik megztinis ir nieko daugiau. Tada paprasčiau, bet vis tiek – geriau turėti popierių negu aiškintis po savaitės su muitininkais.

Kas yra EORI numeris ir ar jį turiu žinoti siunčiant dovaną broliui?

EORI – tai toks kodas, kurį turi turėti verslai, prekiaujantys su trečiosiomis šalimis. Jei tu siunti dovana broliui (ar bent jau bandai įteikti kaip dovaną, nors gal ten tik seni marškiniai), asmeninius daiktus, tai EORI tau nereikalingas. Nebent tu pats esi įmonė ir siunti prekes. Tada privaloma. Aš kasdien sulaukiu klausimų dėl EORI – žmonės išsigandę, galvoja, be to kodo niekas nevažiuos. Ramiai, nereikia. Bet jei siunčiat verslo pavyzdžiui ar prekiaujat per Ebay į Angliją – ten jau be EORI niekas neįleis į muitinę. Atsimink skirtumą.

Ar reikia sąskaitos–faktūros, jei siunčiu savo naudotus asmeninius daiktus?

Ne, sąskaitos faktūros nereikia, bet reikalingas turinio sąrašas su apytikslėm vertėm. Paprastai rašai – naudoti džinsai, vertė dešimt eurų, striukė – penkiolika. Tai ne faktūra, tai deklaracija. Muitininkai nori matyti, kad nebandai parduoti nepaminėjęs. Aš patarčiau rašyt sąžiningai, nes jei parašysi, kad laptopas kainuoja dvidešimt eurų, jie patikrins ir įtars ką nors. Kartais paklausia papildomai įrodymų, ypač elektronikai. Tai taip – sąskaitos pilnai nereikia, bet sąrašas privalomas.

Kodėl Anglijos muitinė kartais sustabdo ir mažą siuntinį su drabužiais?

Po Brexit jie turi teisę tikrinti viską. Kartais tikrinimas atsitiktinis – spustelėjo mygtuką, tavo siunta išsišovė. Kartais juos įtaria dėl netinkamai užpildytų popierių. Mačiau atvejį, kai penkiolikos eurų siuntinys su vaikiškais rūbeliais užstrigo Heathrow muitinėje savaitę, nes siuntėjas nepažymėjo "used clothing". Užteko to žodžio ir būtų praleidę. Būna ir taip, kad tikrina dėl kontrabandos. Tai ne visada apie tave asmeniškai – tiesiog jie dirba savo darbą, o eilės dabar ilgesnės nei prieš penkerius metus.

Kai prasideda nesąmonės – kur kreiptis ir kaip išsisukti

Kas atsakingas, jei siuntinys atėjo suplėšytas, o viduje trūksta daiktų?

Kalta ta įmonė, kuri pristatė į galutinį tašką, bet išmokėti draudimą dažniausiai turi siuntėjas. Esmė tokia – jei pakuotė buvo silpna, draudimas nepadengs. Jei buvo stipri, o vilkikas nukrito nuo kelio... na, tada padengs. Buvo toks atvejis – dėžė atėjo apsivyniojusi lipnia juosta, nors mūsų žmonių tokia nebuvo palikę. Išnaršėme – o pasirodo, Birmingemo rūšiuotuvėje kažkas įkrito ant jos. Surašėme aktą, klientas gavo atlyginimą. Svarbu – fotografuokite suplėšytą dėžę prieš atplėšdami.

Siuntinys visiškai dingo. Kur geriau skambinti – pas jus ar į Anglijos kurjerius?