Efektyvus siuntinių vežimas Anglijon mikroautobusais: ką verta žinoti prieš pakuojant daiktus

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau kokie dvidešimt du metai, o gal dvidešimt keturi – seniai nebeskaičiuoju, o žmonės vis dar šneka apie tą patį. Jeigu kas manęs paklaustų, koks būdas geriausias siuntimui į Londoną ar Birmingemą, be abejo pasakyčiau: siuntinių vežimas Anglijon mikroautobusais yra lanksciausias ir dažniausiai žmonėms prieinamas variantas. Bet iš patirties žinau, kad „lankstus“ dar nereiškia „be vargo“. Per tuos metus mačiau visko – ir gerųjų pervežėjų, ir tokių, po kurių klientai skambindavo ašarojantys ir įsiutę. Štai keli atsakymai į klausimus, kuriuos man tenka girdėti nuolat, o jie padės apsispręsti, kad nereikėtų vėliau gailėtis.

Praktiški dalykai nuo pirmo žingsnio

Kiek maždaug kainuoja siuntinių vežimas Anglijon mikroautobusais?

Na, čia kaip su mašinos remontu – kol neatidarysi kapoto, neužsakysi. Tiesą pasakius, iš Lietuvos į Angliją vienam kubiniam metrui dažnai paima nuo aštuoniasdešimties iki šimto trisdešimties eurų. Viskas priklauso nuo to, ar važiuoja pilnas krovininis Sprinteris, ar dalinis. Kartais būna akcijų, kai mikroautobusas lekia pustuštis iš Lietuvos, tai gali ir pigiau sutarti. Bet tikrai nepirkite katės maiše – jei kaina trisdešimt eurų už trijų kubinių sofą, kažkas ne taip. Kartais žmonės skambina pikti, kodėl pas kaimyną šešiasdešimt, o pas juos devyniasdešimt. Atsakymas paprastas – tolimas nukeliavimas viduje Anglijos, kurį reikia įveikti nuo uostų.

Ar tikrai mano daiktai tilps į tą mikroautobusą?

Čia klausimas, kurį girdžiu dukart per savaitę. Klientas sako – pas mane tik viena spinta ir dvi dėžės. Atvažiuojam, o ten stiklinis vitrinos kampas dar su šviestuvu. Pirma, mikroautobusas nėra begalinė skrynia. Antra, reikia matuoti ne aukštį, o tūrį – kubinius metrus. Vienkartiniai vežimai Londone man rodė, kaip žmonės bando sutalpinti šaldytuvą į Ford Transit, kuris jau pilnas kito žmogaus daiktų. Tenka atmesti arba užsakyti antrą reisą. Geriau iš karto pasakyti, kad turite trijų sėdynių sofa-lova, tada mes žinome, ar fūrutėje vietos pakaks visiems.

Kada jūs išvažiuojate?

Šitas klausimas mane visada šiek tiek priverčia pasikrauti nervus, bet suprantu – žmonės skuba. Išvykimai būna kas savaitę, dažniausiai trečiadieniais arba penktadieniais vakarais. Bet žiūrėkite, vasaros sezonu viskas stringa – vairuotojams atostogos, eilės prie keltų. Kartais nutinka taip, kad mikroautobusas išrūksta tik pirmadienį, nes savaitgalį niekas nepriėmė krovinio terminale. Budinti budelė neveikia. Ai, ir dar – jei audra kelyje, vairuotojai sustoja. Kas gi svarbiau – tavo dėžės su knygomis ar saugumas kelyje? Aš rinkčiausi saugumą.

Kiek laiko kelionė trunka?

Teoriškai dvi paras. Praktiškai – nuo trijų iki šešių dienų. Prisimenu vieną reisą prieš porą metų – mikroautobusas išvažiavo iš Kauno, viskas pagal grafiką. O tada Doverio uoste strigo dėl tos... (o gal tai buvo 2019-ais? Ne, tikrai 2020-ais). Prancūzų streikas. Vairuotojas pragulėjo uoste trisdešimt valandų. Klientas skambino kas dvi valandas, ar mes aferistai. Ne, tiesiog realybė. Vėlai rudenį orai blogėja, per Kalėdas – kamščiai. Taigi skaičiuokite ne greičiausią scenarijų, o vidutinį, jei nenorite nusivilti.

Ar imate papildomą mokestį užnešimui į trečią aukštą be lifto?

Tai čia jau mūsų darbo dalis – nešimas. Bet jei penki aukštai be lifto ir pianinas – tada kaina kinta. Standartinė siunta – dėžės, kėdės, komoda – ne, papildomai neimame. Kartais tenka su vairuotoju nuvažiuoti, padėti. Niekas neverkia dėl to. Bet buvo atvejis Birmingeme – trys vyrai, septyni sunkūs austiniai krėslai, o aukštas aštuntas. Tada jau pakalbam atskirai. Paprastai kaina fiksuota iki durų, jei tai pirmas arba antras aukštas. Aukščiau – derinam individualiai. Nebijokit klausti iš anksto, nes paskui vairuotojui nepatogu dėl to ginčytis.

Ar galima mokėti grynaisiais vairuotojui vietoj pavedimo?

Galima. Nors aš asmeniškai mieliau pavedimą, nes grynieji – visada painu. Kur padėti, kur saugoti. Bet jei esate pensininkas be internetinės bankininkystės – pristatęs daiktus priimu grynuosius. Tik prieš tai sutarkit. Kartais vairuotojai neturi grąžos. Buvęs atvejis – klientas atidavė penkis šimtus eurų, reikėjo grąžos dvidešimt. Vairuotojas neturėjo. Stovėjo lauke, abu nervinasi. Geriau bankiniu pavedimu arba per Revolut. Bet taip, grynieji – galimybė, tik perspėkit prieš savaitę, ne kai mikroautobusas jau stovi kieme prie slenksčio.

Ar sekmadieniais irgi važiuojat?

Sekmadieniais – ne. Bent jau mūsų mikroautobusai. Kartais pristatymas Anglijos mieste nutinka sekmadienį, jei vairuotojas vėlavo ir pirmadienis klientui netinka. Bet iš Lietuvos išvykimas sekmadienį – retas atvejis. Vairuotojai irgi žmonės, jie nori pamatyti šeimas. Be to, Kauno gatvėmis sekmadienį svetimais numeriais važinėti nereikia – kamščio mažiau, bet kroviniai terminalai nedirba. Penktadienis, šeštadienis rytą – dažniausios išvykimo dienos. Sekmadienis – poilsis arba kelių dienų maršrutų pertrauka prie Lenkijos sienos. Neprikaišiosi – kelyje visi turi pailsėti.

Daiktai, kuriuos reikia protingai sukrėsti

Ar galima vežti šaldytuką?

Galima, bet bereikalingai brangoka ir kebloka. Šaldytuvai – vieni iš tų daiktų, kuriuos žmonės perka naujus Londone, o ne tempia iš Panevėžio. Bet jei jau labai reikia – mes vežam. Tik reikia išvalyti ir gerai išdžiovinti. Kartais klientai palieką ledų gabaliukus viduje. Tuomet per savaitę kelyje gaunam ne šaldytuvą, o pelėsinį daiktą. Supakuoti reikia į plėvelę porą sluoksnių, nes durelės atsidaro prie kiekvieno didesnio posūkio. Buvę ir tokie atvejai, kai varžteliai atsilaisvino, o mes radom juos po visu mikroautobusu.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nesudaužytų?

Gerai supakuotos dėžės – pusė darbo. Pasiimkit dvigubas kartonines dėžes, o ne parduotuvines ar kasos aparato. Kiaurasamčius. Tarp daiktų – burbulo plėvelė. Buvęs klientas Kaune įmetė į maišą stiklinę stabularytę. Maišas... sunkiai pakeliui išsilaikė. Naujas šeimininkas Londone gavo du šukių maišus. Aišku, vežėjas irgi kaltas, jei dėjo ant sunkesnių dėžių, bet jei pats nemoki supakuot... na, gauni tai, ko nusipelnai. Rašykite ant šono „NEŠT ŠIOJ PAŠONĖJ" arba „stiklas". Nors vairuotojas ir taip žino, bet kasdienybės chaose gali pamesklėti.

Kaip su mumis susisiekti, jei bagažinė užrakinama?

Užrakinama? Nori pasakyt, kad norit aplankyti savo daiktus pakeliui? Na, tai neįmanoma – mikroautobusai nekursuoja kaip autobusai su keleiviais. Bagažinė užrakinama tam, kad niekas neatidarytų ir nepavogtų. Ai, gal norit klausti, kaip sužinoti, kur esat? Paprastai – telefonu, vairuotojas turi lietuvišką arba britišką numerį. Siunčia koordinates, kai atvažiuoja. Jei bagažinė užrakinta – ji taip ir liks, kol nepasieksite tikslo, nes čia logistika, o ne viešasis transportas. Skambinkit išvakarėse, ne piko valandomis, kai vairuotojas dar ne vairuoja.

Ar galima siųsti dviratį neišardžius jo?

Galima, bet kam? Jis užims vietą dviejoms dėžėms. Bet taip, vežam ir taip. Reikia nusukti pedalus, atsukti vairą į šoną, apvynioti minkšta medžiaga. Jeigu paliksite išsipūtęs visu gražumu – subraižys kitus daiktus. Vieną kartą klientas primetė tris dviračius su galiniais vezimėliais vaikams. Mikroautobuso viduje atsirado toks plastikinis miškas, kad vairuotojas pats neišlipo per galines duris. Supakuokit protingai. Pedalai gali sulaužyti stiklinius veidrodinius daiktus. Aš tik sakau – būtų buvę geriau išardžius, bet jei nenorit, mes imam.

Koks svorio limitas vienam siuntiniui?

Realiai? Nėra kažkokio absoliuto. Vienas mikroautobusas gali tempti toną, pusantros. Bet jei tavo dėžė sveria astuoniasdešimt kilogramų, vienam žmogui ją pakrauti nebeįmanoma. Ir iškelti – irgi. Todėl praktiškai mes sakom – iki trisdešimt-keturiasdešimt kg vienam maišui. Geriau daugiau dėžių, mažesnių. Kartais žmonės primeta cemento maišą į vieną grand bagą. Vairuotojas atvažiuoja, pasižiūri, pakraipo galvą. Arba paima, bet perspėja – jei nesugebėsim iškrauti, jūsų problema. Mikroautobusas ne kranas, ten nėra įrangos jūsų sunkiems maišams kelti.

Ar galima siųsti katę mikroautobusu?

Negalima. Ir negyvendinkit šitokio sumanymo. Gyvūnai turi keliauti pagal visokius veterinarinius reikalavimus, o mikroautobusas – ne gyvūnų pervežimo transporteris. Jokio vėdinimo sistema ta prasme, kaip reikia. Temperatūra kaitaliojasi baisiai. Buvęs atvejis, kai kažkas bandė vežti triušį paslėptą po striuke. Triušis nualpo. Nukentėjo visi – ir gyvūnas, ir vairuotojas, ir kiti siuntėjai, nes sustojo pasieniečiai. Skraidinkit oru su specialiais konteineriais. Mikroautobusais – tik daiktai. Gyvūnai – ne daiktai, jei ką, tai aš jaučiuosi atsakingai tai pasakęs.

Ar vežate tik į Londoną ar ir į kitus miestus?

Ai, Londonas – lengviausias. Bet važiuojam ir į Birmingemą, Mančesterį, Liverpulį, Bristolį, net į Edinburgą teko nusivežti kartą. Tik toli už Londoną kaina auga lygiai taip, kaip ir kilometrai. Nes ten reikia nuvažiuoti atgal tuščiu arba dalinai tuščiu. Kartais sujungiam kelias siuntas – viena į Notingemą, kita į Lidsą. Tada abi pusės sutaupo. Mikroautobusas iš Lietuvos dažniausiai lekia iki Londono, o paskui sklaidomos mažesnės siuntos. Tai taip, ne tik sostinė, bet planuokit iš anksto, jei gyvenate Škotijos kalnuose.

Kelias, pasieniai ir tie nemalonūs popieriai

Ar reikia kokių nors popierių?

Taip, reikia. Klientai galvoja, kad mikroautobusas – kaip autobusas iš Kauno į Rygą, sėdi ir važiuoji. Ne. Į Jungtinę Karalystę reikia CMR arba bent jau sąskaitos faktūros kopiją, jei siuntimas komercinis. Asmeniniai daiktai – kitas reikalas, ten reikia aprašymo. Aš jau priblokštas, kiek žmonių bando vežti elektroniką be jokio lauko raštelio. Muitininkai nekvaili. Jeigu mikroautobusas pilnas dėžių su kompiuteriais, o tu saki, kad tai seni laikraščiai... na, nepasiseks. Pasiruoškite packing listą, net jei tai atrodo kaip biurokratinė nesąmonė.