Efektyvus pervežimas į Angliją su greitu pristatymu visoje šalyje – ar tai įmanoma visada?

Štai atsisėdau rašyt, nes vakar klientas vėl klausė – o kaip ten su tuo greitu pristatymu į Angliją, ar tikrai per kelias dienas pasiekia krovinys Birmingamą ar kažkurį kaimelį netoli Lydzo. Dirbu šitoje buityje, atleiskit, tarptautinių perkraustymų srityje jau virš dvidešimt metų, tai mačiau visko – ir idealių perkraustymų į Londoną, ir tokių, kai žmonės liko be stalo kojos savaitės gale. Efektyvus pervežimas į Angliją su greitu pristatymu visoje šalyje tikrai įmanomas, bet yra niuansų, kuriuos žmonės praleidžia skaitydami gražias brošiūras. Čia – kasdieniai klausimai, kuriuos man užduoda prieš vežant daiktus per Lamanšą.

Kodėl vieni gauna per 3 dienas, o kiti – sąrašo galą nepasiekia?

Kiek realu gauti baldus į Londoną per 4–5 dienas?

Labai realu, bet nesitikėk stebuklo jei užsakyk penktadienio vakarą. Mūsų mašinos kursuoja reguliariai – kartais du kartus per savaitę. Jei daiktai pakrauti Vilniuje pirmadienį, trečiadienį jie gali stovėti Londone. Bet va, jei reikia į pietų pakrantę, ten jau kitas reikalas, reikia derintis prie surinkimo maršrutų. Kartais klientai pyksta – kaip greitas pristatymas visoje šalyje, jei aš turiu laukti savaitę? Na, o jei jūsų butas Klaipėdoje ir vairuotojas dar turi paimti kąsti iš Kauno... visko būna. Šiaip Londonas – greičiausias taškas, nes ten daugiausiai važiuojame.

Kodėl mano kolegos krovinys stringa Birmingame jau septynias dienas, nors žadėjo greitai?

Čia gali būti keli dalykai. Pirmiausia, galėjo nepataikyti į laivą arba keltą – jei krovinys gabenamas jūriniu būdu, jis tiesiog laukia eilėje. Antra, gali būti, kad vežėjas per daug prisiėmė užsakymų ir dabar vienas vairuotojas sukasi kaip voverė rate. Aš mačiau ir blogesnių atvejų – yra įmonių, kurios prisiima viską, o paskui išsinuomoja trečiųjų šalių mašinas, kurios vėluoja. Jei jūsų daiktai nebuvo pakrauti kaip eksponuoti, o tiesiog sudėti į bendrą krovinį, teks palaukti surinkimo.

Ar kaina skiriasi, jei pristatymas reikalingas ne Londone, o kažkur Gloučsteryje?

Žinoma. Anglija nėra maža šalis, nors lietuviui kartais atrodo, kad nuo Londono iki Edinburgo – kaip iki Palangos. Nors Edinburgas Škotijoje, bet esmė ta pati. Važiavimas į Gloučsterį ar Notingamą pareikalauja daugiau degalų, laiko, o kartais ir nakvynės. Jei mes turime specialiai sukti iš maršruto, kaina brangsta. Yra toks mitas, kad greitas pristatymas visoje Anglijos šalyje kainuoja vienodai – ne, brangiau gaunasi į šiaurę ir į vakarus. Bet kartais suderiname, jei tuo metu turime kitą krovinį tame rajone, galima ir pigiau.

Kainos, popieriai ir kam viso to reikia

Kokia reali kaina gabenti 20 kubų baldų iš Lietuvos į Angliją?

Na, priklauso nuo sezono. Vasarą kainos šokteli, nes visi kraustosi – studentai, šeimos, emigrantai grįžta ar išvažiuoja. O jei žiemą, galima ir pigiau. 20 kubų – tai didžioji dalis standartinio sunkvežimio. Kaina svyruoja nuo 800 iki 1400 eurų, čia su pakrovimu ir iškrovimu. Bet jei reikia supakuoti, tai jau papildomi šimtai. Aš pats manau, kad pervežimas į Angliją neturi kainuoti kaip naujas automobilis, bet jei kas nors siūlo 300 eurų už pilną mašiną – greičiausiai yra kabliukas. Patikėkit, mačiau tokių istorijų.

Ar aš pats galiu visus muitų popierius sutvarkyti, ar jūs tai padarot?

Teoriškai galite, bet aš jums nerekomenduočiau. Brexit viską apvertė aukštyn kojom – dabar reikia packing listo, kartais CMR, o jei gabenate kažką vertingo, gali prireikti ir papildomų deklaracijų. Aš dėl muitinių popierių – atleiskit, muitinės dokumentų (taip, teisingai, dokumentų) – vis dar kartais pasimetu, nors dirbu dvidešimt metų. Yra niuansų su augalais, alkoholiu. Mes tai darome kasdien, tai žinom, ką užpildyti. Pasitikėkit profesionalais – sutaupysit laiko.

Ar galima vežt šaldytuvo turinį, pavyzdžiui, sūrių, dešrų į Bristolį mano tetai?

Ne, ne, ir dar kartą ne. Maisto produktai – tai atskira muitinė kategorija, ypač po Brexit. Anglijos veterinarijos tarnybos labai griežtos. Pamenu, vežiau kartą šeimą, o jie paslėpė sūrio ratą po pagalvėmis – muitininkai rado, teko mokėti baudą. O jei jau kalbam apie efektyvų pervežimą į Angliją, tokie dalykai tik vėluoja viską. Geriau nupirkit tetai sūrio vietiniame Tesco Bristolio centre. Viską, kas gyva, pūva ar kvepia, paliekam namie. Taip bus ramiau visiems.

Ar privalau rašyti sąrašą kiekvienai dėžei ar galiu apytiksliai?

Inventorinis sąrašas turi būti, bet nereikia rašyti "trys šaukštai, viena pėdsekystė". Pakanka apytikriai – "virtuvės reikmenys, drabužiai, knygos". Svarbu, kad vertingiausi daiktai būtų įvardinti atskirai dėl draudimo. Aš pats klientams sakau – nerašykit "įvairūs daiktai" ant penkių dėžių, nes jei kas dingsta, niekaip neįrodysit, kad ten buvo senelės vaza. Ai, ir dar – jei gabenate dviračius ar įrankius, paminėkit. Numeruoti dėžes mums padeda, bet neprivaloma.

Kai mašina jau keliauja

Ar mano sofa tikrai saugi važiuodama į Mančesterį?

Mes stengiamės, kad būtų. Bet visada yra rizikos – važiuojama per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, yra duobių, staigaus stabdymo. Kartais pasitaiko, kad pakavimo popierius nutrinka ir kampas palieka žymę. Mes naudojame antklodes, diržus, kad daiktai nejudėtų, bet šimtaprocentinės garantijos neduos niekas. Yra tokių vežėjų, kur tiesiog krauna krūvą ir veža – tada tikrai bus bėdų. O mes bent jau bandom. Jei sofa švari, dar papildomai apsvelčiame folija. Bet jei jau labai jautri – reiktų medinį rėmą daryt.

Ar vairuotojas pats išneš į butą Londone ar aš turiu kviestis pagalbininkų?

Priklauso nuo to, ką sutarėm. Mūsų standartas – iki pirmųjų durų, arba į butą jei yra liftas ir aikštelė. Bet jei trečias aukštas be lifto Londone, kur laiptai siauri kaip pirštas – vairuotojas vienas tikrai nenesis. Mes galim užsisakyti aukštalipių komandą, bet tai brangiau. Vakar kalbėjau su vyruku, kuris tikėjosi, kad vairuotojas už 80 kilų išneš 120 kilų spintą į devintą aukštą. Ne, taip neveikia. Ruoškitės pagalbinių arba derėkitės dėl pilno iškrovimo iš anksto.

Ką daryti, jei pristatymo dieną aš darbe ir negaliu atvykti į butą Anglijoje?

Klasikinė problema. Mes skambinam prieš 24 valandas, patvirtinam laiką. Jei jūs negalit, reikia atsiųsti žmogų su raktu – draugą, kaimyną, agentą. Galim palikti kieme, bet rašom atsakomybės atsisakymą, jei dings. Kartais, jei klientas geras, pavyzdžiui, jau du kartus naudojosi paslaugomis, vairuotojas palaukia pusvalandį. Bet ne ilgiau – baudos už stovėjimą Londone ar Birmingame kandžiojasi. Būna ir taip, kad žmonės prašo palikti rūsyje. Darėm. Raktą slaptažodžiu paliko po kilimėliu. Gyvenam čia jau dvidešimt metų, mačiau visokių sprendimų.

Blogos patirtys ir kaip jų išvengti

Ar kartais tenka laukti antros mašinos, nes pirmoji sugedo – tai kaip tada su greitu pristatymu?

Taip, buvo tokių atvejų. Prieš trejus metus mūsų sunkvežimiui sugedo tiltas netoli Brisilio, teko kraustyti daiktus į kitą mašiną. Klientas laukė tris dienas ilgiau. Tokių dalykų neišvengsi – technika yra technika. Bet kokybiškai dirbanti įmonė turi drausti krovinį ir turėti planą B. Yra tokių "verslininkų", kur tada paprasčiausiai dingsta ir nebeskambina. Mes bent jau skambinam, aiškinam situaciją. Efektyvus pervežimas į Angliją nereiškia, kad mašina skraido – reiškia, kad problemos sprendžiamos greitai.

Kodėl kai kurios įmonės Anglijoje atsisako išnešti daiktus pro duris ir palieka kieme?

Kai kurie atsigabena mažesniu mikroautobusu, neturi žmonių. Arba tiesiog sutaupo ant darbo jėgos. Aš to nesuprantu – juk žmogus mokėjo. Kartais jie turi tik pristatymo paslaugą, o ne iškrovimą. Mūsų filosofija kita – jei žadėjom, vadinasi iškraustom. Aišku, jei sąlygos normalios. Buvo atvejis, kai klientas gyveno Oksforde, o kieme – žalias plotas, mašina įsmuko. Teko daiktus nešti per purvą. Nes gražus pristatymas visoje šalyje kartais susiduria su realybe.

Ar buvote atvežę krovinį taip vėlai, kad klientas jau miegojo?

Buvo, buvo. Kartą į Solihulą atvažiavom vidurnaktį, nes keltas iš Dunkerko vėlavo penkias valandas. Žmogus neatsiliepė telefonu – suprantama, antroji valanda nakties. Mes neišjudinom jo iš miego. Palikom daiktus saugioje vietoje su jo broliu, kuris gyveno gretimą name. Ryte jis paskambino ir sakė "o aš galvojau, kad rytoj atvažiuosit". Pasirodo, sukomunikavom blogai. Bet taip jau būna. Svarbu, kad efektyvus pervežimas į Angliją nereiškia vien tik spartos, bet ir patikimumo.

Pakavimas ir pasiruošimas

Ar tikrai reikia kiekvieną lėkštę vynioti į popierių ar galiu tiesiog į dėžę?

Jei lėkštės senos ir brangios – vyniokit. Jei iš IKEA – gal ir pakaks popierinėmis servetėlėmis tarp jų. Bet šiaip mes duodame pakavimo medžiagą – kartono lakštus, burbulinę plėvelę. Yra klientų, kurie sudeda lėkštes į dėžę be nieko, o paskui stebisi, kodėl kampai nuskilę. Aš sakau – pagalvokit, kas bus, kai mašina perduoda tiltą Olandijoje. Kartais žmonės per daug taupo ant popieriaus. Sutinku, kad tai nepatogu, ypač kai skubu, bet valanda vyniojimo gali sutaupyti šimtą eurų naujų indų.

Ką daryti su augalais – galiu vežti palmą į Liverpulį ar palikti kaimynams?

Augalai – keistas reikalas. Techniškai neturėtumėt, bet praktiškai visi veža po vieną visžalių. Muitininkai dažnai neužkliūna, jei tai ne vaismedžiai ar dirvos. Aš asmeniškai abejoju, ar mano žolelės išgyventų tris dienas mašinoje be šviesos. Buvo atvejis – moteris vežė didelę palmą į Liverpulį. Mes ją apsivyniojom, palikom šviesią vietą salone, bet lapai vis tiek pageltavo. Ji pyko ant mūsų, nors mes perspėjom. Geriau palikit kaimynams arba parduokit. Rimtai. Augalai ne išgyvena transporto sąlygom. Ypatingai žiemą.

Ar drabužiai spintose gali likti ant pakabų ar reikia dėti į maišus?

Gali likti, jei spinta yra kartoninė arba ji bus apvilkta. Bet jei tai standartinė IKEA spinta iš jūsų miegamojo – geriau išimkit. Pakabos gali iškristi, drabužiai prisivelti. Mes turime specialias drabužių dėžes su skersiniu – tada paliekam pakabas. Bet jei daiktai kraunami į bendrą fūrą, dulkių prisirenka nemažai. Aš pats siūlyčiau dėti į maišus – nešvarumai keliuose, ypač per žiemą, prasiskverbia. Prisimenu pervežimas į Angliją vienai šeimai, jie paliko viską atvirai – atvykus rado striukes kvepiančias dyzeliu.

Jei daiktai ne iš IKEA katalogo

Ar galima gabenti motociklą drauge su baldais į Notingamą?

Galima, bet reikia ruoštis. Neužtenka pastumti į kamputį tarp sofos. Motociklą reikia sutvirtinti ratais, naudoti inkarus, kad nenugriūtų. Ir svarbu – bent jau likvidėlę nuimkit, nes gali praleisti. Kaina skiriasi, nes reikia papildomo tūrio. Ne kartą vežėm į Notingamą ir Leseterį motociklus – pervežimas į Angliją su tokiomis prekėmis įmanomas, bet dažnai reikia pasakyti iš anksto, nes fūros grindys ne visur lygios. Jei tenka tempti per aukštą bortą, naudojamės rampomis. Būna sudėtinga, bet įgyvendinama. Tik ne su elektriniais paspirtukais – ten kitos taisyklės.

Kiek brangiau išeina, jei pianinas trečiame aukšte be lifto – pervežimas į Angliją su tokiu daiktu?

Dvigubai, o gal ir trigubai. Pianinas yra ne tik sunkus, bet ir slidus, jautrus. Reikia ne mažiau trijų vyrų, specialių diržų, o kartais ir kranfeverio pro langą. Jei be lifto, vairuotojai nekils – ten reikia samdyti vietinius aukštalipius Anglijoje, prieš tai sutarus. Mes galim užtikrinti pristatymą iki namų durų, bet trečias aukštas – jūsų atsakomybė organizuoti. Buvo atvejis Liverpulyje, senas blokas, siauri laiptai. Teko samdyti kraną, kainavo 800 svarų. Šeima paskui sakė, kad geriau būtų pardavę pianiną.

Ar vežate statybines medžiagas – plytas, dažus – ar tik buities daiktus?

Plytas? Ne, nevežam. Fūra nėra skirta statybinių atliekų pervežimams į Angliją, o ir dėl svorio ribų pritrenktų. Bet dažus, jei sandariai supakuoti, galima. Tiesa, skysčiai turi būti paženklinti. Aš asmeniškai venčiau vežti dažus, nes jei buteliukas dūžta, viskas apsitaško. O baldas sugadintas dėl dažų – draudimas gali nekompensuoti, jei nurodyta, kad vežami buities daiktai. Kartais statybininkai bando primesti cemento maišus. Ne. Yra specialios logistikos tokiems dalykams. Mūsų darbas – tarptautiniai perkraustymai, o ne statybinių medžiagų gabenimas.

Sunkūs koordinavimai ir keisti atvejai

Galit paimti iš senelės Klaipėdoje ir nuvežti į anūkės butą Oksforde, bet aš pats gyvenu Berlyne – kaip čia suorganizuot?

Šitų klausimų gaunu kone kas savaitę. Galim, bet reikia labai aiškios komunikacijos. Senelė turi žinoti dieną, nes jeigu ji išeis į daržą (supraskit, sodą), o mašina stovės prie durų – veltui laiką leisim. Geriau padarykit skambutį trise – jūs, senelė, ir mūsų dispečeris. Raktų perdavimas – atskira operacija. Oksfordas dar ne taip blogai, nes arti Londono. Bet jei senelė norės dar ir atsiskaityt grynais rankoje, o mūsų vairuotojas neturės atiduoti – bus keblu. Darėm taip daug kartų, bet visada prašom įgaliojimo arba pavedimo.

Jei neišpakuosiu per pusdienį – ar vairuotojas palauks arba padės, bet ne per daug?

Mes palauksim pusvalandį, gal valandą, jei matom, kad procesas vyksta. Bet vairuotojas neturi būti jūsų samdytas pagalbininkas visai dienai. Jis turi kitų adresų – pvz., dar vienas greitas pristatymas visoje šalyje laukia Mančestyje. Jei reikia pagalbos iškrovime, tai užsisakom iš anksto kaip paslaugą. Buvo toks atvejis – klientė Londone prašė išpakuoti viską, sukrauti į spintas. Vairuotojas pabuvo tris valandas, o paskui mes turėjom mokėt baudą už pavėluotą atvykimą sekanti adresą. Tai nesitikėkit. Sutarkit ribas iš anksto.

Ką daryti jei pristačius baldus į Lydzą radau subraižytą stiklą – ar tai mano problema?

Jei radote pristatymo metu – rašom aktą. Jei radote kitą dieną – sudėtingiau, bet dar įmanoma. Fotografuokit viską prieš pakrovimą ir iškart po iškrovimo. Yra įmonių, kurios pasakys "jūs patys subraižėt" – mes ne tokie. Tikrai pasitaiko, ypač su stiklo durų spintelėm. Mes darom apklausimą, tikrinam ar buvo deklaruota. Jei taip – draudimas dengia. Jei ne – ieškom kompromiso. Prisimenu, vežėm į Lydzą veidrodį, kurio kampelis buvo pažeistas. Klientas pats to nepaminėjo, bet atrodo buvo ne nuo mūsų. Vis tiek kai ką nuolaidinom.

Visa kita, ką reikia žinoti

Ar Anglijos miestų pavadinimai tikrai tokie keisti, ar vairuotojai žino kur važiuot?

Žinoma, kad žino... na, dažniausiai. GPS padeda, bet Anglijoje yra vienodi pavadinimai skirtinguose regionuose. Buvęs atvejis, kai navigacija vedė į Readingą, o reikėjo į kitą – tuo pačiu vardu kaimą. Bet čia angliški žaidimai. Didžiosiuose miestuose – Londonas, Birmingamas, Bristolis – be problemų. Į mažesnius kaimelius reikia tikslaus pašto kodo. Angliškai rašoma, aišku. Kartais klientai sako "nuvežkit į Mančesterį" ir duoda adresą... tai GM ar M pašto kodas? Reikia tiksliai, nes gatvių ten yra be galo daug.

Ar galiu vežtis dujų balioną iš Lietuvos į Angliją, naudotą griliui?

Ne, ne ir dar kartą ne. Dujų balionai – pavojingi kroviniai, reikia ADR licencijos, specialaus ženklinimo. Net tušti balionai kelia problemų. Mes atsisakom tokių daiktų beveik visada. Jei norit savo kepsninę kūrenti Lagsyje – nusipirkite vietinį balioną. Vieną kartą klientas bandė paslėpti dujų balioną po sofos pagalvėm – vairuotojas atsiduso ir pasakė, kad arba iškraunam, arba jis iškviečia policiją. Nes tai ne juokas. Anglijos įstatymai dėl tokių daiktų labai griežti. Ir mūsų vairuotojai turi teisę atsisakyti vežti.

Jei dabar rinktis tarp greičiausio ir pigiausio varianto – ką patartumėt žmogui, kuriam reikia daiktų iki Kalėdų Anglijoje?

Rinkitės greitą, bet ne iš paskutinių skelbimų. Paskutinė savaitė prieš Kalėdas – beprotybė. Visi skuba, kainos šoka, mašinų trūksta. Efektyvus pervežimas į Angliją per šventes įmanomas tik jei planuojate lapkritį. Jei gruodžio 20-ąją skambinat – tikiuosi, kad jums nereikia dovanų vežti, nes viltis maža. Aš patarčiau suderint vidinę šventę – Kalėdas švęskit sausį, kai daiktai saugiai atvykę. Arba vežkitės tik esminius daiktus, o sofa tegul palaukia. Į Angliją vežam ir per Naujuosius, bet tada papildomas mokestis ir vairuotojai turi šeimas. Tai labai nepatogu visiems.

Kaip viską sudėlioti į vietą prieš keliaujant?

Pagrindinė taisyklė – nepulkite prie paskutinės savaitės pasiūlymo ir nepasilikite pakavimo sekmadieniui vakarui. Efektyvus pervežimas į Angliją su greitu pristatymu visoje šalyje įmanomas tik tada, kai žmogus pats pasiruošęs: zino ką veža, kuris pakavęs, ko neveža. Aš jau dvidešimt metų sakau tą patį – geriau permokėt šimtą eurų už normalią įmonę, nei taupyti ant daiktų, kuriuos surenka visą gyvenimą. Parašykit, paskambinkit, paklauskite – kartais užtenka vieno skambučio, kad viskas taptų aišku.