Efektyvus krovinių transportavimas mikroautobusu į Angliją – apie ką verta žinoti?

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus. Per tą laiką mačiau visko – ir šventų vakarų Doverio uoste, ir klientų, kurie supakuoja daiktus į maišelius nuo bulvių, nes neturi dėžių. Krovinius transportuojame mikroautobusu į Angliją nuo tų laikų, kai dar nebuvo ES vientisos erdvės, o muitininkai tikrindavo kiekvieną veidrodį. Šiandien viskas kitaip, bet ne viskas pasikeitę taip, kaip norėtųsi. Jei svarstote siųsti savo daiktus mikroautobusu, paaiškinsiu, kaip tai atrodo iš vidaus – be cukraus ir be reklaminio blizgesio.

Pradėkime nuo pagrindų – kodėl mikroautobusas?

Kiek maždaug laiko užtrunka krovinio pervežimas į Londoną?

Įprastai, jei išvažiuojam anksti antradienį ryte iš Kauno, iki Londono pakraščių – Croydon ar Ilford – būname trečiadienį po pietų. Tai trisdešimt tris, trisdešimt šešias valandas važiavimo, priklauso nuo oro Prancūzijoje ir kaip greitai praleidžia per Calais. Būna savaičių, kai eilės prie Lamanšo tokios, kad ir para pasimest. Tada atvykstam ketvirtadienį ryto. Planuokite keturiasdešimt aštuonias valandas – bus mažiau streso. Mes taip ir skaičiuojam.

O koks didžiausias svoris, kurį dar įsistumiam į tą mikriuką?

Žiūrint kokį mikriuką. Mes turim tokį aplūžusį, bet patikimą Renault Traffic. Techniškai bendras svoris iki trijų tonų su pereinamuoju, o duodažiai su vairuotoju – beveik dvi. Taigi krovinys galėtų būti apie aštuonis šimtus kilogramų, bet praktiškai, jei vežat sofą, dviratį, ketiasdešimt dėžių ir seną kilimą, svoris nėra problema. Vietos pritrūksta greičiau nei leistinos masės. Klientai dažnai sako „ten tik trys lagaminai“, o atvažiavus paaiškėja dvylika. Tokių istorijų – begalė.

Ar gabenimas mikroautobusu į Angliją saugus mano daiktams?

Saugiau nei daugelis galvoja, bet ne šimtu procentų hermetiška. Mes kaupiam krovinį taip, kad niekas nejudėtų – diržai, antklodės, kartonas tarp daiktų. Bet jei žiemą keltas stringa, jūros oras prasiskverbia. Pernai vežiau pianiną iki Braitono... (aišku, ne pianiną, koks pianinas į mikroautobusą, pataisau, stalinį fortepijoną). Klientas visą kelią skambinėjo. Daiktai dažniausiai atvyksta sveiki, bet niekada nebūna visiškai be nulūžusios plastmasės detalės. Toks jau gyvenimas.

Kodėl žmonės renkasi mikroautobusą, o ne didelę fūrą vežtis daiktams?

Paprastai dėl kainos ir manevringumo. Fūra Londone sukasi kaip dramblys porceliano parduotuvėje, o mikroautobusas prasmunka ten, kur fūrai tenka sukti žiedus. Jei perkeliate dviejų kambarių butą, fūroje vietos per daug, o mokatės už tuščią plotą. Aš pats mieliau važiuoju mikriuku, nereikia leidimų gyvenamosiose zonose. Tik keista, kad kai kurie dar galvoja, jog fūra = profesionaliau. Ne. Tiesiog didesnė mašina. Kartais per didelė brangumo prasme.

Ar per vieną reisą galima išvežti visus keturių kambarių buto baldus?

Nelabai. Realiai iš standartinio trijų kambarių buto, pvz., Panevėžyje, prireikė dviejų reisų. Pirmą kartą nuvežėm sofas, spintą, skalbimo mašiną, antrą – dėžes, dviračius ir penkiasdešimt augalų, kuriuos klientė paskutinę akimirką prisiminė. Augalai dažniausiai nepergyvena kelionės, nebent gerai supakuoti. Jeigu planuojat didesnį persikraustymą, iš karto klauskite, ar turime antrą mašiną. Kartais derinimai užtrunka, nes kiti klientai irgi laukia savo eilės.

Jūs vežate ir šaldytuvus bei skalbimo mašinas?

Taip, bet yra niuansų. Šaldytuvą privalot atitirpdyti prieš porą dienų ir išleisti vandenį, kitaip visa kelionė bus baloje. Skalbimo mašinai reikia užfiksuoti būgną, kad nesudaužytų dalių. Aš visada primenu, bet yra tokių, kurie atiduoda šaldytuvą pilną maisto. Tada turim problemą pasienyje. Po Brexit į Angliją su maisto produktais dabar apskritai beviltiška. Vežant buitinę techniką – ištuštinkite. Rimtai. Antraip mes turim išmest arba rizikuojat bauda. Kam to reikia?

O dabar apie pinigus, nes visiems tai įdomu

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu iki pat Londono?

Šiai dienai pilnas krovinys, kuris užpildo Renault, svyruoja nuo septynių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Kodėl skylė? Londonas didelis – pakraščiuose pigiau, o jei reikia į patį centrą prie Kensingtono, ten jau stovėjimo mokesčiai ir laiko gaišimas. Jei tik penkios dėžės, kaina krenta perpus, nes dedam dalinį krovinį. Daliniai kroviniai į Angliją – mūsų kasdienybė, bet tada reikia palaukti, kol surinksim dar vieną siuntą. Nenoriu meluoti telefonu – geriau matyti sąrašą.

Kodėl vienos pervežėjų įmonės prašo aštuonis šimtus, kitos pusantro tūkstančio už tą patį?

Atrodo tas pats, bet ne. Pigiausi variantai dažnai reiškia, kad mašina be tinkamo draudimo, o jei kas atsitiks – mokate jūs. Kartais tas pigiukas renka krovinius nuo gatvės kampo ir pameta kitam pakrovime. Mačiau tokių Varšuvoje. Brangesnės įmonės, kaip mūsų, moka vairuotojams normaliai, prižiūri techniką, turi CMR. Neinu pasakos, kad brangiausias – geriausias, bet labai pigus skamba kaip įspėjamasis ženklas. Pasitikėkit instinktu. Jei kvepia, greičiausiai taip ir yra.

Ar reikia mokėti prieš kelionę, ar galiu atsiskaityti gavęs daiktus Anglijoje?

Mes imame trisdešimt procentų užstatą, kad rezervuotume vietą, ypač rugsėjį ar birželį, kai studentai varo į universitetus. Likę septyniasdešimt – pristačius. Būna klientų, kurie prašo mokėti tik gavę, nes „kažkada apgavo“. Suprantu. Deramės individualiai. Jei mokėsite grynaisiais Anglijoje, turėsime kur padėti svarus, nes ne visada vietiniai bankai mus mėgsta. Juokauju, bet ne visai. Grynieji veikia, bet pavedimas patikimiau. Svarbiausia, kad abiem būtų ramu.

Skamba gerai, bet ar pigiau bus, jei pats padėsiu krautis?

Teoriškai taip, bet mes ir taip tikimės pagalbos. Aš nesusivežu atskirų krautuvų, tik vairuotoją, kuris padeda. Jei daiktai sunkūs – seifui ar pinigų dėžei – samdom pagalbininkus, ir tai kainuoja papildomai. Kiekvienas kilogramas iš penkto aukšto be lifto ilgina laiką. Skirtumas labiau nuo aukšto ir lifto priklauso nei nuo jūsų pagalbos. Kartais pats klientas labiau apsunkina, nes kilnoja be taktikos. Bet tai žmoniška. Tik neikite vieni į užsispyrimą, galima nusisukti nugarą.

Geriau skambinti ar rašyti laišką, kai noriu užsakyti pervežimą?

Rašyt galit, bet aš patariu paskambinti. Per pokalbį pajaučiu, kiek daiktų, koks stresas, ar jau persikraustymo panikoj. Laiškuose žmonės parašo „dėžių krūva“ ir viskas. Paskambinus paaiškėja, kad tai šešios dešimtys dėžių ir šuo. Beje, gyvūnus vežam atskirai, ne su baldais, todėl svarbu žinoti iš anksto. Jei rašote, prašau sąrašo ir nuotraukų, bet telefonas greičiau. Aš pats mieliau kalbu nei rašau. Per tiek metų kai kuriuos klientus pažįstu pagal balso tembrą. Skambinkite. Net jei ir naktį – žinutę palikit.

Kas atsitinka, jei aš tiesiog neatvyksiu atiduoti daiktų sutartu laiku?

Prasideda nemalonumai abiem pusėm. Vairuotojas negali laukti valandą, jei kitur laukia klientas. Skambinam, rašom – jei per pusvalandį jokio atsako, važiuojam. Jūs prarandate užstatą. Buvo pernai Kaune – klientas užmigo. Rimtai. Telefonas išsikrovęs, durų neatidaro. Nueinam kavos, grįžtam – vis dar miega. Teko kitą dieną. Laikykite telefoną įjungę ir žadintuvą susiraskite. Arba pakvieskite kaimyną pažadinti. Paprasti dalykai, bet nuo jų priklauso visas grafikas.

Popieriai... nu žinot, po Brexit viskas kitaip

Ar dabar dar reikia kažkokių popierių gabenant asmeninius daiktus į Angliją?

Techniškai reikia sąrašo angliškai – packing list. Kartais muitinė prašo įrodyti, kad tai naudoti daiktai, o ne prekybai. Mes paruošiam CMR, o jei daiktai nauji – gali paklausti sąskaitos. Po Brexit Anglija yra trečioji šalis, biurokratijos padaugėjo. Aš pats kartais pasimetu tuose rašaluose, nes taisyklės keičiasi greičiau nei keičiu padangas. Turbūt gerai, kad turime brokerį Doverio pusėje. Jei važiuojate patys – nepatingėkite pasidaryti sąrašą su vertėmis, net jei simbolinėmis. Bankrutavus be popierių nenorėtumėte.

Ar mano daiktai gali užstrigti muitinėje?

Gali, bet ne daiktai, o dokumentai. Daiktai stovi saugykloje. Muitininkai nusprendžia patikrinti, ar neišvežat prekių pardavimui. Pernai vienas klientas vežė dvidešimt vienodų telefonų – aiškiai prekybai – ir sukėlė šurmulį. Vairuotojas praleido Doverį sekmadienį kelyje. Patikrinimas gali užtrukti savaitę. Tada reikia kantrybės ir advokato, mums rankos surištos. TV laidose viskas atrodo sklandu, o realybėje pasienyje dar visko pasitaiko. Ypač jei muitininkas blogai išsimiegojęs.

Ar galiu atsiųsti tuos popierius tiesiog per WhatsApp?

Taip, netgi rekomenduoju. Aš senas žmogus, bet pripažįstu, kad WhatsApp patogiau nei faksas, kurį prisimenu iš devyniasdešimtųjų. Nuotrauka paso, deklaracijos, sąrašo – užtenka. Tik prašau siųsti normalia rezoliucija, nebrėžinį per plyšusį ekraną. Buvo gavęs nuotrauką per stiklą su atspindžiais – teko prašyti perdarinėti tris kartus. Skaitmeninis amžius turėtų palengvinti, bet kartais apsunkina, nes skubama. Nago dydžio nuotrauka nepadės. Rimtai, siųskite bent skaitomą tekstą. Mes irgi be akinių nematom.

O jei aš neturiu laiko tuo užsiimti – ar jūs sutvarkote?

Tada raskite bendrovę, kuri sutvarko, arba susitaikykite su vėlavimu. Mes galime paruošti packing list ir CMR, bet jei turite antikvarinių veidrodžių – jūs turite žinoti vertes. Patarimas: sutvarkykite rytą prieš atvykstant mašinai. Arba prieš savaitę. Jeigu vairuotojas kieme, o jūs be sąrašo, jis gali nebegalėti išvažiuoti laiku. Ir viskas nusikelia. Muitinė nekanti. Laikas bėga. Stengiuosi būti kantrus, bet motiniškas instinktas kartais liepia spygtelėti. Neikite ant to. Pasiruoškite.

Ar jūs viską draudžiate kelyje?

Turime vežiojimo draudimą pagal CMR, bet jis dengia ne viską, o tik tam tikrą sumą. Jei vežate brangius daiktus – meno kūrinius, senovinę techniką – siūlome papildomai apdrausti. Buvo atvejis, kai klientas vežė seną armoniką, kuri, rodos, verta labai daug. Mūsų standartinis draudimas jos pilnai nebūtų dengęs. Draudimo sąlygos yra dalykas, kurį žmonės dažnai praleidžia akimis, kol nenutinka bėda. Nelabai mėgstu skaityti smulkų šriftą, bet jūs privalote. Arba kliaukitės manimi – perspėsiu apie ribas. Jos kai kurios žemos.

Kas jei reikia grąžinti dalį daiktų atgal iš Anglijos – ar galima?

Žinoma, bet tada tai naujas krovinys atgal. Tuščiomis mašinomis grįžti nuostolinga, todėl dalinių krovinių paieška atgal yra tvarkaraščio dalis. Jei turite paliktų daiktų, paimame grįždami, bet data priklauso nuo kitų užsakymų. Kartais per savaitę, kartais per tris. Ne visada galiu pažadėti dienos, nes derinu kelis maršrutus. Tai galima, bet reikia lankstumo. Ypač jei norit atgal vežtis sofą, paliktą angliško brolio. Tokių istorijų – apstu. Gyvenimas sudėtingesnis nei reklama.

Tai kas gi galėtų nepasisekti? – realūs dalykai, ne iš reklamos

Ar pasitaiko, kad mašina tiesiog sugenda kelyje?

Pasitaiko. Prieš dvejus metus gedimas netoli Lillės – blogiausia vieta, tamsu, parkuoti neleido, lijo kaip iš kibiro. Vairuotojas Remis dalį sutvarkė pats per tris valandas, nes turėjo įrankių, bet praleidom Calais keltą. Klientas Kent'e laukė ilgiau. Turime B planą – kitas mikriukas arba partneriai, bet tai ilgina laiką. Naujesnės mašinos gedžiasi rečiau, bet nenumatysi visko. Džiaugiuosi, kad turim savo servisą Vilniuje, kur patikrina prieš kiekvieną reisą. Kitaip būtų baisesnė kelionė. Ir didesnė įtampa.

Kodėl kai kurios įmonės išvis neatveža daiktų, nors viską susitarėte?

Rinkoje pilna tarpininkų, kurie pasiima užstatą, o paskui neberanda mašinos. Perparduoda krovinį trečiai šaliai pigiau, o jei nepavyksta – dingsta su pinigais. Pažįstamas taip dirbo prieš dešimt metų, dabar, tikiuosi, gyvena kitaip. Mes vežame patys savo transportu, todėl toks scenarijus pas mus neįmanomas. Jei matote skelbimą „super pigiai, paskubėk“, o ten nėra adreso, tik Telegram – pagalvokite du kartus. Ne visi pigūs blogi, bet jei nėra skaidrumo, rizikuojat daiktais ir pinigais. Tai grubi realybė.

Ką daryti, jei atsiimdamas daiktus Londone matau, kad sofa subraižyta?

Pirmiausia fotografuokite prieš pasirašydami CMR. Jei žala akivaizdi, rašote pastabą ir skambinate mums. Dažniausiai kreipiamės į draudiką. Būna, kad subraižymai buvo prieš tai, bet klientas persikraustymo chaos nepastebėjo. Neabejoju jumis, tačiau taip nutinka. Kartais braižymas atsiranda nuo temperatūros pokyčių – medis dirba. Nėra kaltų. Svarbu nesimušti į paniką: nufotografavus ir užfiksavus per savaitę turėsite atsakymą. Neišmeskite pakuočių prieš apžiūrą – draudikai to prašo. Kitaip gali atsisakyti.

O jei pats pavėluosiu atsiimti daiktų, nes darbe nekėlė?

Suprantama situacija, bet vairuotojas turi grafiką. Pavėlavus valandą, dažnai palaukiame, užsukdami į Tesco. Bet jei pusdieniui – daiktai keliauja į saugyklą, o Londone tai kainuoja apie dvidešimt penkis svarus per dieną. Tada dviguba sąskaita. Geriau praneškite iš karto, jei matote, kad vėluosit, galim suderinti kitą intervalą. Aš pats nekenčiu, kai neatsiliepia ir slepiasi. Tai erzina labiau nei vėlavimas. Pagrindinė taisyklė: komunikuokit, net jei nepatogu. Bus lengviau. Ir mažiau žilų plaukų.

Kiek laiko daiktai gali laukti saugykloje, jei aš dar nepasiruošęs juos pasiimti?

Teoriškai neribotai, bet brangiai. Mūsų saugykla Džordžo rajone (tai Londone, ne Džordžo saloje, pataisau) leidžia saugoti iki trijų mėnesių, paskui brangsta. Po šešių mėnesių rašome priminimą, o po metų turbūt parduotume aukcione, kad padengtume išlaidas. To dar nenutiko, bet sutartis numato. Patarčiau neprikaupti ilgiau nei mėnesį – kiekviena diena ten brangesnė nei Vilniuje. Be to, drėgmė senose patalpose kartais pažeidžia kartoną. Pasitikrinkite kalendorių. Neleiskite pamiršti.

Ar pats viską žinote apie krovinių gabenimą, ar kartais tenka pasitarti?

Per dvidešimt keturis metus mačiau daug, bet ne, nežinau visko šimtu procentų. Šių metų sausį muitinėje pasikeitė viena smulkmena dėl CMR priedo, kurios su kolega nesupratom iš karto. Teko skambinti advokatui. Tai normalu – įstatymai šokinėja kaip kailiai. Svarbiausia, kad turime su kuo pasitarti. Aš čia nesėdžiu kaip orakulas. Esu pervežėjas, kuris matė, kaip Chuckas Norrisas (juokauju) veža daiktus pigiau. Rimtai – jei kas neaišku, paklauskit. Kartais ir aš klausiu. Taip gyvenu jau seniai.

Kas belieka pasakyti

Efektyvus krovinių transportavimas mikroautobusu į Angliją nėra apie idealius skaičius ar pažadus. Tai – apie patikimą ryšį tarp kliento ir vairuotojo. Per tiek metų supratau, kad sąžiningumas ir gebėjimas pasakyti „nežinau, bet sužinosiu“ brangesni nei naujas mikroautobusas. Jei planuojate persikraustymą, rinkitės tuos, kurie nebijo papasakoti ir blogos patirties. Tai ženklas, kad dirba žmonės, o ne robotai. Sėkmės renkantis. Iki.