Profesionalus daiktų pakrovimas iš Jungtinės Karalystės: kaip išvengti chaoso ir sugadintų dėžių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir galiu pasakyti viena – daiktų pakrovimas iš Jungtinės Karalystės niekada nebuvo toks paprastas, kaip atrodo iš šalies. Anksčiau, prieš „Brexitą“, tiesiog važiuodavome, užkraudavome ir važiuodavome toliau. Dabar? Dabar tenka galvoti apie dokumentus, muitinę, o svarbiausia – apie tai, kaip tai visa fiziškai pakrauti, kad neplyštu. Profesionalus daiktų pakrovimas iš Jungtinės Karalystės nebe tiesiog „keliam į sunkvežimį“, tai tikras menas, ypač kai kalbame apie dalinius krovinius ar brangius baldus. Matęs esu viską – nuo puikių sandėlių Birmingeme iki tokių kiaurai angliškų kiemų, kur ten net vilkas pasiklystų, o ne sunkvežimis su priekaba. Čia pasakysiu tiesą be jokių uždažų, kaip tai vyksta iš vidaus.

Dokumentai ir muitinės reikalavimai

Kokių dokumentų reikia kroviniui iš Anglijos?

Sąrašas ilgas, bet pagrindai tiesioginiai. Mums būtinas eksporto deklaracija (EX1), prekių sandėravimo lapas (paking list), komercinė sąskaita faktūra ir, žinoma, sutartis. Jei trūksta nors vieno popieriaus, muitinėje stovėsite valandas ar net dienas. Vieniems klientams tai atrodo baisu, bet man tai jau kasdienybė – tiesiog reikia tiksliai sekti instrukcijas.

Ar reikia EORI kodas?

Be abejo, jo negali būti. Be EORI kodo jūsų siunta nepraeis net jūros uosto kontrolės. Aš dažnai turiu priminti klientams, kad šis kodas turi būti išduotas ne Lietuvoje, o toje šalyje, kurioje įmonė registruota, arba bent jau galiojantis visoje EU.

Kas daryti, jei muitinė sustabdė krovinį?

Čia nėra vieno atsakymo. Kartais trūksta papildomo dokumento, kartais tikrina kilmę. Esu patyręs atvejų, kai sustabdė dėl klaidingai nurodytos svorio numeracijos – tenka siųsti vairuotoją ant svarstyklių naujai išmatuoti. Geriausia nedelsiant susisiekti su brokeriu, o ne panikuoti.

Ar sunku gauti EX1 dokumentą?

Pati procedūra paprasta, jei turite gerą brokerį. Bet jei bandote tai daryti patys be patirties, gali užtrukti ir keletą dienų. Sistema gali „užstrigti“, o tuomet viskas sustoja. Profesionalus daiktų pakrovimas iš Jungtinės Karalystės visada prasideda ne nuo kėlimo, o nuo šių popierių tvarkos.

Kodėl Anglijoje taip daug problemų su dokumentais?

Jie tiesiog turi savo sistemą, kuri skiriasi nuo mūsų. Po „Brexit“ jie tapo „trečioji šalis“, tad viskas tapo biurokratiškiau. Manau, jie patys dar visai neprisitaikę prie naujų taisyklių, todėl kartais ir klaidos pasitaiko iš jų pusės.

Ar galima veži asmeninius daiktus be PVM?

Galima, bet tik jei tai nėra prekybinis krovinys ir jei užpildote atitinkamą deklaraciją, kad tai asmeninis turtas, keičiant gyvenamąją vietą. Jei paimsite per daug naujų daiktų su etiketėmis, muitininkai turės abejonių.

Kas yra T1 dokumentas?

Tai tranzito dokumentas, leidžiantis krovinį veži per Europos šalis muitinės deklaravimo. Be jo, važiuoti negalima. Jis susietas su garantijomis, todėl viskas turi būti labai tiksliai.

Ar dažnai tikrina krovinius fiziškai?

Ne taip dažnai, kaip anksčiau, bet tikrinimai vyksta. Skeneriai viską mato, o jei vaizdas keistas – gali būti ir fizinė patikra. Profesionus daiktų pakrovimas iš Jungtinės Karalystės reiškia, kad mes jau iš anksto žinome, kaip padėti daiktus, kad skeneriuose atrodytų aišku – kitaip gali būti nemažai nusivylimų.

Kiek laiko užtrunka dokumentų tvarkymas?

Įprastai 1-2 darbo dienos prieš pat krovinio atvykimą arba išvykimą. Bet jei yra viksvų ar klaidų, gali prailgėti. Geriau viską paduoti savaitę prieš, nors aš žinau, kad klientai visada viską palieka paskutinę valandą.

Fizinis darbas ir pakavimas

Ar jūsų komanda pati pakrauna daiktus?

Priklauso nuo vietos. Anglijoje mes dažniausiai dirbame su vietinėmis komandomis, kurias pažįstame. Kartais, jei tai labai svarbus krovinys, važiuoja mūsų vadybininkas prižiūrėti. Negaliu būti visur vienu metu, bet stengiuosi tikrinti kas galiu.

Kas nutinka, jei dėžės yra blogai surinktos?

Jos plyšta. Paprasta ir skaudi tiesa. Turiu omenyje vieną atvejį Mančesterio sandėlyje, klientas norėta sutaupyti ant dėžių – rezultatas buvo trys sulaužyti sofa ranktalės. Negalima taip elgtis, kai kalbame apie kelių šimtų kilometrų kelionę.

Ar reikia užsakyti liftą?

Be abejo! Jei sandėlyje nėra krautuvo, o prieš tai nenurodėte, kad reikia „priešakinio krautuvo“ (tail lift), vairuotojas tiesiog neįveš krovinio. Tada reikės ieškoti vietinio autokrautuvo, o tai kainuoja brangiai ir laiko.

Kaip apsaugoti baldus nuo dulkių?

Stipriai įvyniojame į stretch plėvelę ir kartoną. Angliški sandėliai kartais būna pilni dulkių, ypač jei tai ne nauji pastatai. Profesionalus daiktų pakrovimas iš Jungtinės Karalystės (ypač iš senų industriinių miestų) be apsauginių dangtų yra beprasmiškas darbas.

Ar galima pakrauti įvairius daiktus į vieną vietą?

Galima, bet tai vadinama „kolektiviniu kroviniu“ (groupage). Tada svarbu, kad kiekviena dėžė būtų pažymėta, nes vairuotojas turi žinoti, kas kur eina. Vieną kartą sumaišiau dvi siuntas – buvo nepatogu aiškintis su abiem klientais.

Ką daryti su pavojingais krovinais?

Jie turi būti deklaruojami ir pakavami pagal ADR taisykles. Negalima tiesiog įmesti dažų ar aerozolių į bendrą krovą. Tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga visam sunkvežimiui. Galiu pasakyti, kad tokių daiktų mes tiesiog atsisakome vežti, jei viskas ne tvarkingai.

Ar verta pirkti europalus Anglijoje?

Kartais verta, jei tenka jų daug. Bet jei tai tik kelios dėžės, pigiau jas nupirkti čia ir nusiųsti tuščią priekabą užpildyta. Europalų kaina JK šoktelėjo, tad tenka skaičiuoti.

Kaip užfiksuoti daiktų būklę prieš kraunant?

Darome nuotraukas. Vairuotojas pasiima nuotraukas prieš pakrovimą ir po jo. Tai vienintelis įrodymas, jei atsiranda ginčų dėl įbrėžimų. Be nuotraukų – žodis prieš žodį, ir tenka ilgai bylinėtis.

Ar dažnai įvyksta pažeidimų kraunant?

Jeigu dirba profesonaliai – retai. Bet jei tai koks nors „biudžetinis“ sandėlis, kur dirba nenuvaryti darbininkai, tada įbrėžimai atsiranda beveik visada. Aš stengiuosi nedirbti su tokiomis vietomis.

Logistika, kainos ir laikas

Kiek trunka kelionė iš Londono iki Vilniaus?

Įprastai tai 3-4 dienos, priklausomai nuo kelio sąlygų ir užtrukimo uoste. Kartais, jei yra eilės į „Eurotunelį“ arba kalnuose, gali prailgėti iki penkių dienų. Žiemą visada užtrunka ilgiau.

Kodėl kaina augo po „Brexit“?

Muitinės procedūros, brangenses ferių bilietai, ilgesnis laukimas uostuose. Visas šis papildomas darbas atsispindi kainoje. Negaliu važiuoti ir dirbti nemokamai, tiesa?

Ar galima užsisakyti ekspress pristatymą?

Galima, bet tai kainuoja dvigubai ar net trigubai. Tada reikia skirti atskirą sunkvežimį tik jums. Jei skubate labai, pvz., gamybai stojant, tai vienintelis išeitis.

Kaip suskaičiuojamas krovinio tūris?

Matuojame ilgio, pločio ir aukščio sandaugą (LxWxH). Jei daiktai netaisyklingos formos, imame didžiausius matmenis. Klientai dažnai sumažina skaičius, sakydami „gi jis įsistos“, bet kai kraunam, pasirodo, kad netelpa ir reikia antros mašinos.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimą. Galiu paduoti nuorodą, kur matyti, kur mašina yra. Bet vairuotojais kartais nusimato signalas, ypač Vokietijos kalnuose arba kai užmiega (kaip ir turi būti).

Kas daro didžiausią įtaką pristatymo greičiui?

Užsienio reikalai, ypač praeina pro Kalė arba Dover. Jei ten yra problemos su migrantais arba muitinės kontrolėmis, visi stovi. Niekas nevažiuoja, kol neišsprendžia problemos.

Ar taip, kad pigiau – reiškia blogiau?

Dažniausiai taip. Yra firmų, kurios siūlo neįtikėtinai kainas, bet tada jūsų daiktai gali važiuoti savaitį ir būti perkraunami tris kartus. Profesionalus daiktų pakravimas iš Jungtinės Karalystės turi savo kainą, kuri apima saugumą.

Ar imate mokestį už laukimą sandėlyje?

Imame, jei laukimas ilgesnis nei 1-2 valandos. Vairuotojo laikas yra pinigai. Jei sandėlis vėluoja paruošti prekes, tai ne mūsų kaltė, tad mokėti turi tas, kas vėluoja. (Kartais aš atleidžiu nuo to, jei tai ilgas ir lojalus klientas, bet tai retai).

Kokias mokėjimo priemones priimate?

Banko pavedimą, sąskaitas-faktūras. Grynaisiais pinigais su vairuotojais nebesameikėjame jau seniai – per daug rizikinga ir sudėtinga apskaitai.

Specifinės situacijos ir patarimai

Ar vežate mašinas iš JK?

Taip, dažnai. Reikia tikslaus važiuoklės numerio (VIN) ir registracijos liudijimo kopijos. Jos kraunamos į specialias platformas arba į konteinerius. Čia labai svarbi dokumentacija, kad neįtartų vagystės.

Kas nutinka, jei klientas nenurodo tikro svorio?

Gali būti baudos uoste arba netgi krovinio išsiuntimas atgal. Kartais vairuotojas atsisako vežti, jei jaučia, kad per sunku, nes yra griežti svorio apribojimai keliuose.

Ar galima veži šaldytus produktus?

Galima, bet tai reikalauja specialių sunkvežimių su termoreguliatoriumi. Temperatūra turi būti tiksliai nurodyta ir registruojama visą kelionę. Negaliu tiesiog įmesti šaldytų mėsų į paprastą tentą.

Kaip elgtis, jei vairuotojas negali rasti adresą?

Dabar visi naudojasi navigacija, bet Anglijoje kaimai dažnai turi tas pačias gatvių pavadinimus skirtingose vietovėse. Geriausia turi iš anksto nusiųsti „What3Words“ kodą arba nuotrauką – tai labai padeda.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Dingsta retai, bet įvyksta vagysčių, ypač stovint neapsaugotuose aikšteleliuose prieš uostą. Mes stengiamės naudoti tik saugius parkus. Pasakysiu tiesą – vieną kartą mums pavogė dalį elektronikos, kol vairuotojas pietaujęs. Buvo labai nemalonu.

Kas daryti, jei prekės atvyko su defektu?

Reikia tuojau pat nuotraukų ir pranešimo. Tada kreipiamės į draudimą. Jei defektas matytas iš karto, mes prisiimame atsakomybę, jei ne – turi įrodyti, kad tai ne mūsų kaltė.

Ar verta drausti krovinius?

Visada verta. Nors aš dirbu atsakingai, kelyje įvyksta dalykų, kurių nei aš, nei vairuotojas negalime valdyti – avarijos, gamtiniai stichijos. Draudimas sutaupo nervus.

Ką daryti su liekančiais pakavimo medžiagomis?

Jei tai mūsų pakavimas, mes juos išvežiame. Jei tai jūsų dėžės, vairuotojas jas paliks jums arba gali išmesti artimiausiame konteineryje (jei leidžiama). Bet geriau susitarti iš anksto.

Ar galite padėti surasti sandėlį JK?

Galime, jei reikia laikino sandėliavimo prieš išvežimą. Turi keletą patikimų partnerių Londono ir Midlands regionuose. Tai naudinga, jei negalite iš karto paimti prekių.

Kodėl reikia nurodyti gavėjo kontaktą be galo?

Kadangi Lietuvoje taip pat yra muitinė, gavėjas turi būti pasirengęs priimti skambutį. Jei niekas neatsiliepia, krovinys gali būti nukreiptas į muitinės sandėlį, o tai brangu.

Ar atliekate „paskutinės mylios“ pristatymą Lietuvoje?

Taip, galime pristatyti iki durų. Bet jei įvažiavimas per siauras ar sunkvežimis ten negali važiuoti, teks krauti į mažesnę mašiną (pervorotką). Tai papildomas mokestis.

Kuo JK logistika skiriasi nuo Vokietijos?

Vokietija labai tvarkinga, viskas laiku. Anglija – šiek tiek daugiau chaoso, ypač dėl dokumentų ir užjūrio pervežimo. Vokietijoje didžiausia problema yra greitis ant greitkelių ir vietiniai apribojimai, o Anglijoje – uostai.

Ar būna, kad vairuotojas atsisako važiuoti?

Būna. Jei krovinys padarytas pavojingai (krenta) arba jei jis jau per daug pavargęs po ilgų valandų vairavimo (taisyklės griežtos). Mes visada stengiamės planuoti maršrutus taip, kad vairuotojai turėtų poilsį.

Kokia pagrindinė klaida, kurią daro klientai?

Nepakanka informacijos. Užmiršta pasakyti, kad dėžės yra ant paletės, kad reikia ilgos šakės krautuvo, kad adresas neįeina sunkvežimiui... Kuo daugiau žinome iš anksto, tuo sklandžiau vyksta profesionalus daiktų pakrovimas iš Jungtinės Karalystės.

Galite paimti daiktus iš privačių namų?

Galime, tai vadinama „part move“ arba iškėlimas. Bet reikia aiškiai pasakyti, ar yra prieiga sunkvežimiui, ar reikės nešti per kelis aukštus be lifto. Tai darbas, kuris užtrunka.

Kaip užtikrinti, kad baldai neišsirinks?

Reikia tvirtai surišti juos viduje, o ne tik uždėti ant grindų. Judesiai tent'e yra dideli, todėl bet koks nepririštas baldas nukris. Mūsų komanda žino, kur užkabinti, kad neišsirtų.

Kokios ateities perspektyvos šioje srityje?

Manau, dokumentai taps vis elektroniniai, bet fizinis darbas liks svarbus. Kol žmonės perkelia gyvenamąją vietą ar prekiauja, mums bus darbo. Tik technologijos keisiasi.

Išvada

Galiausiai, viskas sumajama į vieną paprastą tiesą – gerai pasiruošimas išspręs pusę problemų. Profesionalus daiktų pakravimas iš Jungtinės Karalystės nėra tik apie tai, kaip padėti dėžę į sunkvežimį, tai apie visą procesą nuo pirmo telefono skambučio iki momento, kai gavėjas pasirašo dokumentus Lietuvoje. Jei bandysite tai padaryti „kaip nors“ arba ieškosite tik pigiausio varianto, rizikuojate prarasti daug daugiau nei sutaupote. Patirtis čia nesikeičia jokia technologija, todėj vertikite savo rinkimą ir pasitikėkite tiems, kurie tą Angliją išvažiavo ne vieną šimtą kartų.