Efektyvus krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją patogiai

Dirbu šioje srityje jau nuo 2001-ųjų, jei gerai pamenu. Vežu daiktus, baldas, dėžes – visą tą gyvenimo bagažą, kurį žmonės nusprendžia nutempti į Didžiąją Britaniją. Mikroautobusai tam reikalui yra stebėtinai patogus būdas, ypač kai turi ne visą namų ūkį, bet ir ne vieną lagaminą. Efektyvus krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją patogiai įmanomas tada, kai žinai kelias paslaptis – o aš jas bandysiu čia atskleisti. Ne kaip vadovėlis, o kaip pokalbis. Nes šioje profesijoje visko esu matęs: ir ašarų, ir juoko, ir tokių situacijų, kai norisi tiesiog apsisukti ir važiuoti namo. Bet dažniausiai viskas baigiasi gerai.

Pradžiai – klausimai, kuriuos girdžiu kas savaitę

Ar galiu pats sėsti ir važiuoti kartu su daiktais?

Žinoma. Tai netgi patogu – pamatai, kaip kraunama, pasakai kur kas yra, nereikia vėliau aiškinti telefonu, kad „ta ruda dėžė – ne ta ruda dėžė“. Aš pats vežu daiktus į Angliją dvidešimt ketvirtus metus (oi, parašiau dvidešimt ketvirtus, o iš tiesų pradėjau 2001-aisiais, skaičiuokite patys), ir dažnai klientai vyksta drauge. Sėdi priekyje, šalia vairuotojo, o gale – tavo gyvenimas supakuotas į kartoną. Tik nepamiršk, kad vietos keleiviui būna viena ar dvi, priklausomai nuo automobilio. Jei vyksta visa šeima su vaikais, tada jau reikia atskiro kelionės būdo, nes mikroautobuse ne koncertų salė.

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas mikroautobusu į Londoną?

Čia tas klausimas, kurio bijau labiausiai. Nes nėra vienos kainos. Jei vežame iš Vilniaus į Londoną paprastą kambario vertės krovinį – maždaug 800–1200 eurų. Bet jei reikia važiuoti iki Edinburgo (taip, Anglijoje jis ne, bet žmonės maišo – aš irgi kartais), kaina didesnė. Sezonas, degalai, ar reikia pagalbininkų – visa tai susideda. Kartais klientas pats pasiūlo: „aš padėsiu“, ir tada nusimuša šimtas kitas. Realiai, jei randi kokius 600 eurų – tai jau arba akcija, arba kažkas ne taip. Ai, dar – ar mokėsite grynais ar pavedimu? Tai irgi smulkmena, kuri keičia galutinį skaičių.

Ar pervežimas į Angliją mikroautobusu skiriasi nuo pilno perkraustymo?

Skirtingi dalykai, nors žmonės dažnai sako „perkraustymas“ bet kokiam daiktų tempimui. Perkraustymas – kai mes ir susikrauname, ir iškrauname, ir dar kartais sudėliojame sofą. Pervežimas – kai tu pats susipakuoji, o aš tiesiog atvažiuoju, pakraunu ir nuvežu. Mikroautobusai tam labai tinka, nes neturiu atsigabenti didžiulės sunkvežimio komandos trims krėslams ir stalui. Bet efektyvus krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją patogiai dažnai reiškia pervežimą, o ne pilną perkraustymą – tiesiog taip klientui išeina pigiau. Jei reikia išardyti ir sugrįžti atgal – tada jau pilnas perkraustymas.

Ruošiant daiktus – čia visi susipainioja

Ar privalau viską supakuoti pats prieš atvažiuojant vairuotojui?

Idealiu atveju – taip. Realybėje – pusė žmonių tebededa daiktus į maišus tada, kai aš jau stoviu kieme. Aš tikrai nenoriu būt nemalonus, bet kai matau, kad porcelianas suvyniotas į paprastą laikraštį... Tu žinai, kas bus. Geriau nusipirk kartono dėžių, lipnios juostos, burbulinės plėvelės. Jei neturi laiko – pasakyk iš anksto, mes kai kurie vežėjai tą plėvelę atsivežame (aš tai visada vežuosi dėl savo ramybės). Supakuotos dėžės yra daug mažesnės galvos skausmas. O jei vežame elektroniką – čia jau be plėvelės nebeišsiversi.

Ką daryti su baldu, kuris netelpa pro buto duris?

Aš ne dailidė, bet buvo atvejų, kai teko padėti. Kartais sofą reikia tiesiog apversti kampu, kartais – atsargiai išlaužti kojas (jei senas baldas ir klientas leidžia). Jei baldas naujas ir brangus – geriau kviesti profesionalą arba ieškoti baldininko. Aš vežu krovinius į Angliją, neardau baldų – tai skirtingos specialybės. Nors vieną kartą klientas sumokėjo papildomai, ir mes su jo pagalbininku išardėm biuro stalą čia, netoli Brighton. Nevalgę buvom, bet padarėm. Tai jei nori – galima derėtis, bet nepulkite manyti, kad tai standartas.

Ar mikroautobuse galima vežti gyvus augalus ir gėles?

Galima, bet aš nerekomenduoju žiemą. Rūta iš Kauno kartą prašė vežti jos fikusą. Gražus toks, didelis. Atstumas ilgas, minusinė temperatūra salone ne visada stabiliai šilta – ypač kai atidarai duris aptarnauti. Fikusas atsilaikė, bet buvo patamsėjęs. Vasarą lengviau. Bet žinok, kad muitinė kai kada gali paklausti apie dirvą – jei yra svetimžemių. Tiesa, asmeninėms reikmėms dažnai ne taip griežtai tikrina, bet šitoje vietoje aš ne visai... ne visai garantuoju. Supakuojant gali byrėti žemė, aš maišuose stengiuosi tai stabilizuoti.

Kokį dydį turi daiktai, kad dar būtų prasminga vežti mikroautobusu?

Čia toks mitas, kad mikroautobusas – tik mažiem daiktam. Iš viso to. Tilpo ir viso buto baldas, ir trijų kambarių buto inventorius. Standartinis krovininis mikroautobusas laisvai pakelia apie 8-12 kubinių metrų. Neišsitempia iki sunkvežimio, aišku, bet jei esi protingai supakavęs – telpa labai daug. Buvo atvejis, kai klientas vežėsi į Bristolį visą virtuvę: spintelės, viryklė, šaldytuvas, net indauja. Viskas tilpo. Tiesa, šaldytuką reikėjo atitinkamai paruošti – išleisti vandenį, suvynioti. O jei turi tik du lagaminus – mikroautobusas jau nebus efektyvus. Teks ieškotis bendro krovinio.

Mikroautobusai – kurie tinka, kurie geriau ne

Koks yra geriausias mikroautobusas tarptautiniams perkraustymams?

Nėra vieno. Aš asmeniškai mėgstu ilgabazes „Transit“ arba „Master“, nes ten aukštis didesnis. Kuo aukštesnis – tuo daugiau vertikalaus ploto. Bet yra klientų, kurie pamatę mano senesnį 2008 metų modelį pasibaido. Oi, nereikia – variklis tvarkingas, ridą prižiūriu kaip savo sveikatą. Svarbiausia, kad mašina būtų techniškai tvarkinga, o ne kad spindėtų salonas. Kartais jaunesnis vežėjas atvažiuoja su gražiai nudažytu, bet vos varančiu autobusiuku. Tai vaizdas gražus, o po to stovi kelyje. Aš pats renkuosi patikimumą. Jei paklausite, kiek kubų telpa – apie 10-12, priklauso nuo modelio.

Ar tinka keleivinis mikroautobusas be krovinių pertvaros?

Techniškai – gali vežti, jei išimsi sėdynes. Bet čia jau toks... na, pilkas zonas. Jei muitininkai ar policija nuspręs pasidomėti, o tu be jokių krovinių dokumentų – gali pašniukštinėti. Aš savo krovininius vežiu tik su pilnu draudimu ir registruotu krovinių vežimu. Saugiau visiems. Yra tokių vairuotojų feisbuko grupėse, kurie pasiūlo pervežimą į Londoną už juokingą kainą su keleiviniu multivan. Dažnai ten net draudimo nėra tinkamo. Aš nenoriu bartis, bet jei klausote mano patarimo – venkite. Netaupykite ten, kur svarbiausia saugumas.

Kada reikia specialaus leidimo gabenti krovinius į Angliją?

O štai čia aš turbūt turėčiau pasakyti tiksliau, bet... hm... Yra skirtumas tarp atsitiktinio vežimo ir reguliarios komercinės veiklos. Jei aš vežu du kartus per mėnesį – man reikia atitinkamos licencijos. Jei kažkas padeda draugui ir ima tik už degalus – čia tema ginčytina. Bet profesionalus krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją patogiai ir legaliai visada turėtų būti atliktas su tinkamais leidimais. Aš pats turiu visus reikiamus dokumentus – nuo CMR draudimo iki vežėjo licencijos. Jei vairuotojas sako „nežinau, kas ta CMR“ – bėkite. Tai kaip chirurgas be skalpelio.

Popieriai, muitai ir tos nesąmonės po Brexit

Ar dabar, po Brexit, reikia kažko daugiau gabenant į Didžiąją Britaniją?

Reikia. Anksčiau tiesiog važiuoji – ir viskas. Dabar reikia deklaracijos... oi, ar Benton? Bel... ne. (taip, prisiminiau – CHIEF sistema, ar dabar jau CD). Žodžiu, declaracijos ten reikia. Jei tai asmeniniai daiktai perkraustymo tikslais, yra išimtis, bet reikia sąrašo (inventory list). Aš paprastai padarau sąrašą anglų kalba, klientas pasirašo. Kartais krovinys eina pro keltą į Doverį, ten gali užklausti. Esu turėjęs atvejį, kai muitininkas pamatė, kad sąraše trys dėžės – o realiai keturios. Nieko blogo, bet teko aiškinti. Buvo truputį nemalonu, bet išsiaiškinom.

Ar tikrina daiktus pasienyje dažnai?

Ne kaskart. Bet tikrina. Aš per tuos metus buvau tikrinamas gal keturis kartus – iš devyniasdešimties kelionių. Taigi matematika paprasta: maža, bet tikimybė yra. Ir kai tikrina, tikrina rimtai. Atidarinėja dėžes, klausia, ar nėra cigarečių, alkoholio, mėsos gaminių. Kartą klientas slėpė sigaretų pakelį tarp rūbų – rado. Buvo bauda. Ne man, klientui. Tai jei turite tokių minčių – nesupylinkite manęs. Vežu jau daug metų, noriu važiuoti be streso.

Ar tikrai negalima vežti maisto produktų į Angliją?

Negalima. Na, šiek tiek saldainių ar sausų pusryčių pakuotę dar praleis, bet mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – tamsiai raudona zona. Yra taisyklės, kad asmeninėms reikmėms galima mažais kiekiais... arba negalima. Žinot, šitoje vietoje aš ne visada susigaudau, nes taisyklės keičiasi. Kai buvau paskutinį kartą Doverio uoste, muitinininkas minėjo, kad net kai kurios džiovintos žolelės kelia klausimų. O kiaušiniai – tai garantuotas konfiskavimas. Atsargiai su šaldytuvo turiniu. Geriau suvartokite prieš kelionę, kaip mes tą paskutinį šašlyką suvalgėm Klaipėdoj.

Kainos – apie tai reikia kalbėti atvirai

Kodėl kainos tarp vežėjų skiriasi taip stipriai – nuo 600 iki 1800 eurų?

Tai čia tas kainų skirtuma, kuris išmuša iš vėžių. Kodėl? Pirma, degalai. Antra, ar vežėjas moka mokesčius. Trečia, draudimas. Ketvirta, ar tai tikras pervežimas į Angliją mikroautobusu, ar pakeleivinis užsidirbimas. Aš žinau, kad internete pilna skelbimų su kainomis, kurios neatlaiko jokios logikos. Kartais pasiūlai 700 eurų, o paskui kelyje paaiškėja, kad reikia dar mokėti už keltą, už tam tikras „papildomas paslaugas“. Aš savo kainą sakau galutinę. Jei reikia pagalbinių rankų – tariamės atskirai, bet iš anksto.

Ar kaina priklauso nuo to, kurią savaitę važiuojame?

Taip, labai. Rugsėjis-pradžia ir birželis – studentų metas. Tada viskas brangsta, nes paklausa milžiniška. Prieš Kalėdas irgi. O štai vasario mėnesį... Kartais dirbu beveik sau. Vieną kartą vežiau daiktus iš Panevėžio į Birmingemą už tokią kainą, kad vos bakas atsipirko. Bet klientas buvo malonus, padavė kavos, tai važiavome smagiai. Degalų kainų svyravimai, aišku, įtakoja mano sąnaudas, bet aš stengiuosi nekisti kainos kas savaitę – turiu bendrą lentelę. Nors kai litras pakyla kokiu 20 centų per mėnesį, po truputį tenka koreguoti.

Ar pigiausias variantas Facebook grupėje gali būti geras?

Gali. Bet statistiškai – retai. Yra normalių vairuotojų, kurie tiesiog važiuoja tuščiu mikroautobusu atgal ir pasiima krovinį bendrą. Bet yra ir tokių, kurie... na, ne kažką. Buvo istorija, kai klientas pasiūlė mano paslaugą, paskui rado „pigiau“. Po savaitės rašo: ar negalėčiau parvežti likusių daiktų, nes tas pigus vežėjas pasiėmė avansą ir dingo. Aš tada buvau Prancūzijoje, negalėjau padėti. Tai va. Kai kurie vežėjai neturi CMR, neturi licencijų, o kai kas važiuoja neturėdamas... na, ne visi. Tiesiog būkite atsargūs. Jei kaina žemiau rinkos trigubai – klauskite kodėl.

Ar reikia atskiro draudimo daiktams?

Mano mikroautobusas apdraustas, bet tai nereiškia, kad sudužusio veidrodžio ar sulaužytos kėdės jūs gausite atlyginimą pilną. Bent jau ne automatiškai. Aš visada sakau – jei daiktai brangūs, darykite papildomą draudimą. Yra bendrovės, kurios draudžia perkraustymo metu. Aš pats pakuoju saugiai, bet kelias iki Anglijos ilgas. Duobės Prancūzijos kaimuose, staigūs stabdymai – visko būna. Kartą trasporte mano sumūrytos dėžės persivertė (ne iki galo sutvirtinau vieną kamputį), bet dėl minkšto turinio niekas nenukentėjo. Jei būtų buvęs televizorius – nežinia. Tai taip, draudimas – tai ramybė.

Kas realiai nutinka kelyje (ne viskas tobula)

Kas jei mikroautobusas suges kelyje per Prancūziją?

Tada skambiname pagalbai ir laukiame. Aš prieš kiekvieną kelionę pasikabinu pasą, kreditinę kortelę ir gerą nuotaiką, nes gedimas – tai ne katastrofa, o laiko gaišimas. Buvo, kad Paryžiaus apylinkėse nutrūko diržas. Teko nakvoti kelyje, daiktai liko saugūs autobusiuke. O ryte atvažiavo servisas. Klientas pas mus miegojo... na, ne miegamojoje, aš nakvoju kabinoje, o jei vežate daiktus kartu – teks ieškotis viešbučio. Bet gedimai būna. Mano automobilis gana senas, bet prižiūrėtas. Tai va – gedimai yra realybė, bet ne pasaulio pabaiga.

Ar oras tikrai gali pakenkti daiktams vežant mikroautobusu į Angliją?

Jei tentas prakiuręs ar prastai uždarytos durys – taip. Kartą per audrą ties Calais keltas vėlavom, o lietus pylė kaip iš kibiro. Vienai dėžei tepraėjo drėgmė, nes stovėjo prie pat durų, kur silpniausia vieta. Teko vėliau išdžiovinti dokumentus. Nuo 2001-ųjų aš vežu krovinius (oi, ne, nuo 1998 dar nespėjau, susimaišiau datas), ir galiu pasakyti – patikrinkite savo daiktų perklijavimą. Jei dėžės kokybiškos – turėtų išlaikyti. Bet aš turėčiau pasiūlyti savo plėvelę... Jei Lvovo oras prastas – tai ne taip svarbu, bet kelyje į Doverį drėgmė didelė problema.

Ar dažnai vėluojate dėl keltų į Doverį ar Folkestoną?

Keltai – atskira tragedija. Kartais eilės. Kartais techniniai gedimai. Tunnelis po Lamanšu greitesnis, bet brangesnis. Aš asmeniškai renkuosi keltą – man patinka tas trumpas proto atokvėpis tarp vairavimo Prancūzijoje ir Britanijos. Bet jei eilės didelios – teks palaukti. Buvome užstrigę keturias valandas, nes vienas keltas atšauktas. Klientas skambino kas valandą. Aš irgi nervinausi, nes laikas – pinigai. Bet kai kelyje į Angliją važiuoji jau dvidešimt metų, žinai: kantrybė yra pusė darbo. Arbatos puodelis, cigaretė (aš nerūkau, bet ta prasme) – ir toliau.

Ar buvote užklupti, kad krovinys vos netelpa į mikroautobusą?

Vos ne vos? Taip. Buvo toks atvejis – panevėžietis neįvardijo, kad turi tris spintas, o ne dvi. Atvažiavau, matau – oi. Bet aš esu šių mašinų meistras. Pavertėm, sukaiščiam, prispaudėm. Tilpo. Su spragtelėjimu durų. Jei būtų buvusi ketvirta spinta – būtume turėję problemų. Tai aš visada prašau: pasakykite, kiek tiksliai turite. Geriau nufotografuokite. Nes „trys dėžės ir spinta“ skirtingai skamba negu realus vaizdas. Čia mano, žinokit, patarimas iš širdies – nebūkite drovūs dėl savo turto kiekio.

Anglijoje – iškrovimas ir smulkmenos

Ar vairuotojas padės iškelti daiktus į antrą aukštą be lifto?

Aš padedu. Bet iki tam tikros ribos. Jei tai sofa, kuri sveria.... na, daug. Ir reikia nešt penkiasdešimt metrų laiptais – tada reikia pagalbininko Londono pusėje. Aš vienas ne Heraklis. Buvo situacija, kai klientė Londone, Hackney rajone, gyveno trečiame aukšte. Svetainės kampas svėrė daug. Mes su jos draugu nešėm. Aš ne vaikinu pakūriau, bet... sudirbau tą dieną. Tai jei žinote, kad yra sunkūs daiktai ir aukštas – pasakykite iš anksto. Kartais pasiimu pagalbininką, bet tada kaina kitokia. Tai elementaru, bet žmonės pamiršta, kad vienas vairuotojas – ne perkraustymo komanda iš keturių žmonių.

Ką daryti, jei Londone negalima sustoti prie namo ir iškrauti?

Londonas yra kaip didžiulė mašina, kuri nekenčia mikroautobusų. Yra rajonų, kur bet koks stojimas – 130 svarų bauda. Aš žinau keletą gudrybių: kai kuriose vietose galima gauti laikiną leidimą, kartais reikia iškrauti greitai – aš žinau savo darbą. Buvau situacijoje, kai tiesiog stovėjau ant dvigubos geltonos ir pakrausdavau – rizikos dalykas, bet kartais kitaip nepavarysi. Geriausia – planuoti iškrovimą vakare arba ryte, kai mažiau kamščių ir kontroliuojančiųjų. Arba susitarti dėl privačios aikštelės prie pastato. Jei manote, kad Anglijoje viskas pavyksta sklandžiai – nenusiminkite, kai pamatysite tikrąjį veidą.

Kaip vyksta atsiskaitymas – grynaisiais, pavedimu, ar kitaip?

Aš renkuosi pavedimą prieš kelionę arba dalį avanso, dalį gavus. Grynieši – variantas, bet tik jei yra galimybė atsiskaityti saugiai. Kartą gavau didelę pinigų sumą Šiauliuose prieš išvažiuodamas. Nežinau kodėl, bet klientas labai nenorėjo jokio pėdsako. Aš nesu bankininkas, bet... geriau pavedimas. Yra SWIFT, SEPA – pinigai ateina per kelias dienas. Jūs gausite sąskaitą faktūrą (jei reikia) arba tiesiog kvitą. Aš ne kažkoks milžiniškas verslas, bet tvarka man svarbi. Grynieši kabinėjasi, gali pasimesti, o pavedimas – kaip CMR popierius – lieka įrodymas.

Dalykai, apie kuriuos retas paklausia, bet verta žinoti

Ar galima vienu metu vežti motociklą ir baldus mikroautobuse?

Galima, bet čia reikia plano. Motociklą reikia sutvirtinti, kad važiuodamas neslidinėtų. Aš turiu specialius diržus ir rampos. Baldai turi būti atitinkamai sukrauti aplink jį. Kartą vežiau „Yamaha“ ir dviejų kambarių baldus į Redditch. Tilpo. Bet buvo tokia mozė, kad tik praėjau pro svėrimo punktą neperžengęs leistino svorio. Anglijoje svėrimo punktai griežtesni nei man rodėsi. Na, aš laikausi taisyklių, bet kai kurie vežėjai persikrauna. Tai jei turite motociklą – perspėkite. Ne paslėpkite, kaip tą sigaretų pakelį tarp rūbų.

Ar ateityje keisis perkraustymo taisyklės į Angliją – jūs ką nors žinote?

O čia aš jau tikrai nežinau. Politika keičiasi kaip oras Londone. Tikriausiai bus daugiau skaitmenizacijos, gal dar griežčiau su muitais, o gal atvirkščiai – supaprastins. Bet aš ne politologas. Aš stebiu naujienas, klausau kolegų forume, bet neskubėkit kliautis manimi kaip teisininku. Ką galiu pasakyti – efektyvus krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją patogiai bus įmanomas tol, kol bus vairuotojų, kurie mėgsta šį darbą, ir klientų, kuriems reikia patikimos rankos. O taisykles kažkas parašys vėliau. Svarbiausia – kad niekas neuždraustų sviesto ir protingo žmogaus proto.

Efektyvus krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją patogiai – tai ne mistika, o darbas, kurį reikia atlikti su galva ir patirtimi. Aš nebandysiu įtikinti, kad tai pigiausia ar visada lengviausia opcija, bet dažnai – protingiausia. Turint tinkamą vairuotoją, tvarkingą mašiną ir aiškų planą, jūsų daiktai pasieks Londoną, Birmingemą ar kur ten bebūtumėte, gyvai ir sveikai. Jei turite klausimų – rašykit, skambinkit. Aš ne visada atsakau akimirksniu, nes galiu būti kelyje, bet pakalbėti ir suderinti visada galima. Sėkmės renkantis.