Efektyvus dalinių krovinių gabenimas į UK su mikroautobusu

Tai tu galvojai, kaip čia geriau nugabenti tą daiktų krūvą į Angliją? Dalinis krovinys, aišku, gerokai paprastesnis nei samdyti visą fūrą, bet ir čia yra savų niuansų. Aš jau daugiau nei dvidešimt metų sukuosi tarptautinių perkraustymų reikaluose, tai mačiau ir gražių pristatymų, ir tokių, kad verčiau neprisiminsi. Tiesiog pasakysiu iš savo patirties, kaip vyksta efektyvus dalinių krovinių gabenimas į UK su mikroautobusu, ką verta žinoti prieš pakuojant dėžes ir kokių klaidų geriau nedaryti. Nes dažnai klientai galvoja, kad čia kaip taksi užsakymas, o realybė kiek kitokia. Jeigu turi tik kelias spintas ir dėžę drabužių – tai tikrai tas variantas, kurio tau reikia.

Kaina, laikas ir užsakymas – viskas, kas nervina iš pradžių

Kiek maždaug kainuoja pervežti dalinį krovinį į UK su mikroautobusu?

Tai žiūrėk, labai nuo kiekio priklauso. Jeigu turi dvidešimt dėžių ir sofą, tai kaina bus visai kitokia nei jei veši tik dviratį ir keturias dėžes. Paprastai dalinis krovinys atsieina nuo šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų, bet tiksliai pasakyti galiu tik pamatavęs. Būna, kad žmonės prisistumia daugiau daiktų paskutinę dieną ir tada tenka perskaičiuoti. Aišku, yra ir pigesnių variantų, bet čia jau reikia žiūrėti – kartais pigiau būna brangiau, jei vairuotojas be licencijų ar neapdraustas. Aš asmeniškai tokių super pasiūlymų neliesčiau.

Ar tikrai man verta rinktis mikroautobusą, o ne didelę krovininę mašiną?

Na, žiūrėk, fūros nuoma kainuoja kelis tūkstančius eurų, plius degalai, plius vairuotojo poilsio laikas. Jeigu turi buto baldų nepilnam gyvenamajam kambariui, mikroautobusas bus daug praktiškiau. Jis ir iki durų privažiuoja lengviau, ypač jei gyveni senamiestyje ar siauroj gatvėj. Karočiai – mikroautobusas efektyviausias ten, kur krovinys nėra milžiniškas. Štai praėjusį mėnesį vežiau kambariokams į Braitoną – viskas tilpo į Renault Master, sutaupėm ir laiko. Fūra būtų buvusi tuščia per pusę.

Kaip greitai galiu užsakyti pervežimą – ar reikia laukti savaitę?

Čia šimtadieninis klausimas. Kartais turiu laisvą reisą jau rytoj, o kartais artimiausia vieta būna už trijų savaičių. Sezonas vasarą pats įtampiausias – birželis, liepa, rugpjūtis, tada visi kraustosi. Žiemą dažniausiai rasim laiką per kelias dienas. Bet jei skubi, parašyk kuo anksčiau. Aš pats mėgstu planuotis bent savaitei į priekį, bet pojūtį turiu – kartais surenku maršrutą iki Anglijos ir paskutinę minutę. Per dvidešimt keturis metų mačiau visko, tai jau nebežioplinu.

Ar kaina priklauso nuo to, kokiu keliu važiuosite?

Žinoma. Į Londoną pro Belgiją ir Prancūziją – greičiau, bet brangiau dėl keltų ir apmokestinimo. Pro Niujorką... oi, norėjau pasakyti pro Nyderlandus ir keltą į Haridžą – kitas maršrutas, kartais pigesnis, bet užtrunka. Dar yra vadinamasis šiaurinis kelias per Vokietiją, tačiau ten daugiau kilometrų. Apskaičiuojant efektyvų dalinių krovinių gabenimą į UK su mikroautobusu, dažnai sutaupai ne tik pinigų, bet ir nervų, jei maršrutas suderintas su kitais klientais. Štai prieš porą savaičių kombinavau du užsakymus – dalį į Oksfordą, dalį į Londoną. Abu liko patenkinti.

Ar yra koks nors minimalus daiktų kiekis, kurį imate gabenti?

Ne, nebent tai kažkas akivaizdžiai kvailo – viena arbatėlė ar telefonas. Nors iš tikrųjų mažiausiai vežiau vieną antikvarinį veidrodį į Notingamą. Klientė bijojo siuntinių tarnybų – sakė, jie viską daužo. Sumokėjo už dalinį krovinį, nors mikroautobuse to veidrodžio vietos buvo kokia ketvirtadalis. Atrodo neefektyvu, bet jei daiktas brangus ir reikia rankinio prisilietimo – kodėl ne. O jei turi tik dvi maišes drabužių – tada gal jau paštu siųsk. Ne visada verslo požiūriu racionalu, bet žmoniškai – suprantama.

Pakavimas – ten visada kažkas nutinka

Ar privalau viską supakuoti pats, ar jūs tai darote?

Mes galim padėti, bet kainuoja papildomai ir reikia derinti iš anksto. Dažniausiai klientai patys pakuoja – taip sutaupo. Bet aš mačiau tokių dėžių... Kartonas nuo bananų parduotuvės, tokios jau trupančios. Keliauji per visą Europą, o dėžės – kaip iš šiukšlių konteinerio. Jeigu pakuoji pats, naudok bent jau dvigubą kartoną. O jei kreivai padėtas puodų komplektas be popieriaus – aš jų negausiu supakuot, kai jau vežėjas laukia kieme. Kartą teko stebėti, kaip rūbų spinta buvo įsiūta į šiukšlių maišus. Ne, taip neveikia.

Ką daryti, jei turiu kažką tokio trapio kaip senelis iš Prancūzijos?

Traškūs daiktai – baisiausias galvos skausmas. Net jei gerai supakuota, važiuojant per Prancūzijos kalnelius viskas juda. Aš visada sakau: apvyniok burbuline plėvele, įdėk į dėžę, o aplink – pageidautina porolono ar antklodžių. Mes vežyboje turim savo antklodes, bet geriau jei tavo. Buvo atvejis – vežiau stiklinę vitriną į Bristolių... ar į Bristolis... (į Bristolį, žinoma) – ir viskas atvyko sveika, nes klientas dvigubai apvyniojo. O be to – rizika, kad nors ir važiuoju atsargiai, duobė kelyje ne mano kaltė. Draudimas padengia, bet kam to reikia.

Kaip žinoti, kad daiktai nesuplys važiuojant visą kelią iki Londono?

Iš tiesų nelabai gali žinoti šimtu procentų. Mes stengiamės viską tvirtai surišti diržais, kad nesisuktų. Mikroautobusuose paprastai yra grindų bortai ir grandinės. Jeigu krovinys nestumdomas – pusė darbo. Kartais pakeliui tenka pervynioti, jei jauti, kad kažkas pasislinko. Prisimenu, vežiau dalinį krovinį į JK kartą, ir sofos viduryje atsidūrė ant dėžių – per antrąją patikrą pasitaisiau. Tokie dalykai pasitaiko. Užpildyk dėžes pilnai, kitaip jos dega viduje.

Ar galiu vežti maisto produktus, pavyzdžiui, sūrius ar dešras?

Oi. Čia toks klausimas... Po Brexit maisto produktai į UK stringa kaip reikiant. Gyvūninės kilmės – dešros, sūriai, pienas – greičiausiai bus konfiskuoti pasienyje. Esam vežę uogienių, medaus – kartais praleidžia, kartais ne. Aš asmeniškai vengčiau. Buvo keistas atvejis – klientas brinktelėjo dvidešimt kilogramų kumpių rūsyje. Muitininkai Prancijoje juos pamatė ir... na, nutrūko. Grįžo tuščios rankos ir bloga nuotaika. Ilguoju atstumu nepamiršk – dalinis krovinys į Angliją turi atitikti ne tik svorio, bet ir sanitarinius reikalavimus. Saugiau palikti tai močiučių sandėliui namie.

Kaip reikia paženklinti dėžes, kad niekas nesumaišytų?

Paprasta taisyklė: rašyk didelėmis raidėmis, ką turi viduje, o ne tik „dėžė 1 iš 5“. Nes kai krauni mikroautobusą su trijų skirtingų klientų daiktais, kurie gabena dalinius krovinius į tą patį Londoną, labai lengvai supainioti. Aš visada fotografijuoju kiekvieną kampą prieš uždarant duris. Bet jei klientas dar užrašo savo pavardę ir telefoną ant šono – aukso vertės. Kartais žmonės klijuoja spalvotas lipdukus. Kas aš toks, kad draudžiu? Tik padeda. Aišku, būna, kad markeris nusitrinėja nuo drėgmės, ypač jei dėžė šlapia.

Dokumentai ir muitinė – ten viskas rimčiau, nei norėtum

Kokius popierius reikia turėti, kai gabenama į UK dalinis krovinys?

Po Brexit viskas pasikeitė. EORI numeris būtinas komerciniams kroviniams. Jei veži asmeninius daiktus, reikia packing list'o, turinio vertinimo, kartais CMR važtaraščio. Aš ne pasienio policininkas, bet jau tiek metų važinėju, kad žinau: jei popieriuose tik šešetas – stovėsi pasienyje valandas. O kartais ir paragausi šaltos arbatos muitininko kabinete. Jeigu samdai krovinio pervežimo paslaugą, aiškiai klausk, ar jie tvarko muitinės formalumus, nes ne visi mikroautobusų vežėjai tai moka. Kai kurie apskritai vengia.

Ar muitinė visada tikrina mikroautobusus, ar tik laisvai praleidžia?

Ne visada, bet tikrinimų daugėjo. Ypač jei mato, kad prikrauta pilna ir dar kažkas atrodo įtartina. Kartais renkasi raudonąjį koridorių, kartais žaliąjį – oi, tai kitoje situacijoje. Šiaip scanneriai dabar pasienyse geri – gali pamatyti siluetą per metalą. Buvo toks nemalonus atvejis – kolega vežė dalinį krovinį mikroautobusu, o muitininkai užskelbė pilną patikrą. Prasidėjo iškrovimas ant asfalto, lietus pylė... tris valandas. Viskas buvo legalu, bet nuotaika supūtė. Taip kad pasiruošk – ne viskas priklauso nuo tavęs ar manęs.

Kas bus, jei pamirštu EORI numerį?

Tada greičiausiai krovinys nebus įleistas arba bus uždelstas. EORI – tai tavo tapatybės kodas muitinei. Be jo esi tarsi žmogus be pavardės. Kai kuriems klientams aš padedu išsiaiškinti, bet apskritai tai tavo arba tavo įmonės reikalas. Yra tokių, kurie sako „o man niekad nereikėjo“ – tiesiog pasisekė, kad netikrino. Aš pats nežinau kodėl vienur klauso tokių dalykų, o kitur praleidžia – gal nuo vėjo krypties priklauso (ne, rimtai, nuo muitinės posto ir operatoriaus nuotaikos). Geriau turėti, negu po to gerti nervų tabletes.

Ar galiu vežti asmeninius daiktus be jokių sąskaitų faktūrų?

Asmeniniai daiktai – kita kategorija. Sąskaitų faktūrų nereikia, bet reikia sąrašo. Turiu galvoje sąrašą su dėžių turiniu ir apytiksle verte. Jeigu veži dešimt dėžių „asmeniniai daiktai“ – gerai. Bet jei tarp jų randi dvidešimt neišpakuotų telefonų – tada jau prekyba. Aš mačiau, kaip žmonės bando įkišti prekes kaip asmeninius daiktus. Ne. Muitinė nėra kvaila. Jie turi praktiką ir nosį. Realus patarimas – būk atviras, ką veši, nes apklausos metu melas tik blogiau baigiasi.

Kaip dėl muitinių formalumų – ar jūs tvarkote, ar aš pats?

Mes galime padėti supildyti deklaracijas, bet kai kurie dalykai – tavo atsakomybė. Yra vežėjų, kurie ima pinigus ir sako „viską sutvarkysiu“, bet paskui dingsta kaip į vandenį. Aš visada sakau: aš esu vairuotojas ir koordinatorius, o ne advokatas. Padarau kiek galiu. Jeigu krovinys sudėtingesnis – siūlau kreiptis į muitinės tarpininką. Efektyvus dalinių krovinių gabenimas į UK su mikroautobusu nereiškia, kad vairuotojas turi stebuklingą lazdelę. Kartais reikia ekspertų. Tai nėra gėdinga pripažinti.

Kas dedasi kelyje – tiesiog važiuoti ten nėra taip paprasta

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į JK su mikroautobusu?

Teoriškai galima per dvi paras, bet realiai – trys ar keturios. Poilsio laikas privalomas – negaliu varyti dvidešimt valandų be pertraukos. Naktis statomoje aikštelėje prie kokio nors Lenkijos „Plokščio“ – kasdienybė. Dar pridėk eiles prie keltų, ypač vasarą. Kartą buvau užstrigęs Doverio uoste šešias valandas dėl vėjo. Nieko nepadarysi – gamta. Jeigu skubi per trumpiausią terminą, rinkis lėktuvą. Tačiau kai reikia gabenti baldus, kelias dienos – normalu. Aš dažniausiai planuoju keturias dienas maršrutui Vilnius–Londonas.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai pas mane, ar dar kažką renka?

Dalinio krovinio esmė – kombinuoti. Aišku, gali užsakyti ir tiesioginį reisą tik su tavo daiktais, bet kaina – kaip brangiausiame restorane. Dažniausiai surenkam kelis užsakymus iš Lietuvos ir Latvijos. Kartais pakeliui paimu ką nors iš Varšuvos ar Berlyno. Laikas kiek pailgėja, bet sutaupai šimtą ar du. Aišku, viskas derinama iš anksto – ne taip, kad naktį siurbiu kažką netikėto iš po laiptų. Kiekvienas klientas žino savo eilės numerį. Bet jei reikia skubiai – tiesioginis krovinys visada galimas. Tiktai nešykštėk.

Ką daryti, jei pervežimas vėluoja dėl gedimo pasienyje?

Pasitaiko. Praėjusiais metais mano kolegai pervėrė padangą – teko laukti techninės pagalbos Prancūzijoje keturias valandas. Atsarginė? Taip, yra, bet ne pilnas ratas su stabdžiais. Tuomet skambinu klientui, sakau situaciją. Nieko nemeluoju. Žmonės dažniausiai supranta, jei nuoširdžiai paaiškini. Baisiausia, kai vežėjai pradeda šnekėti pasakas. Dėl gedimo JK pasienyje – retas atvejis, bet pasieniečiai dar gali patikrinti dokumentus ilgiau. Svarbu turėti mano numerį ir rašyti. Nepasiklisiu – pažadu.

Ar galima kartu važiuoti žmogui ar augintiniui?

Augintiniui – tik jei turi veterinarinį pasą, mikroschemą ir visus skiepus. O dėl keleivio... Čia jau šlubuoja. Mikroautobusas skirtas kroviniams, ne keleiviams. Teisiškai kai kurie vežėjai draudžia visiškai, nes draudimas gali nekristi. Aš asmeniškai kartais paimu vieną žmogų, jei sutampa maršrutas, bet tai daugiau draugiškas poryk (oops, ne poryk, o pareigas viršijantis pageidavimas). Kitaip tariant – oficialiai ne, neoficialiai – kalbamės. Bet tikrai negaliu pasiimti tavo šeimos keturių asmenų. Nekenksiu – bet salone vietos nėra.

Kaip sekasi pervežti žiemą per Lenkiją?

Baisiai, jeigu sninga. Keliai duoti, vilkikai griūva, ir tu stovi. Mikroautobusas lengvesnis, bet šoniniai vėjai jaučiasi labiau. Žiemą vežant dalinį krovinį į Angliją, dažnai tenka perskaičiuoti laiką. Kartą stovėjau autostradoje prie Lodzės aštuonias valandas dėl avarijos. Maistas baigėsi, kava atšalo. Bet krovinys saugus – šildau saloną keletą minučių kas valandą, kad nesusidarytų kondensatas. Šiaip ekipažas turi grandinių, bet retai kada jų reikia – daugiausia ramina psichologiškai. Efektyvu? Ne visada. Bet realu.

UK – pristatymas ir baigiamieji keblumai

Ar aš turiu būti vietoje, kai atvažiuojate su daiktais?

Idealu – taip. Bet suprantu, kad darbai, vaikai, gyvenimas. Gali būti tavo pasitikintis asmuo – draugas, kaimynas, net buto nuomininkas. Svarbu, kad jis žinotų, ko tikėtis, ir turėtų raktus. Buvęs atvejis – klientė buvo Edinburge, o aš turėjau pristatyti į Braitoną. Duodi raktus agentui... ir kas tada? Aš bebaimis nepaleisiu daiktų bet kam – dažniausiai renkamės per vaizdo skambutį. Tiesa, vieną kartą buvau pametęs rakto ryšulį, bet radau po kurio laiko savo striukės kišenėje. Klientas nieko nesužinojo, nes duris atidarė pats.

Kas jei adresas pasikeičia paskutinę minutę, pavyzdžiui, nuomininkas apsigalvojo?

Ahhh, klasika. Londono nuomininkai – dieną prieš atvykimą sako, kad ankstesnis butas nebetinkamas. Arba agentas pameta raktus. Aš stengiuosi lankstytis, kiek leidžia maršrutas. Jeigu pasikeitimas tame pačiame mieste – dažniausiai sutvarkom. Jeigu iš Londono į Glazgą – tada jau bėda. Keleivių pervežimo kaip nors nėra – mikroautobusas užimtas. Teko kartą palikti dalį sandėlyje Londone savaitgaliai, nes klientas neišsirašė buto laiku. Sandėliavimas kainuoja. Patarimas – užtikrink adresą prieš išvažiuojant iš Lietuvos. Paskutinės minutės keitimai – kaip dantų gydymas be nuskausminimo.

Ar padedate nešt dėžes į trečią aukštą be lifto Birmingame?

Mmm... aš vienas? Duodu rankas, jeigu nedaug. Bet jei pianinas ir aštuonios dėžės – tada jau reikia poros pagalbininkų. Aš paprastai pasiūlau susitarti dėl iškrovimo paslaugos iš anksto. Be to, Anglijos miestuose parkavimas prie senų laiptinių – kosmaras. Kartą Birmingame praleidau keturiasdešimt minučių ieškodamas vietos, kad galėčiau atidaryti mikroautobuso duris. Kai pristatai dalinius krovinius į UK, fizinis darbas įskaičiuotas tik iki mašinos. Toliau – savo jėgom arba samdyk vietinius. Sąžiningai sakant, ne kartą nugabenau iki durų papildomai, nes nemoku atsisakyti, bet skausmas nugaroje kitą dieną primena apie ribas.

Ką reiškia „efektyvus“ gabenimas realybėje – ar tai tik gražus žodis?

Tai reiškia, kad daiktai atvyksta sveiki, laiku ir neprašovus skylę kišenėje. Nebūtinai tai yra pigiausia. Buvo toks klientas, kuris rinkosi tarp manęs ir kito vežėjo – jis pasirinko pigesnį, kuris tada dingo dviem savaitėms be ryšio. Efektyvus dalinių krovinių gabenimas į UK su mikroautobusu – tai kai tu žinai, kad mikroautobusas nevažiuos tuščias po visą Europą be tikslo, kad tavo daiktai surišti, kad tau atsako į skambutį net vakare. Tai logistika, kuri veikia žmoniškai, ne tik ant popieriaus. Gražus žodis? Gal. Bet aš mėginu jį pagrįsti.

Ką daryti, jei randu sulūžusią baldų dalį jau pristačius?

Pirmiausia – nenervuok. Padaryk nuotraukas iš karto, kol aš dar ten. Jeigu aš jau išvažiavau – vis tiek skambink, net jei praėjo diena. Patikrinu, kaip buvo pakrauta. Jei žala aiškiai kilusi dėl važiavimo – ieškau sprendimo. Draudimas padengia, bet reikia dokumentų. Buvo, kad klientas rado įbrėžimą ant stalo, o pasirodo, kad jis buvo jau prieš tai – tiesiog nepastebėjo. Tokie dalykai. Aš nebandau išsisukti, bet noriu žinoti tiesą. Rimta žala per mano praktiką pasitaiko retai – mikroautobusuose mažiau krovinių maišosi nei fūrose. Bet jei atsitiks – aiškinsimės iki galo.

Tikėjaisi, kad visa tai skamba paprasčiau? Na, dalinių krovinių gabenimas į UK su mikroautobusu nėra raketų mokslas, bet ir ne traukinio bilieto pirkimas. Svarbiausia – gerai supakuoti, pasiruošti popierius ir rasti žmogų, kuris nesiliauja atsakinėti į tavo žinutes. Aš nežinau visko, bet per dvidešimt keturis metų susidariau pakankamai patirties, kad galėčiau padėti be jokių nereikalingų aplinkybių. Jeigu planuoji kraustytis ar siųsti daiktus – tiesiog parašyk. Pažiūrėsim, ką galima padaryti. Jei ne aš – tai bent jau dabar žinai, į ką atsiremti.