Didelių siuntų transportavimas mikroautobusais į Angliją – kas, kaip ir kiek?

Dvylika metų vežioju baldus, dėžes ir kartais visai keistus daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Didelių siuntų transportavimas mikroautobusais į Angliją – vienas populiaresnių būdų, kai reikia pervežti ne vieną lagaminą, o pusę buto. Cheaper than dedicated truck sometimes, bet ne visada. Aš bandysiu paaiškinti paprastai, be tos marketinginės šūdo, ką matote ant svetainių. Nes realybėje būna kitaip: kartais vėluojame, kartais pasikrauname per daug, o kartais klientas pamiršta pasakyti, kad jo naujame bute nėra lifto. Ką svarbiausia žinoti? Kad mikroautobusas – ne stebuklų dėžė, o normali mašina su ribomis. Šis tekstas – kaip pokalbis kavos pertraukos metu, ne paskaita.

Kainos ir kaip jos susidaro (o kartais subyra)

Kiek kainuoja pervežti didelę siuntą mikroautobusu į Londoną?

Paprastai skaičiuojam ne pagal svorį, o pagal erdvę. Už kubinį metrą – nuo 80 iki 140 eurų, priklauso nuo sezono. Pilnas Sprinteris Vilnius–Londonas gali kainuoti 900–1300€. Jei dalinis krovinys – pigiau, bet lėčiau. Aš mėgstu fiksuotą kainą, kad vakare klientas žinotų, kiek mokės. Jei vežėjas drovi tariasi, galbūt paskui prisikurs mokesčių. Senais laikais, prieš dešimtmetį, kainos buvo žemesnės, bet ir degalai pigesni. Tokia rinka.

Ar galiu žinoti tikslią išvykmo datą prieš savaitę?

Tiesą sakant, prieš savaitę aš pats dar nežinau. Jei turite pilną mikroautobusą, tada dažniausiai taip – išvažiuojam tada, kai jums patogu. Bet jei siunčiate dešimt dėžių ir dalinatės vieta su kitais, žiūrim pagal visus užsakymus. Kartais atsiranda vėlavimas diena-kita. Atsiprašau, jei tai neskamba profesionaliai, bet taip yra. Lankstumas čia – privalumas ir minusas vienu metu. Jei jums gyvybiškai svarbu tiksliai – rinkitės express pervežimą. Bus brangiau, ramiau.

Kodėl vienas vežėjas prašo 300, o kitas 800 eurų?

Čia būna triukų. Pirmas nori užsakymo bet kokia kaina, o paskui prideda degalų mokestį, keltą, mokestį už laiptus. Aš esu matęs įmonių, kurios tiesiog meluoja. 300 eurų už pilną perkraustymą į Londoną – neįmanoma, nebent vagiama kuro arba nėra draudimo. Rimtas pervežėjas skaičiuoja realias išlaidas. 800 gali būti per daug, bet 500–600 dažnai yra teisinga kaina. Tikrinkite, ar kaina apima keltą. Kai kurie prideda tai tik po paspaudimo.

Fizika: telpa, sveria ir pro kur įeis

Ar mano sofa tilps pro duris ir į vidų?

Matuokite. Aš vis kartoju: matuokite koridorių, duris, liftą. Buvo toks atvejis Mančesteryje – graži Italia sofa, bet pro laiptinę niekaip. Teko vežti atgal į sandėlį, klientas mokėjo dvigubai. Ne mūsų kaltė, jei neišmatavote. Kartais kojas nuimame, kartais iškeliam pro langą – bet ne visada. Geriau žinoti iš anksto. Aš ne programėlė, kuri apskaičiuos kampą. Atvežti tai viena, įnešti – visai kas kita.

Kiek kilogramų galima krauti į Mercedes Sprinter?

Legaliai apie tūkstantį, tūkstantį du šimtus. Bet kai kurie vežėjai krauna po dvi tonas. Vokietijoje pareigūnai tikrina. Buvau liudininkas, kai kolega gavo baudą du tūkstančius eurų už perteklinį svorį. Jūsų daiktai tuomet gali stovėti pakelėje kol ras kitą mašiną. Nemalonu. Mūsų mikroautobusai neviršija, nes žinome: geriau du reisai negu viena bauda. Kiti galvoja kitaip. Tai jų reikalas, bet jūsų rizika.

Ar mikroautobusas visada pigesnis negu krovininė mašina?

Ne. Jei perkraustote tris kambarius su buitine technika, fūra gali būti net pigiau už kubinį metrą. Mikroautobusai laimi tada, kai krovinys stambus, bet ne fūros vertas. Dar svarbu pakrovimo vieta – mažesnė mašina prisigeria prie namų durų. Kaina priklauso ir nuo maršruto. Kartais nuvažiuojame ne pilnu kroviniu, tačiau ir fūra tuščia nevažiuoja. Reikia skaičiuoti individualiai. Nebijokite paklausti abiejų variantų palyginimo.

Pakuotė – paprasta, bet kritiškai svarbu

Ar galiu pats pakuoti ar geriau palikti jums?

Galite patys, bet tada atsakote už saugumą. Buvo atvejis – klientė į laikraščius suvyniojo porcelianą. Londone atidarėme, indai – trupiniai. Draudimas nepadengia, nes pakuotė netinkama. Aš paprastai turiu antklodžių ir stretch plėvelės, bet dėžių ne visada vežuosi. Jei norite sutaupyti – pakuokit patys, tik neskaičiuokite, kad aš tvarkysiu broką. Nuoširdžiai, kartais geriau sumokėti papildomai ir ramiau miegoti nei gailėtis.

Ką daryti jei neturiu dėžių?

Einat į stambų prekybcentrį, klausiat kasininkės. Perkraustymui skirtos dėžės yra brangesnės nei manote. Aš asmeniškai turiu keliolika atsargoje, bet jei jūsų baldų daug – nepakaks. Kartais meistras kraunasi į maišus. Nerekomenduoju. Maišai plyšta ir daiktai byra ant grindų. Yra specialių parduotuvių Vilniuje, bet jei skubate – paprastos storos kartoninės iš prekybcentrio ir lipnios juostos kiekis padarys savo darbą. Kartonas nuo bananų tinka daugeliui.

Kaip supakuoti dviračius ir sportinį inventorių?

Dviratis turi būti dėžėje arba apvyniotas storai burbuline plėvele. Pedalai, žinokit, subraižo viską aplinkui. Kartą vienas pedalas nutaškė veidrodį – klientas berods iš Palangos. Sumokėjau už poliravimą, nes nesitikėjau. Tai dabar visada atsukame pedalus. Jei vežate slidėmis ar teniso raketes – nieko baisaus. O štai irklavimo treniruoklis gali būti keblus. Atjunkite visas dalis, kurias galima atjungti. Saugiau bus visiems ir ramiau važiuos pats vairuotojas.

Koks pats blogiausias dalykas kurį galiu padaryti ruošiantis?

Palikti viską paskutinei dienai – pražūtinga. Arba nematuoti baldų: turėjau atvejį, kai klientas nusipirko IKEA spintą Peterborough, nepatikrino laiptų. Grąžinti atgal į parduotuvę kainavo du šimtus penkiasdešimt svarų, nes mano laikas – pinigai. Dar vienas blogas dalykas – nepažymėtos dėžės, kai reikia rasti patalynę pirmą naktį, o jūs rašėte ant visų „dalykai iš koridoriaus“. Organizuokite. Aš nekraunu chaoso. Tai ne mano darbas.

Popieriai, muitai ir Brexit žioplės

Ar po Brexit reikia CMR ir muitinės deklaracijos?

Taip. CMR lapas (nors, tiesa, CMR tai ne lapas, o konvencija, bet taip visi įpratę vadinti) būtinas. Dar reikia eksporto deklaracijos iš Lietuvos. Po Brexit tai nebe ES vidus. Kai kurie klientai vis dar galvoja, kad gali tiesiog įkrauti ir važiuoti. Nebegali. Mūsų biuras paruošia popierius, bet turite nurodyti turinį – kas dėžėse. Jei rašysite „žaislai“ pilnai dėžei aukso dirbinių, bus problemų muitinėje. Būkit sąžiningi.

Ar muitas gausis jei siunčiu savo naudotus daiktus?

Jei pildote TOR1 formą ir daiktai naudoti daugiau nei pusę metų, paprastai nieko nereikia mokėti. Bet buvęs atvejis: klientas pamiršo formą, muitinėje Doverio pusėje užlaikė, paskui sąskaita – trys šimtai svarų. Aš ne muitininkas, bet žinau: be popierių jūsų daiktai yra prekė, ne asmeniniai daiktai. Užpildykite anksčiau, elektroniniu būdu. Ar tikrai visada taip? Na, beveik. Kartais muitininkas būna geros nuotaikos ir praleidžia greičiau.

Kas bus jei vešiu maistą ar augalus?

Po Brexit – blogai. Mėsa, pieno produktai – draudžiami. Augalai – reikia fitosanitaraus. Alkoholis – ribojamas kiekis. Kai kurie vežėjai sako „padėkit po grindimis, niekas nežiūrės“. Nenorėčiau taip patarti. Buvęs atvejis: sūris sušalo ir pradėjo dvokti. Vairuotojas pats supyko, o mes dar valėm pusdieni. Jei ne legaliai, nevežkite. Yra britų muitinės kontrolė, jie tikrina. Geriau išmesti nei mokėti baudą už dešrą.

Draudimas, sekimas ir kai nutinka bėdų

Ar daiktai bus apdrausti jei kas nors suduš?

Normalios įmonės draudžia krovinius. Mano limitas – dvidešimt tūkstančių eurų. Tačiau yra niuansų. Jei pakuotė prasta ir daiktas trūksta viduje – draudimas nekompensuoja. Taip pat gamyklinis brokas – ne mūsų. Fotografuokite prieš pakrovimą. O jei vežėjas sako „o mes tai drausti nereikia, juk nieko nesuges“ – bėkit. Tikrai žinau bent dvi kompanijas Londone, kurios važinėja be draudimo. Tada jūsų rizika yra šimtaprocentinė.

Ar galiu sekti siuntą kaip pas Amazon?

Nesitikėkite to. Kartais turiu GPS dalinimąsi, bet dažniau tai paprastas skambutis ar žinutė: „esu netoli Briuselio, keltas šešioliktą valandą“. Vieni vežėjai turi aplikacijas, kiti – senus telefonus. Aš stengiuosi rašyti kas kelias valandas. Jei nereaguoja tris dienas – jau nebe gerai. Žinojimas, kad vairuotojas gyvas, man svarbiau negu žemėlapio taškas. Bet suprantu, kad žmonės nervinasi ypač pirmą kartą siunčiantys daiktus.

Kas jei vairuotojas vėluoja dviem dienom?

Pasitaiko. Keltas atšauktas dėl vėjo, sankaba sugedo, eilė Doverio uoste. Kartą strigom aštuoniolika valandų – vėjas toks, kad keltai nestojo. Klientė turėjo miegoti ant čiužinio grindyse, nes baldai nepristatyti. Joks vežėjas neapmokės viešbučio, nebent raštais garantavo. Geros įmonės skambina iškart. Blogos – dingsta. Jeigu vėluoja, turite teisę reikalauti žinoti kas vyksta. Ir aš tai palaikau.

Realūs nesklandumai, apie kuriuos ne visi pasako

Ar mano daiktai bus perkrauti kitame sandėlyje?

Hmm, ar visi taip daro? Ne. Jei dalinis krovinys, gali būti perpakuojama Kaune ar Varšuvoje. Aš stengiuosi vengti – kuo mažiau liesti, tuo geriau. Perkraunant atsiranda įbrėžimų. Jei svarbu, klauskite aiškiai: „Ar tiesioginis pervežimas?“. Kai sakau „taip“ – reiškia, be persikrovimo paprastai. Kartais tenka perkrauti, jei kombinuojam, bet apie tai perspėju iš anksto. Neslėpsiu.

Kas jei Anglijoje liftas neveikia ir reikia nešt į penktą aukštą?

Tai papildomas mokestis, arba neškitės patys, nes aš nesu supermenas ir nemoku kilnoti spintų vienas be pagalbos. Paprastai pas mus įskaičiuotas pirmas aukštas, o nuo antro – po dvidešimt trisdešimt svarų per valandą, o jei liftas sugedęs, praneškite prieš savaitę. Kartais atvažiuojame, o ten devyni aukštai be lifto ir aš stoviu su šaldytuvu kaip stovėjęs. Nekenčiu tos akimirkos. Yra tokių klientų, kurie sako „vaikščiosim pėsčiom“, bet nurimkit, aš ir taip einu, tiesiog reikia papildomo laiko ir rankų, tada viskas įmanoma.

Kur laikyti daiktus jei dar neradau buto Londone?

Čia bėda. Mikroautobusas nėra sandėlis – aš vienos nakties galiu palikti, bet po to man reikia važiuoti kitur. Yra saugojimo įmonės, bet jos brangios Londone. Kai kurie klientai prašo palikti draugo garaže Hounslow, galiu, jei saugu. Bet jei suplyšta stogas ar pavagiama – ne mano atsakomybė. Apie tai pagalvokite prieš užsakydami. Tikrai nepatariu planuoti pabrangimo dieną prieš išsikeldinimą iš seno būsto, nes būna chaosas.

Ar galiu siųsti tik vieną didelę dėžę?

Galima, bet mažai kas ims vienetinius daiktus, nes minimum kaina – mašinos iškvietimas, kelias ir keltas, todėl vienai dėžei mokėsite du tris šimtus eurų, kas paprasčiausiai neapsimoka. Verčiau naudokitės kurjeriais tokiam siuntimui. Bet jei ta dėžė eina kartu su sofa ir šaldytuvu – prašom, neriboju. Buvau vežęs gigantišką dėžę su tik paveikslais, vertė neįkainojama. Klientas mokėjo daugiau už dėžę nei už baldus. Jo teisė. Aš tik vežu.

Paskutiniai klausimai prieš kelionę

Koks maršrutas dažniausiai pasirenkamas į Angliją?

Dažniausiai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir į keltą Kalais–Doveris. Kartais per Ostendę. Vengiu maršrutų per Paryžių, nes ten brangūs tiltai ir kamščiai. Vokietijoje autobanai greiti, bet pareigūnai griežti. Aš rinkdamasis maršrutą žiūriu ne tik į trumpiausią kelią, bet kur mažiau stovi. Kartais aplenkiam Briuselį ratu, nes jei įklimpsti spūstyje – valandos dingsta. Vairuotojas irgi pavargęs, nueina pavalgyt, ir važiuojam toliau.

Ar vairuotojas padės pakrauti ir iškrauti?

Jei taip sutarta – taip. Aš pats stengiuosi padėti, nes vienas ne viską pakelsi. Bet jei krovinys tikrai sunkus – geriau užsisakyti du žmones. Vairuotojas nėra samurajus. Buvę taip: klientas stebėjo pro langą, kol aš vienas nešiau šaldytuvą. Neskanu. Kartais draudimas neleidžia klientui lipti į vidų, bet realybėje visi dirbam kartu. Tik pasirašykite, kad nepakenkėte sau. Aš tikiu jumis.

Ar galiu važiuoti kartu su daiktais?

Teoriškai taip, jei yra laisva vieta. Bet mikroautobuse dažniausiai pakrauta iki lubų. Kur sėsti – ant dėžių? Dar klausimas dėl draudimo. Aš nemėgstu vežti keleivių su kroviniu, nors kartais sutinku trumpam atstumui. Jei norite kelionės – pigiau nusipirkit bilietą Ryanair. Rimtai. Mano draudimas dengia krovinį, ne žmogaus kelionės patogumą. Nekenčiu tos įtampos, kai kažkas sėdi šalia manęs dvidešimt valandų be perstojo.

Ką reiškia "pilnas mikroautobusas" ir kodėl tai greičiau?

Tai reiškia, kad visas automobilis skirtas tik jums. Nereikia rinkti siuntų iš kito miesto. Išvažiuojame, kai pasirengę, važiuojame tiesiai. Dažnai per dvi tris dienas Londone. Jei dalinis krovinys, gali užtrukti penkias. Pilnas krovinys kainuoja daugiau, bet kontroliuojate laiką. Aš patariu rimtiems perkraustymams. Ypač jei vežate vertingus daiktus arba bijote, kad svetimi daiktai spaus jūsų baldus. Nors ir pilnas, matuokitės.

Išvada

Per dvylika metų supratau, kad didelių siuntų transportavimas mikroautobusais į Angliją yra ne apie mašinas, o apie žmonių pasitikėjimą. Smulkmenos – matmenys, popieriai, pakavimas – daro didžiausią skirtumą. Ne viskas bus tobula, bet jei bendrausite atvirai su pervežėju, tikimybė, kad viskas bus gerai, išauga trigubai. Rinkitės tuos, kurie nebijo pasakyti „nežinau“ ar „tai brangu“. Tie dažniausiai ir yra sąžiningiausi. Sėkmės kraustantis. Aš einu tikrinti padangų.