Dalinių krovinių siuntimas į Angliją: kaip neišmesti pinigų ir nervų

Dvidešimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų rinkoje – atrodo, lyg vakar pradėjome, o jau tiek vandens nutekėjo. Daliniai kroviniai į Angliją buvo visada, bet po Brexit viskas apsivertė aukštyn kojom. Žmonės vis dar galvoja, kad gali tiesiog sukrauti daiktus į mašiną ir per dvi dienas viskas bus Londone. Realybė kiek kitokia. Surėdžiau atsakymus į klausimus, kuriuos klientai man uždavinėja kas savaitę – nuo kainų iki to, kodėl kartais atveža ne viską. Jei ruošiatės siųsti bent dalį namų turto į Jungtinę Karalystę, pasisėdėkite – bus naudinga.

Kainos, skaičiuoklės ir kodėl taip painu

Kiek maždaug kainuoja dalinių krovinių siuntimas į Angliją?

Na, čia kaip su automobilių remontu – niekada tiksliai nepasakysi, kol neatidarysi variklio dangčio. Jei kalbam apie standartinę baldų ir dėžių siuntą iš Vilniaus į Londoną, dažniausiai svyruoja nuo trijų šešių šimtų eurų. Vakar vienas klientas skambino – turėjo tris spintas, stiklų dėžes ir tą didžiulį šviestuvą, kur visai ne vietoje namuose. Jam išėjo kokie penki šimtai penkiasdešimt. Bet jei jūs gyvenat kaime prie Utenos, kaina gausis kitokia, nes reikės privažiuoti. Ir dar – sezoniškumas. Rugpjūtį visi veža, tada kainos šokteli aukštyn. Nežinau kodėl, bet taip yra jau dvidešimt metų.

Ar tikrai pigiau siųsti dalinį krovinį nei užsisakyti atskirą mašiną?

Teoriškai taip, bet ne visada. Aš esu matęs atvejų, kai žmonės bando sutalpinti septynių kambarių buto daiktus į dalinį krovinį ir galvoja, kad sutaupys. Tada paaiškėja, kad jų siunta užima pusę mašinos. Tuo atveju jau pigiau būtų – turiu pataisyti – iš viso užsisakyti pilną transportą. Daliniai kroviniai į Angliją labiausiai apsimoka, kai turite iki maždaug dviejų kambarių buto. Tiesa, jei vežate tik šaldytuvą ir lovą, gal net mikroautobusas būtų pigiau. Čia reikia skaičiuoti. Kartais man paskambina, aš pasiūlau, o jie pasiūlo padvigubinti krovinį. Ne, taip neveikia.

Kodėl vienam žmogui vežėjas pasiūlo 400, o kitam 900 eurų už panašų kiekį?

O čia jau atsiveria mūsų srities baisioji paslaptis. Pirma, kas ieško kliento – mažos įmonės, vidutinės, ar paskutinės akimirkos tarpininkas per Facebooką. Antra, ar tas 400 eurų vežėjas turi licenciją, draudimą, ar tik mašiną, kuri vakar dar vežė traktorio detales? Kartais mažesnė kaina reiškia, kad daiktai bus kraunami iš vienos mašinos į kitą tris kartus. O gal tiesiog vairuotojas važiuoja tuščias atgal ir pasisiūlė paimti krovinį pigiau. Nors gal turėtų būti brangiau. Aš asmeniškai bijau tų žymiai per pigių pasiūlymų. Būna, kad pasiima pinigus ir dingsta. Matęs tokį ne kartą.

Ar galiu sumažinti kainą, jeigu pats atvežu daiktus į terminalą?

Galima, bet ne visada verta. Terminalas dažnai būna netoli Varšuvos kryptimi – galima atvežti, tada kaina krenta, nes nereikia vairuotojui sukti į jūsų kiemą. Bet jei gyvenate Panevėžyje, o terminalas Kaune, kur jūsų sutaupymai? Dyzelinas, laikas, kartais net viešbutis pakeliui. O jei dar pakuotė netinkama ir ten žmonės atsisako priimti... Buvo atvejis, kai klientas pats vežė sofą, o sandėlyje paaiškėjo, kad neatsuko kojų. Ne tilpo pro duris. Tada jau dvigubi mokesčiai. Kartais tiesiog paprasčiau mokėti už visą paslaugą nuo durų iki durų.

Dokumentai, muitinė ir kaip ten viskas dabar po to Brexit

Kokių dokumentų reikia siunčiant dalinį krovinį į Angliją dabar?

Po Brexit čia viskas apsunkino. Reikia EORI numerio – be jo, lyg be rankų į muitinę. Tada manifestas, važtaraštis CMR, daiktų sąrašas anglų kalba. Atskleisiu paslaptį – daugelis žmonių sąrašą rašo ant popieriaus lapo kur rašo "buitinė technika" ir galvoja, kad užteks. Ne, reikia detaliau: viryklė, šaldytuvas, metai, modelis. Muitininkai dabar tikrina kur kas daugiau. Vieno mano kliento siunta praėjusią savaitę sustojo pakeliui, nes sąraše buvo "dėžė su smulkmenomis". Tai gali būti viskas – nuo žvakių iki variklių. Reikia specifikuoti.

Ar man pačiam reikia tvarkytis su muitine, ar vežėjas tai padarys?

Priklauso. Didžiosios įmonės dažnai dirba su agentais Londone, Kenterberyje – ten sutvarko viską. Bet yra ir tokių vežėjų, kurie pasako: "tu pats turėk EORI ir pats deklaruok". Aš manau, kad jei mokate už pilną paslaugą, vežėjas turi tai padengti. O jei renkatės pigiausią variantą – pasiruoškite patiems sėdėti prie kompiuterio ir pildyti deklaracijas. Nesu visai tikras dėl naujausių taisyklių veterinarijos atžvilgiu – atrodo, kad nuo šių metų kai kas pasikeitė, bet pasitikslinsiu, kai rašysiu kitą atsakymą. Geriau pasiteiraukite savo tarpininko tiesiogiai.

Ar galiu vežtis maisto produktus į Angliją su savo baldais daliniame krovinyje?

Čia aš turiu jus nuliūdinti. Po Brexit su maistu į Angliją – beveik neįmanoma be specialaus leidimo. Jei tai jūsų asmeniniai turimi produktai kelionei, gal dar praleidžia, bet siuntinyje su baldais – rizikinga. Buvo situacija, kai moteris pasiuntė tris dėžes su knygomis, rūbeliais ir dėžę šakotį. Muitinėje šakotį konfiskavo. O jei tai mėsos gaminiai – iš viso blogai. Tiesą pasakius, aš maisto siūlau vežtis tik rankiniame bagaže, kai patys skrendate. Arba naudotis specializuotomis įmonėmis. Su baldais nekilnojamuoju – nerekomenduoju.

Kas bus, jei muitinėje sustabdys mano siuntą ir kiek laiko gali laikyti?

Sustabdys – ir laikys tol, kol surinksite dokumentus. Savaitė, dvi, kartais mėnuo. Per tą laiką kai kurie terminalai ima po dvidešimt eurų už dieną. Vieną kartą kliento siunta sustojo Haidrokaslyje (Heathrow... o Džiaugsmas, rašyba sunki) oro uoste, nes nebuvo nurodyti elektros įrenginių kodai. Prastovėjo dešimt dienų. Klientas paskui skambino ir šaukė į ragelį, bet aš jam sakau – žmogau, aš ne muitininkas. Tai jų teritorija. Todėl geriau paruošti popierius dvigubai, negu po to aiškintis telefonu. Laikas čia ne draugas.

Pakavimas, realybė ir kodėl daiktai kartais atvažiuoja subraižyti

Ar pats turiu supakuoti, ar vežėjai tai padarys už mane?

Priklauso nuo sutarties. Mes dažnai siūlome supakuoti, bet už papildomą mokestį. Jei pakuojatės patys – pirkite fankorus, ne tikrąsias, o dvigubo sluoksnio, ir daug lipnios juostos. Vienas jaunuolis prieš du mėnesius pakuotėsi pats, panaudojo laikraščius – atrodo ekologiška, tiesa? Atvažiavus į Birmingamą jo indauja buvo juoda nuo rašalo. Graudu. Bet kainavo pigiau. Tai jei norite sutaupyti ant pakuotės – galite, bet rizikuojate. Aš pats savo daiktų neleisčiau taip. Nors, ech, esu gal kiek per reiklus.

Ką daryti, jei neturiu pakankamai fankorų ir kaip apskritai pakuoti daiktus?

Bėkit į statybų parduotuvę arba klauskit prekybos centrų – jie ten laiko ir išmeta daugybę dėžių. Aš prisimenu, kai pats prieš dvidešimt metų važinėdavau po šiukšlynus ieškodamas pakuočių. Dabar viskas paprasčiau. Svarbu – neperkrauti dėžių. Knygos – į mažas dėžes, antraip nepanešiosite. O jei jau kalbam apie baldus – stiklus apvyniokite antklodėmis. Nors čia ne visai į temą, bet tikrai padeda. Nenaudokite maišelių su skylėmis. Buvo, kad žmogus supakavo porcelianą į celofaną – atrodo gražu, bet neapsaugo. Pamirškite estetiką, galvokite apie amortizaciją.

Ar galiu vežti augalus ir vaistus su daliniu kroviniu į Angliją?

Augalai – greičiausiai ne. Yra kažkoks leidimas fitosanitarinis, bet nežinau ar jis galioja privatiems asmenims perkraustymų metu, ar tik verslui. Senai bandžiau aiškintis, bet dokumentų gausa nugalėjo. O vaistai – tik su receptais ir tik asmeniniam naudojimui. Bet ne dėžėmis. Buvo atvejis, kai senyvo amžiaus ponia siuntė visą vaistinėlę sūnui į Liverpulį. Muitinėje nulėmė, kad tai komercinis kiekis. Teko pripirkti popierius iš Lietuvos gydytojo. Augalą palikite kaimynei, o jei jau vertingas – vežkitės lėktuvu, rankiniame bagaže. Ten mažiau klausia.

Kodėl mano draugės baldai atvažiavo subraižyti, o mano – sveiki?

Čia viskas apie tai, kaip supakuota ir kur stovėjo mašinoje. Daliniai kroviniai važiuoja su kitų žmonių daiktais. Jei jūsų sofa buvo pastatyta prie sunkių metalo grotų, kurios prastai pritvirtintos, važiuojant jos trinasi. O jei draugė samdė profesionalius (nors gal ir ne, bet pakuotojus) kurie sudėjo kampuočius, apvyniojo burbuline plėvele... Nors rašybos čia nesvarbu. Be to, vairuotojai kartais važiuoja kietesniais keliais nei planuota. Nesu matęs tobulo daiktų gabenimo. Nors, žinot, yra ir tokių vežėjų, kurie apskritai nekrauna tvarkingai – meta kaip papuola. Tada nei pakuotė nepadeda.

Terminai, transportas ir kaip nepersisvajoti

Kiek laiko dabar važiuoja daliniai kroviniai iš Lietuvos į Angliją?

Jei viskas gerai – keturios šešios dienos. Bet realiai? Planuokite savaitę, dvi. Vakar viena mašina išvažiavo iš Kauno, Lenkijoje (o gal Čekijoje, nebeatmenu tiksliai, bet tikrai per kontinentą) perkrauvė, Vokietijoje sustojo dar viena para dėl techninio gedimo. Klientui skambino iš nervų. Brexitas taip pat pridėjo laiko muitinėse. Niekas nebegali garantuoti tikslių dienų. Yra tokių vairuotojų, kurie bando sušvartuotis greičiau, bet kelias yra kelias. Yra žiemą slidžiau. Patarimas – nesitikėkit stebuklo per tris dienas. Nebent oro balionu.

Ar galiu nurodyti tikslią pristatymo datą ir valandą?

Galite nurodyti bet ką, bet tai nereiškia, kad taip bus. Yra klientų, kurie sako: "Man reikia sekmadienį, dešimtą valandą, nes tada aš tikrai vienas namie." Atsakau nuoširdžiai – negaliu pažadėti. Vairuotojas važiuoja pagal kelionės planą, eiles keltuose, poilsio laiką. Jeigu bandau spausti, jie tiesiog atšoka į kitą vežėją. Juokingiausia, kad kartais laivas į Doverį vėluoja dėl audros, ir tada visi planai nuplaukia. Literally. Tai galima prašyti preferuojamos datos, bet ne valandos. Ypač kai daliniai kroviniai – jie pristatomi pagal maršrutą, ne pagal jūsų pageidavimą.

Kuo skiriasi tiesioginis pervežimas nuo to, kai dalinį krovinį perkelia per sandėlį?

Tiesioginis – vairuotojas paima iš Lietuvos, važiuoja į Angliją, iškrauna. Sandėlis – surenka tris keturis klientus, perkrauna vienoje vietoje, tada važiuoja. Tiesioginis brangesnis, bet saugesnis daiktams. Per sandėlį pigiau, bet jūsų baldai bus kraunami iš mašinos į mašiną. Buvo atvejis, kai per sandėlį Krokuvoje sudužo stiklinis staliukas, nes kitas klientas užkrovė metalines groteles ant viršaus. Nieko nepagadino sąmoningai, tiesiog taip nutinka. Aš pats renkuosi tiesioginį, jei vežu ką nors vertingo. Bet jei biuro popieriai – tegul krauna kur nori.

Kas bus, jei vairuotojas vėluoja kelias dienas?

Jūs paskambinsite man arba vežėjui ir girdėsite atsiprašymus. Tada suprasite, kad mašina tą savaitę važiavo krovinius iš trijų skirtingų miestų ir kur nors užtruko. Kartais vairuotojas susirgsta, kartais sugedus mašina. Buvo situacija, kai vaikinas skambino ašarodamas, kad jo siunta jau savaitę pakeliui. Patikrinau – vairuotojas užstrigo Kalais muitinėje dėl klaidingo popieriaus. Ne jo kaltė. Tai... reikia kantrybės. Vežėjas turėtų informuoti, bet ne visada tai daro laiku. Blogiausia kai klientai pasiima laisvą dieną darbe, o mašina neatvažiuoja. Tada pyksta ant visų.

Ar galima siųsti dalinį krovinį į Angliją mikroautobusu?

Galima, jei krovinys telpa. Mes vadiname tai "grupiniu kroviniu" arba LTL mažesniam kiekiui. Mikroautobusai dabar važiuoja į Londoną, Braitoną, Birmingamą kasdien. Kainos kuklesnės, bet vietos mažiau. Buvo toks atvejis, kai du vaikinai suminėjo dviračius, tris lagaminus ir... šunį. Gerai, šuo buvo jų kišenėje, ne lagamine. Tačiau viskas tilpo. Mikroautobusas turi savo minusų – ne visada taip pat patogu dėl muitinės patikrinimų, nes kartais atrodo kaip turistinė kelionė, o ne komercinis pervežimas. Bet legaliai galima. Tik nepasitikėkit visais skelbimais internete.

Kaip atpažinti blogą scenarijų prieš jai įvykstant

Kaip suprasti, kad vežėjas dirba netvarkingai arba gali būti sukčius?

Jei telefone kalba nenoriai, vengia pasakyti įmonės pavadinimą, o kaina skamba gerai per gerai – pabėkit. Tikri profesionalai duoda sutartį, CMR draudimą, nurodo konkrečią mašinos numerį. Yra tokių "magų", kurie surenka penkis užsakymus, pasiima avansus ir pranyksta. Praėjusiais metais vienas vyrukas taip prarado keturis šimtus eurų. Policija ieško, bet grąžinti nežinia ar pavyks. Kitas ženklas – jokių nurodymų dėl pakuotės. Jie neturi laiko domėtis, nes jie ne vežėjai, o tiesiog apgavikai. Patikrinkit muitinės arba VMI svetainėje. Arba paprasčiausiai – paieškokit internete įmonės pavadinimo su žodeliu "atsiliepimai".

Ar normalu, jeigu vežėjas prašo visą sumą sumokėti prieš pristatymą?

Ne, nenormalu. Avansas trisdešimt ar penkiasdešimt procentų – standartas. Visa suma prieš tai, kol mašina išvažiavo? Tik jei tai didelė žinoma firma. Jei koks Vytas iš Facebook grupės prašo visko iš karto – didelė raudona vėliava. Aš per savo praktiką mačiau, kai žmonės sumoka tūkstantį eurų, o numeris kitą dieną išjungtas. Žinoma, yra išimčių – jei firma pateikia sąskaitą faktūrą, turi ofisą, sutartį. Tada galima. Bet paprastam daliniam kroviniui į Angliją – mokėkit dalimis. Paskutinė dalis tik kai daiktai jūsų namuose. Kitaip rizikuojat būti apgauti. Atsiprašau už tiesmukybę.

Ką daryti, jei atvežė ne visus daiktus – dalis tiesiog dingo?

Pirmiausia – kvėpuokit giliai. Tikėtina, daiktai liko perkraukimo aikštelėje arba sandėlyje. Buvo atvejis, kai moteriai neatvežė dėžės su batais. Paaiškėjo, kad ji buvo paslėpta už sofos ir kitame mašinos reise iškrauta kažkur Oksforde. Ne jos adresu. Susigrąžinimas truko dvi savaites. Jei turite CMR ir eskizą, kur stovi dėžės, žymiai lengviau įrodyti. Parašykite laišką su nuotraukomis. O jei vežėjas neturi nieko – joks raštas, joks sąrašas – tada jūs beveik be ginklų. Todėl aš visada sakau: fotografuokite krovinį prieš pakrovimą. Ir nepasirašinėkit, kad gavote viską, kol nepatikrinot.

Ar visi lietuviški vežėjai, siunčiantys dalinius krovinius, dirba pagal taisykles?

Gal norėtumėt, kad sakiau "taip, visi kaip iš paveikslėlio"? Deja, ne. Dirba tvarkingų daug, bet yra ir tokių, kurie veikia be licencijų, be draudimų, kartais net be CMR. Aš pats prisipažinsiu, kad esu dirbęs su žmonėmis, kurie turi vieną seną furgoną ir du vežėjų puslapius. Jie pasiima krovinį ir tiki, kad niekas nesužinos. Kartais pasiseka. Kartais papuola. Jei klientas renkasi tik pagal kainą, rizikuoja sutikti vieną iš tokių. Patikima įmonė turi IR licenciją, IR draudimą, IR nusiteikimą pasirašyti popierius. Jei trūksta vieno iš trijų – problemos ne už kalnų.

Ar turėčiau bijoti, kad daiktai bus pavogti pakeliui į Angliją?

Bijot nereikia, bet ir palikti vertingiausių daiktų vilkiko priekaboje be priežiūros – kvaila. Per dvidešimt metų teko girdėti apie kelis atvejus, kai dingo nešiojamieji kompiuteriai, juvelyrika. Dažniausiai tai nutinka, kai daiktai guli sandėlyje perkrovimo metu, o ne važiuoja. Vairuotojai patikimi, jie tiesiog vairuoja. Bet sandėliuose kartais apsilanko žmonės, kurie žino, kad dėžėje gali būti auksas. Todėl nekelkite vertybių į tokias siuntas. Jei pervežate sidabro šaukštų kolekciją – siųskite per draudžiamą pervežimą arba vežkitės patys. Arba pasinaudokite specializuota siuntų tarnyba, o ne dalinio krovinio paslauga. Paprasta taisyklė.

Ar galiu siųsti dalinį krovinį į Angliją, jeigu pats ten neatvykstu?

Žinoma, tai vienas dažniausių scenarijų. Vaikai išvažiuoja studijuoti, tėvai siunčia baldus į nuomojamą butą. Jūs turite nurodyti kitą gavėją – sūnų, dukrą, draugą. Svarbu, kad tas žmogus žinotų, jog daiktai atvažiuoja, ir turėtų atlikti apmokėjimą, jei taip sutarta. Buvo atvejis, kai siuntė tėvas, o sūnus Londone neturėjo grynųjų vairuotojui. Vairuotojas piktas liko, teko pervesti lietuviškai kortele. Dokumentuose gavėjas turi būti nurodytas tiksliai. Ir nepamirškite pasakyti, kad reikia kelti į antrą aukštą – tai kainuoja papildomai, o jei nenurodysit, vairuotojas turi teisę palikti prie durų.

Ką daryti, jei pristatymo metu negaliu būti vietoje ir neturiu kam atidaryti durų?

Tai problema. Geriausia – koordinuoti su kaimynu ar nuomos agentūra. Jei nieko nėra, dažnai vežėjas pasiūlo palikti daiktus aikštelėje arba saugioje vietoje – bet tada jūs prisiimate atsakomybę. Aš esu matęs, kai vairuotojas paliko dėžes garaže paties kliento prašymu, o po lietaus ten prakiuro stogas. Baldai sugadinti. Ginčas iki šiol nesibaigęs. Geriau atidėti pristatymą kitai dienai, sumokėti už saugojimą porą dienų, negu rizikuoti. Vienas mano klientas Londone paliko raktą po kilimėliu. Vairuotojas nerado. Valandą lauke stovėjo. Fu, nepatogu visiems.

Kada geriau iš viso nepirkti dalinio krovinio paslaugos, o rinktis ką nors kita?

Jei turite labai skubų krovinį per trumpą laiką, jei daiktai – meno kūriniai ar antikvaras be draudimo, arba jei esate labai kontroliuojantis žmogus, kuris kviečiasi vairuotojui bent penkis kartus per dieną. Tada jums reikia ne dalinio krovinio, o pilnos mašinos ar net oro transporto. Kartais žmonės bando sutalpinti keturis kambarius į vieną siuntą ir galvoja, kad sutaupys. Realiai gauna nervų. Jei turite laiko laukti savaitę, jei daiktai nebūtinai asmeniški vertingi, o tiesiog baldai – daliniai kroviniai į Angliją – puikus pasirinkimas. Bet viskam savas įrankis. Neverskite sveiko proto į kraštutinumą.

Išvada

Daliniai kroviniai į Angliją – tai ne raketų mokslas, bet ir ne vaikščiojimas parku. Reikia žinoti, ką vežate, kaip supakuoti ir su kuo pasirašote sutartį. Aš per daug metų mačiau ir idealių pervežimų, ir tokių, po kurių tekdavo valytis šiukšles. Jei renkatės patikimą partnerį, nepataupote ant pakuotės ir pasiruošiate popierius – viskas bus gerai. O jei bandote sutaupyti kiekvieną eurą – pasiruoškite ir staigmenų. Anglija laukia jūsų daiktų, bet tik tada, jei jie tvarkingai supakuoti ir teisingai deklaruoti.