Dalinių krovinių gabenimas mikroautobusais Anglijai: ką verta žinoti prieš kraunantis daiktus

Atvirai, kai prieš kokią dvidešimt ketverius metus pradėjau važinėti į Angliją su krovininiu mikroautobusu, situacija buvo visai kitokia. Tada dar nebuvo jokių Brexitų, keliai mažiau kamšėsi, o dalinių krovinių gabenimas mikroautobusais Anglijai buvo paprasčiausias būdas greitai nugabenti siuntą iki pat durų. Dabar viskas apsunkėjo, bet principas išliko tas pats: mikroautobusas – tai auksinė vidurio kai pritrūksta vietos didžiuliame furgone, o kurjerio dėžutė per maža. Kartais žmonės manęs klausia, ar tai tas pats, kas siuntų tarnyba. Ne. Tai gyvas vairuotojas, realus auto ir daugybė kilogramų, kuriuos reikia protingai sukrauti. Paprasčiausiai pakalbėsim, kaip viskas vyksta praktikoje, kad neišmestum kelių šimtų eurų į balą.

Pradžiai – kas čia per sistema

Ką reiškia „dalinis krovinys“ realybėje?

Na, dalinis krovinys reiškia, kad tavo daiktai užima tik dalį mikroautobuso. Mes sukraunam iš kelių klientų – vienas veža dėžes į Londoną, kitas sofą į Redingą, dar kas nors siunčia motociklą kažkur į Bristoli. Tu nemoki už visą mikroautobusą, moki tik už tą erdvę, kurią užimi. Aišku, kartais būna taip, kad klientas galvoja, jog du lagaminai yra „dalinis“, o pasirodo, reikia pusės mikroautobuso. Nors čia jau nebe dalinis, tiesa? Tada kaina šokteli. Taip jau būna, kai daiktai vizualiai mažesni, nei jie yra iš tiesų.

Koks skirtumas tarp kurjerio ir krovininio mikroautobuso?

Kurjeris atneša tau mažą siuntinuką iki durų. Jis neturės kur dėti šaldytuvo. O mes, mikroautobusininkai, vežam didesnius krovinius – baldus, buitinę techniką, dviračius, o kartais ir visą buto išpakavimą. Skirtumas toks: kurjeris dirba pagal griešą grafiką ir svarbą turi tik kilogramai bei centimetrai. Mes dažnai deriname laiką, paėmimo vietą, kelionę. Iš mano patirties, jei reikia pervežti tris kambarių butą – mikroautobusas. Jei knygą – kurjeris. Nebandyk siųsti sofos per DPD, bus blogai.

Ar krovininis mikroautobusas skiriasi nuo didžiojo furgono?

Skiriasi, bet čia jau techninės smulkmenos. Krovininis mikroautobusas – dažniausiai Renault Master ar Mercedes Sprinter tipo. Didelis furgonas gi gali būti ir krovininis sunkvežimis. Klientams skirtumas toks: mes tilim po daugelio tiltų, lengviau manevruojam siaurose gatvėse Londone, kur didysis furgonas prisisuks. Kita vertus, didelis furgonas gali vežti daugiau, tik... hm, gal taip ir yra, bet Anglijos miestuose jis dažnai pasmerktas stovėti kamščiuose. Aš asmeniškai renkuosi mikroautobusą, nors kartais pagalvoju, gal didesnis auto būtų ekonomiškesnis. Nepasakysiu tiksliai.

Kainos, laikas ir kaip viskas derinama

Kiek maždaug kainuoja siųsti dvi dėžes į Londoną mikroautobusu?

Dviejų standartinių dėžių, tarkim, iki trisdešimties kilogramų kiekviena, vežimas į Londoną dabar kainuoja maždaug nuo šimto dvidešimt iki šimto aštuoniasdešimt eurų. Aišku, jei dėžės iš Kauno centro, o ne iš Zarasų, kur reikia nuvažiuoti atskirai. Kaina priklauso nuo to, ar turim tuščia vietą būtent tą savaitę. Kartais, jei mikroautobusas važiuoja pilnas, o tavo daiktai maži, galim pasiimti pigiau, nes užpildom kampą. Buvo atvejis, kai klientas vežė dvi dėžes į Londoną už devyniasdešimt eurų, nes kaip tik turėjom laisvą vietą prie pat siurblio. Sekmė.

Kodėl vieni prašo tris šimtus eurų, o kiti aštuonis šimtus už tą patį krovinį?

Čia jau atsiras visokių veikėjų. Vieni – tikri vilkai, dirba su savo auto, skaičiuoja kurą ir keltą. Kiti – tarpininkai, kurie pasiima užsakymą, paleidžia skelbimą feisbuke ir ieško, kas pigiau nuveš. Būna ir tokių, kurie ima avansą tris šimtus eurų ir dingsta. Aš esu matęs. Tikri vežėjai, kurie važiuoja patys, nurodo realią kainą. Jei kaina žemiau rinkos trisdešimt procentų, klausk, kurioj vietoj taupoma – gal ant draudimo, gal vairuotojas be poilsio laiko. Tai ne visada baigiasi laimingai.

Kodėl kartais reikia laukti savaitę, kol surinks dalinį krovinį?

Nes mes surenkam iš kelių klientų. Jeigu tu veži sofą, kuri užima pusę mikroautobuso, mums reikia surasti dar bent du tris klientus, kad kelionė apsimokėtų. Kartais surinkimas trunka tris dienas, kartais savaitę. Žiemą greičiau, vasarą – lėčiau, nes visi kraustosi. Aš pats labai nemėgstu sėdėti be darbo, bet fiziškai negaliu važiuoti tuščias. Kartais pagalvoju, kad reikėtų turėti fiksuotus grafikus, bet tada kažkas prisukęs kaime nelauktai nori keltis ir sistema griūna. Realybė tokia.

Kiek laiko prieš reisą reikia užsisakyti vietą?

Idealu – savaitė ar dvi. Ypač jei vežame didesnius baldus, kuriuos reikia sudėlioti kitų daiktų tarpe. Skubūs variantai būna, bet tada kaina didesnė. Kartais žmonės skambina antradienį, nori, kad trečiadienį jau paimtume. Būna, kad tilpam, bet dažniausiai mikroautobusas jau sukomplektuotas. Ir dar: jei kreipiesi dėl dalinių krovinių gabenimo į Angliją piko metu, tarkim rugsėjo pradžioj ar prieš Kalėdas, užsisakyk bent tris savaites į priekį. Tada ramiau ir tau, ir mums.

Ar vežate tik į Angliją, ar ir atgal?

Vieno krypties reisų beveik niekas nevažiuoja, tai brangiau nei verta. Mes vežam į Angliją, surenkam krovinį, pristatom, ir dažniausiai tenka krautis atgal į Lietuvą. Būna žmonių, kurie persikrausto atgal, studentai, emigrantai grįžta. Tai tas pats mikroautobusas važiuoja ratu. Jei turi siuntą iš Anglijos – klausk, nes dažnai turim tuščios vietos atgal. Aišku, ne visada – kartais grįžtame pilni. Geriausiai paskambink ir pasitikslink, ar artimiausiu metu bus laisvos vietos.

Ar galima mokėti grynaisiais tiesiai vairuotojui?

Gali, bet ne visada. Kai kurie mūsų vairuotojai priima grynuosius, kai kurie – ne, nes po to reikia temptis su pinigais per Europą, o tai nepatus. Aš asmeniškai mieliau pavedimą prieš paimant krovinį, bent jau avansą. Būna, kad žmogus sutinka mokėti grynais pristatymo metu, o paskui Anglijoje nėra iš ko duoti – bankomatas neveikia, kortelė užsienyje neaktyvuota. Tada stovim kaip kelių sankryžoj. Tai jei gali – pavedimas. Saugiau ir tau, ir man.

Ar galiu palikti sofą nesupakuotą?

Gali, bet kas iš to? Visą kelią ji trinsis apie dėžes, gali apsibraižyti. Buvo atvejis, kai klientas atnešė odinę sofą be nieko. Mes užklotom antklodėmis, prisagstėm, bet vis tiek atsirado įbrėžimų. Anglijos keliai, ypač tarp keltų, būna nelygūs. Supakuotos dėžės slenka, pavyzdžiui. Tai jei vertini daiktus – apkamšuok bent antklodėmis, o jei turim plevėsuojančią erdvę – prigrūdam kitais daiktais. Bet be pakavimo... rizika tavo. Aš perspėju, bet sprendi pats.

Popieriai, muitai ir tai, kas dabar vargina

Ar man reikia kažkokių popierių, kad gabenčiau daiktus į Angliją po to Brexit?

Taip, reikia. Dabar Anglija nebe ES, o tai reiškia, kad muitinė tikrina daugiau. Jeigu vežam asmeninius daiktus – turi paruošti sąrašą, ką veži, dažniausiai anglų kalba. Vadinasi packing list. Ar reikia dar kažko? Hm... jei tai nauji daiktai pardavimui, gali reikėti dar ir CMR, sąskaitų. Bet čia jau nebe daliniai kroviniai asmeniniam naudojimui. Aš vežu daugiausiai perkraustymo daiktus, tai dažniausiai packing list užtenka. Nors šią savaitę Doverio pasieniečiai kažko labiai užeistai klausinėjo apie dviračius. Gal pasikeitė taisyklės – negaliu pirštu dėti, sek naujienas.

Ar tiesa, kad Anglijoje muitininkai dabar tikrina kiekvieną dėžę?

Ne kiekvieną, bet tikrina kur kas dažniau nei prieš dešimt metų. Būna, atidarom mikroautobusą, jie pasirenka vieną kitą dėžę pasižiūrėti. Kartais iškrauna pusę, jei užuodžia ką nors įtartina. O šiaip, ko gero, tik vienas iš dešimties reisų. Atsimenu, stovėjom Doverio uoste, kad ir kava ten dabar visai negera, bet teko laukti, nes kolegos prieš mus rado kažkokių mėsos gaminių. Pamoka – nepakuok maisto šalia dokumentų. Patikrinimas užtrunka, jei nežinai, ko nori. Taisyklė paprasta: švarus sąrašas, aiškūs daiktai.

Ar galima vežti augalus į Angliją?

Nelabai. Anglija labai griežta dėl augalų, dirvožemių, sėklų. Net jei tai kambarinė palmukė. Buvo, kad klientas įkišo į kampą vazoną su žolele – muitinė tai pamatė kaip grėsmę. Geriausiu atveju konfiskuoja, blogiausiu – bauda. Aš asmeniškai augalų neimu. Ne todėl, kad pats nenoriu, o todėl, kad Doverio muitininkai turi nuotaikos svyravimus, o aš nenoriu rizikuoti viso mikroautobuso kroviniu dėl tavo fikuso. Verčiau paleisk kaimynui arba iškeisk į plastikinį variantą.

Ar galiu siųsti maistą – dešrų, sūrių?

Teoriškai ne, praktiškai... ne. Jei tai asmeniniam naudojimui ir mažai ką, kartais praslysta, bet aš neveržiu. Pirmiausia, muitinė. Antra, temperatūra mikroautobuse kinta. Trečia, jei tas sūris pradės dvokti tarp tavo drabužių, nei tu, nei aš nebebusim laimingi. Buvo situacija, kai moteris įsimetė šaldytą kibiną lagamine. Lagaminas atsidarė kelionės metu, mikroautobuse apsivemė visi... na, gerai, ne visi, bet kvapas buvo baisus. Tai ne. Nevežam maisto, ypač šviežio.

Koks yra maksimalus svoris, kurį galiu siųsti daliniu kroviniu?

Tai labiau priklauso nuo to, kiek aš galiu pakelti ir kiek tilps kartu su kitais klientais. Praktiškai – vienas asmuo gali vežtis iki... hmm... gal kokius tris šimtus ar keturis šimtus kilogramų savo dalinai, jei ne daugiau. Bet čia jau riba. Mikroautobusas nėra lėktuvas, jo visa pakaba turi ribas. Aš pats esu atsisakęs paimti skalbimo mašiną, kuri svėrė kaip tankas, nes žinojau, kad pridėjus dar dviejų klientų baldus, važiuosim ant rėmo. O galutinė kaina dar priklauso ir nuo krovinio svoris. Rinkis protingai.

Pristatymo realybė, vairuotojai ir netikėtumai

Ar galiu sudėti šaldytuvą ir skalbimo mašiną į tą patį reisą?

Gali, jei vietos užtenka. Bet turi žinoti, kad šaldytuvas turi stovėti vertikaliai. O skalbimo mašina – ji sunki. Mes užkraunam pagal svorį ir tūrio paskirstymą. Buvo sykis, kad klientas norėjo šaldytuvą guldomą padėti. Aš iš pradžių sutikau, paskui pagalvojau – o variklio alyva gali patekti į slėgines linijas, sugadins. (nors iš tikro nežinau ar tiksliai ten alyva, bet vistiek taip sakom, kad klientas nesiguldomai dėtų) Pastačius teisingai – be problemų. Svarbu pritvirtinti, nes keliai pro Vokietiją nemėgsta silpnai stovinčių daiktų.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Dažnai klausia studentai. Teoriškai taip, jei yra vieta keleiviui. Bet... aš nevežu keleivių tolimuosiuose reisuose be oficialaus sutarimo. Vien dėl draudimo. Jei įvyksta avarija ir keleivis neturėjo sutarties, problemos labai didelės. Yra atskirų keleivių pervežimo paslaugų. Kartais pasitaiko, kad krovininis mikroautobusas UK kryptimi vyksta tuščias atgal pirmyn, bet dažniausiai aš lieku vienas. Tu geriau pasiimk lėktuvą. Bus greičiau, nors ir brangiau. Bet bent jau nereiks klausytis mano radijo selekcijos per visą Europą.

Ar atvažiuosite į kaimą, kur neasfaltuotas kelias?

Žiūrėsiu. Jei pakeliui ir tik keli kilometrai gruntinio – dar bandysiu. Bet jei ten purvas iki pusės ratų ir aš vienas – atsisakau. Mikroautobusas krovininis, bet ne traktorius. Buvo situacija, kai privažiavau klientą prie Trakų, kelias – duobėtas, lyg bombardavimo laukas. Ėjau pėsčiomis paskutinius tris šimtus metrų, o klientas pats nešė daiktus iki kelio. Anglijoj irgi taip būna – kurjeriai neatvažiuoja į vidury niekur, o aš lygiai taip pat negaliu pažadėti, kad privažiuosiu iki durų. Kartais susitinkam arčiau magistralės.

Ar paimsite daiktus iš penkto aukšto be lifto?

Tai už papildomą kainą, drauge. Nesu jaunas sportininkas, nors laiptais dar bėgu. Bet trijų kambarių buto daiktai iš aukšto aukšto... aš turiu vieną pagalbininką, kartais samdom vietinius vaikinus. Jei iš anksto pasakysi – suderinsim. Jei pasakysi tik atvykus, stovėsiu ir galvosiu, kaip cypiu. Buvo atvejis Vilniuje: penktas aukštas, sofa sunki, lifto nėra. Mes su vairuotoju nešėm vieną valandą. Kai pagalvoju, gal reikėjo atsisakyti, bet jau buvom ten. Tai taip – paimsim, bet perspėk iš anksto.

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iš Vilniaus iki Birmingamo?

Na, kelios dienos. Priklauso nuo maršruto. Iš Vilniaus per Vokietiją, Olandiją, keltas į Doverį... apie dvi tris paras realaus važiavimo. Būna, kad kamščiai prie Liuksemburgo užlaiko valandas be reikalo. Aš mėgstu stoti Bonos apylinkėse pavalgyti – ten viena kebabinė, duoda normalias porcijas. Tai per tiek laiko, be abejo, kad pavargstam. O jei keltas vėluoja – prisideda pusė dienos. Tai Birmingamas... tarkim keturios dienos nuo paėmimo, jei viskas gerai. Planuok ne ankščiau.

Kas jei gavėjas Anglijoje nebus namie, kai atvažiuosite?

Tada skambinu. Jei telefono nėra – palieku žinutę. Jei žinau, kad negalės būti – derinam kitą dieną, bet tai gali kainuoti papildomai, nes Anglijoj stovėjimas yra brangus. Kartais pristatymas į saugų kaimyną arba į darbovietę. Bet jei daiktai dideli, o niekas neatidaro durų – grįžtame į Lietuvą su tavo kroviniu? Ne, ne kartą taip buvo, bet bandome palikti saugioj vietoj, jei sutinki. Geriausias variantas: gavėjas privalo būti pasiekiamas. Nes mes ne sandėlis, kur galim palikt savaitei.

Ar galima sekti, kur yra mano siunta?

Skambinti man arba kolegai. Mes ne DHL, kad turėtume realaus laiko sekimo programėlę. Kartais pasinuomojam GPS, kartais tiesiog skambinam vairuotojui ir klausiam, kur jis. Žinau, šiais laikais visi nori nuorodos telefone, bet dalinių krovinių gabenimas mikroautobusais Anglijai dar dažnai vyksta senamadiškai. Vairuotojas atsiunčia žinutę: „Vakar buvau Briusely, šiandien Doveris.“ Tai toks trackingas. Kai internetas kelyje veikia, galima ir gyvai paskambinti. Jei kas labai svarbu – prižadu pats paskambinti tau pirmas, kai keltas išvyks.

Kas atsakingas, jei kelyje kas nors sudūžta?

CMR konvencija galioja, ji apie vežėjo atsakomybę. Bet praktikoje – pirmiausia žiūrime, ar pakavai taisyklingai. Jei sudūžo dėl mūsų neatsargaus važiavimo – atsakom mes. Jei dėl to, kad tu supakavai stiklinę lentą į popierinį maišą – atsakomybė tavo. Būna ir klastų, kai pakuotė vidinė gera, bet mes neprisagstėm prie sienos. Aš visada sakau: fotografuok daiktus prieš pakrovimą. Yra buvę, kad klientas skundėsi dėl subraižyto televizoriaus, o paskui paaiškėjo, kad jis jau buvo subraižytas. Draudimas yra, bet jis ne stebuklingas. Blogos mintys apie kompanijas, kurios žada šimtu procentų atsakomybę be sąlygų – paprastai meluoja.

Pakavimas ir paruošimas – tai, ko žmonės neklausia, bet turėtų

Kaip supakuoti daiktus, kad neišbyrėtų kelionėje?

Stiprios dėžės, ne tų bananų dėžės iš parduotuvės. Juosta – ne popierine, o armuota. Daiktai viduje turi būti apkamšyti burbuline plėvele. Jei leidžia biudžetas – mediniai bortai sunkiems prietaisams. Buvo atvejis, kai klientas supakavo į tualetinio popieriaus ritinėlių dėžes. Nejuokauju. Kelionės pabaigoje iš to liko tik dulkės. Aš pats stengiuosi perkraustant apkamšyti, bet pirminis pakavimas yra tavo darbas. Nepamiršk – mikroautobuse kartais reikia perkraustyti daiktus, kad tilptų kitiems. Jei dėžė silpna – rankenos nutrūksta pirmam posūkyje.

Ar galima vežti dviratį be dėžės ir spausdintuvą?

Dviratį be dėžės – taip, bet aš jį pritvirtinsiu prie sienos specialiomis diržais, kad nevažinėtų po visą salioną. Spausdintuvą – tik į dėžę su pakavimo medžiaga. Nes spausdintuvai bijo smūgių. Buvo, kad vežiau spausdintuvą be nieko, jis atvažiavo kaip... na, veikė, bet kas antras lapas strigo. Klientas pats taip atidavė, aš įspėjau. Kartais sakau: „ne, taip negalima“, bet tada žmonės pikta. Tai šiuo atveju – dviratis taip, spausdintuvas – nebent gerai supakuotas. Buities technika išvis reikalinga dėžė, jokių diskusijų.

Kas jei mikroautobusas sugenda kelyje ir daiktai užstrigs?

Tai gyvenimas. Mašinos mechanikos nesilaiko grafikų. Jei gedimas mažas – remontuojam kelyje, krovinys lieka vietoj. Jei didelis – duodu tau žinoti ir ieškome pakaitinio transporto. Buvo prieš kelerius metus: sugedo kelyje Kologne, teko laukti aštuonias valandas. Dalis krovinių vėlavo į Londoną vienai dienai. Klientai šaukė, suprantama, bet aš gi ne davėja, kad galėčiau numegzti naują sankabą. Tiesiog siunčiu atsiprašymą ir stengiuosi greičiau. Tikiuosi, kad gedimų mažai, bet jie būna. Veikiam žmoniškai – skambinam, aiškinamės, perkeliam. Kitos įmonės kartais nepasako nieko savaitę – aš tokią praktiką pasmerkiu.

Išvada

Dalinių krovinių gabenimas mikroautobusais Anglijai nėra raketų mokslas, bet reikalauja kantrybės ir bent minimalaus pasiruošimo. Neik į kompromisus su pakavimu, neklausyk tų, kurie žada viską per nakt už pusę kainos, ir visada rašyk, ką veži. Aš asmeniškai man svarbiausia, kad daiktai atvažiuotų sveiki ir tu nekeltum balso į telefoną. Jei abejoji – paskambink. Geriau kartą paklausti, nei po to temptis su sugadinta sofa. Dalinių krovinių gabenimas mikroautobusais Anglijai veikia tada, kai abu kalbamės atvirai.