Patikimas ir patogus keleivių transportas iš Jungtinės Karalystės: Visas vadovas

Kelionės tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) jau daugiau kaip dešimtmetį yra kasdienybė tūkstančiams žmonių. Nesvarbu, ar tai grįžtantis namo emigrantas, ar vykstantis į užsienio šalį darbo ieškoti lietuvis, arba tiesiog turistas – vienas iš svarbiausių dalykų, užtikrinančių sėkmingą kelionę, yra pasirinkimas tinkamo transporto. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs viską: nuo pasakiškai patogių autobusų iki tokių, kurių vairuotojai net neįsivaizduoja, kur yra Vilnius. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip pasirinkti patikimą ir patogų keleivių transportą, kad kelionė nebartų nervų, o būtų maloni patirtis.

Šiuo metu rinka pasiūlo nemažai galimybių: nuo pigių „low-cost“ autobusų iki VIP klasės mikroautobusų. Tačiau kaina dažnai nėra vienintelis ir nėra pagrindinis kriterijus. Svarbiausia yra saugumas, tikslumas ir komfortas, kuris, tiesa sakant, lemia viso kelionės įspūdį. Ilgos kelionės, kai trunka 30 ar daugiau valandų, gali būti tikras išbandymas organizmui, todėl kėdės erdvumas, oro kondicionieriaus veikimas ir vairuotojo kompetencija turi neįkainojamą reikšmę.

Taip pat svarbu atsižvelgti į logistiką. Kelionė iš JK į Lietuvą nėra tiesi kelias. Tai apima keltą per Lamanšą, ilgas važiavimo autostradomis atkarpas, kelias pasienio perėjimo vietas (dabar, kai JK nebėra ES, tai sukuria papildomų formalumų) ir, žinoma, galimas eismo sąlygas. Štai kodėl būtina pasirinkti ne tiesiog „kažką, kuris veža“, o profesionalų komandą, kuri yra pasirengusi iššūkiams.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius klausimus, kylančius renkantis transportą, atsakysime į dažniausiai kylančius abejones ir padėsime jums susidaryti aiškų vaizdą apie tai, kaip turi atrodyti kokybiškas keleivių pervežimas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kiek trunka kelionė autobusu iš Londono į Lietuvą?

Kelionės trukmė yra vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Standartinė kelionė iš Londono į Vilnių ar Kauną trunka apie 30–34 valandas. Tačiau tai yra teorinis „grynas“ važiavimo laikas. Praktikoje viskas priklauso nuo daugybės veiksnių.

Pirmiausia, tai yra susiję su keltų tvarkaraščiu Dover–Calais arba Dover–Dunkirk maršrutuose. Jei dėl audros ar techninių priežastų keltas vėluoja, visą kelionę reikia stumti pirmyn. Antra, didelę įtaką turi eismo intensyvumas, ypač pravažiuojant pro Londoną, Belgiją ir Vokietiją. Vėliau rudenį ar žiemą tamsuojant anksčiau, važiavimo greitis gali būti ribojamas.

Taip pat būtina prisiminti, kad pagal ES ir JK reglamentus vairuotojas privalo daryti pertraukas. Po 4,5 valandų vairavimo jis turi ilgiau (45 min.) pailsėti, o po 9 valandų – dar ilgesnę pertrauką. Tai yra neeilinis „stotelė“, o griežtas saugumo reikalavimas, kurio negalima pažeisti. Todėl, kai sakome „30–34 valandas“, mes įtraukiame ir šiuos būtinus sustojimus, bei galimas eismo užstrigimo vietas. Patirtis rodo, kad verta planuoti kelionę su bent 2–3 valandų atsarga prieš planuojamus susitikimus Lietuvoje.

2. Kokias bagažo taisykles turiu žinoti?

Kiekviena transporto kompanija turi savo vidinę tvarką, tačiau yra ir bendrų standartų, susiformavusių rinkoje. Paprastai keleivis gali pasiimti nemokamai vieną didelį bagažą (iki 20–25 kg) ir vieną rankinį bagažą, kuris telpa po sėdyne ar ant kelnių.

Didelis bagažas turi būti pakankamai tvirtas, nes jis bus keliamas į bagažinės skyrių, o ten, važiuojant nelygiu keliu, gali slankioti ir gūžtis. Aš visada patariu klientams užrakinti lagaminus. Nors dirbame su patikimais vairuotojais, kai bagažinė atidaroma per pasienio kontrolę ar keleivių aptarnavimo zonoje, visada egzistuoja smulkaus vagystės rizika.

Svarbu atkreipti dėmesį į draudžiamus daiktus. Į JK ir iš jos negalima vežti tam tikrų maisto produktų (mėsos, pieno produktų) be specialių leidimų. Taip pat griežtai draudžiama vežti degius, aerozolius (dideliais kiekiais) ar kitus degius ir sprogmenis. Jei planuojate vežti brangius elektroninius prietaisus (nešiojamąjį kompiuterį, fotoaparatą), juos geriau laikyti rankinėje bagažo dalyje, taip išvengsite jų sugadinimo ar pavogimo rizikos. Jei turite daugiau bagažo (pvz., grįžtate gyventi ir vežate visus daiktus), būtinai praneškite apie tai iš karto, užsakydami bilietą, nes vietos bagažinėje yra ribotos.

3. Ar reikalinga viza ar kokie nors ypatingi dokumentai vykstant į JK?

Nuo „Brexit“ situacija pasikeitė. Dabar, kai Lietuva yra Europos Sąjungos narė, o JK nebeliko, kelionės tarp šalių tampa šiek tiek sudėtingesnės dokumentų atžvilgiu.

Lietuvos piliečiams, vykstantiems į JK kaip turistams ar trumpam (iki 6 mėnesių) vizos nereikia. Tačiau būtina turėti galiojantį pasą. Asmens tapatybės kortelė (paso tipo) nebepriimama vykstant į Jungtinę Karalystę. Tai yra labai dažna klaida – keleiviai atvyksta į keltą su ID kortele ir juos nepraleidžia.

Taip pat patariu turėti su savimi grįžimo bilietą (jei jis nebuvo pirktas elektroniniu būdu ir nėra telefone) ir pinigų pragyvenimui, nors tai yra retai tikrinama, tačiau pasienio pareigūnai turi teisę paprašyti įrodymų, kad Jūsų kelionės tikslas yra legalus ir Jūs galite pragyviti kelionės metu.

Jei Jūsų kelionės tikslas yra darbas, reikia turėti atitinkamą leidimą arba vizą, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Negalima vykti „turistine“ viza dirbti, jei Jums reikalingas darbo vizas. Mūsų kompanija neatsakinga už keleivio dokumentų tikrumą, tačiau mūsų vairuotojai visada padeda patikrinti, ar viskas tvarkoje, išsileidžiant keleivius, tačiau galutinė atsakomybė lieka ant keleivio pečių.

4. Kaip vyksta pasienio kontrolė?

Šiuo metu pasienio kontrolė vyksta dviejuose etapuose: išvykstant iš JK ir atvykus į ES šalis (Pietų Lietuvoje ar Lenkijoje, priklausomai nuo maršruto).

Išvykstant iš JK (pvz., Doverio uoste), JK pasienio pareigūnai patikrina dokumentus. Dabar, kai JK nebe ES, eilės gali būti ilgesnės, nes pareigūnai atidžiau tikrina, ar asmuo neturi įrašų, uždraudžiančių įvažiavimą.

Atvykus į Lietuvą (arba Lenkiją), vyksta ES pasienio kontrolė. Čia taip pat tikrinami pasai. Jeigu autobuse yra keleivių iš trečiųjų šalių (ne ES ar ne JK), kontrolė gali trukti ilgiau, nes reikia patikrinti vizas. Mūsų vairuotojai yra įgudę šiuose procesuose ir visada stengiasi, kad eilės judėtų sklandžiai, tačiau mes negalime įtakoti pasienio pareigūnų darbo greičio. Svarbu prisiminti, kad per pasienio kontrolę negalima išlipti iš autobuso, nebent pareigūnai leidžia.

5. Ką daryti, jei keltas vėluoja ar atsiranda techninių problemų?

Tai yra vienas bjauriausių dalykų mūsų versle, tačiau jis nutinka. Jūros sąlygos yra neprognozuojamos. Jei audra Lamanše privers uždaryti keltą, mes privalome laukti. Mūsų patirtis leidžia mums numatyti tokias situacijas ir, jei įmanoma, pakeisti maršrutą (pvz., važiuoti per Eurotunelį, jei autobuso dydis leidžia), tačiau tai ne visada įmanoma dėl brangumo ar vietos stokos.

Jeigu atsiranda techninė problema su pačiu autobusu (pvz., padangų plyšimas ar variklio gedimas), mūsų vairuotojas turi aiškios instrukcijos. Pirmiausia – užtikrinti keleivių saugumą. Jei reikia, mes iškviečiame techninę pagalbą arba, jei gedimas rimtas, stengiamės pakeisti autobusą į rezervinį arba nukreipti keleivius į kitą artimiausį mūsų autobusą (jei toks važiuoja tame pačiame maršrute).

Klientui šiuo metu svarbiausia išlikti ramiam. Mūsų dispečerinė stebi visus autobusus realiu laiku ir vairuotojai su mumis nuolat susisiekti. Mes visada stengiamės informuoti keleivius apie vėlavimus SMS žinutėmis arba skambučiais. Jei vėlavimas yra didelis (virš 4 valandų), keleiviai turi teisę reikalauti kompensacijos pagal keleivių teisių reglamentą, tačiau tai dažniausiai taikoma tik tada, kai kaltė yra pervežėjo pusėje (pvz., techninis gedimas), o ne force majeure atvejuose (pvz., audra).

6. Ar galima vežti naminius gyvūnus?

Taip, dauguma tarptautinių pervežėjų siūlo galimybę vežti naminius gyvūnus (šunis, kates), tačiau tai reikalauja ypatingo pasiruošimo. Pagal ES taisykles, gyvūnas turi būti mikročipuotas, turėti galiojančią pasą su rašliavų (nuo pasiutligės) skiepymu. Be to, atvykstant į ES (iš JK), gyvūnas turi būti pateiktas bruceliozės ir echinokoko testams (titerių tyrimai), kurie turi būti atlikti ne anksčiau kaip 30 dienų prieš kelionę. Be šių dokumentų gyvūną neįleis į ES teritoriją.

Gyvūnas turi būti vežamas tinkamoje transportinėje dėžėje (krepšyje), kuri telpa po sėdyne arba ant kelnių. Gyvūnas negali būti leidžiamas laisvai autobuse dėl saugumo ir higienos sumetimų. Taip pat reikia informuoti pervežėją apie gyvūną iš karto, kadangi viename autobuse gali būti ribojamas gyvūnų skaičius (paprastai ne daugiau 2–4), o taip pat reikia atsižvelgti į kitų keleivių galimus alerginius reakcijas.

7. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Rinkoje yra daug pasiūlymų.

Tai klausimas, į kurį galiu atsakyti tikrai kaip ekspertas. Rinkoje yra tiek profesionalų, tiek „pavienių vežėjų“, kurie vežia savo senus mikroautobusus be jokios licencijos. Kaip atskirti gerą nuo blogo?

Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi licenciją tarptautiniams keleivių pervežimams atlikti. Tai pagrindas. Antroji – įmonės reputacija. Skaitykite atsiliepimus ne tik jų Facebook puslapyje (kur gali būti ištrinti negarantūs komentarai), bet ir nepriklausomuose forumuose, Google Maps ar „TripAdvisor“.

Trečia, pasidomėkite autoparku. Kiek seni yra jų autobusai? Jei autobusui daugiau kaip 15 metų, tikėkitės, kad jame neveiks kondicionierius, o sėdynės bus įdubusios. Ketvirta – komunikacija. Paskambinkite į įmonę. Jei jie neatsiliepia, arba atsiliepia neprofesionaliai, vengių. Profesionali kompanija visada turi dispečerinę, kuri dirba 24/7.

Penkta – kaina. Jei kaina yra pernelyg žema (pvz., 50 svarų už kelionę iš Londono į Vilnių), tai turbūt kažką slepia. Gali būti, kad vairuotojas važiuos be poilsio, kad autobusas netechiškai patikrintas, arba Jums bus skirtingai mokama už bagažą, už vietą ir t.t. Patikimas pervežėjas niekada nenukryps nuo rinkos kainos vidurkio pernelyg žemyn, nes jis turi padengti degalų, keltų, mokesčių ir vairuotojo atlyginimo išlaidas.

8. Ar autobusuose yra Wi-Fi ir elektros lizdai?

Šiuolaikinis keleivis nori būti prisijungęs. Didžioji dalis naujesnių autobusų (gamybos metai po 2015-2016) jau yra įrengti Wi-Fi maršrutizatoriais. Tačiau reikia būti realistu. Važiuojant per Belgijos ar Vokietijos laukus, ar kelyje tarp Londono ir Folkestone'o signalas gali būti silpnas arba išvis dingti. Wi-Fi autobusuose dažniausiai veikia geriausiai, kai autobusas stovi (prie parduotuvių, keltuose), bet važiuojant gali būti trikdžių.

Elektros lizdai (220V arba USB) šiandien jau yra standartas. Jei planuojate kelionę, patariu pasidaryti atsarginį „power bank“ą, nes jei viename eilės keleivyje sugers lizdas (kas nutinka, jei kas nors kažką perkažiškai įjungia), gali likti be baterijos. Taip pat verta pasidomėti, ar autobuse yra WC. Ilgos kelionės be tualetų yra nepriimtinos šiandieninėse sąlygose, tačiau jei tai yra mažesnis mikroautobusas (8-19 vietų), WC gali nebūti, todėl tokiose kelionėse sustojimai tualeto reikalams daromi dažniau (kas 2-3 valandas).

9. Kokios mokėjimo priemonės priimamos?

Anksčiau buvo laikai, kai viskas mokama grynaisiais. Šiandena situacija pasikeitė. Dauguma kompanijų priima banko korteles (mokėjimas iš karto arba išankstinis apmokėjimas internetu). Taip pat vis dar populiarus banko pavedimas.

Tačiau jei perkate bilietą tiesiogiai vairuotojui arba išsiregistruojate stotyje (pvz., „North Greenwich“ Londone), gali reikėti grynųjų. Aš visada patariu klientams susitarti dėl mokėjimo iš anksto. Užsakydami bilietą internetu, Jūs dažnai gaunate nuolaidą (pavyzdžiui, 5–10%) ir užtikrinatę vietą. Ypač tai svarbu šventiniu laikotarpiu (Kalėdos, Naujieji metai, Velykos) ar vasaros atostogų metu, kai vietų trūksta.

Atkreipkite dėmesį į grąžinimo politiką. Jei Jums tenka atšaukti kelionę, ar Jums grąžinami pinigai? Patikimi pervežėjai turi aiškias taisykles: pvz., iki 48 valandų iki išvykimo – grąžinama 100%, vėliau – 50% arba visiškai negrąžinama. Tai nėra jų „piktnaudžiavimas“, o būtinybė užtikrinti, kad vietos nebus tuščios, nes keltų bilietus reikia pirkti iš anksto ir juos grąžinti dažnai būna neįmanoma.

10. Kuo skiriasi autobusų ir mikroautobusų (shuttle) pervežimai?

Rinkoje galite pamatyti pasiūlymų važiuoti „mikroautobusu“ (angliškai štai šie dažnai vadinami „shuttle“). Skirtumas yra ne tik dydyje. Dideliems autobusams (40-60 vietų) reikalingi specialūs vairuotojų pažymėjimai (D kategorija), griežtesni techniniai patikrinimai, jie turi didesnes bagažines ir dažniausiai yra erdvesni (aukštesnės sėdynės, WC).

Mikroautobusai (8-19 vietų) dažnai važiuoja greičiau, nes gali naudotis trumpesniais maršrutais ar lengviau įsivažiuoja į miesto centrus, kuriuose dideliems autobusams draudžiama. Tačiau jie yra glūdnesni, ilgos kelionės juose gali būti pavargstančios (mažiau vietos kojoms), o bagažo skyrius yra žymiai mažesnis. Jei turite daug bagažo, mikroautobusas gali atsisakyti Jūsų pasiimti, nes bagažinė tiesiog užsipildo.

Taip pat mikroautobusų „shuttle“ paslaugos dažnai yra brangesnios vienam keleiviui, nes autobuse talpinama daugiau žmonių ir sąnaudos pasiskirsto. Tačiau mikroautobusas gali atvežti Jūsų tiesiai į reikiamą miestą (pvz., ne į Vilnių, o į Alytų), o didelis autobusas sustoja tik didžiuosiuose miestuose. Pasirinkimas priklauso nuo Jūsų prioriteto: greitis ir pritaikymas (mikroautobusas) ar komfortas ir kaina (autobusas).

Išvada

Pasirinkti patikimą ir patogų keleivių transportą iš Jungtinės Karalystės nėra paprasta užduotis, ypač šiandieninėje rinkoje, kurioje kiekvienas bando įrodyti, kad jis yra geriausias. Kaip žmogus, kuris praleido beveik visą savo gyvenimą šioje srityje, galiu teigti viena: brangiausia visada yra pigiausia paslauga. Nusipirkęs bilietą už 10 svarų mažiau, Jūs rizikuojate praleisti savo laiką šaltame autobuse su sugedu kondicionieriumi, o vėliau dar ir ilgai aiškintis su pasienio pareigūnais dėl dokumentų.

Rūpinkitės savo saugumu.