Daiktų transportavimas į Angliją su nuolatiniu stebėjimu

Kai reikia pervežti visus savo namus – nuo sofos iki dviračio, nuo komodos iki dėžės su knygom – į Londoną, Mančesterį ar Birmingemą, norisi žinoti, kur tie daiktai yra. Ne abstrakčioje sistemoje, o realiai: ar jie jau kirto Lenkiją, ar dar kažkur stovi Kaune. Aš logistikoje – jau gal kokių 22 metai, ir galiu pasakyt, kad stebėjimas dabar visai kitas nei buvo anksčiau, bet ne viskas tobula. Kartais sistemos stringa, vairuotojai vėluoja, o kartais klientai rašo 3 nakties ir klausia, kodėl jų dėžė dar nepristatyta į Bristolį. Jeigu tu dabar planuoji perkraustymą ar bent svarstai siųsti daiktus į Angliją su nuolatiniu sekimu – štai kas vyksta realybėje. Atvirai, kaip žmogus žmogui.

Iš pradžių – kaip tai išvis veikia

Ar galiu pats supakuoti daiktus ar ten kažkoks specifinis reikalavimas?

Gali pats, bet turi suprasti – jei batų dėžėje paliksi vieną batą be poros, o ant viršaus užrašysi „trapu“, vairuotojas tik nusijuoks. Šiaip dažniausiai žmonės patys supakuoja. Svarbu, kad dėžės išsilaikytų, o ne būtų popieriniai maišeliai. Mačiau klientą, kuris siuntė viską į „Lidlo“ maišeliuose. Atvažiavo į Liverpulį. Gyvi daiktai, bet dėžės – ne. Jei pats pakuoji, naudok storą kartoną ir daug lipnios juostos. Nesigailėsi.

Kokia transporto rūšis geriausia – mašina, lėktuvas ar laivas?

Lėktuvas greitas, bet beprotiškai kainuoja, jei ne siunti tik 40 kg. O keleivinis lėktuvas, beje. Daiktų transportavimui į Angliją su nuolatiniu stebėjimu dažniausiai renkamės krovininį furgoną arba puspriekabę, jeigu baldai. Jūra pigiau, bet lauksi 3–4 savaites, ir tada sekimas tampa labai nuobodiu žiūrėjimu į tašką tiesia linija per ekraną. Mašina – maždaug 3–5 dienos iki Londono. Priimtiniausias variantas, jei neskubi mėnesiui.

Kaip vyksta pasiėmimas iš mano namų? Turiu laukti visą dieną be pertraukos?

Ne visą, bet geriau planuotis. Vairuotojas skambina prieš 1–2 valandas. Buvo atvejų, kai kurjeris užsivėlė Klaipėdoje dėl eilių ir atvažiavo 4 valandomis vėliau. Klientas pyko, bet pamatęs, kad mašinoje pilna kitų siuntų, suprato – ne šykštus likimas, tiesiog blogos dienos. Pasiėmimas trunka 15–40 minučių. Jei nešioji žemyn iš penkto aukšto be lifto, gali užtrukt. Kartais surenkam iš garažo, kartais iš buto Vilniaus centre, kur mašinos vargiai prisistato.

Ar galiu siųsti ir virtuvės kombainą, ir 20 metrų laidų?

Kombainą – taip, laidus – taip, bet jei tai elektros instaliacija be žymių… hm, muitinė gali paklausti. Atvirai, nuo šimto kartų gal kartą tikrina asmeninius daiktus. Bet jei turi ką nors neaiškaus – senų diskų ar įtartiną techniką – geriau aprašyti. Anglijoje dėl kai kurių elektros daiktų atsakomybė kita, bet čia tavo reikalas. Aš vežu. Tavo laidai tegu būtų supakuoti, nes barzdos ir laidai maišosi pakraunant – baisu ne, bet atrodo netvarkingai.

Ką reiškia „nuolatinis stebėjimas“? Matau kiekvieną posūkį fiziškai?

Ne kiekvieną posūkį, nors kai kurios įmonės taip reklamuoja. Realiai informacija atnaujinasi kas kelias valandas arba tam tikruose taškuose – sandėlis, keltas, Doveris. Jei tau duoda puslapį, kuriame matosi tik „išsiųsta“ ir „pristatyta“, tai nelabai ir sekimas. Tikras nuolatinis stebėjimas – su GPS įrenginiu mašinoje, bet ten gali būti akligatviai. Yra įmonių, kurios tiesiog turi 2–3 mašinas, tai žino maždaug. 100 proc. nežada niekas, tik aš tai sakau atvirai.

Kai siunta kelyje – kas dedasi realiai

Sistema rodo, kad siunta dar Lietuvoje, nors turėjo vakar išvažiuoti. Ką daryti?

Tai klasika. Kartais vairuotojas kraunasi ilgiau. Kartais sutriko keltai. Buvęs atvejis – trackeris nepasikeitė tikrinimo punkte ir rodo Kauną, o iš tiesų mašina jau prie Varšuvos. Tada klientas skambina 11 vakaro ir klausia: „Kur mano sofa?“ O aš žiūriu į ekraną ir matau Kauną. Tokie trikdžiai normalūs, bet bloga įmonė tada išjungs telefoną. Gera – paskambins vairuotojui, nors jam ir nepatiks, ir atsiųs tikrą vietą. Skambink ryte.

Ar galiu pats paskambinti vairuotojui tiesiai?

Gali, bet ne visada. Daugelyje firmų numeris lieka vidiniam naudojimui. Kodėl? Nes jei vienas vairutojas gaus 15 skambučių iš kelių klientų, jis sėdės prie kelio ir nervuosis. Kartais agentūra duoda kontaktą, ypač jei pristatymas į kaimą netoli Notingemo (ar Naitingemo? vis sutinku abu variantus). Tada galima derėtis dėl laiko, bet šiaip komunikuok su ofisu. Jie turi atsakinėti, o vairuotojas neturėtų tapti dispečeriu. Nors aš suprantu tą norą.

Kas jei GPS neveikia? Aklai pasitikiu jūsų žodžiu?

Na, turi galėt pasikliaut kokiais 80 proc. GPS kartais nepasiekiamas, ypač keltuose ar tuneliuose. Buvę taip, kad įmonė apskritai neturėjo trackerio – vairuotojas tiesiog rašydavo „gyvas, važiuoju“. Kai kurios pigios įmonės taip daro, nors reklamuoja „full tracking“. Tai nesąžininga. Mačiau atvejų, kai klientui pasakoma, kad mašina jau netoli Birmingemo, o iš tikrųjų ji dar stovi Calais. Tokių istorijų pilnas internetas. Ne fantastika, o realybė.

Kiek dažnai atsinaujina sekimo informacija ekrane?

Kelių variantų būna. Pigiausiuose – tik kai išsiunčiama ir kai gaunama. Normaliai – kas 6–12 valandų, kai pravažiuoja tam tikrus postus. Premium… na, čia retas dalykas, bet kartais duoda tiesioginį žemėlapį. Bet realiai kas 5 minutes niekas neatnaujina, nes kam? Vairuotojas važiuoja, ne spaudžia mygtukus. Mano patarimas – jei mašina pajudėjo ryte iš Lietuvos, vakare turėtų rodyti bent Lenkiją. Jei nerodo – gal dar nepabaigė krovos, ir tai erzina, bet pasitaiko net gerose įmonėse.

Ar sekimas veikia naktį?

GPS veikia 24/7, bet tu naktį turėtum miegoti. Sistema apie 3 valandą nakties gali parodyti „judama“, bet dažnai tai signalo atnaujinimas kelyje. Jei pats sėdi ir spaudai F5 – nustok, miegoti reikia. Rytoj daiktai neatbėgs greičiau vien dėl to, kad žiūrėsi naktį. Išskyrus atvejį, jei esi labai neramus – suprantu, nes pats kartais pasitikrinu. Naktimis mašinos stovi poilsio zonose, ypač Vokietijoje, ten kabinėtis prie taisyklių privalu. Vairuotojai pailsėsi, daiktai važiuos toliau.

Koks realus laikas iki Londono ir ko tikėtis?

Optimistiškai – 3 dienos. Realistiškai – 4–5. Kartais savaitė, jei muitinė nusprendžia, kad dėžė su megztiniais atrodo įtartinai. Buvęs atvejis – siunta iš Vilniaus į Londoną važiavo 8 dienas, nes vairuotojas susirgo Klaipėdoje ir teko keistis. Toks gyvenimas, nenumatysi. Bet jei firma sako „per 2 dienas garantuotai“ – meluoja arba skris lėktuvu. Mano pirmas viršininkas sakydavo: geriau pasakyk vėliau, bet atvežk, negu žadėk greitai ir prapulkit.

Pinigai, draudimas ir nemalonūs siurprizai

Kiek maksimaliai galiu supakuoti nesusimokėdamas papildomai?

Standartinis mikroautobusas ima apie 1,2–1,5 tonos daiktų. Jei turi pianiną, tada jau kitas pašnekesys. Dėl svorio ribų – žiūrėk sutartyje, nes buvę, kad žmonės paslepia 300 kg knygų tarp drabužių, o vairuotojas sustoja Vokietijoje ant svarstyklių ir gauna baudą. Tą baudą visada bando permesti klientui. Sąžiningos įmonės tai numato iš anksto. Nesąžiningos – paskui apskaičiuoja „specialųjį mokestį“. Rimtai, skaityk sutartį, nes didžiausios problemos kyla iš svorio neatitikimo.

Ar brangiau siųsti į Edinburgą nei į Birmingemą?

Taip, šiaurėje transportas brangesnis, nes dažniausiai mašinos pilnos važiuoja iki Londono, o į Škotiją reikia papildomo maršruto. Be to, Anglijoje rinkliavos už tiltus, tunelius ir M6 kelią… nu, gal ne mokesčiai, o rinkliavos, bet sumokėt reikia. Jei gyveni už Londono – Hertfordshire, Bedfordshire (oi, kaip sunku tarti) ar šiauriau – kaina kyla procentais. Tai normalu, bet jei firma prašo 40 proc. daugiau – kažkas ne taip. Gali būti, kad jie tiesiog tingi važiuoti ir ant tavęs bando uždirbt papildomai.

Ar galima siuntą apdrausti ir ar tikrai verta?

Verta, jei veži elektroniką, meno dirbinius ar baldus su stiklu. Buvo atvejis – klientas vežė senovinį veidrodį. Mes supakavom gerai, bet kelyje įvyko avarija kitoje juostoje, mašina staigiai stabdė. Veidrodžio liko 47 fragmentai. Buvau be širdies, kai skambino. Draudimas padengė. Buitiniams daiktams – drabužiams, lėkštėms – dažnai taikomas limitas, pvz., 10 eur/kg. Tai juokinga suma. Gerai skaityk sutartį, nes smulkių daiktų draudimas kartais reikalauja sąrašo su vertėmis.

Ar nuolatinis stebėjimas kainuoja atskirai?

Neturėtų. Daiktų transportavimas į Angliją su nuolatiniu stebėjimu dabar turėtų būti standartas, ne opcija. Yra kompanijų – ypač tarpininkų – kurios ant popieriaus rašo „su sekimu“, o paskui primeta 50 eur už „premium monitoring“. Tai absurdas. Trackeris mašinoje kainuoja centus. Jei tau siūlo mokėti atskirai – rinkis kitą paslaugą. Nebent tau reikia asmeninio dispečerio, kuris rašys SMS kas 2 valandas. Tada suprantama, bet čia jau psichologinė pagalba, ne logistika.

Kodėl gavau sąskaitą didesnę, nei buvom sutarę telefonu?

Klasikinis variantas: „jūsų daiktai užėmė daugiau vietos“. Arba „reikėjo naudoti liftą“. Arba „muito mokestis“. Sutartis turi būti tvirtas pagrindas. Kai kurios įmonės, ypač tos su skelbimuose „super pigiai į Angliją“, po to skambina ir sako, kad kaina – tik už 1 kubą, o tau reikia 3. Tai ne turgus. Aš pats dirbu tvarkingai, bet mačiau kolegų žaidžiančių taip. Gerai – gauni pinigus, blogai – prarandi reputaciją. Bet jie, matyt, renkasi greitą pelną. Tad pasiūlymas: viską rašyti el. paštu, net jei kalbėjai telefonu.

Kiek realiai kainuoja pervežimas iki pat Londono?

Jei turi 10–15 dėžių ir kelis baldus, furgonui kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų. Mikroautobusas su 2–3 klientų kroviniais – gal 600–900. Jei vien tavo daiktai ir visas furgonas – gali šokt iki 1800+. Nėra vienos kainos. Jei kas sako „fiksuota 500 eur bet kam“ – meluoja arba atveš tik dėžę. Pigiausia dalinis krovimas, kai tavo daiktai su kito žmogaus daiktais. Tada dalini kainą, bet ir erdvę. Jei turi sofą – gali netilpti, nes kitas irgi turi sofą. Ironic, bet faktas.

Ar reikia mokėti iš anksto ar galiu sumokėti gavęs daiktus?

Paprastai – 30 proc. iš anksto, 70 proc. pristatymo metu. Yra variantų su visa apmokėjimu pirmiau, bet čia reikia pasitikėti. Mačiau atvejį, kai klientas sumokėjo viską, o įmonė tiesiog nebekeildino telefono. Pradingo. Firmos pavadinimo neminėsiu, bet buvo liūdna. Aš pats dirbu 50/50 sistemą, nes taip ramiau abiem pusėm. Jei kas siūlo mokėti grynais tik Anglijoje – turiu omeny, kad turi tikslų banknotų kiekį, nes vairuotojai grąžos neturi. Kartais klientai rauna plaukus dėl to.

Dokumentai, muitinė ir paruošimas – nuobodus, bet būtinas dalykas

Kokių popierių reikia asmeniniams daiktams?

Esmė: svorio kvitas, prekių aprašymas, sutartis. Jei veši asmeninius daiktus – muito paprastai nėra, jei turi įrodymą, kad kraustaisi. Dėl buities daiktų pakanka sąrašo. Jei yra alkoholis – tada muitas. Ir dėl kiekio… hm, 90 litrų ar 60? Ar apskritai 42? Sakykim – geriau nesiųsk daug, muitininkai nemėgsta gėrimų be aiškios paskirties. Sveriantys daiktai – svarstyklių aktas. Bet tau daug nereikės rūpintis, jei samdai normalius logistus, o ne kaimyną su furgonu.

Ar reikia viską rašyti angliškai dokumentuose?

Ne, pakanka lietuvių kalba, jei pervežėjas tvarko eksportą. Muitinei reikia deklaracijų, bet jas ruošia vežėjas, ne tu. Kartais klientai atsiunčia sąrašus ranka rašytus ant popieriaus – irgi tinka, mes perskaitom. Svarbu, kad aprašymas būtų suprantamas. Jeigu rašai „dėžė su velėna“ (čia ne, tik juokauju), muitininkas gali suglumti. Rašyk aiškiai: 15 dėžių, 2 komodos, 3 dviračiai. Angliškai dokumentai paruošiami Anglijos pusėje, bet tu nematai tos dalies. Nebent muitinė atidarinėja, tada situacija keičiasi irpriklauso nuo atidarymo rezultato.

Ką daryti jei muitinė nusprendžia atidaryti dėžes?

Esi kantrus. Atidarė – reiškia tikrina. Tai užtrunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Kartais randa ką nors, kas neatitinka sąrašo, pavyzdžiui, tu užrašei „naudoti drabužiai“, o viduje – visiškai naujas dviratis. Tada kyla įtarimas, kad ketini parduoti. Buvę, kai muitininkai pradėjo vertinti naujo kompiuterio kainą ir priskaičiavo importo mokestį. Nemalonus siurprizas. Yra pataisymų procedūra, bet reikia pirkti gebėjimą (oi, tai aš norėjau pasakyt „papildomų gebėjimų ar laiko“, nesifokusuok į žodį pirkti). Svarbu – neverkšlenk, o bendradarbiauk.

Kaip supakuoti daiktus, kad nereikėtų dusti iš nerimo?

Bubble wrap, kartonas, rankšluosčiai tarp lėkščių. Neveikia tai, kai žmonės deda stiklainius be dangčių tarp drabužių. Buvę – atidarėm dėžę Anglijoje, o ten medus ir trečdalis vilnonių kojinių. Klijavo.