Daiktai į Angliją: patikimas pristatymas nuo durų iki durų

Įvadas

Per pastarius dešimt metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje ir galiu pasakyti vieną dalyką – žmonės vis dar bijo vežti daiktus į Angliją. Biurokratija, muitinės, nežinomybė dėl kainų... Suprantu, nes pats per pirmuosius metus praleidau naktų nemiegodamas dėl panašių dalykų. Bet iš tikrųjų viskas nėra taip baisu, kaip atrodo. Šiame straipsnyje (na gerai, ne straipsnyje, tiesiog paaiškinsiu tau) papasakosiu, kaip vyksta perkraustymas į Angliją nuo durų iki durų, kiek tai kainuoja ir kokius spąstus verta apeiti. Jei planuoji persikelti ar tiesiog reikia pergabenti kai ką iš Lietuvos – čia rasid viską, ko reikia.

Daiktų gabenimas į Angliją: kas svarbu žinoti

Kiek laiko užtrunka pristatymas į Angliją?

Paprastai kalbant, nuo tos dienos, kai paimame daiktus iš tavęs Lietuvoje, iki jie atsiduria tavo naujame name Anglijoje, praeina maždaug 7–14 dienų. Kartais greičiau, jei viskas susiklosto idealiai ir neturi jokių muitinės problemų. Bet čia reikia suprasti vieną dalyką – mes kalbame apie pilną konteinerinį gabenimą arba dalinį krovinį. Jei tai tik kelios dėžės, gali būti ir greičiau, bet kartais tenka palaukti, kol surinksime pakankamai krovinio pilnam sunkvežimiui. Vieną kartą turėjau klientą, kuris laukė beveik tris savaites, nes norėjo pigesnės kainos ir sutiko į lauką. Jam tai buvo ok, bet aš pats jaučiausi nepatogiai, nes žmogus skambino kasdien ir klausinėjo. Taigi – jei reikia greičiau, mokėsi brangiau, jei gali palaukti – sutaupysi.

Ar reikia muitinės dokumentų gabenant daiktus į Angliją?

Taip, po „Brexit" tai tapo būtina. Bet nesijaudink – mes viską sutvarkome. Tau reikės tik pasų kopijų, o mes paruošime visus reikalingus dokumentus: CMR važtaraštį, prekių deklaraciją, sąskaitą faktūrą. Muitinėje Anglijoje tikrins, ar daiktai nėra nauji (nes nauji apmokestinami), ar nėra draudžiamų prekių. Jei veži asmeninius daiktus, kurie buvo naudojami bent metus – muitų mokėti nereikėtų. Čia aš esu gana tikras, bet pasakyčiau, kad 100% garantijos niekas nedrįs duoti, nes muitinės pareigūnai kartais būna įvairūs. Vieną kartą mano klientui prikabino muitą už seną televizorių, nors jis buvo aiškiai naudotas. Teko ilgai aiškintis ir galiausiai pavyko išspręsti, bet nervų buvo.

Kokie daiktai draudžiami gabenti į Angliją?

Čia reikia būti atsargiam. Negalima vežti ginklų, sprogmenų, narkotikų, tam tikrų maisto produktų (ypač mėsos ir pieno produktų iš ne ES šalių, bet Lietuva vis dar ES, taigi kol kas paprasčiau). Taip pat negalima vežti augalų be fitosanitarinio sertifikato, kai kurių rūšių medienos. Dar yra niuansas su naudotais baldais – jei jie ant medinės konstrukcijos, gali prireikti fitosanitarinio sertifikato, kad nėra kenkėjų. Aš visada sakau klientams: jei abejoji – geriau paklausk iš anksto, nei po to turėsi problemų. Kartais žmonės nori vežti seną medinę spintą, kuri stovi jų šeimoje jau 50 metų, ir staiga paaiškėja, kad reikia dokumentų. Geriau to išvengti.

Kaip vyksta pats pervežimo procesas?

Visų pirma, susitariame dėl datos, kada atvažiuosime pas tave paimti daiktų. Atvažiuojame su sunkvežimiu, krovėjai (jei užsakei pilną paslaugą) supakuoja viską, ką nurodai, išmontuoja baldus jei reikia, ir krauna į sunkvežimį. Tu pasirašai dokumentus, ir mes išvažiuojame. Tada daiktai keliauja į sandėlį, kur jie yra paruošiami gabenimui. Jei tai dalinis krovinys – jie gali kelias dienas pastovėti, kol bus pilnas konteineris. Jei pilnas – išvyksta iš karto. Anglijoje mus pasitinka partneriai, kurie pristato daiktus į nurodytą adresą, iškelia, surenka šiukšles (jei buvo supakuota su mūsų dėžėmis), ir viskas – tu jau namie su savo daiktais.

Kokia kaina už daiktų gabenimą į Angliją?

Čia labai priklauso nuo to, kiek daiktų veži ir kokio tipo paslaugą renkiesi. Maždaug nuo 400 iki 1500 eurų – toks yra diapazonas, bet gali būti ir brangiau, jei turi labai daug ar labai sunkių daiktų. Dalinis krovinys (kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių) kainuoja mažiau, bet užtrunka ilgiau. Pilnas konteineris – brangiau, bet greičiau. Vienas mano klientas vežė visą 3 kambarių buto turinį ir sumokėjo apie 1200 eurų su pilna paslauga (pakavimas, iškelimas, pristatymas). Kitas vežė tik kelias dėžes ir mokėjo 400 su sąlyga, kad pats viską supakavo ir kraus. Skirtumas akivaizdus, bet abu buvo patenkinti.

Ar verta naudotis pilna paslauga ar tik gabenimu?

Čia tikrai priklauso nuo tavo biudžeto ir laiko. Jei turi pinigų ir nenorisi streso – pilna paslauga yra geriausias variantas. Mes viską padarome: supakuojame, iškeliame, gabename, pristatome, iškeliame naujoje vietoje. Tu tiesiog atidarai duris ir viskas jau viduje. Bet jei nori sutaupyti – gali pats supakuoti, o mes tik paimsime ir pristatysime. Tiesą sakant, aš pats visada sakau klientams: jei gali sau leisti – verčiau permokėk šiek tiek ir gauk ramybę. Perkraustymas ir taip yra stresas, nereikia dar papildomų problemų dėl netinkamo supakavimo ar sugadintų daiktų. Bet čia jau tavo sprendimas.

Kaip paruošti daiktus prieš gabenimą?

Pirma, surūšiuok. Ką veži, ko ne. Ką parduodi, ką išmeti, ką dovanoji. Antra, jei pats pakuosi – naudok tvirtas dėžes, gerai jas užklijuok, viską užpildyk tarškiniais medžiagomis (popierius, burbulinė plėvelė). Brangius daiktus (veidrodžius, televizorius, stiklines) būtinai pažymėk kaip „trapi". Trečia, išmontuok baldus, jei įmanoma – taip sutaupysi vietos ir pinigų. Ir svarbiausia – nedėk į dėžes nieko vertingo ar svarbaus dokumentų, nes jie gali prarasti. Geriau pasiimk juos su savimi kitu būdu. Vieną kartą klientas įdėjo pasą į dėžę su daiktais ir, žinoma, dėžė kažkur paklydo kelioms dienoms. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet aš iki šiol prisimenu tą skambutį.

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Kokios yra paslėptos išlaidos gabenant daiktus į Angliją?

Čia reikia būti atsargiam, nes kartais pasirodo dalykų, kurių nesitikėjai. Pirma – degalai. Kai kurios įmonės skaičiuoja atskirai už degalus, ypač jei kainuoja mažiau nei konkurentai. Antra – draudimas. Pagrindinė kaina dažnai neapima draudimo, o jis tikrai rekomenduojamas. Trečia – papildomas krovas. Jei sunkvežimis neatvažiuoja iki pat durų (pvz., gyveni siauroje gatvėje), gali prireikti mažesnio automobilio arba krovas rankiniu būdu, ir tai kainuoja papildomai. Ketvirta – sandėliavimas. Jei naujasis namas dar nepasiruošęs, o daiktus reikia kur nors laikyti – tai irgi papildomos išlaidos. Aš visada rekomenduoju iš anksto pasitikslinti viską, kas įeina į kainą, ir viską gauti raštu. Taip išvengsi nemalonių staigmenų.

Ar galima mokėti dalimis?

Dauguma įmonių siūlo dalinio mokėjimo galimybę. Paprastai reikalauja avanso prieš pradedant darbus (dažniausiai 20–30% nuo bendros sumos), o likusią sumą – prieš pristatymą arba po jo. Bet čia vėlgi – viskas priklauso nuo įmonės. Kai kurios reikalauja viso apmokėjimo iš anksto, kitos leidžia mokėti ir po pristatymo. Aš pats dirbu su sistema, kur avansas yra būtinas, o likusią dalį galima sumokėti ir gavus daiktus. Manau, kad tai sąžiningiausia abiem pusėms – ir mes turim garantiją, kad žmogus rimtai, ir klientui nereikia mokėti už tai, ko dar nematė. Bet čia mano asmeninė nuomonė, kitos įmonės gali turėti kitokią politiką.

Kiek kainuoja draudimas gabenant daiktus?

Paprastai draudimas kainuoja nuo 1% iki 3% nuo deklaruotos daiktų vertės. Tai priklauso nuo to, ką veži ir kokios įmonės draudimą naudoji. Jei veži brangius daiktus (juvelyrikę, meno kūrinius, brangius elektronikos prietaisus), draudimas gali būti brangesnis. Bet čia tikrai verta investuoti. Aš pats mačiau atvejų, kai daiktai buvo sugadinti per gabenimą (nors retai, bet nutinka), ir žmonės buvo labai patenkinti, kad turėjo draudimą. Vienas mano klientas vežė seną, bet labai brangų pianiną, ir per gabenimą jis buvo šiek tiek apgadintas. Draudimas padengė remontą. Jei nebūtų turėjęs – būtų praradęs nemažai pinigų.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo labai žemas kainas?

Čia reikia labai atsargiai. Kartais žemos kainos reiškia blogesnę paslaugą, paslėptus mokesčius, arba tiesiog įmonė nori pritraukti klientų, o po to iškyla problemų. Aš pats esu matęs atvejų, kai žmogus pasirinko pigiausią variantą, o po to teko mokėti dvigubai daugiau dėl „netikėtų" papildomų išlaidų. Kitas dalykas – kartais pigios įmonės tiesiog neturi pakankamai patirties, ir tai atsispindi darbo kokybėje. Taigi, mano patarimas: nesirink vien tik pagal kainą. Pasidomėk įmone, paskaityk atsiliepimus, pasikalbėk su jais asmeniškai. Jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra.

Praktiniai patarimai ir dažniausiai užduodami klausimai

Kada geriausia planuoti perkraustymą į Angliją?

Jei kalbame apie kainas, tai pigiausia paprastai būna žiemą, ypač gruodžio–vasario mėnesiais. Vasarą, ypač rugpjūtį, kainos būna aukščiausios, nes visi nori persikelti prieš mokslo metus. Bet čia vėlgi – viskas priklauso nuo situacijos. Jei turi vaikų, tikriausiai norėsi persikelti per vasarą, kad jie spėtų pradėti mokyklą naujoje vietoje. Tada gali sumokėti brangiau, bet bus verta. Dar viena detalė – jei planuoji persikelti prieš Kalėdas, turėk omenyje, kad daugelis įmonių turi didelę apkrovą ir gali būti užimti. Geriausia rezervuoti iš anksto – bent kelios savaitės iki norimos datos, o jei tai vasaros laikotarpis – dar anksčiau.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišsibarstytų?

Svarbiausia – tvirtos dėžės. Nenaudok senų, sulankstytų dėžių iš parduotuvės – jos neatlaiko svorio. Geriausia pirkti naujas dėžes iš perkraustymo įmonės arba specializuotos parduotuvės. Kiekvieną dėžę užpildyk iki galo, bet ne per daug – kitaip sprogs. Tuščias vietas užpildyk popieriumi, drabužiais, burbuline plėvele. Sunkius daiktus (knygas, indus) dėk į mažesnes dėžes, o lengvus (drabužius, žaislus) – į didesnes. Ir būtinai žymėk kiekvieną dėžę – kurioje kambaryje ji turi būti, kas viduje. Vieną kartą turėjome klientą, kuris turėjo 80 dėžių ir nė viena nebuvo pažymėta. Įsivaizduok, kiek laiko užtruko išpakavimas.

Ar reikia išmontuoti baldus prieš gabenimą?

Daugeliu atvejų – taip. Jei baldai yra dideli (lovos, spintos, stalai), juos geriau išmontuoti, nes taip sutaupysi vietos ir sumažinsi riziką, kad jie bus apgadinti. Bet jei pats nemoki ar nesi tikras, kaip tai padaryti – geriau palikti profesionalams. Mes dažniausiai siūlome pilną paslaugą, kur krovėjai išmontuoja ir vėl surenka baldus naujoje vietoje. Tačiau jei pats nori sutaupyti, gali išmontuoti pats, bet tada būtinai pasidaryk nuotraukas, kaip buvo surinkta, kad vėl galėtum surinkti. Aš pats visada sakau: jei abejoji – geriau paprašyk pagalbos. Sugadintas baldų jungimas kainuoja brangiau nei profesionalus išmontavimas.

Ką daryti su tais daiktais, kurių nenoriu vežti?

Yra keletas variantų. Pirma – parduoti. Yra daugybė internetinių portalų (skelbiu.lt, facebook grupės), kur galima greitai parduoti nereikalingus daiktus. Antra – dovanoti. Per facebook galima rasti žmonių, kuriems reikia, arba tiesiog palikti prie konteinerio su užrašu „pasiimkite". Trečia – išmesti. Bet čia reikia žinoti, kad didelių baldų išvežimas paprastai kainuoja papildomai, jei tai nėra įprastos šiukšlės. Ketvirta – sandėliuoti. Jei planuoji grįžti arba tiesiog nori palikti kažką atsargai, gali nuomoti sandėlio patalpą Lietuvoje. Kiekvienas variantas turi savo pliusų ir minusų, reikia rinktis pagal situaciją.

Kaip elgtis su vertingais daiktais?

Brangius daiktus (juvelyrikę, pinigus, dokumentus, brangią elektroniką) aš visada rekomenduoju vežtis asmeniškai, o ne gabenti su bendru kroviniu. Jie turi būti su tavimi, tavo rankinėje arba kuprinėje. Jei vis dėlto reikia gabenti (pvz., didelį televizorių ar meno kūrinį), būtinai naudok papildomą draudimą ir gerai supakuok. Brangius daiktus pažymėk kaip „aukštos vertės" ir informuok perkraustymo įmonę iš anksto. Ir dar viena detalė – jei veži brangius daiktus, niekada nerodyk to kitiems, ypač sandėlyje ar kraunant. Saugumas pirmiausia.

Ką daryti, jei daiktai buvo sugadinti per gabenimą?

Pirma – nepanikuok. Antra – kuo greičiau susisiek su perkraustymo įmone ir pranešk apie žalą. Trečia – padaryk nuotraukas sugadintų daiktų, nes tai bus įrodymas. Dauguma įmonių turi draudimą, kuris turėtų padengti žalą. Bet čia svarbu žinoti – jei daiktai buvo netinkamai supakuoti paties kliento, įmonė gali atsisakyti mokėti. Todėl dar kartą pabrėžiu – jei pats pakuoji, daryk tai kruopščiai. Jei naudojaisi pilna paslauga ir viską pakavo įmonė – jie atsako už bet kokią žalą. Vieną kartą mano kolega gabeno kliento kolekciją vinilinių plokštelių ir viena buvo subraižyta. Teko atlyginti, nors iki šiol nesame tikri, ar tai įvyko per gabenimą, ar jau buvo.

Kaip sužinoti, ar perkraustymo įmonė yra patikima?

Yra keletas būdų. Pirma – atsiliepimai internete. Bet čia reikia būti atsargiam, nes kai kurios įmonės patys sau rašo atsiliepimus. Geriau žiūrėk į nepriklausomus šaltinius, forumeose, facebook grupėse žmonės dažnai dalinasi patirtimi. Antra – paklausk įmonės, ar gali pateikti references iš anktesnių klientų. Patikimos įmonės visada turi ką parodyti. Trečia – pasikalbėk su jais telefonu. Jei jie atsako į klausimus aiškiai ir konkrečiai, o ne tik nori greitai uždaryti sandorį – tai geras ženklas. Ketvirta – patikrink, ar įmonė turi licencijas ir draudimą. Tai svarbu, nes neteisėtai veikiančios įmonės gali sukelti daug problemų.

Ar galima gabenti gyvūnus į Angliją?

Taip, bet tai jau kitas procesas ir paprastai nėra įtrauktas į standartinį perkraustymo pasiūlymą. Gyvūnams reikalingas mikročipas, skiepų dokumentai, o po „Brexit" – ir gyvūnų pasas. Taip pat reikia atlikti kraujo tyrimą dėl pasiutligės antikūnų. Viskas priklauso nuo gyvūno rūšies ir šalies, iš kurios vyksti. Aš pats su gyvūnų gabenimu nedaug dirbu, nes tai labai specifinė sritis. Jei reikia pergabenti gyvūną, geriau kreiptis į specializuotas įmones, kurios tuo užsiima. Bet jei tai mažas gyvūnas (pvz., žiurkėnas, papūga), kartais žmonės tiesiog veža juos kartu su savimi asmeniniame automobilyje, ir tada nereikia jokių ypatingų dokumentų.

Ką daryti su maistu ir gėrimais?

Čia yra tam tikrų apribojimų. Į Angliją iš ES šalių galima vežti tam tikrą kiekį maisto sau asmeniniam naudojimui, bet yra ribojimų dėl mėsos ir pieno produktų. Geriausia vengti vežti šiuos produktus, ypač jei jie nėra sandariai uždaryti. Vaisiai ir daržoves taip pat gali būti tikrinami, bet paprastai nedidelis kiekis sau yra ok. Gėrimai (alkoholiniai ir nealkoholiniai) paprastai leidžiami, bet yra ribojimai dėl kiekio. Aš visada sakau klientams: jei abejoji – geriau palikk maistą Lietuvoje. Naujoje šalyje visada galėsi nusipirkti naują. O štai mano pažįstamas vežė į Angliją visą lagaminą lietuviško maisto, ir muitinėje praleido beveik dvi valandas aiškindamasis. To vertėjo vengti.

Kaip elgtis su dokumentais ir svarbiais popieriais?

Dokumentus (pasus, gimimo liudijimus, santuokos liudijimus, diplomus, darbo sutartis) visada laikyk su savimi, o ne dėk į dėžes su daiktais. Jokiu būdu. Aš per visus metus girdėjau per daug istorijų apie prarastus dokumentus. Net jei perkraustymo įmonė yra patikima, visada gali nutikti nesklandumų (dėžės supainiojimas, pavėluotas pristatymas), ir tada likti be dokumentų svetimoje šalyje yra labai blogai. Taigi – svarbiausi dokumentai visada su tavimi, asmeniniame bagaže. O štai mažiau svarbius popierius (senus sąskaitas, kvitus) galima drąsiai dėti į dėžes, jei jie tikrai reikalingi.

Ką daryti, jei mano daiktai vėluoja?

Pirma – susisiek su įmone ir pasitikslink, kas vyksta. Kartais vėlavimas yra dėl objektyvių priežasčių (prasti orai, eismo problemos, muitinės delsimas), ir tada belieka laukti. Bet jei jaučia, kad kažkas ne taip – reikalauk paaiškinimų. Jei vėlavimas sukelia papildomas išlaidas (pvz., turi mokėti už viešbutį, nes namas jau išsinuomotas, bet daiktų dar nėra), gali reikalauti kompensacijos, bet čia jau priklauso nuo sutarties sąlygų. Aš pats visada rekomenduoju skaityti sutartį prieš pasirašant, ypač skyrių apie atsakomybę ir kompensacijas. Ir dar viena detalė – jei vėluoja labai smarkiai (savaitėmis), gali būti verta kreiptis į teisę, bet iki to paprastai neprieinama.

Ar galima gabenti baldus, kurie buvo pagaminti Lietuvoje?

Taip, žinoma. Iš tiesų, daugelis žmonių vežasi lietuviškus baldus į Angliją, nes jie yra kokybiški ir dažnai pigesni nei Anglijoje. Ypatingai populiarūs yra mediniai baldai, odinės sofos, rankų darbo baldai. Vienas dalykas, kurį reikia žinoti – jei baldai yra nauji (ką tik pirkti), juos gali apmokestinti muitine. Bet jei tai tavo asmeniniai baldai, kuriuos naudojai bent metus – jokių problemų. Dar rekomenduoju turėti pirkimo čekius arba kitus įrodymus, kad baldai yra tavo, ypač jei jie yra brangesni. Muitinė kartais klausia, ir geriau turėti ką parodyti.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai tilps į konteinerį?

Geriausia būtų, jei perkraustymo įmonės atstovas ateitų pas tave ir įvertintų kiekį. Dažniausiai tai yra nemokama paslauga, bent jau rimtos įmonės siūlo tokią galimybę. Bet jei nori pats susigaudyti, yra paprastas būdas – suskaičiuok dėžių skaičių ir įsivaizduok, kad vidutinė dėžė yra maždaug 0,1 kubinio metro. Standartinis 20 pėdų konteineris talpina apie 33 kubinius metrus, o 40 pėdų – apie 67. Bet čia dar reikia pridėti baldų vietą, nes jie užima daugiau nei dėžės. Geriau visada imti šiek tiek daugiau vietos, nei mažiau – geriau sumokėti šiek tiek daugiau, nei kad daiktai netilps.

Ką daryti su senais, bet dar veikiančiais buitiniais prietaisais?

Čia priklauso nuo to, ar nori juos vežtis. Jei taip – supakuok juos gerai, ypač stiklines dalis (pvz., šaldytuvo dureles). Jei ne – gali parduoti, dovanoti arba išmesti. Bet čia yra vienas niuansas – senus buitinius prietaisus (ypač didelius, kaip šaldytuvai, skalbyklės) gali būti brangu vežti, nes jie užima daug vietos ir yra sunkūs. Kartais pigiau yra nusipirkti naujus Anglijoje, ypač jei tavo prietaisai jau seni ir nėra labai kokybiški. Aš pats visada sakau klientams pasiskaičiuoti – ar verta vežti seną šaldytuvą, ar geriau nusipirkti naują. Dažnai atsakymas būna pastarasis.

Kaip elgtis su drabužiais ir asmeniniais daiktais?

Drabužius galima vežti tiesiog dėžėse arba specialiuose drabužių konteineriuose (kabe). Jei turi brangių drabužių (kailinius, odinius, brangius kostiumus), geriau naudoti kabe ir papildomai apdrausti. Asmeninius daiktus (nuotraukas, laiškus, mažus suvenyrus) supakuok atskiroje mažoje dėžėje ir pažymėk kaip „jautrūs". Ir dar viena detalė – jei turi daug drabužių, galbūt verta dalį jų išsiųsti paštu, o ne vežti kartu su baldais. Kartais taip būna pigiau ir greičiau, ypač jei tai tik drabužiai ir nėra sunkių daiktų.

Ar galima gabenti muzikos instrumentus?

Taip, bet čia reikia ypatingos priežiūros. Styginiai instrumentai (gitaros, smuikai) yra jautrūs drėgmės ir temperatūros pokyčiams, todėl juos reikia gerai supakuoti ir galbūt naudoti specialius atvejus. Dideli instrumentai (fortepijonai, kontrabosai) yra labai sunkūs ir brangūs gabenti, todėl čia reikia specialios kainos ir specialaus paruošimo. Aš pats turėjau klientą, kuris vežė seną pianiną iš Lietuvos į Angliją.