Baldų transportavimas į Angliją pigiai

Įvadas

Jei planuoji pervežti baldus iš Lietuvos į Angliją ir ieškai būdo padaryti tai pigiau – čia tu teisingame place. Aš šioje srityje dirbu jau beveik penkiolika metų, mačiau viską – ir tikrai gerus pervežimus, ir visiškas katastrofas, kai žmonės bandė sutaupyti ir galiausiai sumokėjo dvigubai. Pigu vežti baldus į Angliją įmanoma, bet reikia žinoti kelis dalykus, kurie nėra akivaizdūs. Čia nerašysiu jokios marketingo kalbos, tiesiog paaiškinsiu, kaip viskas veikia iš tikrųjų, kokius sandorius verta svarstyti, o kokių geriau vengti. Jei turi konkrečių klausimų – skaityk toliau, atsakymai po truputį viską išaiškins.

Kainos

Kiek iš tikrųjų kainuoja baldų pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Čia labai priklauso nuo to, ką veži ir kokiu būdu. Mažiausia, ką mačiau žmonės mokėję – tai apie 300-400 eurų už nedidelį krovinį iki 500 kg, jei pavyko sugulti į dalinę sunkvežimio vietą. Bet jei veži visą namų ūkį – baldus, buitinę techniką, tai gali siekti ir 1500-2500 eurų. Kartais žmonės mano, kad pigu bus tik tada, kai randa labai mažą kainą, bet čia kaip su statybininkais – kartais per pigiai reiškia blogai. (aš čia gal šiek tiek per kategoriškas, bet patirtis rodo būtent taip)

Ar verta rinktis mažiausią pasiūlymą?

Ne visada. Kartais mažiausia kaina atsieina brangiau ilgalaikėje perspektyvoje. Buvo situacija, kai klientė pasiėmė paslaugą už 350 eurų – vėliau paaiškėjo, kad baldai buvo vežami kažkokioje senų daiktų priekaboje be jokio draudimo, be tvirtinimo sistemų. Vienas stalas buvo įbrėžtas, o ji negalėjo nieko įrodyti, nes sutartis buvo parašyta ant servetėlės. Tai buvo mano klientė, kuri vėliau pas mane užsakė tikrą pervežimą ir sumokėjo dvigubai daugiau nei galėjo iškart. Taigi – mažiausia kaina kartais yra tikrai mažiausia, bet dažniausiai ji slepia kažką nemalonaus.

Kada baldų pervežimas į Angliją būna pigiausias?

Pigiausia būna ne sezono metu – tai yra žiemą, ypač po Naujųjų iki kovo mėnesio. Vasarą kainos kyla, nes visi kraustosi, o rugsėjį – taip pat brangu, nes studentai važiuoja. Dar pigiau išeina, jei gali laukti kelias savaites ir sutalpinti savo krovinį į dalinį sunkvežimį – tada moki tik už vietą, kurią užimi, o ne už visą mašiną. Kartais net pavyksta surasti labai gerus pasiūlymus, kai kas nors veža tuščią sunkvežimį atgal į Angliją po to, kai pristatė kitą krovinį Lietuvoje – tuomet jie mielai ima bet ką už mažesnę kainą, nes vis tiek važiuoja.

Ar galiu pats sumažinti kainą kažkaip kitaip?

Taip, yra keli būdai. Pirma – išardykit baldus patys, jei įmanoma. Daugelis firmų ima papildomai už baldų išrinkimą ir surinkimą, ir kainuoja tikrai nemažai. Antra – supakuokit patys. Kartais žmonės mano, kad firma viską supakuos, bet už kiekvieną dėžę gali imti po 5-10 eurų, o jei jų šimtas – tai jau solidi suma. Trečia – pasiūlykit pagalbą kraunant. Jei turi draugą ar giminaitį, kuris gali padėti krauti, daugelis firmų duoda nuolaidą, nes jiems pigiau dirbti su dviem žmonėmis nei samdyti papildomą darbuotoją. Tik čia reikia žiūrėti – jei draugas nėra patyręs, gali padaryti daugiau žalos nei naudos, taigi čia reikia sveiko proto.

Procesas

Kaip iš tikrųjų vyksta visas pervežimo procesas?

Visų pirma – susisieki su įmone ar vairuotoju, jiems reikia žinoti, ką veši, iš kur ir kur. Jie paprastai klausia apie bendrą svorį, matmenis, kokius baldus – ar lovos, spinto, ar sofos, ar stalo. Priklausomai nuo atsakymų, jie siūlo kainą. Jei sutinki – susitariate dėl datos. Tada dieną prieš ar tą pačią dieną atvažiuoja sunkvežimis, krauna baldus (čia svarbu, kad būtų tinkamai pritvirtinti, bet apie tai atskirai), ir važiuoja. Paprastai kelionė trunka nuo dviejų iki keturių dienų, priklausomai nuo maršrutas ir eismo. Prieš pristatant, su tavimi susisiekiama, ir baldai išvežami į nurodytą vietą. Viskas.

Kiek laiko iš tikrųjų trunka pervežimas iki Anglijos?

Čia priklauso nuo kelių dalykų – nuo pačios vietos Lietuvoje, kurioje esi, iki vietos Anglijoje, kur reikia pristatyti. Iš Vilniaus iki Londono paprastai trunka apie 28-32 valandas važiavimo, bet čia dar reikia pridėti sustojimus, vairuotojo pertraukas (pagal įstatymą jis privalo ilsėtis), ir kartais pasienio eilės. Realiai kalbant – nuo dviejų iki keturių dienų. Buvo kartą atvejis, kai vairuotojas įstrigo Doverio uoste penkias valandas dėl patikros, tai tada klientė labai nervinosi, bet baldai atvyko sveiki, tai svarbiausia. Jei rinksies dalinį pervežimą su kitais kroviniais, gali trukti šiek tiek ilgiau, nes vairuotojas gali stabčioti paimti ar pristatyti kitus krovinius pakelyje.

Ką aš turiu padaryti iki pervežimo dienos?

Svarbiausia – susitvarkyti baldus taip, kad jie būtų paruošti vežti. Išrinkti didelius baldus, jei galima, nes tai sumažina tūrį ir gali sumažinti kainą. Surinkti visus mažus daiktus į dėžes, nes atskirai vežti juos yra problema. Dar – paruošti prieigą prie namo ar buto, kad sunkvežimis galėtų prieiti ar pristatyti. Svarbu turėti aiškią sutartį su pervežėju, kurioje nurodyta, kas ir kaip bus vežama, kaina, ir atsakomybės. Ir dar patarčiau nufotografuoti brangesnius baldus prieš vežimą – jei kas nors atsitiks, turėsite įrodymą. Šitą patarimą duodu visiems, bet žmonės dažnai pamiršta, o paskui gailisi.

Ar man reikia būti namie pervežimo dieną?

Taip, tikrai reikia. Bent jau vienas žmogus turi būti, kad parodytų baldus, parodytų, kur krauti, gal net padėtų. Jei negali būti pats, gali deleguoti kitą žmogų, bet tada įsitikink, kad tas žmogus žino, kas yra vežama, ir turi teisę spręsti dėl bet kokių problemų. Buvo atvejis, kai kliento mama buvo namie, o jis pats buvo jau Anglijoje, ir kilo klausimas dėl vienos spintos – mama sakė, kad ji tikrai tilps pro duris, o vairuotojas abejojo. Teko skambinti klientui į Londoną ir aiškintis, tai buvo gana nemalonu. Taigi geriau viską suplanuoti iš anksto.

Dokumentai

Kokius dokumentus man reikia turėti?

Jei veži baldus kaip fizinis asmuo sau į namus, tai oficialiai jokių specialių dokumentų nereikia – tai nėra komercinis krovinys. Bet jei veži kažką vertingo, gali prireikti pirkimo čekių ar sąskaitų, jei norėsi deklaruoti vertę muitineje. Jei veži baldus, kurie yra naudoti, tai paprastai nėra jokių problemų. Kartais gali prireikti paso, bet tai tikrina pasienyje, jei iš viso tikrina. Dar svarbu turėti sutartį su pervežėju – ji gali būti paprasta, bet joje turi būti nurodyta, kas, ką, už kiek veža. Ir jei pervežėjas oficialiai įmonė, jie turi turėti CMR važtaraštį – tai toks dokumentas, kuris rodo, kad krovinys buvo priimtas ir turi būti pristatytas.

Ar reikia mokėti muitą už baldus?

Paprastai – ne, jei veži savo asmeninius baldus, kurie jau buvo tavo nuosavybėje Lietuvoje ir veži juos sau gyventi į Angliją. Čia yra tam tikros taisyklės dėl prekių importo, bet asmeninis turtas, kuris buvo naudojamas ir vežamas kartu su tavimi, paprastai yra atleidžiamas nuo muito. Bet čia yra niuansas – jei veži naujus baldus, kuriuos ką tik nusipirkai, tai gali būti traktuojama kitaip. Be to, jei vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai apie 1000 svarų), gali prireikti sumokėti PVM. Čia aš iki galo nesu tikras, nes pats su muitinės dokumentais nedaug turiu reikalų, bet žmonės, kurie vežėsi naujus baldus, kartais minėjo, kad reikėjo susitvarkyti. Geriausia pasiklausti konkrečiai prieš užsakant.

Kas yra tas CMR dokumentas, kurį minėjai?

CMR važtaraštis – tai tarptautinis krovinių vežimo dokumentas, kuris naudojamas vežant krovinius tarp šalių, pasirašiusių CMR konvenciją. Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra tos šalys. Šis dokumentas yra svarbus, nes jame nurodoma, kas veža, kas siuntėjas, kas gavėjas, kas vežama, ir kokioje būklėje. Jei kas nors nutinka su kroviniu, CMR yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį nustatoma atsakomybė. Jei pervežėjas siūlo vežti be CMR – tai jau yra raudona vėliava, nes tai reiškia, kad jis veikia neoficialiai ir jei kas nors nutiks, bus labai sunku ką nors įrodyti. Taigi visada reikalaukite CMR, jei pervežėjas jo neturi – geriau rinktis kitą.

Bendrovės

Iš kur žinoti, ar pervežėjas yra patikimas?

Yra keli ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirma – ar jie turi aiškią įmonę, interneto puslapį, kontaktinę informaciją. Antra – ar gali pateikti CMR važtaraštį. Trečia – ar turi draudimą kroviniams. Ketvirta – ką apie juos rašo žmonės, bet čia reikia žiūrėti kritiškai – gerų atsiliepimų galima ir nusipirkti. Penkta – ar jie kalba konkrečiai, ar tik žada viską, kas tik įmanoma. Kartais per geri pažadai yra įtartini. Dar patarčiau paskambinti ir paklausti konkrečių klausimų – jei jie sunkiai atsako arba kalba labai miglotai, tai jau yra blogas ženklas. Aš pats visada sakau klientams – jei jaučiat, kad kažkas ne taip, tikriausiai taip ir yra.

Ar geriau rinktis didelę įmonę ar mažą vairuotoją?

Čia priklauso nuo situacijos. Didelės įmonės paprastai turi daugiau patirties, draudimus, aiškią sistemą, bet jų kainos paprastai aukštesnės. Maži vairuotojai ar mažos įmonės gali būti pigesni, bet čia rizika didesnė. Aš pats dirbu mažoje įmonėje, tai turbūt šiek tiek šališkas, bet matęs ir didelių įmonių problemas. Buvo kartą didelė firma, kuri pažadėjo viską idealiai, o paskui baldus vežė tris savaites vietoj dviejų dienų, ir dar vienas indėlis dingo. Klientas galiausiai gavo kompensaciją, bet tai užtruko mėnesius. Taigi dydis nėra garantija – svarbiausia yra konkrečios įmonės reputacija ir tai, kaip jie bendrauja su tavimi.

Kur geriau ieškoti pervežėjų?

Internetas šiuo atveju yra tavo draugas, bet reikia žinoti, kur žiūrėti. Yra specializuotos platformos, kur žmonės siūlo pervežimo paslaugas, pavyzdžiui, įvairūs pervežimų portalai. Taip pat galima ieškoti Facebook grupėse – ten dažnai žmonės dalinasi kontaktais ir patirtimi. Dar galima tiesiogiai ieškoti pervežimo įmonių Lietuvoje, kurios turi maršrutus į Angliją. Svarbu nepasitikėti vien tik reklamomis – geriau pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau naudojosi paslaugomis. Dar vienas būdas – paklausti draugų ar pažįstamų, gal kas nors ką nors žino. Kartais geriausi pervežėjai yra tie, apie kuriuos sužinai iš pažįstamų, o ne tie, kurie labiausiai reklamuojasi.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Tarpininkai – tai įmonės ar žmonės, kurie suranda pervežėją už tave, bet paprastai ima papildomą mokestį. Kartais tai gali būti naudinga, jei pats neturi laiko ar žinių ieškoti, bet dažniausiai tiesiog permoki už tai, ką galėtum padaryti pats. Tarpininkai turi savo maržą, ir galiausiai kaina gaunasi didesnė nei jei susitartum tiesiogiai su vairuotoju. Be to, kartais tarpininkai nėra labai sąžiningi – gali žadėti vienokį servisą, o realiai viską daro kažkas kitas, ir kokybė būna prastesnė. Aš pats esu matęs atvejų, kai žmonės mokėjo tarpininkui, o šis tiesiog perdavė užsakymą kitam vairuotojui, kuris neturėjo reikiamos patirties. Taigi jei turi laiko – geriau ieškoti tiesiogiai.

Problemos

Kas blogiausia gali nutikti pervežant baldus?

Blogiausia – kad baldai bus sugadinti arba dingtų. Abu variantai yra nemalonūs, ir abu yra įmanomi, jei renkiesi nepatikimą pervežėją. Sugadinimas gali įvykti dėl prasto tvirtinimo, dėl netinkamo pakavimo, arba tiesiog dėl neatsargumo kraunant. Dingo baldai – tai retesnis atvejis, bet pasitaiko, ypač jei veži per daug tarpininkų ir sunku sekti, kur kas yra. Kitos problemos – vėlavimas, kai baldai atvyksta vėliau nei žadėta, o tai gali būti problema, jei jau turi naują būstą ir planuoji gyventi. Dar gali būti papildomi mokesčiai, kurių nesitikėjai – pavyzdžiui, jei svoris viršija pradinį sąmatą, arba jei yra papildomų sunkumų dėl prieigos.

Ką daryti, jei baldai buvo sugadinti?

Visų pirma – dokumentuoti žalą. Nufotografuok sugadintus baldus, kuo greičiau, dar prieš juos perkeliant arba kai tik pastebi. Antra – susisiek su pervežėju ir pranešk apie žalą. Pagal CMR konvenciją, yra tam tikras laikas, per kurį galima pareikšti pretenzijas – paprastai 21 diena, bet geriau nedelsti. Trečia – jei yra draudimas, kreipkis į draudimo įmonę. Čia svarbu turėti visus dokumentus – CMR, sutartį, fotografijas, įrodymus. Jei pervežėjas atsisako atsakyti arba siūlo per mažą kompensaciją – gali tekti kreiptis į teismą, bet tai jau kraštutinis atvejis. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dažniausiai pavyksta susitarti, jei žala yra akivaizdi ir dokumentuota.

Ką daryti, jei pervežėjas vėluoja labai ilgai?

Čia pirmiausia reikia susisiekti ir išsiaiškinti priežastį. Kartais vėlavimas yra dėl objektyvių priežasčių – eismo problemų, oro sąlygų, kitų force majeure aplinkybių. Bet jei vėlavimas yra dėl to, kad pervežėjas paprasčiausiai pamiršo arba neturi resursų – tai jau kitas klausimas. Jei vėlavimas sukelia tau papildomų išlaidų – pvz., turi mokėti už laikiną gyvenamą vietą arba praleidi darbo dienas – gali reikalauti kompensacijos, bet čia viskas priklauso nuo sutarties sąlygų. Geriausia būtų viską išsiaiškinti prieš užsakant – paklausti, kas nutiks jei bus vėlavimas, ir gauti tai parašyta. Kartais žmonės tiesiog praranda kantrybę ir sutinka su bet kuo, tik greičiau baigtųsi, bet čia reikia žinoti savo teises.

Ar galiu pats drausti baldus pervežimo metu?

Taip, tikrai galima. Yra draudimo bendrovės, kurios siūlo krovinių draudimą, arba galima papildomai drausti baldus kaip asmeninį turtą su kelione. Čia reikia žiūrėti, ką siūlo pats pervežėjas – dažniausiai jie turi savo draudimą, bet jis gali būti ribotas. Jei tavo baldai yra brangūs, tikrai verta pasidomėti papildomu draudimu. Dar vienas variantas – tikrinti, ar tavo namų draudimas galioja ir pervežimo metu. Kai kurie draudimai dengia turtą ir kelionės metu, bet tai reikia patikrinti konkrečiai. Aš pats visada rekomenduoju pasidomėti draudimu, nes net jei tikimybė, kad kas nors nutiks, yra maža, pasekmės gali būti labai didelės.

Patarimai

Kokie yra patys svarbiausi patarimai norintiems sutaupyti?

Pirmiausia – planuok iš anksto. Jei turi laiko, gali palaukti geresnės kainos, gali lanksčiau rinktis datas, o tai leidžia sutaupyti. Antra – būk tikras dėl to, ką veži. Kuo tiksliau žinosi svorį ir matmenis, tuo tikslesnė bus kaina, ir tuo mažesnė tikimybė, kad bus papildomų mokesčių. Trečia – supakuok pats. Tai tikrai sutaupo pinigų, nes daugelis firmų ima brangiai už pakavimą. Ketvirta – lankstumas. Jei gali prisitaikyti prie vairuotojo grafiko, o ne atvirkščiai, gali gauti geresnę kainą. Penkta – palygink kelis pasiūlymus. Nesutik su pirmu geriausiu, pasiklausk kelių, ir tada rinkis. Čia tikrai galima sutaupyti šimtus eurų, jei šiek tiek pasistengi.

Ar verta vežtis baldus iš viso, ar geriau pirkti naujus Anglijoje?

Čia labai priklauso nuo to, kokie tai baldai ir kiek jie verti. Jei turi kokybiškų baldų, kurie tau brangūs arba tiesiog gerai tarnauja – vežtis tikrai verta, nes Anglijoje nauji baldai gali būti brangesni nei Lietuvoje, ypač jei perkamas panašios kokybės. Bet jei tavo baldai yra seni, prastos būklės, arba pigūs – gali būti pigiau tiesiog nusipirkti naujus Anglijoje. Dar reikia žiūrėti į pervežimo kaštus – jei pervežimas kainuos tiek pat ar daugiau nei nauji baldai, tai prasmingumo mažėja. Kartais žmonės vežiasi sentimentalius daiktus, kuriuos tiesiog nori turėti, ir tai yra suprantama – čia jau kitas klausimas nei ekonomija.

Kaip tinkamai supakuoti baldus pervežimui?

Pirma – kieti baldai (spintos, stalai) turėtų būti ištuštinti ir, jei įmanoma, išardyta. Antra – visos mažos dalys (sraigės, rankenėlės) turėtų būti sudėtos į maišelius ir aiškiai paženklinti, kad vėliau žinotum, kur kas priklauso. Trečia – trapius daiktus (stiklas, veidrodžiai) reikia atskirai suvynioti į burbulinę plėvelę arba kartono. Ketvirta – minkštus baldus (sofos, čiužiniai) galima apdengti apsauginėmis dangomis. Penkta – viską reikia tvirtinti sunkvežimyje, bet tai jau pervežėjo darbas. Jei pats nori padaryti ką nors daugiau – naudok tinkamas dėžes, neužpildyk jų per daug (kad būtų lengva nešti), ir aiškiai užrašyk, kas yra viduje. Dar patarčiau dėti svarbius daiktus (dokumentus, brangenybes) atskirai, o ne į bendrą krovinį.

Ką dar reikia žinoti prieš užsakant pervežimą?

Svarbu žinoti, ar tavo namuose yra liftas, ar siauros laiptinės, ar sunkvežimis galės prieiti arti. Visi šie dalykai įtakoja kainą ir tai, ar iš viso įmanoma atlikti pervežimą. Jei gyveni aukštame bute be lifto, o turi sunkią spintą – teks mokėti papildomai už nešėjus. Dar reikia žinoti, ar bus parkingo prie namo – jei sunkvežimis negalės pastovėti, teks mokėti už leidimą arba ieškoti kitos vietos. Vienu žodžiu – kuo daugiau žinosi apie konkrečią situaciją, tuo tikslesnę kainą gausi ir tuo mažiau bus staigmenų dienos metu.

Kaip suprasti, ar kaina yra tikrai gera?

Geras būdas – pasiklausti kelių skirtingų pervežėjų ir palyginti. Bet čia reikia žiūrėti, kad palyginimas būtų teisingas – t.y. kad visi siūlo tą patį servisą. Jei vienas siūlo pilną paslaugą su pakavimu ir draudimu, o kitas tik vežimą – kainos negali būti vienodos. Dar gali pasidomėti, kokia yra rinkos kaina – pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau vežėsi, arba paskaityti atsiliepimus. Kartais žmonės mano, kad jie gavo labai gerą kainą, o iš tikrųjų jie tiesiog nežinojo, kad galėjo gauti dar geresnę. Taigi čia reikia šiek tiek pasidarbėti, bet tai tikrai verta.

Išvada

Jei nori baldų transportavimo į Angliją pigiai – tai įmanoma, bet reikia žinoti kelis dalykus. Planuok iš anksto, palygink kainas, rinkis patikimą pervežėją, kuris turi CMR ir draudimą, ir nesivaikyk pačios mažiausios kainos, nes kartais pigiai išeina brangiai. Geriausiai išeina, kai randi pusiausvyrą tarp kainos ir kokybės – t.y. pervežėją, kuris yra patikimas, bet kartu jo kainos nėra per aukštos. Jei darysi viską teisingai, baldai atvyks saugiai, o tu sutaupysi nereikalingų nervų ir pinigų.