Baldų pervežimas į Londoną erdviais mikroautobusais – ką verta žinoti prieš renkantis?

Dirbu tarptautiniuose perkraustymuose jau dvidešimt trejus metus. Per tą laiką mačiau visko – ir tobulų kelionių, ir tokių, kai klientas paskambina verkti, nes dingo ir baldai, ir avansas. Šiandien apie baldų pervežimą į Londoną erdviais mikroautobusais kalbu ne kaip brošiūroje, o kaip kasdienybėje. Daugelis galvoja, kad čia paprasta – užsakei, pasikrovė, atvežė. Realybė kiek kitokia. Paaiškinsiu žmogiškai, be jokio blizgesio, kaip viskas vyksta iš tiesų, kai sėdi priešais mane kabinete ir klausiatės. Jei ko nepaminėsiu – priklauso nuo situacijos, nes kiekvienas daiktas ir kiekvienas klientas yra truputį kitoks.

Kainos ir transporto paieška

Kiek šiuo metu kainuoja baldų pervežimas į Londoną erdviais mikroautobusais?

Na, žiūrėk. Jei kalbam apie pilną mikroautobusą iš Vilniaus, Kauno ar ten Klaipėdos (o gal iš Panevėžio? nesvarbu, taškas tas pats), tai dabar reali kaina svyruoja nuo keturių šimtų iki šešių šimtų eurų. Arba daugiau, jei skubiai. Mažesni krovinukai gali kainuoti ir du tris šimtus. Bet žinokit, yra tokių, kurie užsakinėja brokerius per Facebooką, tie pažada penkis šimtus, o paskui iškamšo tris kartus daugiau baldų, nei sutarta, ir jūsų sofą spaudžia prie pat stogo. Taip nutinka.

Ar mikroautobusu tikrai pigiau nei dideliu krovininiu furgonu?

Dažniausiai taip, bet ne visada. Erdvus mikroautobusas, pvz., Ford Transit ar Mercedes Sprinter, sunaudoja mažiau degalų nei pilnas krovininis sunkvežimis. Jei jūsų baldams užtenka dviejų kubų vietos, kam mokėti už dvidešimt? Kita vertus, jei vežat ir buitinę techniką, ir dviračius, ir dar augintinį, tada mikroautobusas bus per mažas ir reiks didesnės mašinos. O čia kai pagalvoji, augintinius geriau ne vežti kartu su baldais. Tiesą sakant, mikroautobusas idealus būtent vidutiniam butui arba studentams, persikeliantiems į Londoną studijuoti, kai turto nedaug.

Kur geriau ieškoti vežėjų – interneto portaluose ar pagal pažįstamų rekomendacijas?

Aš asmeniškai rinkčiausi rekomendacijas. Internete pilna gražių svetainių su stock nuotraukomis, bet neaišku, ar ten dirba du studentai su pasenusiu furgonu, ar normali įmonė. Buvęs atvejis prieš kokius aštuonerius metus: klientas rado "super pasiūlymą" skelbimuke, o vaikinai neatvyko iš viso. Dispečerio numeris – išjungtas. Nėra blogai užsisakyti per internetą, bet bene paskambinkit, paklauskit papildomų klausimų. Jei atsako nenoriai, žinokit, pas mus vietos nėra, o jūs rizikuojate likti be sofos ir be pinigų.

Kodėl vieni vežėjai kainą sako telefonu, o kiti atsisako net įvardyti?

Tiems, kas atsisako įvardyti kainą, dažnai yra ką slėpti. Arba jie profesionalai. Sunku pasakyti vienareikšmiškai. Kai kurie tikrai nori matyti, kiek daiktų, nes nuotraukose viskas atrodo mažiau. Aš pats kai pasižiūriu klientų fotografijas – visada pagalvoju, kad čia mažiau. Maždaug trylika kartų iš šešiolikos klysdavau. Tiesą pasakius, normalus vadybininkas gali užtektinai tiksliai įvertinti per vaizdo skambutį. Jei atsisako ir kaina kinta tris kartus – pabėkit. Rimti žmonės bent jau orientacinę sumą pasako.

Ar populiaru gabenti senus baldus į Londoną, ar apsimoka pirkti ten?

Puikus klausimas. Aš matęs abu variantus. Jei baldai kokybiški, antikvariniai ar tiesiog labai mylimi – vežkit. Bet jei tai IKEA komoda, kurią pirkote prieš penkerius metus, geriau parduokit čia ir Londone nusipirkit naują. Kodėl? Nes transportavimo kaina gali viršyti pačio baldo vertę. Ypač jei mikroautobusas važiuoja tik dėl jūsų. Buvo jaunuoliai, vežė visą butą iš Kauno. Sumokėjo šešis šimtus, o Londone identiški baldai kainavo keturis šimtus. Skaičiai ne visada kalba už mus.

Pakrovimas ir kelionės niuansai

Kaip supakuoti stiklines vitrinas, kad nesudūžtų važiuojant iki Londono?

Stiklas – iššūkis. Aš visada sakau: nepagailėkit kartono ir putų plėvelės. Geriausia – dvigubas sluoksnis. Vitiną apvyniojat plėvele, tada apstatot kampuotus kartono profilius. O jei stiklas nestiprus, gali ir sudūžti ant nelygaus kelio. Belgijoje tiltai, žinokit, baisūs. Kartais man atrodo, kad ten kelias darytas specialiai išbandyti pakuočių atsparumą. Ir dar – niekada nestatykite vitrinos prie durų, kurios gali atsidaryti. Būna taip, kad vairuotojas stabdo, durelės atsiveria ir tada gailėtis vėlu.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Londoną su baldais mikroautobusu?

Realiai, jei vairuoja vienas žmogus ir niekur nestoja – apie trisdešimt dvi valandas. Bet tai idealus variantas, kuris beveik niekada neįmanomas. Praktikoje – dvi trys dienos. Kartais dėl keltų eilių Doverio uoste tenka laukti pusdienį. Kartais vairuotojas pavargsta ir perka kavą mažoje degalinėje Vokietijoje, kur kava kaip vanduo, be skonio. Bet sustoti gi reikia. Jei jums skubu, klauskite, ar važiuoja tiesiogiai, ar su kitais sustojimais Belgijoje ar Nyderlanduose.

Ar erdvūs mikroautobusai tilps į namo kiemą Londone, ar reiks tempti iš gatvės?

Londone kiemai siauri, gatvelės vienpusės, medžiai žemi. Erdvus mikroautobusas yra aukštesnis nei paprastas automobilis. Kartais reikia sustoti gatvėje ir iškrauti iki lifto ar laiptinės. Buvęs atvejis Islingtone – gatvė taip buvo apsodinta, kad furgonas beveik nepralindo. Teko tempti dėžes trisdešimt metrų. O kartais pateikiate adresą Raj, o ten tik dviračių takai ir pėsčiųjų zona. Tada vairuotojas sprendžia: rizikuoti bauda ar toli tempti. Derėkitės iš anksto dėl iškrovimo sąlygų, nes Londone ne viskas taip paprasta, kaip atrodo žemėlapyje.

Kas atsitinka, jei mano baldai neatitinka to, ką aprašiau vežėjui?

Būna ir taip. Klientas sako: "du lagaminai ir sofa". Atvykstate, o ten dar septynios kėdės, šaldytuvas ir dvidešimt dėžių knygų. Tada mikroautobusas netelpa ir prasideda galvos skausmai. Greitai surenkamas antras reisas arba dalis lieka. Aš visada prašau nuotraukų prieš atvažiuojant. Ne todėl, kad nepasitikiu, o todėl, kad matematika yra matematika. Trys kubai daiktų netilps į du kubus net ir kruopščiausiai pakrovus. Jei vėluojat minutę pasakyti apie papildomus daiktus – vairuotojas gali atsisakyti vežti iš viso. Labai nemalonu abiems pusėms.

Ar vežėjai padės išnešti baldus, jei Londone nėra lifto?

Šitą klausimą gaunu kas antrą kartą. Taip, padeda, bet už papildomą mokestį. Ir ne visada. Jei aukštas penktas, be lifto, o sofėlė iš masyvo – tada net ir du vyrai vargsta. Buvo situacija, kai Hampsteade, aukštas ketvirtas, laiptai be posūkių, mes trise tempėm spintą keturiasdešimt minučių. Klientas žiūrėjo iš apačios ir net pirštų nejudino. Tai va, apie tokius dalykus derėkitės iš anksto, nes vairuotojas vienas pats neišneš. O jei išneš – nugara nepadėkos kitą dieną, o skundai pas gydytoją kainuoja brangiau nei ta pagalba.

Dokumentai ir saugumas

Ar muitininkai gali sustabdyti ir tikrinti krovinį važiuojant į Londoną?

Oi, čia baisu visiems. Paprastai, jei vežat savo asmeninius baldus, dokumentų pakanka – CMR arba savininko deklaracija. Problemos prasideda, jei koks nors daiktas atrodo kaip naujas, nors yra naudotas. Tada muitininkai gali paklausti, kodėl neapmokėtas PVM. Aš tiksliai nežinau visų naujausių taisyklių šitam klausimui – jie kasmet kažką pakeičia, – bet esmė yra turėti sąskaitas, jei baldai nauji. Naujų baldų pervežimas į Londoną – jau kitas reikalas, ten muitas gali būti tikras galvos skausmas.

Ar reikia rašyti daiktų sąrašą, jei vežu tik savo asmeninius baldus?

Taip, rašykite. Net jei tai jūsų asmeniniai baldai. Nejučiomis galvojam, kad muitininkai turi geresnių rūpesčių, bet kartais paklausia. Turėjau klientą, keliantis iš Šiaulių (ar gal iš Telšių? tas pats), tai jis atspausdinto sąrašo neturėjo. Muitininkas Doverio pusėje paklausė: kas čia dėžėse? Jis nenoriai atsakė, kad drabužiai, o ten buvo ir knygų, ir įrankių. Viskas baigėsi papildomu tikrinimu ir beveik dviem valandoms delsos. Tiesiog parašykite sąrašiuką. Užtruksite vos penkias minutes ir sutaupysite sau nervų.

Ar reikia draudimo pervežant baldus į Jungtinę Karalystę mikroautobusu?

Būtina. Na, ne visada legaliai privaloma, bet be draudimo – neįmanoma. Atsiprašau, nenorėjau tarti "neįmanoma". Žodis toks... tiesiog be draudimo labai rizikinga. Kas bus, jei mikroautobusas apvirs? Ko, tiesa, beveik niekada nenutinka, bet visgi. Tuomet jūsų antikvarinė komoda tampa laužu. Patikrinkite, ar draudimas apima krovinį, ar tik automobilį. Kartais būna, kad draudimas galioja, bet franšizė – tūkstantis eurų. Tada smulkių įbrėžimų nepadengia nei cento.

Ar reikia gauti CMR lapą, kai perkeliu asmeninius daiktus mikroautobusu?

Jei pervežate pagal sutartį su įmone – taip, CMR yra standartas. Jei patys važiuojate sava mašina, tada CMR nereikia. Bet jei samdote vežėją ir jis atsisako duoti CMR, tai jau raudona vėliava. Be šio dokumento jūs neturite įrodymo, kad perdavėte daiktus. Buvo toks reiškinys prieš kelerius metus, kai viena "įmonė" vežė be jokių popierių, o paskui sakė, kad baldai "ne jų atsakomybėje". Gerai, kad klientas turėjo susirašinėjimą elektroniniu paštu. Tai aš sakau – CMR arba bent jau turėkite pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą.

Praktiniai patarimiai ir ko geriau nevežti

Ar geriau vežti baldus pats savaeige ar samdyti profesionalus?

Galite, jei turite savo mikroautobusą ir laiko. Bet skaičiuokit: degalai iki Londono ir atgal vienam furgonui kainuos maždaug keturis šimtus eurų, plius keltas, plius nakvynė, plius jūsų laikas. Jei dirbate ir prarasite tris dienas, ar apsimoka? Aš dažnai sakau žmonėms, kad profesionalus baldų pervežimas į Londoną erdviais mikroautobusais atrodo kaip išlaidos, bet jūs sutaupote nervų. Kitas dalykas – jei pats važiuojate, vienas prie vairo pavargsite baisiai. Nežinau kaip jūs, bet aš po dešimties valandų vairavimo jau miegu ant ratų.

Ar galima vežti baldus kartu su augintiniu mikroautobuso krovininėje dalyje?

Čia aš truputį nukrypsiu, nes klientai klausia. Techniškai galima, bet aš nerekomenduočiau. Mikroautobusas erdvus, bet krovininėje zonoje nėra šviežio oro. Šuo ar katė ten praleistų kelias valandas be gaivaus kvėpavimo. O jei vežat priekyje, ant sėdynių – kiti baldai gali būti nepatogiai sukrauti. Mažai to, Anglijoje gyvūnų įvežimas reikalauja mikročipo, pasų. Vieną kartą šuo išsigando kelionės iki Londono ir... na, suprantat. Baldams tai nepatiko. Geriau augintiniui bilietą lėktuvu nupirkti, o ne krovinyje bandyti kišti.

Ar galima krovininėje erdvėje gabenti ir buitinę techniką kartu su baldais?

Taip, žinoma. Mikroautobuso erdvė leidžia kombinuoti krovinius. Tik būkite atsargūs su šaldytuvais – jie neturi važiuoti ant šono, nes kompresorius gali suplyšti. Ir televizoriai. Stikliniai ekranai baisiai bijo temperatūros pokyčių. Jei kieme minus dešimt, o viduje plius dvidešimt, ekranas gali suskilti net nuo nedidelio smūgio. Aš patarčiau buitine techniką suvynioti į antklodes arba specialias termo plėveles. O dar vienas dalykas – nekiškite mikrobangų krosnelės prie pat sofos kampo. Kelionėje jos trinasi ir audinys gali įsielektrinti. Nors gal čia jau per daug smulkmenų.

Kokie baldai ar daiktai netinka erdviems mikroautobusams vežti į Londoną?

Nei vieni netinka, jei telpa, bet yra niuansų. Antikvariniai aukšti veidrodžiai, kurių negalima pasukti, problematiški, nes durų angos ribotos. Erdvūs mikroautobusai turi aukštą stogą, bet ne duris. Labai sunkios metalinės konstrukcijos – jei sveria virš šimto penkiasdešimt kilogramų, reiks keltuvo arba krano paslaugų. Kitas dalykas – chemikalai. Baldų priežiūros priemonės, dažai, lakai gali būti pavojingi kroviniai. Vežti juos be specialaus pažymėjimo negalima. Tai paprastai nepasitaiko, bet pasitaiko su dailidės įrankiais, kurie yra su tepalais.

Ar tinka erdvūs mikroautobusai gabenant pianiną į Londone esantį butą?

Pianinas – tai ne šiaip baldas, o instrumentas su savo charakteriu.