Baldų pervežimas į Angliją: saugiai ir patogiai

Jei svarstote apie baldų pervežimą į Angliją, turbūt galvoje sukasi milijonas klausimų – nuo kainos iki to, ar sofa išgyvens kelionę per Europą. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti viena: visada yra niuansų, kuriuos žino tik tas, kas važinėja maršrutais Londonas–Vilnius ne pirmą sezoną. Šitame tekste bandysiu atsakyti taip, lyg sėdėtume su kava – be flomasterių, bet su reikalu.

Pradžia ir planavimas – ką svarbu žinoti iš pradžių

Kiek laiko prieš reikia užsakyti baldų pervežimą į Angliją?

Idealiausia dvi-tris savaites, bet realybėje dažnai gaunu skambutį likus dviem dienoms. Tada jau tenka derintis prie laisvų vietų. Ypač jei vežame į Londoną arba Birmingamą – ten maršrutai susipildo greitai. Kartais randu vietą savaitės bėgyje, bet negaliu pažadėti. Jei turite konkrečią datą, geriau nevilkti. (Bent jau aš taip darau, kai kam skambinate penktadienį.) Skubūs kroviniai visada kainuoja brangiau – čia kaip su lėktuvo bilietais.

Ar galiu pats supakuoti baldus, ar būtinai reikia jūsų žmonių?

Galite patys, bet tada atsakomybė kris ant jūsų pečių. Aš asmeniškai matau kasmet dvi-tris situacijas, kai klientas sako "oi, aš pats suvyniojau", o ant veidrodžio atsiranda įskilimas. Ne dėl mūsų kaltės – tiesiog per silpna kartono dėžė. Jei naudojate normalias medžiagas – antras kambarys. Šiaip mes siūlome bent dalinį pakavimą, nes panelės gali klibėti. Nors, jei tai tik kietos kėdės... tada tikrai galima ir savarankiškai. Tik nepataupykit ant burbulinės plėvelės.

Kaip sužinoti, ar visi mano baldai tilps į vieną mašiną?

Matote, čia reikia matuoti kubiniais metrais, bet žmonės dažnai galvoja tiesiog "nu mašina didelė, tilps". Ne, standartinis krovininis mikroautobusas turi 12–15 kubų. Jei turite tris spintas, sofą kampą, stalą ir dar krūvą dėžių – gali neužtekti. Aš paprastai prašau nuotraukų arba sąrašo. Kartais pats nesuprantu, kaip kažkas tilpo, o kartais atrodo mažai, o realiai – du vagonai. Būna įdomiai. Geriausiai atsiųskite sąrašą, tada pasakysim. Jei reiks – pasiūlysime didesnę mašiną.

Kainos – kodėl vienur 300, kitur 800

Kiek maždaug kainuoja pervežti sofą iš Kauno į Londoną?

Na, čia kaip su taksometru – priklauso nuo savaitės dienos. Rimtai, jei vežame bendru kroviniu, sofa Kaunas–Londonas gali kainuoti nuo 180 iki 280 eurų. Jei fūra tik jums vienam – greičiausiai 600 ir aukštyn. Aš mačiau įmones, kurios ima 120 už sofą, bet tada ji guli po keturiomis kriauklėmis. Ar norite to? Aš ne. Tad vidurkis – apie 220–250 eurų, jei normaliai supakuota ir pristatymas į pirmą aukštą. Į devintą aukštą be lifto – jau kita kalba.

Ar kaina skiriasi, jei veža tik į pirmą aukštą, o ne į devintą be lifto?

Žinoma, kad skiriasi. Liftas – mūsų draugas. Bet Anglijoje, ypač Londono East Ende, daug senų namų be lifto. Važiuojame į trečią aukštą su spinta – tai valanda darbo, du vyrukai, prakaitas. Kartą Bristolinėj vežėm komodą į penktą, o laiptai siauri kaip bažnyčios bokštelio laiptai. Praktiškai tenka mokėti papildomai 30–50 svarų už aukštus. Kai kurie vežėjai to nemini iš pradžių, o pamatę laiptus pakeičia veidą. Būna ir taip. Aš stengiuos iškart sakyti: jei virš trečio aukšto be lifto – bus antkainis. Nebandykite nuslėpti.

Kodėl vienai įmonei baldų pervežimas į Angliją kainuoja 300, o kitai 800 eurų?

Nes vieni dirba pigiai ant kokybės, kiti dirba brangiai ant... kartais irgi nekokybės. Šmaikščiai, bet taip yra. Pigios įmonės krauna po 10 užsakymų į vieną mašiną, važiuoja ilgai, renka iš visų kampelių. Brangios kartais siūlo fiksuotą datą, pilną draudimą, du pristatymo vyrukus. Aš pats dirbu vidutiniškai – nes manau, kad klientas turi gauti santykį. Bet prisiekiu, mačiau 800 eurų už du kvadratinius metrus krovinio – tai buvo ne pervežimas, o apiplėšimas. Dar vienas dalykas – ar turi ES ir JK licencijas, ar ne. Skirtos būna didelės.

Kelyje – ar saugu, ar sausa

Ar mano spinta nebus subraižyta, jei vešite su kitais kroviniais?

Stengiamės, kad ne. Naudojame antklodžių sluoksnius, diržus, medines pertvaras tarp skirtingų klientų daiktų. Bet eismas yra eismas – aš negaliu pažadu šimto procentų, kad per 2500 km niekas nepajudės. Realiai per dvidešimt metų gal tris kartus buvo nubrozdinimų, bet ne dėl blogo pakavimo – dėl to, kad kas nors blogai privažiavo kieme. Aš asmeniškai jaučiuosi atsakingas ir bandau izoliuoti kiekvieną krovinį. Bet jei kas nors sako "absoliutus 0% rizikos" – meluoja arba parduoda orą.

Ką daryti, jei lyja kruša ir baldai gali tempti drėgmę?

Mūsų mašinos – dengti furgonai, ne atviros priekabos. Jei kruša krinta atidarius duris kraunant – tada taip, galima drėgmės patekti. Bet kelionės metu lietus neprasiskverbia per skardą. Kartais problema – sandėlis, jei ten paliekama per naktį. Aš stengiuos vengti to scenoriaus. Svarbiausia, kad baldai būtų suvynioti į plėvelę, ne tik popierinę. Popierius ištįsta nuo drėgmės. Kai vežiau sekciją į Mančesterį per lietų – viskas buvo sausa, nes gerai vyniojom. Jei baldas jau drėgnas prieš pakrovimą – čia jūsų problema.

Ar reikia drausti baldus atskirai, jei jau moku už pervežimą?

Mūsų krovinys draustas bendrai, iki tam tikros sumos – dažniausiai iki 100 000 eurų ant mašinos. Bet jei jūsų baldai verti 30 000 eurų, tada verta pasidomėti atskiru draudimu arba įrašyti į CMR sutartį konkrečią sumą. Dauguma žmonių veža Ikea ir turgelio derinius – ten bendro draudimo pakanka. Aš pats dažnai pamirštu pasakyti klientams apie tai iš pradžių, bet vėliau prisimenu. Svarbiausia, kad supakuotumėte normaliai, nes draudimas nemokės už neprižiūrėtus daiktus. Lygiai taip kaip su automobilio KASKO – jei palikote atidarytus langus...

Popieriai po Brexit – viskas pasikeitė

Ar dabar, po Brexit, reikia kokių nors popierių baldams į Angliją?

Reikia. Nuo 2021-ųjų Anglija nebe ES, taigi reikia muitinės deklaracijos. Ne visiems daiktams, jei verčiant mūsų darbo kalba – reikia sąrašo su vertėmis. Aš dirbu su muitinės agentais, bet pats kartais pasimesdavau tuose koduose. Prekės kodas baldams – 9403... ar gal 9401... hm, agentai susitvarko. Svarbu turėti pakankamai aprašomąjį sąrašą lietuvių ir anglų kalba. Jei pervežate naudotus namų apyvokos daiktus asmeniniam naudojimui – procedūra lengvesnė nei komerciniams. Bet popieriai privalomi. Nepaslėpsite.

Ar galiu vežti naujus baldus, ar bus pridėta muito?

Jei nauji ir parduoti – taip, muitas gali grėsti. Jei nauji, bet pirkti jums dovanų ir naudojate asmeniniams tikslams – tada kitas reikalas. Muitiniai tikrina, ar tai ne slėpta komercija. Kartą klientas vežė penkis naujus komplektus – muitininkai Boste atidarė ir įvertino. Ten buvo verslininkas bandantis išvengti PVM. Asmeniniams susigrąžinimams – dokumentų mažiau. Bet jei sofa iš parduotuvės – gali tekti mokėti importo PVM ir muitą. Anglijos ribos asmeniniams – gali keistis, aš ne viską prisimenu tiksliai, agentai pataria.

Ką reiškia "T1" forma ir ar man tai aktualu?

T1 – tai tranzitinė procedūra. Dažniausiai aktualu, jei krovinys važiuoja per kelias šalis ir nebaigiam muitinti starte. Jei aš vežu iš Lietuvos pro Lenkiją, Vokietiją... oi, laukite, T1 ar T2... tiesą sakant, aš jau dvidešimt metų spaudau antspaudus, bet šituos skaičiukus galutinai žino tik muitinės agentūra. Jums aktualu tai, kad vairuotojas turi turėti T dokumentą važiuodamas. Jei ne – sustabdys Vokietijoje ar Olandijoje. Aš pasirūpinu, bet kartais klientai klausia, o aš atsakau "parošė agentai". Nevisada įsimenu visą grandinę, sori.

Londono realybė ir kiti kampeliai

Kaip yra su parkavimu Londone, kai reikia iškrauti sofą?

Košmaras. Absoliutus košmaras. Ypač Islington'e arba Camden Town. Aš ten mačiau vairuotojus paliktus ant dvigubų raudonų linijų, grįžtant – bauda 130 svarų. Būsimi klientai turi turėti leidimą arba rezervuoti vietą. Kartais aš pats žiūriu į tą situaciją ir galvoju – geriau vežti į Essex'o priemiesčius. Yra gudrybių: kai kurie vairuotojai krauna dvigubai greičiau, kol ateina inspektorius. Bet tai nelegalu. Geriausia – susitarti dėl krovinių aikštelės arba pasirinkti sekmadienį rytais, kai gatvės pasidaro tuščiosesnės. Rimtai, Londone parkavimas sudėtingesnis nei pats pervežimas.

Ar jūsų vyrai gali atvažiuoti ir paimti baldus tiesiai iš IKEA Wembley?

Gali. Mes kartais taip darome. Bet IKEA Wembley ne visada išduoda be jūsų asmens dokumento, kartais reikia raštiško sutikimo. Aš pats ten buvau gal tris kartus per savo karjerą, labiau mėgstu paštomatus arba privežimą iki sandėlio. Bet faktiškai – taip, galime. Tik reikia žinoti, kad IKEA ne visada supakuoja transportavimui į LT, jie supakuoja vartotojui namie. Kartais tenka perpakuoti vidury prekybos centro parkingo. Rimtai. Bet daroma.

Ką daryti, jei mano butas Barking'e, o mašinos negalima pastatyti prie pat durų?

Tada skaičiuojame atstumą. Jei iki lifto – 40 metrų, dar galima. Jei iki laiptinės per kiemą – 150 metrų, jau klausimas dėl papildomo asmens. Aš turėjau atvejį, kai klientas nupirko butą su tvora prie įėjimo, o furgonas – 45 metrus. Teko naudotis vežimėliais ir papildomu vyruku. Kaina pakilo 40 svarų. Šiaip Barking'e dar ne taip blogai, buvau ten kur ir blogiau. Svarbu pranešti iš anksto – jei žinosiu, kad reikės vilkt namo iki namo, pasiruošiu. Jei nežinosiu, vairuotojas paims tuos pačius 40 svarų, bet su ironišku žvilgsniu. Rimtai, praneškite.

Kai nutinka bėdos – tiesa, kurią reikia girdėti

Kas jei atsiranda įbrėžimas ant stalo, kurio nebuvo pakraunant?

Tada mes fiksuojame. Visada darome foto prieš pakrovimą. Jei pamatote pažeidimą iškrovimo metu – rašykite CMR atžymą. Be jos draudimas dažnai šoka šonu. Aš asmeniškai stengiuosi išspręsti vietoj, jei akivaizdi mūsų kaltė. Kartą buvo atvejis, kai stalviršis atsirado subraižytas, bet paskui paaiškėjo, kad klientas pats to nepastebėjo kraustydamas prieš du mėnesius. Sudėtinga. Aš sakau visada – darykite nuotraukas prieš. Ir ne tik jūs, aš irgi darysiu. Tada nereiks aiškintis, kas ką matė ar nematė.

Ar galima atšaukti pervežimą paskutinę minutę, jei pardavėjas apsigalvojo?

Galima, bet bus delsimo mokestis. Ypač jei mašina jau pakeliui. Aš turėjau situaciją, kai klientas atšaukė, kai aš buvau jau Krokuvėj. Tada skambutis iš kliento buvo, o mano sąskaita už kurą – tai jau mano sąskaita. Paprastai imame 30-50% avansą, ir atšaukus paskutinę minutę jis lieka. Nekenčiu to daryti, bet verslas yra verslas. Jei atšauksite savaitę prieš – grąžiname viską, dvi dienas prieš – pusę. Yra išimčių, kai suprantu situaciją, bet turiu mokėti vairuotojams už tuščius kilometrus. Tad galvojame drauge.

Ką reiškia, kai vairuotojas sako, kad "per daug kilogramų"?

Mašinos turi ribas. Mikroautobusas gali tempti 3,5 tonos bendros masės. Jei baldai sveria daugiau – nelegalu važiuoti. Būna, kad klientas sako "du krėslai ir komoda", o pasirodo – betoninis komodos padėklas, kažkas užmiršta paminėti. Kartą svarstyklės parodė 400 kg perteklių. Teko permušinėti į kitą mašiną – vėlavimas penkiom valandom. Vairuotojai kartais spėja akimis, kartais – svarstyklėmis. Jei mato, kad pakrovus mašina sėdi ant buferių, aišku – per daug. Geriau prisipažinkit ką turit sunkaus. Arba... na, aš ne visada paklausiu, aišku. Būna ir mano klaidų.

Patarimai, kuriuos duodu tik po 20 metų

Kokia didžiausia klaida, kurią lietuviai daro, kraustydamiesi į Angliją?

Veža viską, kas kyša. Aš mačiau vežamus penkis kėdžių komplektus iš „Maximos“ ir suplyšusiais sofakėmiais, kurių niekas Londone nenorės. Kaina paskui prasilenkia su sveiku protu – mokate 500 eurų už tai, kas verta 80. Antra klaida – neišmatavimai. Atveža spintą, o durys į laiptinę – 5 cm siauresnės. Tada arba pjauti baldą, arba palikti. Aš sakau: vertinkite, ar verta. Aš pats nešioju ne visus daiktus, bet žmonės kartais emociškai prisiriša prie nereikalingų daiktų. Anglijoje IKEA yra, žinokit.

Ar verta pirkti naujus baldus Lietuvoje ir vežti, ar pirkti vietoje Anglijoje?

Skaičiuokite. Pavyzdžiui, jei norite kokybiškų medinių baldų iš lietuvių gamintojo – verta. Nes Anglijoje analogas gali kainuoti dvigubai, o kokybė – MDP plokštė. Bet jei tai paprasta sofa arba spinta – tikrai neverta. Ten IKEA, DFS, Argos. Dar vienas dalykas – garantija. Lietuvoje pirkta garantija Anglijoje gali neturėti garantinio. Aš vežau daug lietuviškų virtuvių į Londeno lietuvių bendruomenes – ten aišku, specifinis skonis. Šiaip, jei emigruojat ilgam – pirkit ten, kur gyvensit. Jei tik sezonui – ligoniškai vežti baldus nereikia. Čia mano nuomonė, bet gali būti ir kitokių.

Kodėl sakote, kad nereikia vežti skalbimo mašinos?

Dėl įtampos ir santechnikos standartų. Anglija – 230V, bet jungtys kitokios. Ne adapterio reikalas, o pajungimas. Be to, skalbimo mašinos yra vieni sunkiausių daiktų. 60-80 kg ne pakavuoto tuščia. Aš buvau jau nebe pirmą kartą, kai klientas sako "užmiršau, kad reikia angliško pajungimo". Tada stovi vidury kambario kaip paminklas. Anglijoje skalbykles suradau iš akcijų po 200-250 svarų. Vežimas kainuos 150 eurų. Nežinau, ar aš čia ką nors seku... atrodo nepraktiška. Išskyrus atvejus, kai tai gera Miele, kurios nesusiskiriat. Tada gal.

Apie blogas įmones – atvirai

Kaip atpažinti, kad vežėjas tikriausiai paliks mane ant ledo?

Jei telefonu žada viską per penkias minutes, kaina per žema, o sutarties nesiunčia – bėkite. Antras požymis – nėra fizinio adreso, tik Facebook puslapis su nuotraukomis iš Google. Trečias – prašo 100% apmokėjimo iš anksto į asmeninę sąskaitą. Aš pažįstu šitoje rinkoje porą sukčių, kurie renka pinigus ir dingsta. Buvę klientai tada skambina man iš Luton oro uosto. Svarbiausia – patikrinkite, ar turi jie operatoriaus licenciją. JK pusėje – tai rimtas reikalas. Lietuvoje – patikrinkite įmonės kodą. Jei vengia atsakyti į tiesioginius klausimus – jie kažką slėpia.

Ar jūs pats vairuojate ir vežate, ar viską perleidžiate kitiems?

Dabar jau rečiau vairuoju, keliai pavargdina. Turiu du nuolatinius vairuotojus, kartais samdau trečius, kai yra piko sezonas. Aš pats konsultuoju, planuoju maršrutus ir kartais važiuoju, jei ypač jautrus krovinys. Kai kurie klientai pyksta, kad negalės su manimi asmeniškai susitikti pakeliui, bet tos jau darbo realybės brutalumas – negaliu būti dviejų vietų. Tiesą sakant, aš jaučiu didesnę atsakomybę, kai vairuoja kiti, nes žinau, ką reiškia vairuoti 12 valandų. Kartais patikrinu mašinas nepasikvietęs vairuotojų – kad viskas tvarkoj. Viskas po kontrole.

Kodėl kai kurie vežėjai nekelia telefono ir rašo tik naktį?

Nes dirba tris darbus arba yra vienvaldžiai dispečeriai/vairuotojai. Aš stengiuos atsakyti iki vakaro devynių, bet būna dienų, kai tiesiog negaliu – esu pasienyje arba kraunu. Tie, kurie rašo tik 2 valandą nakties... na, gal jie tuo vežimu užsiima kaip pašaliniu darbu, o dieną dirba fabrike. Aš nesakau, kad tai blogai, bet jei įmonė egzistuoja tik 22:00–24:00 laiko tarpe – tai keista. Rimtas vežėjas turi turėti bent jau elektroninį paštą, kurį tikrina ryte. Naktiniai siuntinėjimai mane asmeniškai labai nervina. Nors kartais ir pats parašau vėlai, kai baigiu krovinį.

Dalys, kurios juda – faktai apie paruošimą

Ar visada reikia išrinkinėti lentynas iš sekcijos prieš pervežimą į Angliją?

Gerai būtų. Aš mačiau, kaip stiklinės durys iššoka, nes lentyna liko viduje, svyravo, ir stiklas trūko. Kartais žmonės man sako "ten niekas nekruta", bet jei yra 2500 km – kruta. Nebūtina visiškai ardyti, bet stumdomos dalys, stiklas, veidrodžiai – tai turi būti išimta arba fiksuota juosta. Vienas vyrukas vežė didžiulę kampę, nieko neišardė. Atvykus – vidus atrodė kaip po žemės drebėjimo. Aš asmeniškai padedu išrinkti, jei laiko yra. Bet jei vairuotojas skuba, o jūs dar ieškote atsuktuvo – bus problemų. Pasiruoškite iš vakaro.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje nespės parsidaryti, kai atvažiuosite?

Tada mes stovime. Ir stovimas kainuoja. Paprastai duodame pusvalandį nemokamai iškrovimui. Jei ten nėra kam atidaryt durų – skambiname, laukiame, jei per valandą niekas nesirodo – fiksuojame parkingo baudas (jei Londone) ir laiko mokestį. Kartais žmonės pamiršta perspėti kambario draugus. Buvęs klientas Londone – mes atvažiavome, o jis išvykęs į Edinburgą. Teko derėtis su kaimynais, atrodėm keistai prie durų. Rimtai, anglai labai nepatinka, jei svetimi žmonės kilioja daiktus be šeimininko. Surašykite tikslų laiką ir patikrinkite.

Išvada

Baldų pervežimas į Angliją: saugiai ir patogiai – taip, tai įmanoma, bet reikalauja žmogiško pasiruošimo ir teisingo vežėjo pasirinkimo. Per dvidešimt metų išmokau, kad pigiausias variantas retai būna ramiausias. Nepatogūs klausimai ir atvirumas iškart sutaupo nervų. Jei ką – skambinkite, nors ir naktį (na, geriau dieną). Sėkmės kraustantis, o svarbiausia – vyniokite daiktus, ir viskas bus gerai. Hm, o gal plėvės-kite? Nesvarbu, supratot.