Asmeninių daiktų vežimas į Angliją mikroautobusais – ar čia taip jau ir patogu?

Dvidesimt ketveri metai krovinių pervežimų versle – atrodo, lyg vakar pradėjęs vežioti lagaminus į Londoną su seno „Transit” bagažine. Dabar žmonės klausia: ar asmeninių daiktų vežimas į Angliją mikroautobusais tikrai toks patogus, kaip visi šaukia? Na, taip, dažnai tai geriausias būdas. Ypač kai reikia iš Vilniaus, Kauno ar Rygos nusivežti ne tik dėžes, bet ir tą mylimą lentyną, kurią mama padovanojo. Mikroautobusas prisiveža iki pat durų, pakrauna, nuneša iki kito buto Anglijoje. Nereikia sandėlių, jokių perkasymų. Bet... ne visada saulėta. Kartais pasitaiko uždelstų reisų ir netikėtų mokesčių. Šiandien atsakysiu į visus klausimus, kuriuos man kas savaitę užduoda klientai – kaip draugui prie alaus, be to pasakojimo apie „turinį, kurį skaitote”.

Pradžiai – kas iš viso tai per paslauga

Kuo skiriasi mikroautobusas nuo didelio furgono vežant daiktus į Londoną?

Didelis furgonas skirtas, kai vežate visą trijų kambarių butą su šaldytuvu. Mikroautobusas – kai daiktų mažiau, gal vieno ar dviejų kambarių. Mes vadiname tai „durų iki durų” paslauga. Mašina prisiveža iki jūsų laiptinės, nusimeta daiktus Londone tiesiai į butą. Furgonas kartais negali įvažiuoti į senamiesčio gatveles, o mikroautobusas – prašvilpsta pro vartelius. Be to, jei krovinys mažesnis, nereikia mokėti už tuščią vietą. Kuro sąnaudos mažesnės, o jūs gaunate asmeninį aptarnavimą, ne fabrikinį pervežimą. Sakau visiems: mikroautobusas – tai taksi jūsų sofai.

Ar tiesa, kad pervežimas mikroautobusu į Angliją yra pigiausias variantas?

Žinote, pigiausias būdas – tai draugas, kuris važiuoja su savo automobiliu ir turi vietos bagažinėje. Bet jei draugo nėra? Tada mikroautobusas dažnai išeina geriau nei siuntimas per krovininius sandėlius. Nes ten jūsų dėžes krauna tris kartus – iš namų į sandėlį, iš sandėlio į furgoną, o paskui vėl atplėšia. Mikroautobusas paima vieną kartą, atveža vieną kartą. Kartais kaina panaši, bet sutaupote nervų. O nervai, ypač kai kraustaisi pirmą kartą į Londoną, kainuoja brangiau nei benzas. Tai taip, ekonomiškai labai protingas sprendimas.

Kiek laiko užtrunka surinkti daiktus nuo durų Vilniuje ir nuvežti iki Birmingemo?

Pati važiavimo dalis – apie 25–28 valandas priklausomai nuo eilių Kalė uoste. Bet mes ne tik važiuojame – krauname ir iškrauname. Jei Vilniuje reikia nulipti į penktą aukštą be lifto, tas surinkimas užtrunka valandą. Iš viso nuo pirmo skambučio iki Birmingemo daiktai gali atsidurti per 3–5 dienas. Aš prisimenu klientą iš Antakalnio – mes jo daiktus rinkome tris valandas, nes tiek daug knygų turėjo. Anglai tokių bibliotekų nebeskaito, bet lietuviai gabena jas kaip relikvijas. Planuokite daugiau laiko nei manote, kad jums reikia.

Ar mano daiktai bus vieninteliai mašinoje, ar vešite dar kažkieno daiktus?

Čia jau dalykas apie reiso tipą. Yra užsakomasis reisas – tuomet visą mikroautobusą užimate vieni ir mokate už visą. Bet yra ir dalinis krovimas. Tuomet surenkame kelis užsakymus iš skirtingų klientų, važiuojančių panašiu maršrutu. Jūsų daiktai pažymėti, apkraunami taip, kad nesusimaišytų. Aš mėgstu užsakomuosius, tačiau suprantu, kad ne visi gali mokėti už tuščias vietas. Svarbu paklausti prieš užsakant – kai kurie vežėjai to nepasako, o paskui žmonės nustemba, atvėrę duris ir radę šalia svetimą dviratį.

Koks mikroautobuso bagažo skyriaus dydis realiai – ar ten telpa mano visas butas?

Standartinis mikroautobusas paima apie 8–10 europinių padėklų vietos. Realiai telpa sofa, šaldytuvas, dvi spintos, dviratis ir dar dvidešimt dėžių. Bet jei turite tą didžiulę kampinę sofą iš „IKEA”, kurią sunkiai prisukote prie sienos, gali nepasisekti. Kartais tenka palikti kokią lentyną, jei klientas telefonu sako „mažai daiktų”, o paskui pasirodo, kad daiktų daugiausiai. Pasitarkime konkrečiai – atsiųskite nuotraukas. Žodžiai „nedaug” skirtingiems žmonėms skamba skirtingai. Aš jau nebesistebiu, ką pasiūlo pasižiūrėti nuotraukomis.

Kainos, užsakymai ir ta nemaloni dalis apie žioplus vežėjus

Kiek dabar realiai kainuoja asmeninių daiktų pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Norėčiau pasakyti tikslią sumą, bet tai kaip klausti – kiek kainuoja automobilis. Kas lemia galutinę sumą? Daiktų kiekis, iš kur vežame ir kur pristatome. Jeigu tai Vilnius–Londonas su keturiais kubiniais metrais daiktų, kaina svyruoja nuo trijų iki šešių šimtų eurų. Gegužę ir rugsėjį kainos visada šokteli, nes studentai kraustosi. Užsakomasis reisas brangesnis. Trumpai – skambinkite, papasakokite ką turite, mes paskaičiuosime. Nebenrašinėkite tik dėl smalsumo, prašau, nes laiko nėra, o aš tikrai noriu padėti tikriems klientams.

Ar yra koks nors metas, kai kainos šoka į viršų kaip pašėlę?

Taip, yra du pragariški mėnesiai – rugpjūtis ir rugsėjis. Tada visi studentai keliauja, nuomos sutartys baigiasi, ir visi vienu metu nori į Angliją. Mes dirbame po dvidešimt valandų, o mikroautobusai lekia kaip karavanas. Gegužė irgi karšta, nes prasideda statybų sezonas. Ir dar prieš Kalėdas. Tada ne tik brangiau, bet ir sunkiau rasti laisvą datą. Jei galite planuoti – rinkitės lapkritį ar vasario antrą pusę. Tada vežėjai net alų geria ramiau ir duoda geresnes kainas. Aš pats vasarį dažnai sakau klientams: jūs laimėjote loteriją su laiku.

Ar reikia mokėti visus pinigus iš anksto, ar galima dalimis?

Paprastai mes imame trisdešimt procentų avansą, kad užfiksuotume datą, o likutį – kai daiktai pakrauti ir išvažiuojame. Būna, kad klientai prašo mokėti tik gavus daiktus Londone – tai įmanoma, bet tik jei esate senas pažįstamas. Neatiduokite visų pinigų prieš nepamatę vežėjo. Buvę atvejai, kai žmonės sumoka šimtą procentų į kažkokią įmonę, o šie nekelia ragelio tris savaites. Apskritai avansas yra normalu, bet viskas iš anksto? Tik jei pažįstate vairuotoją ne pirmus metus ir žinote, kur jo namai stovi.

Ką daryti, jei vairuotojas paprašo primokėti prie vartų, nes „neužsideda” kuro kainos?

Sakau kaip žmogus, matęs visokių gudruolių – niekur nemokėkite papildomai, jei to nebuvo sutarta. Sutartyje turi būti aiški suma. Kartais neoficialūs vežėjai bando sakyti, kad „kuras pabrango” arba „kelto bilietas brangesnis”. Mes dažniausiai išvykstame pirmadieniais (nors šį mėnesį dažniausiai antradieniais, nes pirmadieniais laivai per brangūs), ir kaina nekinta. Jei kas nors prašo primokėti prie vartų – grasinkite iškrauti daiktus ir pasiimkite atgal. Paprasta. Tokiems vežėjams nereikia mokėti nė cento viršaus. O jei labai primygtinai prašo – įrašykite pokalbį.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo tų, kurie pasiima daiktus ir dingsta?

Žiūrėkite į licencijas – tarptautiniams pervežimams reikia CEMT leidimų arba ES vežėjo licencijos. Paklauskite, kur jų biuras – jei tik „pas draugą garaže”, tai jau signalas. Normali įmonė duoda sutartį, o ne tik žodį per Messengerį. Yra baisių istorijų, kai žmonės patiki daiktams iš skelbimo, o vežėjas pakrauna daiktus, nuveža į sandėlį Oksforde (aš pats ten nebuvęs, bet klientai pasakojo) ir dingsta savaitėms. Jei kaina gerokai mažesnė nei rinkos vidurkis – kažkas ne taip. Pigiau būna tik tada, kai mokama juoda algą ir nėra jokio draudimo. Būkite budrūs.

Pakavimas, draudimai ir kodėl kartais viskas eina šuniui ant uodegos

Ar vežėjas padės supakuoti, ar tai mano problema?

Mes nebūtinai esame pakavimo kompanija, bet visada turime savo sandėlyje porą kartonų ir lipnios juostos. Jei reikia, vairuotojas padės sudėti daiktus į mašiną racionaliai – juk mato, kaip kas tilps. Bet žinokite: jei lagaminas neapsiųstas, o drabužiai byra kaip iš maišo, mes negalim už tai atsakyti. Geriausia supakuoti iš vakaro. Prisimenu poniutę Kaune, kuri pakavo lagaminus tuo metu, kai mes jau laukėme kieme. Užtrukom valandą. Bent jau indus ji įdėjo į rankšluosčius – tai buvo protingas ėjimas, kurį pamenu iki šiol.

Ar mano daiktai apdrausti, jei mums lūžta ratas kelyje prie Kalė ir viskas apdaužoma?

Būtent taip nutiko prieš dvejus metus važiuojant link Folkestone. Staiga – bum! – ir ratas pareiškė nebedirbąs. Mašina pakryptavo, keli daiktai slinko į šoną. Laimei, vežėme tik lagaminus, bet sofos kampas krisdamas įsigramzdino į dėžę su lėkštėmis. Draudimas buvo, tačiau klientas pats blogai supakavo indus – dėžėje nebuvo putų. Draudimas padengė sofos apdaužymą, bet indams – ne. Todėl sakau visada: naudokite burbulinę plėvelę. Ratai lūžta retsykiais, bet stiklai dūžta dažnai, jei nekreipiate dėmesio į pakavimą. Gyvenimas kelyje nuspėjamas tik tiek, kiek kitą posūkį.

Ką daryti, jei išsikrausčius paaiškėja, kad lagaminas subraižytas – bet aš pats jį blogai supakavau?

Turiu būti atviras – jei daiktas buvo supakuotas ne taip, kaip rekomenduojama, ir subraižytas dėl to, mes negalėsime prisiimti visos atsakomybės. Bet jei aiškiai matyti, kad subraižymas atsirado dėl to, kaip daiktai buvo sukrauti mašinoje – tada taisome arba kompensuojame. Yra buvę, kad žmogus įdeda veidrodį tiesiog į lagaminą be apsaugų, o paskui pyksta ant mūsų. Mes ne fėjos, galim tik atidžiai krauti. Turime CMR draudimą, bet jis nepadengia jūsų pačių neatsargumo. Atsiprašau, jei skamba griežtai, bet taip yra nuo tada, kai pradėjau dirbti.

Ar tikrai reikia dvigubų kartonų, ar galiu daiktus sukišti į šiukšlių maišus?

Šiukšlių maišai – tai blogiausia, ką galite padaryti. Jie plyšta, juose niekas nesilaiko, o vairuotojui nepatogu krauti, nes maišai slysta kaip muilas. Dvigubi kartonai brangūs, bet irgi ne visada būtina. Užtenka tvirtų pervežimo dėžių su rankenomis. Indams – burbulinė plėvelė. Aš pats į Angliją prieš daug metų vežiau savo daiktus (tada dar pats vairavau) ir naudojau bananų dėžes iš parduotuvės – veikė kaip amortizatorius. Dabar jau nerekomenduočiau to klientams. Per daug triukšmo dėl to prisimenu. Kartonas su etikete atrodo profesionaliau ir jūs daiktus atpažinsite greičiau.

Ką daryti, jei baldai netelpa į mikroautobusą, nors telefone sakėte, kad tilps?

Tai nutinka dažniau, nei norėčiau prisipažinti. Žmogus telefonu sako „maža spintelė”, o realybėje ji kaip iš katedros. Kartais aš pats suklystu įvertinęs, ypač kai klientas pateikia apytikslį matmenį. Jei daiktai netelpa, o turime dar kitus užsakymus – tenka palikti daiktus ir vežti vėliau, arba užsakyti didesnę mašiną. Abiem atvejais tai kainuoja papildomai. Maldauju – atsiųskite nuotraukas su liniuote šalia. Nepasitikėkite atmintimi. Vieną kartą dėl to turėjau palikti sofą Kauno senamiestyje – klientas paskui pats vežė ją pas draugą su priekaba. Gėda buvo mums abiem.

Dokumentai, muitai ir breksito paliktavos

Ar dabar, po breksito, reikia kažkokių popierių asmeniniams daiktams?

Štai čia prisipažinsiu – dėl naujausių muitinės taisyklių po 2024 pakeitimų nesu šimtu procentų tikras, nes keičiasi jos kaip kojinės. Žinau, kad naudoti asmeniniai daiktai turi teisę į lengvatą persikraustant. Mūsų agentai Anglijoje tvarko popierius, nes aš pats vairuodamas formų nepildau. Bet jums patarimas: pasirūpinkite būsto nuomos sutartimi ar darbo sutartimi. Kitaip muitininkai gali paklausti, ar neprekiaujate baldais. Geriau turėti perteklių popierių nei stovėti ir bandyti aiškintis be anglų kalbos.

Ar galiu vežtis maisto produktus – tarkim, rūkytą dešrą tėvui iš Lietuvos?

Ne. Nevežkite. Aš myliu lietuvišką dešrą tiek pat, kiek ir jūs, bet britų muitininkai jos nemėgsta. Po breksito įvežti mėsos gaminius be specialaus veterinarinio pažymėjimo draudžiama. Kartą klientas įkišo šaldytų kotletų į dėžę su knygomis – muitininkai viską iškratė. Jis dar pykosi ant mūsų, nors perspėjome. Duoną, sausainius, makaronus – galite. Bet mėsa, pienas, kiaušiniai – ne. Baudos gali būti nemalonios. Ir ta dešra suges kelyje. Palikite tėvui namie, atsiųsite vėliau per pažįstamus. Neimkite rizikos dėl dešros, net jei ji skani.

Ar muitininkai tikrina kiekvieną dėžę, ar tik atidaro duris ir pasižiūri?

Paprastai jie daro rodinį patikrinimą – atidaro, pasiklauso, ar neskleidžia keistų garsų, ir paleidžia. Bet jei važiuojate pirmą kartą be sąrašo, arba jei mikroautobuse tvinsta kanapių kvapas (taip, tokie atvejai pasitaiko), tikrina viską. Aš turėjęs, kad atidarė tris dėžes iš dvidešimt. Kartais prašo parodyti spintą. Svarbu turėti daiktų sąrašą anglų kalba – net neformalų, surašytą ant lapo. Tada jie mato, kad jūs rimtas žmogus, o ne kontrabandininkas. O ir jie patys tinginiai, nenori kraustyti jūsų kastuvų be rimtos priežasties.

Ar galiu vežtis augintinį kartu su daiktai, ar jam reikia atskiro dokumento?

Augintinis ne daiktas, nors kartais mano žmona sakytų kitaip dėl katės. Šunys ir katės turi turėti pasą, skiepus, ypač pasiutligės. Pervežėjas dažnai leidžia gyvūną vežtis salone, jei kelionė trumpesnė, bet ne visi. Mikroautobusuose vietos mažiau nei furgonuose, todėl didelis šuo gali būti problema. Pasakykite iš anksto – ne visi vairuotojai sutinka dėl alergijos. Aš pats be problemų vežioju gyvūnus, bet jie turi atitikti taisykles. Be to, Anglijai reikia, kad veterinarai peržiūrėtų dokumentus prieš įvažiuojant per kanalą. Gyvūnas turi būti čipuotas, tai svarbiausia.

Ar mano senelės porcelianas apmokestinamas kaip koks nors importas?

Ne, jūsų senelės lėkštės nėra importas, jei tai naudoti namų daiktai ir jūs persikraustote gyventi. Taikoma vadinamoji persikraustymo į kitą šalį lengvata. Reikia įrodyti, kad daiktai naudoti. Jei porcelianas supakuotas į seną laikraštį ir dėžę, viskas aišku. Jei kiekviena lėkštė dėžutėje su etikete – jau atrodo kaip prekyba. Muitininkai nėra kvaili, jie mato. Esu matęs, kaip klientas bandė vežti dvidešimt naujų dulkių siurblių „asmeniniam naudojimui” – tada jau nebejuokinga ir reikėjo mokėti. Senelės servizas tikrai nekainuos jums papildomai, nebanderiuokite nervų.

Kas vyksta kelyje ir paskutiniai patarimai iš 24 metų patirties

Kokiais maršrutais važiuojate – per eurotunelį ar keltu?

Dažniausiai keltu per Kalė–Doverį, nes eurotunelis brangesnis krovininiam transportui, o mikroautobusai dažnai registruojami kaip komercinis. Nuo Vilniaus varome per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją. Kelionė apie 2200 kilometrų. Kartais, jei oras blogas jūroje, tenka laukti valandas uoste. Aš mėgstu ankstyvus ryto keltus – kava uoste nebloga, nors kainuoja kaip restorane. Vairuotojai keičiasi kas aštuonias valandas, jei reisas ilgas. Nors vienas kolega Tadas važiuoja ir vienas, bet tai jau jo rizika. Maršrutas stabilus, patikrintas per du dešimtmečius kelionių.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju ir stebėti, kaip mano daiktai keliauja?

Jei kompanija leidžia – kodėl gi ne? Ypač jei mikroautobusas užsakomasis, jūs tarsi pirkėjas taksi. Bet žinokite – sėdėsite keturiolika valandų su nepažįstamuoju. Jei jis rūko, o jūs ne, bus nepatiogu. Be to, salone viena vieta užimta jūsų krepšiu. Karšta, ilga kelionė. Aš patarčiau skristi lėktuvu ir sutikti daiktus Londone. Pigiau, greičiau, sveikiau jūsų nervams. Bet buvo klientų, kurie važiavo su mumis ir tapo beveik draugais. Vienas net pakvietė vairuotoją alaus – graži istorija, kurią tas vairuotojas pasakoja jau trejus metus kiekvienam keleiviui.

Kiek dienų prieš reikia skambinti, jei noriu pervežimo kitą savaitę?

Idealu – dvi savaitės. Tada galime suplanuoti maršrutą ir pažiūrėti, ar turime užsakymą tuo metu. Bet suprantu, kad gyvenime būna taip, kad pirmadienį sužinote, kad antradienį turite išsikraustyti. Tada skambinkite iš karto – kartais turime laisvų mikroautobusų dėl atšaukimo. Jei skambinsite penktadienį dėl šeštadienio – didelė tikimybė, kad niekas nespės. Išskyrus atvejus, kai turime tuščią grįžtamąjį reisą. Tada net ir per dieną sutvarkome. Bet nepasitikėkite tuo kaip taisykle. Planuokite anksčiau, jūsų daiktai nėra pašto ženklas, kurį reikia tik užmesti.

Kodėl vieni vežėjai vengia vežti elektroniką – ar taip blogai su tomis dėžėmis?

Televizoriai, kompiuteriai, monitoriai – jie baugina vežėjus ne be reikalo. Jei prietaisas neveikia po kelionės, o nėra originalios pakuotės, įrodyti, kad jis sugedo dėl važiavimo, o ne senatvės – labai sudėtinga. Drėgmė kelyje ir temperatūros pokyčiai irgi kenkia. Aš vežu elektroniką, bet tik jei klientas pasirašo, kad prisiima riziką, arba jei daiktas supakuotas kaip gamykloje. Kartą vežiau iMacą – klientas buvo padėjęs jį ant sėdynės, apvyniojęs antklode. Atvežėme sveiką. Bet tai laimės dalykas. Geriau siųskite elektroniką atskirai draustu paštu – ramiau bus jums ir vairuotojui.

Ar mikroautobusas patogiau nei siųsti daiktus kroviniu reisu ar paštu?

Jei daiktų nedaug, bet reikia tikslaus pristatymo, mikroautobusas asmeninių daiktų vežimui į Angliją yra antras pagal patogumą dalykas po asmeninio automobilio. Jums nereikia varyti daiktų į terminalą, vėl jų ieškoti. Mikroautobusas pristato laiku, tiesiogiai. Paštas gali užtrukti savaites, o baldai atsidurs skirstymo centre, kur juos meta kaip senas šluotas. Krovininis furgonas pigiau dideliems kroviniams, bet sąlygos ne tokios humaniškos. O mikroautobusas – tai balansas tarp kainos, greičio ir to, kad daiktus apglėbs gyvas žmogus, o ne kranas be nuotaikų.

Dviejų dešimčių metų keliai parodė, kad asmeninių daiktų vežimas į Angliją mikroautobusais išties patogus, kai viską darote atsakingai – rinkitės vežėją ne pagal kainą, o pagal apčiuopiamą patirtį, pakuokite daiktus tinkamai ir nepamirškite, kad mikroautobusas turi savo ribas. Su gera komanda jūsų daiktai pasieks naująjį namą sveiki. O jei kils klausimų – rašykite, skambinkite, kartais net vakare atsakau, nes laiko juostos skirtingos. Sėkmingo persikraustymo.