Asmeninių daiktų gabenimas mikroautobusu Anglijon: ką reikia žinoti persikraustančiajam

Žinai, prieš penkiolika metų pirmą kartą pakrausdavau daiktus į krovinį mikroautobusą ir leisdavau į Londoną. Galvodavau – kas čia per sudėtingybė, užmeti daiktus, vairuoji, atidarai duris Anglijoj. Realybė kitokia. Greičiau nuskrisi lėktuvu už pusveltkio nei sutalpinsi keturių kambarių butą į standartinę mašiną be baisaus galvoskausimo. Asmeninių daiktų gabenimas mikroautobusu Anglijon šiandien visiškai pasikeitęs – ypač po Brexit'o. Dabar dokumentų kalnas, muitinės patikros, o kainos – kitos nei 2015-aisiais. Jei planuoji kraustytis ar vežti rankdarbius pas gimines į Birmingemą, čia surasi atsakymus, kurių paprastai niekas nesako.

Kainų reikalai

Kiek maždaug kainuoja asmeninių daiktų gabenimas mikroautobusu Anglijon?

Ats: Standartinė kaina svyruoja nuo septynių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų, priklausomai nuo kur vežami daiktai ir kur pristatomi. Jei kraunasi iš Vilniaus į Londoną, bus brangiau nei iš Kauno į Mančesterį – atstumas toks pats, bet Londonas... ten vairuotojai praranda valandas spūstyse. Kartais mokėsi papildomai už keltą, nes ne visi nori važiuoti per Prancūziją. Žodžiu, skaičiuok aštuorius šimtus kaip minimumą, jei neveši pianino. Jei veši – tada jau kita kalba.

Ar galiu pats susikrauti daiktus ir tik išsikviesti vežėją su mikroautobusu?

Ats: Gali, bet pamenu vieną vaikiną iš Klaipėdos – susikrovė pats, prisipirko pigiausių dėžių iš parduotuvės, ir pusė jų subyrėjo jau pakeliui iki Vokietijos. Vairuotojas rado jo daiktus sumestus kaip šiukšles po visą krovininę dalį. Jei renkiesi tik transportą be krovėjų, pats atsakingas už pakavimą. Kai kurios įmonės apskritai atsisakys vežti netinkamai supakuotus daiktus. Aš mėgstu padėti, bet jei matau, kad tu drabužius sukiši į maišelius nuo bulvių – perspėsiu, kad kelias tolimas. Nenusikrimtk, tiesiog taip jau būna.

Kodėl vieni pervežėjai prašo pusantro tūkstančio, o kiti vos penkis šimtus?

Ats: Čia tas pats kaip rinktumeis tarp naujo BMW ir dešimtmetės mašinos su beišsukinėjančiu ratu. Brangūs vežėjai turi CMR draudimą, mokamus vairuotojus, o ne pagalbininkus iš gatvės. Pigūs kartais neturi licencijų. Vieną kartą mačiau tokią įmonę – kaina žemo lygio, bet kai mikroautobusas stringa pasienyje tris dienas, klientas pats sau kirto galvą. Pigiau ne visada reiškia blogiau, bet turi klausti, ar turi EU vežėjo licenciją. Jei vaikšto aplink ir vengia atsakyti – bėk.

Ar privalomas draudimas daiktams ir ar jis tikrai apmoka viską?

Ats: Standartinis CMR draudimas yra, bet jis dažnai nekompensuoja netinkamai supakuotų daiktų. Vieną kartą vežėme porcelianinę lempą – dėžėje be burbulinės plėvelės. Sudužo. Draudimas atsisakė mokėti, nes pats pakavau. Dabar jau žinau geriau (arba kai kurie vežėjai tiesiog nepasiūlo pilno draudimo). Gali rinktis papildomą – brangiau, bet ramiau. Tik nepamiršk – pats turi įrodyti vertę. Nuotraukos prieš pakrovimą padeda. Nespėsi nufotografuoti – blogai.

Ar mokėjimas dalimis – prieš pasikrovimą ir atvykus – yra normalus?

Ats: Taip, daugelis normalių vežėjų prašo keturiasdešimt procentų išankstinio, likusius atvykus. Bet buvęs atvejis, kai klientas atsisakė mokėti antrą dalį, nes mikroautobusas vėlavo penkiomis valandomis dėl spūsties ties Dunkerque. Vairuotojas sėdėjo be pinigų. Dabar dedame sutartyje punktą – vėlavimai dėl kelio sąlygų neatleidžia nuo mokėjimo. Sutartis svarbi. Jei vežėjas vengia popieriaus – tai jau raudona vėliava. Tokių rinkoje apstu, deja.

Popieriai, muitinė ir Brexit

Koks dabar muitinis procesas gabenant daiktus iš Lietuvos į Angliją?

Ats: Po Brexit'o viskas apsunkėjo. Jeigu anksčiau pravažiuodavai kaip per sviestą, dabar turi pateikti atsakomybės deklaraciją, daiktų sąrašą su vertėmis. Kartais muitininkai tik akies kampu pažiūri, kartais atidarinėja kiekvieną dėžę. Aš asmeniškai ne visada žinau, kuris pareigūnas bus kabinėjimosi nuotaikoje – tai priklauso nuo dienos ir nuo to, ar jie turi tikslinį patikrinimą. Sąrašas turi būti anglų kalba, aiškus. Nerašyk tiesiog "rubai 2 dėžės", nes gali paprašyt išpakuoti. Ir taip, elektroniniai deklaravimai dabar privalomi.

Ar man reikia ko nors pildyti jei daiktai tik mano asmeniniai ir seni?

Ats: Reikia. Muitinei nerūpi, ar ta sofa yra penkerių metų senumo ar dvidešimt penkerių. Jiems rūpi, ar neveši prekybai skirtų daiktų. Dėl to rašome "personal effects" deklaraciją. Jei gabeni naują daiktą, pakuotėje – gali prisikabinti dėl importo mokesčių. Senus daiktus atpažįsta pagal išvaizdą. Kartais net patikrina markes. Turi būti naudoti mažiausiai šešis mėnesius. Ar tiksliai šešis? Man rodos, taip, nors kai kurie šaltiniai sako kitaip. Geriau turėti sąskaitas ar nuotraukas.

Ką daryti jei muitininkai sako kad negaliu įsivežti tam tikrų daiktų?

Ats: Priklauso nuo daikto. Jei tai dekoratyvinė kriauklė pripildyta dirvožemio – atsiimk, kad Anglijos fitosanitarinė tarnyba nepakęs augalinės kilmės medžiagų. Vieną kartą paėmė vaško vinėles su žolelėmis. Nieko nepadarysi – arba atiduodi vietoje, arba grįžti atgalios. Jei tai alkoholis virš leistinos normos – muitą sumokėsi arba konfiskuos. Geriausia taisyklė: jei abejoji – nevešk. Ypač maisto produktus. Mėsos gaminius anglai išvis atima be kalbų. Tai tiesiog taip veikia jau keli metai.

Ar elektronika ar dviratis turi būti deklaruojamas atskirai?

Ats: Nebent tai visiškai naujas, pakuotėje dviratis. Tada muitinė gali palaikyti prekybine siunta. Jei senas, su pabraižytais vairais – rašai sąraše "bicycle x 1, used" ir pamiršti. Kompiuteriai, televizoriai taip pat – jei naudoti, tiesiog dalis asmeninių daiktų. Tik venk vežti kelis vienodus daiktus. Trys nauji Roomba siurbliai atrodo įtartinai. Vienas naudotas – viskas gerai. Du nauji – jau gali paklausti kodėl. Muitininkai žmonės, jie supranta, bet nekvailink jų.

Ar pasienyje dabar tikrai tikrina dokumentus ar tik akį pamoja?

Ats: Būna įvairiai. Calais pusėje prancūzai kartais stabdo ir klausia papildomų popierių. Doverio pusėje anglai turi tuos šunis, kur uostys, ar neveši maisto. Pamenu, sustabdė kliento mikroautobusą, nes šuo labai norėjo į vidų. Vairuotojas išsigando, bet viduj buvo tik drabužiai. Pasirodo, prieš tai vežė vaisius. Šuns nosis neužmiršta. Tai va, tikrinimai atsitiktiniai, bet dažnesni nei prieš dešimt metų. Kai kurie patikrinimai trunka keturias minutes, kiti – dvi valandas.

Kas tilps ir kaip supakuoti

Kiek maždaug daiktų telpa į standartinį krovinį mikroautobusą?

Ats: Paprastai turimas omenyje krovininis "Mercedes Sprinter" ar panašus – kubų maždaug trylika, keturiolika. Realiai su pakavimu ir tarpais telpa maždaug dviejų kambarių butas be didžiųjų baldų. Keturių kambarių butui jau reikia dviejų reisų arba didesnės mašinos. Kartais klientai atsineša sąrašą, aš pasižiūriu į sidabrinę spintelę ir sakau – neatitiks. Jie pyksta. Bet patikėk, erdvė baigiasi greičiau nei galvoji. Ypač jei daiktai ne dėžėse, o maišuose – jie plėšiasi kaip tetervinai.

Ar vežėjas turi man padėti krauti jei aš vienas ir be vyriškos pagalbos?

Ats: Jei užsakei tik transportą – ne, nėra įsipareigojęs. Daugelis padeda, aš pats padedu, bet yra tokių dienų, kai nugara švilpia ir aš tiesiog negaliu. Buvo atvejis, klientė viena, trečias aukštas be lifto Birmingeme. Aš padėjau, bet sakau – kitą kartą užsakyk krovėjus. Ji suprato. Jei vežėjas atsisako tempti šaldytuvą, nenusimink – gal jo rytas buvo sunkus. Bet jei matai, kad jis tikrai tingi ir dar rūko ant slenksčio, tada gali skambinti ofisui. Tokių yra, nors nelinksma apie tai rašyti.

Kaip supakuoti stiklo duris ar veidrodį kad nereikėtų verkti atvykus?

Ats: Burbulinė plėvelė yra šventa. Tada kartonas, dar vienas sluoksnis. Jei suvyniosi į antklodę ir tarsi kampan – pamatysi du gabalus. Vieną kartą klientas vežė tamsintas stiklines duris, netgi padėjome jas vertikaliai tarp baldų, bet kelias per Belgiją supurė. Išgyveno tik dėl medinių rėmų. Aš dabar stiklui naudoju specialias dėžes su putomis. Brangu, bet kai matai kainą naujų durų Londone… verta. Be to, nepamiršk užrašyti "Stiklas - atsargiai" ant kiekvienos pusės.

Ar išvis verta vežti seną sofą ar geriau nusipirkti vietoje?

Ats: Matematika paprasta. Jei sofą veži pliką, gali atvažiuoti subraižyta. Sofa, kurią įsigijai prieš trejus metus už tris šimtus eurų, užims pusantro kubo. Tad kaina bus didelė. Aš siūlau vežti tik sentimentu vertingą arba tikrai kokybišką. Pigūs baldai iš IKEA Lietuvoje nenusipelnys kelionės. Pamenu, klientas vežė spintelę, vertą dviejų eurų. Sumokėjo šimtą už pervežimą. Už tokias situacijas norisi papriekaištaut, bet žmogus pats apsisprendė.

Ką daryti kai daiktai netelpa o vairuotojas jau atvažiavęs?

Ats: Karščiausia situacija. Atsiunti sąrašą – trys dėžės, o išeina devynios. Vairuotojas stovi, žiūri į laikrodį, o tu bėgioji po butą bandydamas ko nors atsisakyti. Paprastai vežėjai turi šiek tiek laiko rezervo, bet ne amžinybę. Jei netelpa – arba antras reisas (brangu), arba palieki dalį. Aš siūlau visada turėti planą B: kas būtiniausia, kas gali likti draugų garaže. Ir būtinai siųsk realų sąrašą prieš dieną. Ne šiaip "mažai daiktų". Nes mažai yra subjektyvu. Man mažai – penkios dėžės, tau – penkiolika.

Kelyje – kas gali supjauti

Ar vairuotojas gali atsisakyti vežti jei pamato kad pakuotė tragiška?

Ats: Taip, ir turi teisę. Jei mato, kad pavojingai supakuoti daiktai gali pakenkti jo mašinai ar kitam kroviniui – gali sausai pasakyti "ne, kitą kartą". Buvo atvejis, klientas atnešė benzininį pjūklą su pilnu baku. Vairuotojas atsisuko ir pasakė: arba išpilam kurą, arba aš išvažiuoju. Pagal taisykles degios medžiagos negali būti be specialios dokumentacijos. Čia ne pokštas. Dėl to pakuok sąmoningai. Nes jei vairuotojas sustoja dėl tavo neatsargumo – jis ne piktas, jis saugo savo licenciją.

Kas jei furgonas tiesiog sugedo vidury kelio?

Ats: Buvę taip – variklis kunkuliavo kaip arbatinukas prie Liuksemburgo. Geri vežėjai turi partnerius Europoje, perkelia į kitą mašiną. Bet trunka. Blogi meluoja, kad "už penkiolikos minučių bus", o tu lauki keturiolika valandų autostrados pakraštyje. Aš pats turėjau tokį atvejį su sankaba. Klientas buvo piktas. Nunešėm daiktus į saugią aikštelę, kitą dieną pasiėmė. CMR draudimas dengia, bet stresą niekas nekompensuoja.

Ar visi vežėjai tikrai turi tą CMR ir draudimą apie kurį kalba?

Ats: Ne. Deja, rinkoje pilna "pasiutprivačiuotojų" su senais mikroautobusais ir draugo numeriu kaip įmone. Jei kaina atrodo per maža – klausk licencijos numerio ir draudimo poliso. Rimtas vairuotojas duos per pusę minutės. Vengia – reiškia rizikuoji. Vieną kartą mačiau, kaip toks "verslininkas" paliko daiktus Prancūzijos pasienyje, nes neturėjo leidimo įvažiuoti į Didžiąją Britaniją. Klientas pats turėjo samdytis antrą pervežimą. Skaudu, bet taip būna. Patikrink EC licenciją internete. Užtrunka dvi minutes.

Ar normalu kad vairuotojas prašo pinigų už kavą pakeliui?

Ats: Na, etiketas čia keistas. Aš pats moku už savo kavą. Kartais klientai pasiūlo – ačiū, neatsisakau. Bet jei vairuotojas reikalauja, kad tu pervesi papildomai dvidešimt eurų "maistui" – čia jau keista. Tai turi būti įtraukta į sutartį arba ne. Jei ne – nesutik. Nors šiaip, ilgas kelias, man kažkaip gaila tų vairuotojų, kurie nulūžta vairuodami. Kartais pakviečiu pavalgyti, jei matau, kad žmogus nevalgęs. Bet tai ne pareiga, o žmogiškumas.

Kiek laiko trunka kelias iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Ats: Teorinė be sustojimų? Maždaug trisdešimt valandų. Realybė? Trisdešimt dvi, trisdešimt šešios. Prasuka per Lenkiją, Vokietiją, tada arba Nyderlandai-Belgija-Prancūzija-tunelis, arba keltas iš Olandijos. Aš asmeniškai mėgstu keltą – nors brangiau, bet vairuotojas pailsi. O poilsis svarbiau nei greitis, tikiuosi sutiksi. Be to, UK pusėje eismas kitoks, vairuotojas dar atsargiau važiuoja. Jei pristatymas Londone – dar pridėk trafiko valandas. Žodžiu, du su trupučiu paras. Ultra.

Atvykus ir maži pamiršti dalykai

Ar reikia vežtis elektros adapterius nes ten rozetes kitokios?

Ats: Taip. Anglijoje kitokie kištukai, trys stačiakampiai kontaktai. Pamenu, klientas atsivežė tik lietuvišką ilgintuvą ir bandė su juo viską įjungti. Šviesa mirksi. Reikia adapterių arba pirkti vietoje. Dabar daugelis turi USB-C, bet skalbimo mašinai ar virduliui reikia tinkamos įtampos. O jei turi seną europinę techniką – pirk adapterį galingesnį. Kurjeriai Londone pristato per dieną. Ir taip, ten ta pati įtampa, tik forma kitokia. Neišradinėk dviračio, nusipirk prietaisą. Kitaip virdulys liks lagaminuose be reikalo.

Ar augintinio guoliai ir dubenėliai skaičiuojasi kaip asmeniniai daiktai?

Ats: Taip, jei naudoti. Jei nupirkai naują guolį "Maximoj" vakar – gali pakliūti kaip prekybinis daiktas. Bet realiai muitininkai tokių smulkmenų ne tikrina. Aš esu vežęs aštuonių kambarių butą su dviem katėmis (ne, kates vežiau atskirai avialinijoj), bet jų daiktai – maišelyje su deklaracija. Drąsiai rašyk "used pet accessories". Aš asmeniškai nežinau ar tai yra gyvūno įranga ar baldai (iš tikrųjų turbūt įranga), bet sąraše priskiria prie asmeninių. Nesibaik galvos.

Ar vežėjas privalo nešti daiktus į trečią aukštą be lifto Londone?

Ats: Nebent sutartyje parašyta "door to door" su krovimu. Jei tik "pristatymas adresu" – gali palikti prie durų arba gatvėje. Londone daug namų be lifto, laiptai siauri. Buvo atvejis, klientas pagalvojo, kad vairuotojas – šventas Bernardas, kuris neš šaldytuvą į viršų. Nepaneš. Mes padedame iki pirmų durų. Jei reikia aukščiau – pasiūlyk vietiniams pagalbininkams arba draugams. Teko mokėti trisdešimt svarų. Brangu, bet šaldytuvas atsirado virtuvėje.

Ar galima gabenti sodo įrankius su žemėmis pavyzdžiui kastuvą ir šakutes?

Ats: Ne. Absoliučiai ne. Anglijos fitosanitariniai reikalavimai griežti. Žemė = potencialios ligos, parazitai. Net išpučiamas purvas gali sukelti problemų. Klientas kartą bandė įkišti vazoną su rože – paėmė muitinėje. Suprakaitavo. Laikykis taisyklės: nuplauk, išdžiovink, dezinfekuok. Geriau jau palik kastuvą draugui. Jo vertė – dešimt eurų, o bauda gali būti šimtas penkiasdešimt svarų. Nežinau tikslaus baudos dydžio, bet esu girdėjęs apie tokią. Neprisk. Svarbiausia – švarūs daiktai.

Ar verta vežti viską ką turi ar geriau palikti dalį Lietuvoje?

Ats: Palik tai, kas lengvai pakeičiama. Aš veikiau pirkčiau naują dulkių siurblį Londone nei sargdinčiau jam vietą mikroautobuse. Tik vertingus daiktus – sentimentus, dokumentus, brangią elektroniką. Kita vertus, jei turi naują viryklę, kurią ką tik įsigijai, tai vešk. Anglijoje buitinė technika kainuoja kitaip. Bet stenkis neapkrauti vairuotojo informacija. Kartais žmonės veža šešias dulkių siurblių dėžes. Kam? Atsakymas paprastas – verta vežti tai, ko negali greitai nusipirkti ar kas turi istoriją.

Galų gale, asmeninių daiktų gabenimas mikroautobusu Anglijon yra ne baisus chaosas, jei žinai pagrindus. Pakuok sąmoningai, pasirašyk normalią sutartį, pasitikrink muitinius reikalavimus ir nevešk to, ko nereikia. Jei ką nors pamiršai – parašyk vairuotojui, o ne sielvartauk vėliau. Penkiolika metų šioje srityje moko vieno: geriau užduoti kvailą klausimą prieš, nei verkti prie sulamdyto fortepijono po. Sėkmės persikraustant, o jei abejoji – klausk. Visada geriau paklausti.