Ar jūsų siuntos saugios gabenant į Angliją mikroautobusais?

Ar jūsų siuntos saugios gabenant į Angliją mikroautobusais? Šito klausia beveik kiekvienas antras klientas. Dirbu tarptautiniuose perkraustymuose jau kokių 22 metus, ir galiu pasakyt – vieni važiuoja ramiai, kiti... na, nutinka. Saugumas priklauso nuo daugybės dalykų: kas pakuoja, kas vairuoja, kokiu keliu eina. Daug kas galvoja, kad mikroautobusas – tiesiog mažesnė fūra, tik pigiau. Iš dalies taip, bet yra kur kas daugiau niuansų. Šitame aprašyme bandysiu atsakyti kaip žmogus žmogui, be tos marketinginės šnipšt. Jei ruošiesi siųsti daiktus į Londoną, Manchesterį ar Birminghamą – perskaityk.

Iš praktikos: pirmieji klausimai

Ar tikrai saugu gabenti siuntas į Angliją mikroautobusais?

Manęs to klausia nuolat. Iš tikrųjų – taip, saugu, bet jei viskas padaryta teisingai. Mačiau atvejų, kai daiktai atkeliavo iš Vilniaus į Birmingemą nepažeisti, o kartais... vienas vaikinas vežė stiklinę vitriną, suvyniotą tik į apledėjusį laikraštį. Rezultatas – suprantamas. Viskas priklauso nuo vairuotojo sąmoningumo, kaip supakuota ir kaip sukrauta. Mikroautobusas pats savaime nėra pavojingas, bet netvarkingas darbas kelionėje gali pridaryti nuostolių. Saugumas ateina ne iš mašinos, o iš žmonių.

Kas bus, jei furgonas pateks į eismo įvykį kelyje?

Vat čia baisiausia mintis. Pasitaiko. Prieš porą metų kolega paslydo ant ledo prie Doverio. Krovinys buvo sutvirtintas – daiktai liko vietoje. Bet jei nesutvirtinsi bloko su diržais, nedidelis stabdymas išbara viską. Draudimas turėtui (turėtų) padengti, bet svarbu – koks draudimas. Daug kas pamiršta, kad CASCO neapima krovinio kelionėje. Reikia klausti konkrečiai. Tos 15 minučių paaiškinimai telefonu sutaupo galvos skausmo.

Kokia dalis krovinių pasiekia Angliją be jokių nesklandumų?

Didžioji dauguma. Bandom suskaičiuoti per dešimtmetį, bet praradau sąrašą per ofiso perkraustymą Kaune. Iš šimto reisų į Londoną ar Manchesterį problemos būna gal kokiuose penkiuose. Dažniausia bėda – ne sudužimai, o pamiršti daiktai. Klientas pats įmeta kažką, pamiršta, paskui galvoja, kad vairuotojas pavogė. Dėl statistikos – gal 95 procentai? Gal mažiau? Nežinau tiksliai, nes nesu buhalteris, bet kad dauguma ramiai nuvažiuoja – faktas. Tylos minute tam sąrašui, kurį pametiau.

Ar muitinė prie Kalė ar Doverio neapvers visko aukštyn kojom?

Muitinė – ten visada įtampa, net kai veži tik kuprinę. Jeigu mikroautobuse yra siunta, jie turi teisę tikrinti. Paprastai, jei popieriai tvarkingi ir daiktai nekontrabanda, praleidžia be gadinimų. Bet aš mačiau, kaip vieno vaikino daiktai buvo iškrauti iki paskutinio lapo, nes jis vežė... ne, čia ne ta istorija. Esmė – daiktai gali būti naršomi. Jei netvarkingai supakuoti – nutrūksta dėžės, pradingsta smulkmenos. Geriau pakuoti taip, lyg planuotum, kad su kiekvienu daiktu kažkas pasirinks. Tada ir saugu, ir ramu.

Pakuotė ir paruošimas – čia viskas prasideda

Ar galiu tiesiog suversti daiktus į mikroautobusą be dėžių ir važiuoti?

Gali. Bet tai bus baisu. Aš kartą mačiau, kaip vaikinas iš Kauno vežėsi viską į maišeliuose. Atvažiavo į Londoną – porcelianas buvo kaip traškučių pakelis po ratais. Supakuoti privaloma. Kartoninės dėžės, burbulinė plėvelė, juosta. Jei dėžės per silpnos – sutrūkinėja. Aš sakau: dėžė kainuoja du eurus, o skaudi širdis dėl sugestos senelės vazos – nepataisoma. Be to, be dėžių daiktai važiuodami braižo vienas kitą. Mikroautobuse daiktai mėtosi, jei nėra užtvirtinti. Tvarkinga pakuotė – pirmas saugumo žingsnis.

Ką daryti su veidrodžiais, stiklais ir elektronika – ar užtenka antklodės?

Stiklas – klastingas. Aš pats kartais sau pagalvoju – oi, vėl taisausi – stebiuosi, kodėl žmonės galvoja, kad antklodė apsaugos nuo 800 km vibracijos? Neapsaugos. Veidrodžiai reikia kampų, kartono, o geriausia – medinių dėžių. Buvau atvežęs 55 colių ekraną, nes klientas suvyniojo į burbulą ir pastatė vertikaliai. Elektronika nemėgsta drėgmės. Mikroautobusuose šilta, bet per Keltą drėgna. Jei sumetei antklodę ir galvoji, kad pakankamai protinga... sorry, bet ne.

Ar mano sofa išsilaikys, jei tik užmesiu ant jos antklodę?

Sofa... Vat. Sofos nemėgsta būti vežiojamos ant šono, bet mikroautobuse kartais kitaip nepastatysi. Jei tik uždengsi antklode – audinys nutrintas bus pats į save besitrynęs į sieną. Aš turėjau atvejį, kai klientė vežė odinį kampą į Readingą. Paliko odą vietoj užvalkalo... oda gavo keistų blizgių dryžių nuo trinties į metalinę sieną. Esmė – baldai turi būti suvynioti į minkštą medžiagą ir sutvirtinti, kad neslidinėtų. Kartais praverčia paprasti porolono gabalai tarp daiktų. Pigiau nei naujas kampas, rimtai.

Ar reikia kažkaip žymėti, kad dėžėje kažkas trapius?

Žymėti – taip, protingai. Daugelis vairuotojų meta tik akį. Aš prikliuju "trapi" lipdukus, kad matytųsi. Kartą vežiau šviestuvą iš Klaipėdos. Lipdukai nubyrėjo, bet dėžė buvo sutvirtinta, išgyveno. Realiai lipdukai – signalas, ne garantija. Saugumas ateina iš stabilumo, o ne kad kažkas mylės tavo dėžę. Nors mylėti irgi svarbu. Juokas juokais. Kartais vairuotojas tiesiog pavargęs ir nebemato užrašų.

Kas dedasi kelyje į Londoną

Ar vairuotojai apskritai miega, kai veža mano daiktus į Angliją?

Ai, čia jautri tema. Yra tokių, kurie varyo be miego per dvi paras. Aš tokių nerekomenduoju. Pats dirbu tik su tais, kurie bent vieną naktį pramiega pakeliui. Nes jei vairuotojas miega už vairo – mikroautobusas tampa pavojumi visiems ir tavo daiktams. Kelias Londonas–Oksfordas–Birminghamas nuobodus, vairuotojas pavargsta. Aš paklausiu telefonu tiesiai "kada miegojai?" – ir pagal balsą suprantu. Realybė ta, kad profesionalai žino savo ribas. O šaškes vežiojantys... geriau rinkis kitą.

Kaip dažnai važiuojant reikia tikrinti, ar siuntos nejuda salone?

Jeigu kelias trumpas – gal nereikia. Bet iki Anglijos – tikrai. Sakau vairuotojams: sustok pasitikrinti per Prancūziją, keliai ten duobėti. Kartais daiktai susistumdo, atrodę stabilūs, pradeda linguoti. Ypač maišai – plūsta ten, kur tuščia. Pradžioje gerai sutvirtink diržais, o paskui kas 300-400 kilometrų sustok ir pažiūrėk. Pažįstamas vežikas to nedarė – atidarė duris Londone, o ten dėžės tarsi tetris po karo. Negraži vaizdas. Rimtai, sutvarkyk iškart.

Kuriame kelionės etape daiktams kyla didžiausia rizika – kelyje ar keltuose?

Gera patirtis klausti. Mikroautobusai važiuoja per Keltą arba Eurotunelį. Keltuose būna bangavimas. Aš mačiau, kaip neprisitvirtinęs dviratis per audrą nulėkė per visą autoparką. Mikroautobusai stovi kitaip nei vilkikai – lengvesni, banguoja labiau. Tunelis ramus, bet vėliau lieka Anglijos keliai, kurie turi savų siurprizų. Mano galva, didžiausia rizika atsiranda kraunant ir iškraunant, o ne pačiame kelyje. Bet čia tik mano nuomonė. Gali būt, kad klystu. Nežinau, gal visur pavojinga.

Ką daryti, jei važiavimo metu išgirsiu triukšmą salone?

Jeigu esi salone (kartais klientai vyksta kartu) – sustok ir pažiūrėk. Turėjau situaciją, kai vežėm sofa-lovą į pajūrio miestą – Braitoną, gal į Sautamptoną? Nebesu tikras. Važiavom pro Kenterberį, girdisi dundesys – atidarom, o ten metalinė dalis atsikabinusi ir braižo grindis. Laiku pastebėjom, sutvarkėm. Jei važiuoji vienas ir girdi – sustok. Geriau pusvalandis delsimo nei subraižytas daiktas. Judantis krovinys nelaimę kelia. Pamenu tą sofa-lovą... vat, nukrypstu. Sustok ir patikrink.

Popieriai, draudimas ir kiti nemalonūs dalykai

Ar privalomas draudimas apmokys, jei dings mano kompiuteris iš furgono?

Privalomas draudimas? Tik eismo įvykiams, drauge. Jei kažkas apvogs arba tu pats pametei – niekas neatlygins. Čia daugeliui naujiena. Turėjau skambutį iš kliento, kuris pyko, kad dingo lagaminas. Pasirodo, mikroautobusas stovėjo naktį be priežiūros. O kaip galvojai – draudimas stebės tavo daiktus? Ne. Yra krovinio draudimas, brangesnis, ne visi turi. Klausk aiškiai – "ar turite krovinio draudimą?" Atsakys "taip", o tai bus tik OCTA. Skirtumas kaip diena ir naktis. Ir be policijos protokolo vagystės atveju – tik ašaros.

Ką reiškia, kai vežėjas sako "vežame savo atsakomybe"?

Tai reiškia, kad jis pats atsako. Bet ar turi kuo atsakyti – kitas klausimas. Aš tokius žodžius dažnai girdžiu iš mažų pervežėjų, turinčių vieną mikroautobusą ir užrašą ant durų. Jei jie sugadins tavo daiktus – galbūt atlygins, galbūt pabėgs. Aš tuo metu, kai pats pradėjau dirbti, irgi taip sakiau. Atrodo rimtai, bet tai tik žodžiai be popieriaus. Geriau paprašyk sutartyje konkrečių sąlygų. "Savo atsakomybe" be sąskaitos ir draudimo – tuščias garsas. Būna sąžiningų, bet aš savo klientams visada siūlau aiškius popierius. Nežaidžiu.

Ar man tikrai reikia daryti daiktų sąrašą, jei vežu tik asmeninius daiktus?

Reikia. Net jei tavo seni džinsai ir puodai. Muitinei reikia įrodymo, kad tai ne prekyba. Aš pats kartais patingiu, bet turiu šabloną – atsispausdinu ir suklijuoju ant dėžių. Kartą klientas sakė "ten tik drabužiai". Muitininkai atidarė – drabužiai, knygos, dvi lempos. Įtariai žiūrėjo į lempas. Sąrašas padėjo per 20 minučių išsiaiškinti. Be sąrašo gali strigti valandomis. O laikas kelionėje – pinigai. Dar vienas dalykas – sąrašas padės tau pačiam išsirikiuoti daiktus. Nebus chaoso.

Ar galiu realiu laiku matyti, kur yra mikroautobusas su mano siunta?

GPS – dažnai taip, bet ne pas visus. Didelės įmonės turi stebėjimą, maži vežėjai – kartais tik telefonas. Aš siunčiu pozicijas kas kelias valandas. Bet žinok, kartais signalas krenta Prancūzijos kaime arba Eurotunelio viduje. Aš nežinau, kodėl ten ryšys toks silpnas, gal dėl požemio? Ar vandens? Hmm, turbūt ir taip, ir taip. Esminis patarimas – nereikia stebėti kas penkias minutes. Vairuotojas turi vairuoti. Kartą klientas rašė 24 žinutes per parą. Vairuotojas supyko, aš irgi. Ramybė.

Kai kažkas eina ne taip – iš mano patirties

Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja dėl blogo oro ar kamščio?

Vėlavimas – norma, ne išimtis. Žiema, rūkas prie Doverio, eilės – vairuotojas nekaltas. Bet jei jis vėlavo, nes išvakarėse išgėrė... tada kitas reikalas. Turėjau situaciją, kai mikroautobusas vėlavo 8 valandas dėl keltų sistemos lūžio. Mes paaiškinome, klientas suprato. Bet jei vėluojama be paaiškinimo – skambink ir klausk. Nežinomybė blogiau už viską. Jei dėl oro – nieko nepadarysi. Gamta stipresnė už grafikus. Svarbu, kad daiktai nepasimestų. Vėlavimas erzina, bet sveiki daiktai – viskas gerai. Aš ir pats vėluoju kartais.

Ar pasitaiko, kad mikroautobusai aplaužo arba subraizo klientų baldus kraunant?

Pasitaiko. Dažniausiai ne piktybiškai, o dėl nepatyrimo. Prisimenu vaikiną, kuris nešė šaldytuvą laiptais vienas. Nubraukė sieną, subraižė šaldytuvą. Klientas teisingai pyko. Dar vienas atvejis – vairuotojas atidarė duris gatvėje ir parkuotą mašiną aplaužė. Tada ranka drebėjo. Geri vežėjai veža kartu kilimėlius, kampų apsaugas. Blogi – tik rankas ir viltį. Jei matai, kad krauna be paruošimo – filmuok. Telefonas kišenėje yra tavo draudimas. Aš mokau jaunus: nešiodamas galvok kur rankos, o ne kur skuba.

Ką daryti, jei atidarius mikroautobusą Londone matau sudužusius daiktus?

Nesisukinėk. Fiksuok telefonu nuo pirmo kadro. Rašyk aktą, jei vežėjas neprieštarauja. Jei bėga – blogiau. Turėjau atvejį Readinge su stikliniu staliuku. Klientas pyko, bet dėžėje jau buvo įtrūkimas. Oi, čia aš susipainiojau – taip buvo kitą kartą, o čia blogai buvome sutvirtinę. Atsiprašėm, atlyginom. Esmė – nešauk, jei pats blogai supakavai. Bet jei akivaizdi vežėjo kaltė – reikalauk raštiško patvirtinimo. Nepasirašyk "gavau tvarkingai" prieš apžiūrą.