Ar galima sekti siuntą gabenamą į Angliją? Ką sako 24 metai kelyje

Ar galima sekti siuntą gabanamą į Angliją? Per ketvirtį amžiaus tarptautinių perkraustymų rinkoje manęs šito klausė šimtai kartų. Atsakymas paprastas – taip, galima. Bet ne visada taip, kaip Amazonės siunta, kai žemėlapis šokinėja kas pusvalandį. Aš mačiau puikias sistemas, kurios rodo kiekvieną judesį, ir mačiau vilkikus, kurie tiesiog dingsta trim savaitėms, o sekimo nuoroda veda į nebeegzistuojantį puslapį. Surinkau atsakymus į dažniausius klausimus, kuriuos žmonės užduoda prieš pakraudami daiktus į Londoną, Mančesterį ar Braitoną.

Ar tai iš viso realu?

Ar galima sekti siuntą gabenamą į Angliją tiksliai taip pat, kaip seku kitus internetinius pirkinius iš užsienio?

Ne. Na, galima, jei siunčiate tris dėžes per kurjerį. Bet jei kalba eina apie perkraustymus – baldus, dėžes, buitinę techniką – tai visai kita istorija. Jūsų daiktai keliauja vilkiku, kuris dažniausiai veža dar penkių šeimų mantą. Sekimas vyksta pagal CMR numerį arba vežėjo vidinį kodą. Atnaujinimai pasirodo tada, kai kas nors prie kompiuterio ranka įveda duomenis. Kartais tai daroma du kartus per dieną, kartasi – du kartus per savaitę. Realybė tokia, kad vairuotojai vairuoja, o ne sėdi telefone kaip paaugliai.

Kiek realus tas sekimas, palyginti su pašto siuntiniais į Angliją iš Lietuvos?

Pašto siuntinius matote iki smulkmenų: išsiųsta, rūšiuojama, laikinojoje bazėje, išvežiojama, paspaustas mygtukas. Perkraustymų sekimas yra kaip taškelių rinkinys su didžiuliais tarpais. Jūs matote "pakrauta", po to – galbūt "pasienyje", o po to – "pristatyta." Tarpai dideli ir niekas apie juos nepasakoja. Priežastis paprasta: vilkikas nestoja prie kiekvieno degalinės skaitytuvo, o kerta Europą. Iš Gdansko iki Londono – per parą ar dvi. Tenka kantriai laukti, o ne kvaršinti galvą kas pusę dienos. Tai logistika, ne pica.

Ką per tuos ekranus pamatai

Kokia informacija atsiranda kai seku siuntą gabenamą į Angliją per vežėjo portalą arba man atsiųstą nuorodą?

Paprastai: krovinio svoris, vilkiko numeriai (kurie, beje, kartais neatitinka realybės, jei pakeičia puspriekabę kelyje), pakrovimo data, keli tarpiniai taškai. Kartais matote vairuotojo pavardę. Aš esu matęs nuorodų, kur rodo tik "in transit" ir data. Taip pat žinokite – portalai stringa, ypač savaitgaliais, kai niekas jų neprižiūri. Jei nuoroda neveikia, nenuogąstaukite. Paskambinkite. Žmogiškas balsas dažnai pasako daugiau nei žalsvai mirgantis serveris, kurį prižiūri kažkas už trijų šimtų kilometrų.

Ar matomas visas maršrutas Vilnius–Londonas, ar tik dideli atskiri taškai?

Tik taškai. Ir dažnai keisti taškai. Kartais nematote jokių didžiųjų miestų. Matote kaimo pavadinimą Lenkijoje, nes ten buvo logistikos centras, kuriame vilkikas pernakvojęs. Kartą kliento baldai rodė vietoje Varšuvos degalinėje tris dienas iš eilės. Pasirodo, vairuotojas susirgo, o kasininkas nenusiuntė atnaujinimo. Sistema rodo paskutinį žinomą tašką. Jūsų sofa nenukrito nuo pasaulio krašto – tiesiog niekas nepaspaudė mygtuko. Ir tai gyvenimas.

Technika ir tai, kas slepiasi po ja

Ar GPS sekimo įrenginys ant vilkiko reiškia, kad aš matau viską realiu laiku?

GPS seka vilkiką, o ne jūsų dėžę. Jūsų dėžė sumestinta į 40 tonų krovinį su aštuoniolika kitų adresų. Taip, matote mašiną judant per žemėlapį. Bet jei ten yra jūsų daiktai – dar nežinote. Būna, kad vilkikas stovi Mančesteryje, o jūsų siunta jau perkrauta į kitą mašiną ir iškeliavusi į Glazgą. GPS sekimas yra apytikrė priemonė. Gera priemonė, bet ne šventas gralis. Atsiminkite skirtumą.

Kodėl sekimo sistema parodo, kad mano siunta jau Anglijoje, o paskambinus vairuotojui jis sako, kad dar Vokietijoje?

Klasika. Dispečeriai kartais atnaujina sistemą pagal planą, o ne pagal faktą. Jie parašo "Anglija", nes tikisi, kad vairuotojas per naktį kros kanalą. O jis dar Viurtemberge valgo kotletą. Dispečeris suklydo arba padarė prielaidą. Kitas variantas – sumaišė du vilkikus. Patikėkite vairuotoju, jei skirtumai dideli. Jis sėdi kabinoje. O kompiuteris biure nerodo realybės. Bet žinokite – kartais ir vairuotojas nutyli, jei stipriai vėlavo ir bijo pykčio.

Ar mano baldų siuntą galima sekti pagal vieną bendrą krovinių kodą, ar kiekviena dėžė turi atskirą numerį?

Vienas kodas visam kroviniui. Tai vadinama groupage – jūsų daiktai dalinasi vietą su kitų klientų mantele. Kodas bus CMR numeris arba vežėjo vidinis kodas. Niekas nerūšiuoja jūsų individualių dėžių atskirai. Norite dėžės lygio sekimo – pirkitės skirtą vilkiką, bet tai kainuos dešimteriopai. Štai dėl to aš ir sakau savo klientams – rašykit ant dėžių pavardes ir numerius, nes viduje jūsų "5-oji dėžė" niekam nerūpi. Dauguma tiesiog krauna ir veža.

Brexitas ir muitai

Ar po Brexit pasikeitė siuntų sekimas į Angliją ir ar muitinėje matysiu, kur siunta yra?

Pasikeitė kardinaliai. Anksčiau tai buvo beveik vidaus pervežimas, o dabar prieš patenkant į Didžiąją Britaniją reikia muitinės posto. Sekime gali atsirasti statusas "customs hold" arba "pending clearance." Esu matęs, kaip virtuvės kombainas be tinkamo dokumento Doverio uoste sėdi savaitę. Sistema rodė "muitinėje" – ir viskas. Įtempta laukimo stadija. Brexit padarė sieną realia, o sekimo pikseliai dabar dažnai užstringa ant raudonų posto žibintų.

Ar reikia atskiro britiško tracking numerio, ar pakanka lietuviško CMR numerio?

CMR veikia iki sienos. Pastarosiomis savaitėmis (o gal mėnesiais, taip greitai keičiasi) vietiniai britų agentai mėgsta priskirti savo numerį. Jų sistema neskaito mūsų lietuviškų kodų. Būna, kad sekimas "miršta" Kalais, o toliau reikia naujo numerio iš Londono sandėlio. Patariu iškart paprašyti antrojo kodo. Turėti du numerius sukuria dvigubai galvos skausmo, bet mažiau nerimo nei vieną, kuris nustojo veikti viduryje Eurotunelio ir daugiau neatgijo.

Kai ekranas blankus arba meluoja

Kodėl mano siuntos sekimas nebeatsinaujino jau 10 dienų – ar tai reiškia, kad ji prapulto?

Dažniausiai neprapulto. Būna priežasčių: vilkiko gedimas Belgijoje, eilės prie keltų Doveryje, skenuerio baterija mirė penktadienį, arba tiesiog kasininkė išėjo atostogauti. Kartą sekimas sustojo penktadienį ir atsigavo trečiadienį – skaneris "užmigo", o vairuotojas apie tai nežinojo. Dauguma tokių atveju baigiasi laimingai. Tiesiog jūsų daiktai stovi priekaboje ir laukia eilės. Dešimt dienų jau daug – skambinkite. Bet ne visada tai katastrofa.

Ką daryti, jei sekimas rodo "delivered", bet mano giminaitis Londone nieko negavo?

Baisiausias scenarijus. "Delivered" kartais reiškia "pristatyta į mūsų sandėlį Enfilde", o ne "palikta jūsų bute Kemdene." Arba supainiojo pašto indeksą. Arba vairuotojas nuskanavo anksčiau laiko, nes skubėjo namo. Deja, turiu prisipažinti – kai kurios abejotinos įmonės nuskenuoja "delivered" tiesiog norėdamos uždaryti užsakymą sistemoje, nors daiktai dar net neįkelti į išvežiojimo mašiną. Jei taip nutiko, skambinkite nedelsiant. O dar geriau – pasiųskite giminaitį į duris patikrinti.

Ar būna taip, kad tarptautinės pervežimų įmonės tiesiog meluoja apie siuntos buvimo vietą sekimo sistemoje?

Deja, pasitaiko. Ne pas solidžius vežėjus, o pas tuos, kurie žada stebuklą už akinamai mažą kainą. Sistema rodo "in transit Anglija" dvi savaites, o jūsų mantinys iš tikrųjų vis dar stovi Kauno aikštelėje. Jie copy-paste atnaujinimus, kad nuramintų. Kaip atskirti? Paprašykite foto iš vilkiko arba kelto bilieto kopijos. Jei pradeda vengti klausimo – žinokite, kad kažkas ne taip. Pigūs pervežimai kartais slepia brangų matymą.

Ar tai kainuoja papildomai?

Ar galima sekti siuntą gabenamą į Angliją nemokamai, ar už tai reikia mokėti atskirai?

Paprastai bazinis sekimas jau įskaičiuotas į kainą. Tai dažniausiai būna prieiga prie portalo su trim atnaujinimais. Jei norite tikro GPS stebėjimo – vežėjai kartais prašo papildomų penkiasdešimt ar šimto eurų. Ar verta? Jei vežate buto baldus ir nerimaujate kaip kūdikio naujagimio – taip. O jei trys dėžės knygų – ne. Tiesą sakant, daugelis sąžiningų įmonių duoda kasdienį raportą nemokamai, jei tik paprašote žmogiškai, be automatizuotų laiškų.

Ar verta primokėti už individualų vilkiko GPS sekimą, kai siunčiu pilną krovinią į Angliją?

Jei perkate skirtą vilkiką, GPS turėtų būti standartas, ne priedas. Jei jie prašo primokėti, klauskitės, kodėl – gal jų parkas senesnis nei mano pirmasis automobilis. Nors, tiesa, kartais signalas Prancūzijos kaime ir taip dingsta tarp kalvų. Aš asmeniškai primokėčiau už GPS, jei vežiau šeimos archyvą ir antikvarinį veidrodį. Ramybė brangesnė už simbolinę priemoką. Bet jei vežėjas įrodinėja, kad "taip visi daro", supraskite, kad taip daro ne visi, o jie bando pridengti trūkumus.

Realybė kelyje

Ar vairuotojas žino, kad aš stebiu jo maršrutą į Angliją realiu laiku, ir ar tai neerzina?

Žino, ir dalis jų labai nepatenkinti. Vienas vairuotojas miškų disponavęs pasakė: "Pasakykit klientui, kad aš ne Uberė, vežu dvidešimt tonų." Beje, kartais klientai mano, kad stebėjimas lygus šnipinėjimui. Ne. Tai tiesiog informacija. Bet jūs turėtumėte žinoti, kad vairuotojai dažnai jaučiasi lygiai taip pat kaip apie juos šnekant. Jie vairuoja po dvylika valandų, tvarko dokumentus, kovoja su eile Kalais. Jei leidžiate stebėti žemėlapį, nerašykite vairuotojui kas pusvalandį. Pažiūrėkite ryte ir vakare. Jie ir taip pakankamai įsitempę.

Skirtingos įmonės – skirtinga praktika

Ar visos tarptautinės perkraustymų įmonės siūlo galimybę sekti siuntą gabenamą į Angliją?

Ne, tikrai ne. Mažesnės kompanijos, kurios turi du vilkikus ir vyrą su telefonu – duoda jums mobiliojo numerį ir sako "skambinkit penktadienį." Tarpinis variantas – internetinis puslapis su keliais atnaujinimais. O didieji turi aplikacijas. Paradoksas tas, kad mažos kompanijos dažnai būna tikslesnės, nes dispečeris asmeniškai pažįsta vairuotoją. Tuo tarpu portalas gali strigti jau antrą savaitę ir niekas to nepastebi. Ši taisyklė mane išgelbėjo dešimtmečiuose ne vieno nervų.

Kuo skiriasi sekimas vežant per vokišką, lenkišką ar lietuvišką vežėją į Londoną?

Vokiečiai – pedantiški, kiekvienas skenavimas su laiko žyma. Lenkai – geri, bet svetainės kartais painios, ne visada angliškai. Lietuviškos įmonės labai skiriasi: vienos naudoja moderniausias programas, kitos siunčia Excel lentelę iš Gmail pašto. Ir žinote ką? Kartais tos Excelės yra patikimesnės, nes jas rašo žmogus, kuris tikrai matė krovini. Programos kartais rašo bet ką, kad nesusimažintų serverio apkrova. Aš kažkada net geriau vertinau seną gerą el. laišką nei mėlyną ikonėlę.

Kodėl viena įmonė man rodė puikų sekimą su žemėlapiu, o kita – beveik nieko, nors kainos panašios?

Viena investavo į programinę įrangą, kita į naujesnius vilkikus. Biudžetas ribotas – renkiesi. Blizgantis programėlės sąsajos dažnai slepia subliuškusias padangas. O kompanija su pasenusia svetaine gali turėti atidesnius vairuotojus. Sekimas yra paviršius. Aš jau seniai supratau, kad geras trackingas ne visada reiškia gerą pervežimą. Nors 2024 metais neturėti jokios nuorodos yra keista ir tokia įmonė tiesiog kelia įtarimų. Jie taupo ne ten kur reikia.

Prieš pakraunant daiktus

Kokią informaciją privalau gauti iš pervežėjų, kad galėčiau sekti siuntą gabenamą į Angliją vėliau?

Prieš vilkikui nuriedant, paprašykite: CMR numerio, dispečerio telefono, tiesioginio vairuotojo numerio (jei leidžia įmonė), ir nuorodos į sekimo portalą. Bet svarbiausia – paklauskite: "Ką daryti, jei sekimas sustoja?" Jei įmonė atsako "ai, nieko, viskas bus gerai" – nerimaukite. Rimta firma pasakys, kas skambins, kuriuo numeriu, ir per kiek laiko. Būna ir tokių situacijų, kai klientas gauna tik pasižadėjimą ir paskui tris dienas niekas nekelia ragelio. Būkite iniciatyvūs iš pat pradžių.

Ar pats galiu uždėti sekimo priemonę ant savo dėžių prieš siunčiant siuntą į Braitoną?

Žinoma. Aš tai rekomenduoju nuolat. Įmeskite į dėžę AirTagą arba pigų GPS modulį. Tada matote DAŽTĄ, o ne vilkiką. Net jei vežėjas pradeda vengti skambučių, jūs žinote, kad daiktas realiai juda arba stovi. Trys klientai pernai taip surado savo siuntas, kai įmonės portalas "mirė". 30 eurų investicija, o ramybė be kainos. Ypač jei siunčiate vertingus daiktus ar dokumentus. Sakau jums kaip žmogus, kuris matė dingstančius serverius.

Neaiškūs maršrutai ir statusai

Jeigu siunčiu per Dubliną (Airiją) ir tada keltu į Velsą, ar sekimas skiriasi nuo tiesioginio maršruto į Londoną?

Būna skirtingų schemų. Airijos koridorius apeina Doverio eiles. Paprastai matote "Išvyksta iš Dubline", o po to – Holyhead uostas. Bet toliau per Britaniją jūsų daiktai gali būti perkrauti į vietinį vilkiką. Štai čia aš, tiesą pasakius, nesu šimtu procentų tikras, kaip visos Airijos pervežėjų sistemos susietos su JK agentūromis – būna tiek manualaus darbo, kad atnaujinimai vėluoja. Klauskite tiesiai: "Ar sekimas tęsis per visą maršrutą, ar pasikeis kodas Velse?"

Kokias deklaruotas sumas rašyti ant siuntų, kad muitinėje jas išleistų ir aš matyčiau judesį sistemoje?

Priklauso nuo turinio. Nerašykite 500 svarų už devėtą maišytuvą – muitininkai sustabdys patikrai. O kai sustabdo muitinė, sekimas užšąla savaitėms. Rašykit realias naudotų daiktų vertes. Ir venkite maisto produktų – kartą klientas siuntė sūrį, ir jis Doverio poste (nors gal tai Braitono uostas? nuolatos maišau tuos sandėlius) sukėlė trims savaitėms blokadą. Muitinė nejuokauja dėl pieno produktų, o jūs paskui žiūrite į sustovėjusį ekraną kaip į sieną.

Ar mano siuntą galima sekti pagal savo pavardę, jei aš pamečiau visus numerius ir nuorodas?

Kartais. Yra firmų, kurios registruoja pagal pavardę, bet retai. Paprastai reikia kodo. Turėjau atvejį – paskambino ponas Kazlauskas, praradęs viską. Dispečeris ieškojo dvidešimt minučių pagal pavardę ir radęs. Bet tai buvo laiminga atsitiktinumas. Moralė: darykitės ekrano nuotrauką su numeriu. Arba bent nufotografuokite el. laišką. Nesitikėkite, kad sistema žinos jus pagal vardą – neatpažins kaip kavinėje, kur barista žino jus pagal užsakymą. Logistika žino kodus.

Ką reiškia, kai sekimo sistemoje parašyta "in transit" jau tris savaites, o toliau nieko?

Reiškia, kad reikia skambinti. Dviejų savaičių "in transit" jau per ilgai. Taip, kartais būna customs, logistikos nesunkumai, bet trys savaitės nebėra "tranzitas" – tai jau visa siužetas. Aš mačiau žmones, kurie laukė mėnesį manydami, kad "taip turi būti." Ne taip turi būti. Po dešimties dienų tyloje būna jūsų daiktai aktyviai ieškomi. Po trijų savaičių – galai jau gerokai atšalę. Skambinkite kas antrą dieną. Trukdykit. Taip daroma ir niekas dėl to nepyksta – veikiau priešingai, gerbia už budrumą.

Koks pats patikimiausias būdas sekti siuntą gabenamą į Angliją iš Lietuvos, jei technologijos neveikia arba vengia atsakyti?

Telefonas. Ne portalas. Skambutis dispečeriui, SMS vairuotojui, WhatsApp žinutė su klausimu "Kur mano daiktai?" Prašymas atsiųsti foto iš vilkiko. Šitą metodą naudoju pats – kartais geriausias "trackingas" yra senas geras pokalbis. Yra toks mano pažįstamas vadybininkas Mančesteryje, kuris ir šiandien siunčia man SMS su viena fraze: "Viskas ok, ryt bus ten." Ką daugiau reikia? Technologijos stringa, o žmonės, jei sąžiningi, atsako.

Ar jei siuntą galima sekti, tai reiškia, kad jos tikrai nepradings ir nebus aplamdytos?

Ne. Sekimas parodo buvimo vietą, ne kokybę. Jūsų dėžė gali pasiekti Redingą, bet atrodyti taip, lyg ją nurūgščiojo lokys. Arba siunta gali būti nuskenuota į sandėlį ir po to kažkur pamesta viduje. Būna ir tokių atveju, kai viską matote iki paskutinės stotelės, o paskutiniame metre dingsta be pėdsakų. Fotografuokite daiktus prieš pakrovimą. Tai vienintelė tikra apsauga, kokią turite kartu su Kasko draudimu, jei tokį turite. Trakingas yra pagalbininkas, ne garantija.

Išvada

Ar galima sekti siuntą gabenamą į Angliją? Be abejo, taip. Tačiau tikėkitės realaus vaizdo, o ne sci-fi filmo. Dauguma sąžiningų vežėjų suteiks jums kodą, nuorodą ir supratingą paaiškinimą. O jei sistema užšąla – skambinkite, būkitė aktyvūs, dėkite turėtojus į svarbias dėžes. Per 24 metus išmokau, kad geras dispečerio balsas telefone kartais yra geriau nei tūkstantis žalių programėlės taškų. Jūsų daiktai tikrai atvyks, tik kartais reikia šiek tiek daugiau kantrybės ir žmogiško pokalbio. Sėkmės persikeliant.