Anglijon mikroautobusais gabenami kroviniai ir baldai

Žinai, kas mane labiausiai stebina po tiek metų? Kad žmonės vis dar galvoja, jog perkraustymas į Angliją – tai tiesiog sukrauni daiktus ir važiuoji. Realybė kiek kitokia. Anglijon mikroautobusais gabenami kroviniai ir baldai tapo populiarūs, nes tai aukso vidurys tarp brangių tarptautinių pervežimų ir savo galvos skausmo vairuojant patiems. Bet ne viskas tobula. Būna dienų, kai viskas stringa pasienyje, o būna – mašina atrieda net anksčiau nei planavom. Šiandien pakalbėsim be filtro – kaip iš tiesų vyksta pervežimai, kokie pinigai, kokie niuansai. Jei ruošiesi kraustytis į Londoną, Manchasterį ar Birmingamą, šitas tekstas turėtų padėti neprašaut.

Kainos, sutartys ir kodėl vieni brangiau nei kiti

Kiek dabar realiai kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Na, jei kalbam apie pilną mikroautobusą iš Lietuvos į Londoną, dažnai tai svyruoja nuo 400 iki 800 eurų. Priklauso nuo sezono, kuro kainų ir vežėjo. Būna, žiemą pigiau, nes mažiau norinčiųjų. Vasarą – brangiau, nes visi studentai kraustosi. Aš neseniai mačiau pasiūlymą Vilnius–Londonas už 350 eurų, bet ten mašina buvo kone su puse milijono kilometrų. Tai žinok – pigiai ne visada reiškia gerai. Kartais sutaupai šimtą eurų, bet prarandi nervus.

Ar man reikia mokėti už visą mikroautobusą, jei turiu tik kelias dėžes ir vieną spintą?

Čia toks dažnas klausimas. Jei daiktai užima trečdalį vietos, gali ieškoti dalinio krovinio. Bet daugelis mažų vežėjų negali sudėti kelių klientų, jei maršrutai nesueina. Tada pasiūlys "palankią" kainą už pusę mašinos, nors jis važiuos pustuščias. Aš asmeniškai renkuosi pilną užsakymą, net jei vietos per daug, nes niekas kitas nelįs prie mano baldų. Bet čia jau tavo piniginė ir tavo rizika.

Kodėl vieni vežėjai prašo 300, o kiti 1200 eurų už tą patį kelią?

Šitas skirtumas išmuša iš vėžių. 300 eurų – dažnai pavienis vairuotojas su seniu Sprinteriu, dirbantis be įmonės. Gali pasisekti, o gali – katastrofa. 1200 eurų – didelė firma su GPS ir vokišku automobiliu. Aš prieš trejus metus mačiau atvejį: klientas sumokėjo 280 eurų, o mikroautobusas niekada neatvažiavo. Vairuotojas dingo. Ne visi pigūs blogi, bet rizika ten didesnė. Tarpinė kaina – 500-700 eur – dažniausiai saugiausia.

Ar galiu pasiimti mikroautobusą į nuomą ir pats viską nuvežti į Londoną?

Teoriškai taip, bet praktiškai retas pasirinkimas. Vienos kelionės nuoma kainuos apie 800-1000 eurų, plius kuras, plius keltas arba Eurotunelis – dar 200-300 svarų į abi puses. Be to, vairuoti dešine puse (taip, Anglijoj jie ten važiuoja) yra iššūkis. Dar reikės kelti viską patiems. Aš tai dariau būdamas dvidešimt trejų – daugiau nekartosiu. Nugara skaudėjo savaitę. Skirtas vežėjas atperka save.

Kaip sumokėti – avansu arba viską gavus daiktus?

Dažniausiai dirbama per avansą – 30 arba 50 procentų prieš kelionę, likutis pristatymo metu. Kai kurie klientai nori mokėti tik pamatę sveikus baldus Londone. Suprantu. Bet vežėjas irgi rizikuoja – kas jei tu neišriedėsi atsiimti sofos? Standartas: avansas rezervuoja vietą. Jei prašo visų pinigų prieš išvažiavimą – raudona vėliava. Nesiųsk šimto procentų iš anksto, nebent tai žinoma firma.

Pakavimas, tilpumas ir kaip neišprotėti prieš kelionę

Ar tikrai baldus reikia ardyti prieš kelionę?

Kuo mažesni gabaritai – tuo daugiau telpa. Lova, išardyta į lentas, užima dvigubai mažiau. Sofą su nulenkiamu atlošu verta pažiūrėti – sutaupysi vietos. Stiklinis staliukas – nenardyk (arkdyti? ar turėjau sakyti "ardyti"?), tiesiog apvyniok. Mačiau žmonių, kurie atveža viską surinktą ir stebisi, kodėl mašina per maža. Pasitikrink matmenis prieš dieną. Sofą ardyti namie visada patogiau nei Anglijos bute be įrankių.

Kiek maždaug daiktų tilpa į standartinį krovininį mikroautobusą?

Ford Transit arba Mercedes Sprinter – darbiniai arkliukai. Jei kėbulas 3-4 metrų, tilps maždaug 20-25 stambios dėžės, plius sofa, spinta, viryklė. Bet kraunant kaip Tetris. Jei sumeti be galvos – vietos pritrūks greičiau. Turiu taisyklę: 1-2 kambarių butui pilnas mikroautobusas pakankamai. Trijų kambarių – galvok apie du reisus arba didesnę mašiną. Manchesterio klientams kartais tenka aukoti seną foteliuką.

Ar vežėjas suteiks pakavimo medžiagas, ar turiu pirkti pats?

Profesionalūs perkraustytojai atveža popierių, putplastį, antklodes. Bet jei užsisakei tik mašiną be krovikų – pirk pats. Kartonines dėžes randi statybinių prekių parduotuvėse. Mačiau žmonių, kurie vynioja indus į laikraščius – po to viskas kvepia spausta ir porcelianas trūkinėja. Kiti renkasi dėžes iš konteinerių – pigu, bet jos minkštos. Negailėk dvidešimties eurų kokybiškoms dėžėms. Tavo daiktai važiuos tūkstantį kilometrų.

Ar mikroautobusu galima pervežti ir skalbimo mašiną, ir šaldytuvą vienu metu?

Taip, jei tilps. Šaldytuvą būtinai išleisk – turi būti sausas. Skalbimo mašina sunkesnė, negu atrodo, apie 60-70 kilogramų. Krauname ją apačion, kad centras būtų žemai. Dėl šaldytuvo aš nesu šimtu procentų tikras – ar galima jį vežti paguldžius? Kai kurie meistrai sako, kad kompresoriui blogai. Aš asmeniškai vežu stovinčius, bet jei prispiria – atsargiai. Geriau pasitark su meistru. Aš ne technikos specialistas.

Kas būna, jei sudėjus daiktai netilpa – juk sakėte, kad tilps?

Klasikinė situacija. Vežėjas pamato spintą, kuri "tenkanti", bet pamiršo apie penkiolika dėžių šalia. Tada prasideda: meta kainą, skubinasi, arba siūlo palikti dalį. Kartais žmogus atšaukia kelionę. Atsiųsk vežėjui nuotraukas prieš sutartį. WhatsApp, trys kadrai, ir aišku. Jei atsisako žiūrėti – ieškok kito. Buvo atvejis Kaune, kai žmogus rodė svetainę, bet pamiršo garažą. Nei tilpo, nei buvo gerai.

Dokumentai, muitai ir kodėl po Brexit viskas kitaip

Ar reikia kokių nors dokumentų gabenant baldus į Angliją?

Taip. Minimaliai – sąrašas daiktų anglų kalba, tavo dokumento kopija, kartais darbo ar nuomos sutartis. Jei daiktai senesni nei šeši mėnesiai ir naudoti – paprastai asmeniniai. Bet jei veži kažką naujo, supakuoto – muitinė gali pagalvoti apie prekybą. Aš visada sakau: rašyk sąrašą grubiai. Geriau "penkios dėžės su indais" nei praleistos visai. Anglijos muitininkai žiūri logiškai – jei atrodo kaip kraustymasis, tikrina mažiau.

Ar po Brexit dabar viskas daug sudėtingiau negu anksčiau?

Na, taip, aš ir galvojau, kad bus kaip anksčiau. Bet muitiniai patikrinimai dažnesni. Anksčiau pravažiuodavome tiesiog, dabar kartais prašo atidaryti. Nesakau, kad katastrofa. Maži mikroautobusai mažiau prižiūrimi nei vilkikai, bet stringa. Ypač jei dokumentuose netvarka. Dabar geriau, bet tvarkyti reikia kruopščiau nei 2018-aisiais. Doveris kartais kamščiuoja pusdieniui. Kai stovi eilėje – laikas eina veltui. Kančia.

Ar muitas taikomas naudotiems baldams ir buities daiktams?

Jei daiktai asmeniniai, naudoti, o tu judi gyventi – muitas netaikomas. Tai vadinama transfer of residence. Svarbu: negali būti nauji, neišpakuoti, nekomerciniai. Buvau situacijoje, kai klientė vežė naują dviratį dėžėje – muitiniai įvertino ir pareikalavo sumokėti. Nemalonu. Jei veži ką naujo – pasakyk vežėjui. Jis turi žinoti, ar tai įeina į deklaraciją. Geriau permokėti dėl dokumento nei vėliau mokėti baudą.

Kas atsakingas, jei muitinė sustabdo krovinį dėl dokumentų?

Teoriškai – siuntėjas, praktiškai – visi kencia. Vežėjas negali palikti mašinos savaitę. Tu negali gauti daiktų. Jei tavo klaida – tu taisyk. Jei vežėjas blogai suformino sąrašą – jis. Bet maži vežėjai dažnai neturi muitininkų tarpininkų. Didelės kompanijos – taip. Jei stoji Calais pusėje ir trūksta popieriaus, tenka bėgioti pačiam. Aš to nemėgstu. Nežinau, gal aš per daug pesimistas, bet mažieji čia silpnesni.

Kas realiai vyksta kelyje ir kodėl kartais vėluoja

Važiuoja tas mikroautobusas tiesiai iš Kauno į Londoną ar kažkur stabteldamas?

Paprastai ne tiesiai. Dažnai pasiima kitą krovinį kitame mieste – Kaune pakrovęs, užsuka į Vilnių. Tada per Lenkiją, Vokietiją, pro Calais arba Olandiją. Naktimis pamainomis, jei vairuotojų du. Jei vienas – privalo stoti. Teorija – 36 valandos, bet realiai mačiau, kad vairuoja ilgiau, nes skuba. Ar saugu? Ne. Ar vyksta? Taip. Tavo baldai gali pasistovėti Belgijos parkinge kelias valandas. Toks gyvenimas.

Ką daryti, jei pervežėjas pavėluoja kelias dienas – tai normalu?

"Normalu" neteisingas žodis, bet "pasitaiko" – taip. Planuok, kad sutartas antradienis gali tapti ketvirtadieniu. Sugedo mašina, strigo muitinė, ankstesnis klientas vėlavo iškrauti. Kartais vežėjas per daug pažadėjo. Buvo atvejis, kai žmogus laukė virtuvės reikmenų Londone tris dienas – gyveno tuščiame bute ant čiužinio. Mes bendraujame, kai vėluojame. Jei tavo vežėjas neatsiliepia dvi dienas – pradėk nerimauti ir ieškoti.

Ar daiktai, vežami su kitų žmonių kroviniais, saugūs nuo sumaišymo?

Turėtų būti atskirti antklodėmis, diržais. Bet mikroautobuse vietos mažai, ir jei du klientai veža indus, etiketės nukrenta. Mačiau Londone: Klaipėdos klientas atidarė dureles ir rado svetimą dviračio ratą. Pasisekė, radome savininką. Dėl to aš renkuosi pilnus krovinius, nors brangiau. Daliniai pigesni, bet ten visada yra chaoso rizika. Etiketuok kiekvieną dėžę didelėmis raidėmis. Daryk tai net jei atrodo kvailai – vėliau padės.

Ar buvo situacijų, kai baldai tiesiog dingo kelyje?

Taip. Ne dažnai, bet būna. Dažniausiai – ne profesionalūs vežėjai, o "pažįstamas pažįstamo". Vienas vaikinas paėmė avansą iš trijų žmonių, turėjo vežti į Londoną. Mašina sugedo, jis paliko daiktus Lenkijos sandėlyje ir dingo. Sutarčių nebuvo – tik pokalbiai. Policija nepadėjo. Dėl to sakau – sutartis, draudimas, realūs rekvizitai. Jei vežėjas tik per Facebook'ą ir be adreso – pagalvok. Būna gerų pigių, bet rizika didesnė.

Ką tipiškai vežėjas veikia, jei kelyje sutrinka mašina?

Mažas gedimas – remontuoja pakelėje, vėluoja valandomis. Rimtesnis – ieško kito mikroautobuso, o tai brangu. Hamburg'o apylinkėse mums trūko sankaba. Teko krautis į vokišką autobusiuką, radom per pažįstamą. Klientas Londone sužinojo kitą rytą. Chaoso buvo, bet daiktai atkeliavo. Blogiausia – savaitgalis, servisai nedirba. Tada lauki iki pirmadienio. Kartais gedimas nutinka Krokuvoje – aplink lenkiški servisai, o aš moku tris žodžius. Sunku.

Baldai – konkretūs daiktai ir kaip juos gabenti

Ar galiu vežti sofą, kuri visiškai neišardoma?

Gali, bet žinok gabaritus. Mikroautobuso durų aukštis apie 1,5 metro, plotas ribotas. Jei sofa platesnė – nepateks. Tada lieka stogas, bet reikia skersinių. Klientas Kaune bandė įkišti kampinę sofą į trumpą Transitą. Nepateko. Teko vežti į sandėlį, paskui didesne mašina. Pasitikrink matmenis prieš dieną, o ne kai vežėjas stovi kieme beviltiškai. Jis ne burtininkas – burtų nemoka.

Kaip gabenti stiklinį vitrinos korpusą ar didelius veidrodžius?

Stiklas – baisiausias daiktas. Apvyniojame putomis, kartonu, dedame tarp baldų, kad nestrigtų. Vitrinos stiklą – jei įmanoma – išimk. Jei ne – vertikaliai, niekada neguldomas. Prieš metus dėl apatinio paspaudimo sudužo veidrodis. Klientas pyko, mes atlyginome per draudimą. Be jo? Tu verktum. Ant kiekvieno stiklo – "STIKLAS". Didžiosiomis. Jei vežėjas sako, kad nereikia rašyti – neatiduok stiklo.

Ar verta vežti seną komodą ir sofą, ar Anglijoje pigiau nusipirkti naujas?

Finansiškai – IKEA Londone pigiau nei pervežimas. Bet jei tai senelės komoda – vežk. Mačiau žmonių, kur veža sulūžusias kėdes ir seną čiužinį. Už 600 eurų gali nusipirkti daug naujų daiktų. Mano patarimas: vežk tai, ko sunku pakeisti – dokumentus, buitinę techniką, antikvarą. Sentementas yra sentementas. Beje, buitinė technika veikia, bet kištukai kitokie. Adapteriai pigūs, prisimink. Kartais lengviau parduoti čia ir pirkti ten.

Ar galima gabenti baldus, kurie dar šlapi nuo valymo, pavyzdžiui, fotelius?

Nenoriu apie tai girdėti. Nerekomenduoju. Drėgmė kėbule kelia pelėsį per dvi dienas. Jei fotelis šlapias – nėra kur išdžiūti. Visa mašina kvepės, daiktai pasiims aromatą. Buvo atvejis, kai klientė suvežė šlapius kilimus – Londone supelyi. Labai liūdnas vaizdas. Džiovink iki galo. Šlapi baldai turi likti namie. Kitu atveju rizikuoji ne tik savo, bet ir galimai kito kliento daiktais. Pelėsį išsiventiliuoti – kančia.

Ar reikia drausti baldus atskirai, ar vežėjo draudimas padengia viską?

Vežėjo CMR draudimas galioja, bet turi limitus. Jei bendrai padengia keletą tūkstančių – tavo sofai su kompiuteriu gali neužtekti. Arba jei pats supakuojai prastai – draudimas atsisako, nes kaltė tavo. Čia aš ne visada tikras, kaip smulkūs vežėjai draudžia KROVINIUS, o ne tik civilinę. Civilinė – jei partrenkia žmogų. Krovinio – jei sulūžta lėkštė. Klausk aiškiai. Jei ne – gali drausti pats. Kai kurie klientai to nežino ir stebisi atsisakymu.

Koks paskutinis patarimas žmogui, kuris pirmą kartą veža baldus į Angliją mikroautobusu?

Nepanikuok. Pasiruošk sąrašą, nufotografuok daiktus, susirask vežėją, kuris rašo be šablono. Kai matai, kad žmogus atsako gyvai – geras ženklas. Anglijon mikroautobusais gabenami kroviniai ir baldai – tai ne raketų mokslas, bet reikia proto. Pasitikrink dokumentus, nepirk naujų daiktų prieš pat kelionę, ir atsimink: jei kaina per gera, kad būtų tiesa, taip ir yra. Per tuos metus mačiau visko. Svarbiausia – rasti žmogų, kuriam rūpi tavo daiktai, ne tik pinigai.

Taigi, jei galvojate apie perkraustymą, nepulkite į pirmą pasitaikiusį pasiūlymą. Anglijon mikroautobusais gabenami kroviniai ir baldai gali būti puiki patirtis, jei iš anksto pasirašai normalią sutartį, patikrini vežėją ir realiai įvertini savo daiktus. Sudėtingiausia ne kelias – o smulkmenos, kurių neatidėlioji. Aš stengiuosi su kiekvienu elgtis taip, lyg vežčiau savo daiktus. Nes jei sulūš tavo stalas, man gėda. Rinkitės protingai ir sėkmingo kelio.