Užsakomas pervežimas iš Vokietijos: tiksli kelionės trukmė ir logistika Jums

Šiuolaikinėje verslo ir privačių asmenų raidoje, kai pasaulyje vis daugiau prekių ir daiktų keliauja per sienas, vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra ne „kiek tai kainuoja“, o „kada tai atvyks?“. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sugebėjimas tiksliai įvertinti laiką tampa tame pačiame lygmenyje svarbus kaip ir krovinių saugumas ar kainos formavimas. Vokietija, kaip didžiausia Europos ekonomika ir pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, yra pagrindinė kryptis, kuria kasdien srautai juda abiem kryptimis. Tačiau, kai užsakote pervežimą iš Vokietijos, „tiksli kelionės trukmė“ nėra tiesiog atstumas, padalytas iš greičio.

Tai sudėtingas logistinis mazgas, kurį lemia ne tik geografinis atstumas tarp Miuncheno ar Berlyno ir Vilniaus, bet ir eismo sąlygos, vairuotojų darbo laiko apribojimai, krovinių tvarkymas uoste ar sandėliuose bei net orų prognozės. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, pasidalinsime išsamia informacija, padėsiančia Jums suprasti, kaip susiformuoja galutinė pristatymo data, kodėl ji gali keistis ir kaip tinkamai planuoti savo laiką, kad nenuviltumėte.

Įvadas

Vokietija yra mūsų artimas, tačiau logistiniu požiūriu gana sudėtingas kaimynas. Kasdien tūkstančiai sunkvežimių kerta sienas, vežami įvairiausi krovniai – nuo mažų siuntų (kurjerinės paslaugos) iki konteinerių ir didelių industrinių agregatų. Dažnai klientai, užsakydami pervežimą, tikisi, kad jei atstumas nuo Vokietijos sandėlio iki Lietuvos yra, tarkime, 1200 kilometrų, o sunkvežimis važiuoja vidutiniškai 80 km/h greičiu, tai kelionė turėtų trukti apie 15 valandų. Tačiau realybėje tokia aritmetika veikia retai.

Dirbdamas šioje srityje maždaug nuo 2000-ųjų pradžios, mačiau, kaip pasikeitė kelių kokybė, atsirado nauji eismo apribojimai, o darbo taisyklės tapo griežtesnės. „Tiksli kelionės trukmė“ yra kintantis dydis, kurį profesionalus logistikos ekspertas turi sugebėti ne tik numatyti, bet ir paaiškinti klientui. Svarbiausia suprasti, kad pervežimas – tai ne tik vairavimas. Tai procesas, kurį sudaro krovinių įkėlimas (paimimas), dokumentų tvarkymas, pats maršrutas, galimi sustojimai ir iškrovimas bei pristatymas.

Norint pasiekti aukštą aptarnavimo kokybę, būtina atsižvelgti į šiuos niuansus. Vokietijoje, pavyzdžiui, labai griežtai laikomasi grafikų. Jei vairuotojas vėluoja į paskirtą įkėlimo laiką net 15 minučių, gali būti, kad jam teks laukti iki kitos dienos. Tai vėluoja visą grandinę. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuva yra Šengeno erdvėje, todėl sienų kontrolės formalumų nebėra, tačiau fizinės sienos kirtimo eismas taip pat sukuria savo našumą.

Šiame straipsnyje mes nueisime už paviršiaus. Mes ne tik pateiksime vidutinius laiko rodiklius, bet ir išanalizuosime tas priežastis, kurios gali šiuos rodiklius pakeisti. Nesvarbu, ar planuojate perkelti vieną euroletę su baldais, ar užsakote pilną sunkvežimio mašinos dalims, suprasti laiko sąnaudas – reiškia turėti valdžią savo verslo ar asmeninių planų atžvilgiu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiame atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su pervežimų iš Vokietijos trukme. Ši informacija sukaupta remiantis ilgamečia praktika ir realiomis situacijomis.

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinė kelionės trukmė priklauso nuo konkretaus Vokietijos regiono, iš kurio išvežamas krovinius. Jei kalbame apie vakarinę Vokietiją (pavyzdžiui, Duisburgas, Kelno ar Frankfurto apylinkės), kurios yra arčiau Lietuvos, kelionė į Vilnių trunka maždaug nuo 18 iki 24 valandų (vairavimo laikas). Tačiau tai yra grynas važiavimo laikas be sustojimų. Jei kroviniys vežamas iš pietinės (Miunchenas, Štutgartas) ar pietryčių (Miulhauzenas, Niurnbergas) Vokietijos, atstumas didėja iki 1600–1800 km, o kelionės trukmė svyruoja nuo 24 iki 30 valandų. Reikia įvertinti, kad vairuotojas negali vairuoti be pertraukų, todėl realus laikas nuo užsakymo iki pristatymo („door to door“) apima ir darbo dieną įkėlimui, ir darbo dieną iškrovimui. Taigi, standartinis pervežimas dažniausiai užtrunka 2–3 darbo dienas.

2. Kodėl GPS rodo trumpesnį laiką nei realus pervežimas?

GPS navigacijos sistemos, tokios kaip „Google Maps“ ar „TomTom“, apskaičiuoja laiką remdamasi keleivinio transporto greičiu ir idealiomis eismo sąlygomis, be sustojimų. Jos neatsižvelgia į sunkiasias mašinas, kurių greitis autostradose Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai ribojamas 80 km/h arba 90 km/h. Be to, GPS neįskaičiuoja privalomų poilsio pertraukų, kurias reglamentuoja ES įstatymai (tai yra 45 minučių pertrauka po 4,5 valandos vairavimo). Taip pat GPS neatsižvelgia į laukimo laiką prie įmonės vartų įkėlimo ar iškrovimo metu. Todėl, jei GPS rodo 15 valandų, reikia prid�ti mažiausiai 6–8 valandas privalomiems sustojimams, dokumentų tvarkymui ir galimiems eismo spūstims, taip gaunant realų 2–3 dienų laikotarpį.

3. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikas (tachografas) veikia pristatymo terminą?

Tai vienas svarbiausių veiksnių, kurį dažnai pamiršta klientai. Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės, reglamentuojančios vairuotojų darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti iš eilės tik 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba suskirstyti į 15 ir 30 minučių). Po 9 valandų vairavimo per dieną jis privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio (naktinės poilsio). Tai reiškia, kad net jei atstumas yra trumpas (pavyzdžiui, iš Berlyno į Kauną – apie 700 km), vairuotojas negali nuvažiuoti ir sugrįžti per vieną dieną legaliai. Ilgesniuose maršrutuose (iš Miuncheno) šios taisyklės priverčia vairuotoją praleisti naktį viešbutyje ar mašinoje, kas automatiškai prailgina kelionę bent viena diena. Profesionalios logistikos kompanijos visada planuoja maršrutus atsižvelgdamos į šiuos apribojimus, kad išvengtų baudų ir užtikrintų saugumą.

4. Kokios Vokietijos vietovės laikomos sudėtingiausiomis laiko požiūriu?

Sudėtingiausios yra toli pietuose esančios vietovės (Bavarija, Baden-Viurtembergas) ir toli vakaruose esančios industrijos srityys (Reino-Rūro regionas). Pietinė Vokietija (Miunchenas, Augsburgas) yra toliausiai nuo Lietuvos, todėl čia susikaupia didžiausias atstumas. Be to, kelyje pro Čekiją arba Lenkiją (prieš pasiekiant Vokietiją) dažnai būna didelių eismo spūsčių, ypač kalnuotose vietovėse arba ties tuneliais. Vakarų Vokietija (Hamburgas, Brėmenas) taip pat kelia problemų dėl didelio sunkvežimių srauto ir dažnai vykstančių remonto darbų autostradose („Baustelle“). Taip pat sudėtinga yra Rūro sritis (Dortmundas, Esenas), dėl milžiniško pramoninio transporto kiekio – čia užtrunka ne tik nuvažiuoti iki įkėlimo vietos, bet ir patį įkėlimą atlikti, nes sandėiai dažnai perkrauti.

5. Kaip eiko spūstys („Stau“) Lenkijoje ir Vokietijoje veikia pristatymą?

Lenkija ir Vokietija yra pagrindiniai tranzitiniai maršrutai. A1 autostradoje Lenkijoje ir A9 Vokietijoje eismo spūstys yra kasdienybė, ypač pietų kryptimi link Čekijos arba šiaurės kryptimi link Baltijos jūros. Jų poveikis gali būti dviejų rūšių: planinis ir neplaninis. Planiniai spūstiai (pikų valandomis, ryte ir vakare) gali užtrukti 1–2 valandas. Neplaniniai spūstiai (dėl avarijų, blogo oro, remonto darbų) gali užstrigti keletą valandų, kartais net visą parą. Ilgamečiai vairuotojai moka rasti apvažiavimo maršrutus, tačiau vietinės keliais važiuoti lėčiau, tad laiko sutaupyti nepavyksta. Jei kelionė vyksta šaltuoju metų laiku, sniego lavinos ar apledėję keliai gali visiškai paralyžiuoti eismą kelioms valandoms. Todėl visada rekomenduojama planuoti pristatymą su laiko rezervu.

6. Ką reiškia „įkėlimo langas“ (loading window) ir kodėl jis svarbus?

Vokietijos logistikos kultūra labai skirta nuo mūsų regiono. Čia labai populiarios „įkėlimo langų“ sistemos – tai griežtai nustatytos valandos, kai vairuotojas gali atvykti į sandėlį. Jei užsakote pervežimą ir vairuotojas atvyksta 10 minučių pavėluotas, jis gali būti nepriimtas ir teks laukti kitos dienos (naktį). Tas pats taikoma ir iškrovimui Lietuvoje, jei sandėlis taiko tą pačią discipliną. Ši detalė gali pavėlinti pervežimą ne valandomis, o dienomis. Profesionalus ekspertas visada patikrina, ar klientas turi užtikrintą įkėlimo laiką, ar reikia registruotis iš anksto. Jei tokios informacijos nėra, laikas skaičiuojamas kaip „apytikslis“, o ne „tikslius“.

7. Kaip skiriasi partinių (dalinių) krovinių ir pilnavertės mašinos (FTL) pervežimo trukmė?

Tai esminis skirtumas. Dalinio krovinio (LTL – Less than Truckload) atveju krovinius reikia suskirstyti (konsoliduoti). Vairuotojas arba brokeris turi surinkti kelis skirtingų klientų krovinius vienoje mašinoje, kad maršrutas būtų ekonomiškas. Tai reiškia, kad prieš išvykdamas į Lietuvą, vairuotojas gali važiuoti po keletą Vokietijos miestų, paimdamas krovinius. Tai užtrunka 0,5–1 dieną. Be to, gali būti tarpiniai sustojimai paskirstymo terminaluose. Pilnavertės mašinos (FTL – Full Truckload) atveju, kai užsakote visą sunkvežimį sau, procesas yra greitesnis – vairuotojas atvyksta tiesiai pas Jums, įkrauna ir važiuoja. Tačiau net ir FTL atveju, jei krovinys nėra paruoštas laiku (nepakrautas), laikas dingia. Daliniai kroviniai visada brangesni laiko atžvilgiu, nors kartais ir pigesni piniginiais vienetais.

8. Ar metų laikas (žiema, vasara) įtakoja pervežimų iš Vokietijos trukmę?

Žinoma. Vasarą didžiausia problema yra turistų srautas, ypač Vokietijos autostradose ir prie Alpių regionų. Vasaros atostogų metu (liepa–rugpjūtis) eimas sulėtėja dėl didelio skaičiaus automobilių su priekabomis. Žiema problema yra kita – blogas oras. Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai pasitaiko rūkų, kurie riboja matomumą ir priverčia sulėtinti greitį. Sniegas ir ledas gali sukelti eismo stabdymus. Be to, nuo lapkričio 1 d. kai kuriose Vokietijos vietovėse privaloma naudoti žiemos padangas, o ne taip greitai besirengiantys vairuotojai gali praleisti laiką keisdami padangas ar laukiant patikros. Taip pat kalėdiniu ir naujametiniu laikotarpiu daugelis Vokietijos įmonių dirba sutrumpintai arba visiškai nedirba (tarp švenčių), kas sustabdo krovinių judėją keletą dienų.

9. Kokio tipo krovinius (pavyzdžiui, ADR, šaldytuvai) sunkiau pervežti laiku?

Specialieji krovinius visada reikalauja daugiau laiko ir dėmesio. ADR krovinius (pavojingi krovinius) neleidžiama vežti per visus tunelius ar kai kurias miesto zonas, todėl maršrutai turi būti planuojami aplinkkeliu, kas prailgina kelionę. Be to, ADR vairuotojai turi papildomų reikalavimų poilsio laikui. Šaldytuvų krovinius (temperatūrinis režimas) reikalauja nuolatinio stebėjimo ir dažniau pasitaiko techninių gedimų šaldymo įrenginiuose, kurie reikalauja sustojimo remontui ar krovinių perkėlimo į kitą mašiną. Taip pat pavojingi krovinius dažnai iškraunami specialiuose terminaluose, kurie gali būti užimti, o laukimas eilėje užtrunka. Paprasti „sausi“ krovinius (paketai, dėžės, paletės) visada yra greičiausi ir pigiausi logistikos požiūriu.

10. Ką klientas gali padaryti, kad pagreitintų pervežimo procesą?

Kliento vaidmuo yra labai svarbus. Greičiausias būdas užtikrinti sklandų pervežimą – tiksliai ir išsamiai pateikti informaciją. Tai reiškia: nurodyti tikslų krovinio svorį ir matmenis (kad nebūtų nuviliama, kad netilps), pateikti teisingą adreso formavimą (Vokietijoje gatvės, namo numeris ir pašto kodas yra kritiški), bei, svarbiausia, užtikrinti, kad krovinys bus paruoštas įkėlimui nurodytu laiku. Jei klientas gali užtikrinti, kad vairuotojas nebus priverčtas laukti sandėlyje (pavyzdžiui, turės krautuvė arba Forkliftą), tai taupo valandas. Taip pat, naudinga turėti kontaktinio asmens, kuris gali padėti rasti vietą arba pateikti dokumentus, telefoną. Greitas reagavimas į vairuotojo skambučius (kai jis jau yra prie vartų) leidžia išvengti nereikalingo praleisto laiko.

Išvada

Apibendrinant, „tiksli kelionės trukmė“ iš Vokietijos nėra fiksuotas skaičius, kurį galima sužinoti paspaudus mygtuką. Tai dinamiškas procesas, priklausantis nuo dešimčių veiksnių: nuo geografinės padėties iki oro sąlygų, nuo vairuotojo poilsio režimo iki sandėlių darbo grafikų. Kaip žmogus, kuris praleido daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje, galiu pasakyti viena: patikimumas visada svarbiau už greitį. Geriau, kad krovinys atvyktų diena vėliau, bet saugiai ir be pažeidimų, nei kad būtų stumiamas į viršų pažeidžiant taisykles.

Rengdamiesi užsakyti pervežimą, visada pasitarkite su savo logistika arba brokeriu ne tik dėl kainos, bet ir dėl realaus laiko. Suprasdami maršruto niuansus – kodėl reikia laukti dieną ar kodėl kaina šoktelėjo dėl skubos – Jūsės galėsite geriau planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus. Profesionali logistika nėra magija, tai yra tikslus planavimas, patirtis ir atsakomybė. Tikėkimės, kad šis straipsnis padės Jums matyti už „kabrios“ važiuoklės ratus ir suprasti, kas vyksta kelyje tarp Vokietijos sandėlio ir Jūsų vartų Lietuvoje.