Užsakomas pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą geriausia kaina: Eksperto vadovas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle, esu matęs, kaip pasikeitė logistinis kraštovaizdis tarp Vokietijos ir Lietuvos. Šis maršrutas vienu metu buvo laikomas sunkiu ir neprognozuojamu, tačiau šiandien tai – viena judriausių arterijų visame Baltijos regione. Vokietija, kaip didžiausia Europos ekonomika, yra pagrindinė prekių srovės šaltinis, o Lietuva vis labiau integruojasi į vakarų tiekimo grandines. Tačiau, nors pasiūla rinkoje yra didžiulė, kiekvieną kartą, kai klientas sako „noriu geriausią kainą“, turiu paaiškinti, kas šioje frazėje slepiasi iš tikrųjų.

Nereikia būti logistikos guru, kad suprastumėte: pigiausia kaina dažnai reiškia didžiausią riziką. Tačiau „geriausia kaina“ – tai ne būtinai mažiausia skaičius sąskaitoje-faktūroje. Tai optimalus balansas tarp kainos, pristatymo greičio ir krovinio saugumo. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia rinka, ką reiškia kainos formavimasis ir kaip jums, kaip klientui, sėkmingai naršyti tarp tūkstančių pasiūlymų, rasant tai, kas jums labiausiai apsimoka.

Kalbėsime ne tik apie skaičius. Kalbėsime apie logistikos mechanizmus: kuo skiriasi dalinis krovinių pervežimas nuo pilno, kodėl reikšminga krovinių konsolidacija ir kodėl kaina gali skirtis net 30–40 proc. priklausomai nuo to, kaip užsakymas pateikiamas. Mano tikslas – suteikti jums žinių, kurios leis ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti nemalonių netikėtumų, kurie, mano praktikoje, dažnai kainuoja daugiau nei prasta kaina.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai man užduoda kasdien. Atsakymai į juus padės jums suprasti vidines procesus ir geriau pasiruošti pervežimo užsakymui.

1. Nuo ko priklauso galutinė pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą kaina?

Kainos formavimasis logistikoje yra kompleksinis procesas, kurį nulemia ne vienas, o keli pagrindiniai veiksniai. Visų pirma, tai atstumas ir kuro kaina. Nors maršrutai iš Vokietijos (pvz., Miuncheno, Hamburgo ar Berlyno) yra gana standartizuoti, kuro svyravimai akivaizdžiai atsispindi mokesčiuose. Antras svarbus elementas – krovinių tipas ir svoris. Jeigu pervežate 1 toną smėlio ant paletės, tai viena kaina, o jeigu 1 toną plunksnų užimančią 3 europaletes – tai visai kita, nes čia kalbame apie vietos (tūrio) užimtumą.

Taip pat didelę įtaką turi krovinio parengimas. Ar krovinius galima krauti vienas ant kito (stabilu), ar jie reikalauja specialios apsaugos? Negalima pamiršti ir apkrovos/ikrovos vietų. Jeigu vairuotojas turi praleisti valandą ar daugiau brangžiausio laiko uoste ar sandėlyje laukdamas krovimo, tai taip pat įskaičiuojama į kainą. Ir žinoma, sezoniniai svyravimai – prieš šventes ar vasaros atostogų pradžią kainos šokteli dėl didelio paklausos ir vairuotojų trūkumo.

2. Kas yra krovinių dalinimas (konsolidacija) ir kada tai apsimoka?

Krovinių dalinimas, arba konsolidacija, yra vienas efektyviausių būdų sutaupyti, jeigu jūsų krovinys neužpildo viso sunkvežimio. Vokietijoje veikia šimtai konsolidacijos sandėlių. Į juos atvyksta mažesni kroviniai iš įvairių siuntėjų, o mūsų ekspeditoriai juos sujungia į vieną didelę partiją ir veža į Lietuvą.

Tai apsimoka tada, kai turite nuo 1 iki 15 europalečių (arba iki 3–5 tonų svorio). Užsakant pilną sunkvežimą (FTL) mažam kiekiui, mokėtumėte už visą automobilį, kas būtų neproporcingai brangu. Daliniame pervežime (LTL) kaina padalijama tarp visų to sunkvežimio klientų. Žinoma, trūkumas tas, kad pristatymas gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti visą partiją ir iškrauti kitiems klientams, tačiau kainos santykis dažnai būna 2–3 kartus gerensis.

3. Kodėl kryptis „Vokietija – Lietuva“ yra pigesnė nei „Lietuva – Vokietija“?

Tai klasikinis rinkos dėsnis, vadinamas „tuščio važiavimo“ problema. Vokietija yra didžiausia eksportuotoja Europoje. Ten išvežami milžiniški kiekiai mašinų, chemijos pramonės gaminių, technikos. Todėl į Vokietiją važiuoja daugiau mažų krovininių automobilių, o iš Vokietijos – dideli sunkvežimiai su pilnomis priekabomis.

Kai užsakote pervežimą iš Vokietijos, transporto kompanijos dažnai turi galimybę pasiūlyti geresnę kainą, nes vairuotojas ir taip važiuoja atgal į Rytus (arba toliau į Šiaurę), o jam reikia užtikrinti, kad važiavimas nebebūtų nuostolingas. Atvirkščiai kryptimi, į Vokietiją, sunku rasti krovinį, kuris padengtų visą kelionės išlaidas, todėl kainos būna aukštesnė. Tai vadinama „backhaul“ (grįžtamojo reiso) kaina, ir ja visada verta domėtis.

4. Ar verta rinktis tiesioginį vežėją ar logistikos brokerį (ekspeditorių)?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Tiesioginis vežėjas (pavienių automobilių savininkas ar maža įmonė) atrodo patrauklus, nes nėra tarpininko antkainio. Tačiau, mano ilgametės patirties žiniomis, ekspeditorius dažnai gali pasiūlyti geresnę kainą nei tiesioginis vežėjas. Kaip tai įmanoma?

Ekspeditorius turi tinklą. Jis gali surasti automobilį, kuris jau yra netoli jūsų krovinio ir kuriam reikalingas tik „priedas“ į maršrutą, kad užpildytų tuščią vietą. Tiesioginis vežėjas, neturdamas didelio portfelio, gali reikalauti fiksuotos, aukštesnės kainos, kad padengtų savo riziką. Be to, ekspeditorius prisiima atsakomybę už dokumentus, draudimą ir, kas svarbiausia, turi rezervinius variantus, jeigu sugedus automobiliui reikėtų skubiai organizuoti pakrovimą į kitą sunkvežimį. Su pavieniu vairuotoju, jeigu sugenda variklis Lenkijoje, jūsų krovinys guri stovėti dienomis.

5. Kaip krovinių parengimas (paletės, pakavimas) įtakoja kainą?

Tai vienas dažniausiai nepaisomų dalykų. Gerai supakuotas krovinys – tai ne tik saugumas, bet ir pinigai. Standartinės europaletės (120x80 cm) arba industrinės (120x100 cm) leidžia optimaliai išnaudoti erdvę sunkvežimyje. Jeigu jūsų prekės supakuotos ne standartinėse dėžėse ar yra neįprastų formų, jas reikia „žaisti“ erdvėje, kas užima daugiau vietos. Už vietą mokama.

Taip pat svarbi stabdymo galia. Jei krovinys nestabilus, vairuotojas privalo jį užtvirtinti juostomis, grotelėmis ar net pripildyti oro pūslėmis. Tai laiko sąnaudos. Jei krovinys parengtas tvarkingai, ant standartinių paletų, galima užtikrinti, kad jis bus įkeltas ir iškeltas greičiau, o tai sumažina laukimo mokestį uoste ar prie kliento vartų. Neteisingai supakuotas krovinys gali būti net atmestas, jeigu keliaujant gali sugadoti kitą kliento siuntą.

6. Kokios paslėptos išlaidos gali atsirasti pervežimo metu?

Apie „paslėptas“ išlaidas kalbama daug, tačiau iš tikrųjų jos dažniausiai yra papildomų paslaugų mokesčiai, kuriuos klientas tiesiog numeta. Vienas dažniausių – laukimo mokestis. Standartiškai vairuotojui skiriamos 1–2 valandos ikrovai/iškrovai. Jeigu sandėlyje eilės ar keltuvas sužeistas, laikas eina, o laikrodis vairuotoje suka pinigus (dažnai 40–60 EUR per valandą).

Kitas dalykas – „tail lift“ (pakėlimo platforma). Jeigu jūsų gavimo vietoje nėra keltuvo ar vairuotojas, o krovinys sunkus, reikalingas automobilis su hidrauline platforma. Tai papildoma paslauga. Taip pat gali būti mokestis už ADR (pavojingų krovinių pervežimą), už šaldytuvo vežimą (nustatyta temperatūra) ar už užsakymo atšaukimą paskutinę minutę (pvz., vairuotojui jau važiuojant link jūsų). Visada klauskite, ar kaina yra „all in“ (viskas įskaičiuota), ar yra galimos papildomos pajamos.

7. Kaip skiriasi standartinis pervežimas nuo „Express“ (skubaus) pervežimo?

Skirtumas yra ne tik greityje, bet ir logistikos principuose. Standartinis pervežimas (dažniausiai dalinis) gali užtrukti 3–5 darbo dienas, nes krovinyskelis lanko konsolidacijos sandėlius, surinkdamas partiją. Tai ekonomiškas variantas.

„Express“ reiškia, kad jūsų krovinys važiuoja tiesiogiai be sustojimų (arba su minimaliais sustojimais) ir dažniausiai užima visą automobilį arba jo dalį, bet nėra kombinuojamas su kitais. Tokiu atveju kaina gali būti 2–4 kartus didesnė. Čia mokate už vairuotojo darbo laiką, kuris skirtas tik jums, ir už tai, kad sunkvežimis važiuoja tuščiu atgal (jeigu reikalingas grįžimas). Jeigu prekės nėra gyvybiškai svarbios, „Express“ retai kada apsimoka, tačiau jeigu stovi gamybos linija dėl trūkstamos detalės, tai vienintelis pasirinkimas.

8. Kokius dokumentus reikia turėti, kad išvengti problemų ir uždelstimo?

Dokumentų tvarkumas – pusė sėkmės. Pagrindinis dokumentas yra CMR sąskaita-faktūra (tarptautinė vežimo sąskaita). Ji turi būti užpildyta tiksliai: krovinio svoris, vietų skaičius, paletės, prekių pavadinimas. Neteisingai nurodytas svoris gali sukelti problemų policijos patikrose ar svarsčiuose.

Be to, būtina prekių faktūra (Commercial Invoice). Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje ir muitų nėra, muitinės tarnybos tikrina prekių kilmę (pvz., jeigu tai prekės iš trečiosios šalies, pavyzdžiui, Kinijos, laikomos Vokietijos sandėlyje). Jeigu trūksta dokumentų, krovinys gali būti sulaikytas. Taip pat svarbu pristatymo orderis (Delivery Order), jeigu prekės perkeliamos iš vieno sandėlio į kitą. Visada pasirūpinkite, kad vairuotojas gautų visus parašus ant dokumentų išsiuntimo metu – tai jūsų apsauga, jei krovinys pasidarytų pažeistas.

9. Ar kaina apima draudimą, ir ką daryti, jeigu krovinys pažeidžiamas?

Tai vienas svarbiausių klausimų. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau standartinis atsakomybės limitas yra labai žemas – apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) vienam kilogramui. Tai reiškia, jeigu dingsta 1000 EUR vertės krovinys, gausite tik nedidelę sumą.

Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinių draudimą. Užsisakydamas pervežimą, klauskite, ar draudimas įeina į kainą. Dažnai jis yra kaip pasirinktinis priedas (paprastai 0,3–0,5% nuo krovinio vertės). Jeigu įvykė incidentą (pvz., vairuotojas atsitrenkė ar krovinis paslydo prie stabdžiant), būtina iš karto, dar vairuotojui esant vietoje, sudaryti žalos aktą (protokolą). Be šio akto, parašyto abiejų pusių, draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją. Mano patirtis rodo, kad greitas reagavimas ir teisingai užpildyti dokumentai išsprendžia 90% ginčų.

10. Kaip užtikrinti geriausią kainą – praktiniai patarimai?

Galiausiai, kaip gauti tą „geriausią kainą“? Pirmiausia – planuokite iš anksto. Užsakymas prieš savaitę ar dvi visada bus pigesnis nei užsakymas „vakar“. Antra – būkite išsamūs. Kai pateikiate užklausą, nurodykite tikslius matmenis, svorį, adreso tipą (ar yra keltuvas, ar gali užvažiuoti 40 tonų sunkvežimis). Kuo daugiau informacijos, tuo tiksliau ekspeditorius gali pasiūlyti kainą be jokio „saugumo maržo“.

Trečia – nepabandykite sutaupyti ant visko. Jeigu pasakysite, kad krovinys sveria 500 kg, o jis svers 800 kg, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti, reikalaudamas papildomo mokesčio vietoje, arba, dar blogiau, krovinys gali būti paliktas sandėlyje. Sąžiningumas su logistika užtikrina sklandų procesą. Ir galiausiai, nebūkite priklausomi tik nuo vieno pasiūlymo. Palyginkite kelis, tačiau neatsižvelkite tik į žemiausią skaičių – žiūrėkite į įmonės reputaciją ir apimtį.

Išvada

Užsakant pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą, ieškant geriausios kainos, svarbiausia nėra rasti pigiausią pasiūlymą rinkoje, o rasti racionalų sprendimą. Logistika nėra prekė, kurią galima tiesiog pasiimti iš lentynos; tai paslauga, kur kokybė, patikimumas ir laikas susiformuoja į galutinę vertę.

Mano daugiametė patirtis rodo, kad sėkmingiausi klientai yra tie, kurie suvokia, kad kaina yra funkcija, priklausanti nuo jų pačių pasiruošimo. Gerai supakuotos prekės, tikslūs duomenys, tinkamas laiko planavimas ir supratimas apie rinkos mechanizmus (kaip tuščiai važiuojantys sunkvežimiai ar konsolidacija) leidžia sumažinti išlaidas neprarandant kokybės.

Nepaisykite to, kad kainos svyruoja.