Suplanuokite savo kelionę į Vokietiją: lengva ir patogu

Vokietija – viena dažniausiai lankomų šalių ne tik verslo, bet ir poilsiniais tikslais. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų ir per tą laiką matavau tūkstančius kelionių – tiek sudėtingų logistinių maršrutų, tiek paprastų šeimyninių išvykų. Nors dažniausiai kalbu apie krovinių judėjimą, taisyklės ir principai, kurie užtikrina sklandų pervežimą, vienodai taikomi ir kiekvienam keliautojui. Kelionės planavimas nėra tik bilieto įsigijimas arba maršruto „Google Maps“ įvedimas. Tai yra sisteminis procesas, kuris, atliktas teisingai, garantuoja, jog Jūsų atostogos ar verslo kelionė nebus aptemdyta nesklandumų.

Šiame straipsnyje pasidelsiu ties tuo, kaip subalansuoti komfortą, laiką ir išlaidas. Vokietija pasižymi puikia infrastruktūra, tačiau ir čia yra savų niuansų, kuriuos vertina patirti vairuotojai bei logistikos ekspertai. Mes nekalbėsime apie tai, kuriame muziejuje geriausia pietauti, tačiau išsamiai aptarsime tai, kas lemia patogų ir saugų judėjimą: nuo dokumentų tvarkos ir kelių eismo taisyklių specifikos iki kultūrinių niuansų, kurie gali padaryti Jūsų viešnagę malonesnę. Pagrindinis tikslas – pateikti Jums informaciją taip, kad galėtumėte mėgautis kelione, o ne spręsti iškilusių problemų. Gerai suplanuota kelionė – tai jau pusė sėkmės.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti važiuojant į Vokietiją asmeniniu automobiliu?

Dokumentų paketas yra pagrindas, be kurio net neverta kelti ratus. Nors Vokietija yra Schengeno zonos narė, ir sienos kontrolės dažnai nebūna, policijos patikros šalies viduje yra dažnos. Pirmiausia, turite turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu jis išduotas ne lotyniškais rašmenimis (pvz., Lietuvoje darykite tai iš karto), būtinas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas.

Antrasis, būtinas automobilio registracijos sertifikatas (techninės apžiūros liudijimas). Verta pasirūpinti ir Tarptautiniu draudimo „Žalia kortelė“ (Green Card), nors daugeliu atvejų Lietuvos civilinės atsakomybės draudimo polisas galioja ir užsienyje, tačiau „Žalioji kortelė“ greitai ir aiškiai įrodo draudimo galiojimą policijai užsienyje. Taip pat nepraraskite savo asmens dokumento (pasas arba asmens kodą kortelę) – jis turi būti patogioje vietoje, o ne paliktas lagamine. Jeigu keliaujate ne savo automobiliu, būtina turėti raštišką savininko sutikimą vairuoti transporto priemonę, kitaip policija gali įtarti automobilio vagystę.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą Vokietijos automagistralėmis (Autobahn)?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas jį gali nustebinti. Skirtingai nei daugelyje kitų Europos šalių (pvz., Prancūzijoje ar Austrijoje), Vokietijoje asmeniniai automobiliai už važiavimą autobahnais („Autobahn“) mokėti privalomo mokesčio neturi. Tai viena iš priežasčių, kodėl Vokietija yra taip patogi tranzito šalis.

Tačiau yra vienas svarbus „bet“. Jeigu Jūsų automobilis yra sunkesnis nei 3,5 tonos (pvz., gyvenamasis automobilis arba sunkvežimis), mokesčiai būtinas. Juos galima sumokėti įsigyjant „Toll Collect“ įrangą. Taip pat prisiminkite, kad jeigu Jūsų maršrutas eina per kaimynines šalis, pavyzdžiui, Austriją arba Šveicariją, ten mokesčiai asmeniniams automobiliams yra privalomi (vignettes). Vengkite vairuoti be mokamos vignetės šiose šalyse, nes baudos yra labai aukštos, ir radare stovintys pareigūnai nesigaili svetimšalių.

3. Kaip suprasti Vokietijos greičio apribojimus ir legendą apie neribotą greitį?

Vokietija garsėja savo automagistralėmis, kuriose nėra greičio apribojimo, tačiau tai yra labai dažnai perdėta. Tik maždaug 40-50 proc. Vokietijos automagistralių turi fiksuotą greičio apribojimą, dažniausiai 130 km/h arba 100 km/h netoli miestų ir sankryžų. Kitose dalyse, kur nėra ribojimo, veikia rekomenduojamas greitis – 130 km/h.

Nors už viršijimą baudos nėra (jei nėra fiksuoto apribojimo), jei įvyksta avarija važiuojant greičiau nei 130 km/h ir tai įtakoja avariją, vairuotojas gali būti laikomas atsakingu net jeigu ir kaltės nebuvo. Be to, daugelis modernių automobilių turi „greičio limitatorius“, kurie gali būti nustatyti ant 250 km/h. Mano patarimas kaip profesionalui: nevirkškite. 130–140 km/h greitis yra saugus ir ekonomiškas. Be to, daugumoje vietovių, ypač miestuose ir gyvenvietėse, taikomi griežti apribojimai (50 km/h mieste, 30 km/h gyvenamuosiuose rajonuose), už kurių pažeidimą baudos yra didžiulės.

4. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklelis) ir kodėl jis būtinas?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamiršta Lietuvoje. Vokietijoje daugelyje miestų yra įvestos „žaliosios zonos“ (Umweltzone). Į jas važiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi specialų ekologinį ženklelį ant priekinio stiklo. Šis ženklelis rodo automobilio išmetamųjų teršalų klasę.

Dauguma šiuolaikinių automobilių gali gauti žaliąją (geriausią) kortelę, tačiau senesni automobiliai gali gauti tik geltoną arba raudoną, o kai kurie visai negali gauti jokio. Važiuoti be šio ženklelio į žaliąją zoną draudžiama, ir baudos, kurias gausite, jeigu jus sustabdys policija arba fiksavimo kamera, yra kur kas didesnės nei pačios ženklelio kaina (jis kainuoja apie 5–10 eurų). Ženklelį galima įsigyti daugelyje techninės apžiūros stočių Lietuvoje prieš išvykstant arba degalinėse netoli Vokietijos sienos. Nepamirškite jo užklijuoti – be jo net į centrą Berlyne ar Miunchene patekti neįmanoma.

5. Kaip efektyviai planuoti poilsio sustojimus (Raststatt) degalinių maršrutuose?

Vokietijos automagistralės pasižymi išvystyta infrastruktūra, tačiau kainos čia gali būti aukštesnės nei įprastate. Degalinės didžiųjų automagistralių pakraščiuose (Rasthof arba Raststätte) siūlo ne tik degalus, bet ir restoranus, parduotuves netgi dušus. Tačiau maistas ir kava čia brangesni.

Mano patirtis sako, kad geriau planuoti sustojimus prie miestų, kur yra „Autohof“ tipo degalinių. Jos yra šiek tiek toliau nuo greitkelio (apie 1-2 km), tačiau ten kainos žymiai žemesnės, o maistas dažnai skanesnis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad Vokietijoje naktimis (nuo 22:00 iki 6:00) degalines dažnai užrakina, tad jeigu planuojate vairuoti naktį, pasirūpinkite degalais iš anksto arba stenkitės sustoti didžiausiuose tinkluose (pvz., Aral, Shell), kurie veikia visą parą. Nepamirškite, kad vairuotojo poilsis yra ne būtinas tik dėl teisės akto, bet ir dėl Jūsų saugumo – stenkitės daryti pertrauką kas 2 valandas.

6. Kokie yra pagrindiniai vairavimo taisyklių niuansai, kurių reikia laikytis?

Vokietijoje eismo taisyklių laikymasis yra kultūros dalis, o jų pažeidimas labai nepritariamas. Vienas svarbiausių dalykų – sankryžos su žiedu. Jeigu žiede nėra ženklų „pirmenybė“, tada pirmenybė teikiama vairuotojui, važiuojančiam dešinėje (taip, žiede!). Tai dažnai sukelia painiavą svetimšaliams.

Kitas svarbus dalykas – alkoholio kiekis kraujyje. Vokietijoje leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis yra 0,5 promilės, tačiau pradedantiesiems vairuotojams (nuo 21 metų ir mažiau nei 2 metų stažo) – 0,0 promilės. Taip pat griežtai draudžiama vairuoti su įjungta „šviesų avarinė“ sistema, jei tai nėra avarinė situacija – tai laikoma trikdymu. Be to, jeigu matote geltoną šviesoforo signalą, sustokite. Vokietijoje jeigu šviesa užsidega raudona, o Jūs jau esate už sustojimo linijos (net jeigu vos nupjovėte), tai laikoma pažeidimu. Policija stebi tai labai aktyviai.

7. Kaip susidoroti su parkavimu miestuose?

Parkavimas Vokietijos miestuose gali būti tikras iššūkis, ypač didmiesčiuose kaip Hamburgas, Miunchenas arba Frankfurtas. Miesto centruose parkavimas dažnai mokamas ir ribotas laiku (dažnai su „maks. 2 valandų“ apribojimu). Būtina įsigyti parkavimo bilietą iš automatinio (parkomat) ir padėti jį po priekiniu stiklu.

Dėmesio: Parkavimas vietose, pažymėtose geltona linija, draudžiamas (tai gali būti taksi vietos arba privalomos stovėjimo vietos). Taip pat būkite labai atidūs su „Anwohnerparken“ vietomis – tai rezervuotos vietos gyventojams, ir jas užimti galima tik su specialia kortele. Neteisėtai pastatyto automobilio išgabenimas gali Jums kainuoti nuo 50 iki 100 eurų baudos, o patį automobilį gali nuvežti į specialią aikštelę, kas kainuos dar brangiau. Mano patarimas: ieškokite didelių „Parkhaus“ (parkavimo namų) už miesto centro ribų ir toliau naudotės viešuoju transportu – tai pigiau ir nervus tausojančiau.

8. Ar reikia rūpintis specialia apranga ar įranga automobilyje?

Taip, Vokietijoje yra griežtai reglamentuojama privaloma automobilio įranga. Vienas svarbiausių dalykų – šviesos atšvaitų liemenės. Jos privalomos kiekvienam keleiviui, ir jeigu išeinate iš automobilio esant užkliuvimui ar avarijai automagistralėje, juos privalu dėvėti. Be to, automobilyje turi būti pirminės pagalbos aptaras ir trikampis-avarijinis ženklas.

Taip pat svarbu vairuotojo apranga. Nors nėra įstatymo, draudžiančio vairuoti basomis, jeigu dėl to įvyks avarija (pvz., paslydus nuo pedalų), draudimo kompanija gali sumažinti išmoką. Žiemą verta pasirūpinti tinkamomis padangomis. Nors ne visada įstatymai reikalauja žieminės padangos (priklauso nuo oro sąlygų), jeigu su vasarinėmis padangomis pateksite į sniego pusnę ir sukelsite eismo įvykį, bauda bus didelė, o atsakomybė – pilna. Profesionalai visada pasirenka „Visa sezoną“ arba žieminę padangą nuo spalio iki balandžio mėnesio.

9. Kaip elgtis su technine pagalba, jeigu automobilis sugenda?

Vokietijoje techninė pagalba yra labai organizuota, tačiau paslaugos gali būti brangios. Jeigu turite tarptautinį draudimą (KASKO arba pagalbos kelyje draudimą), pirmiausia skambinkite į savo draudimo kompanijos pagalbos liniją – jie turėtų užtikrinti nemokamą atvežimą į remontą.

Jei tokio draudimo neturite, didžiausios ir patikimiausios organizacijos yra „ADAC“. Tai Vokietijos automobilių klubas, kuris padės bet kuriam vairuotojui (net nariui reikia sumokėti narystę arba vienkartinę paslaugą, bet tai verta pinigų). Skubios pagalbos numeris Vokietijoje, kaip ir visoje Europoje, yra 112. Skambinant reikia tiksliai nurodyti savo vietą (automagistralės numerį, kryptį ir, jei yra, kelio atkarpos numerį, kurį matote ant stulpelių su „Notrufsäule“ ženklu). Niekada nebandykite taisyti automobilio pačiu greitkelio juostoje – tai mirtingai pavojinga. Nusileiskite ant pakraščio, įjunkite avarines šviesas, užsidėkite liemenę ir užkelkite saugos trikampį 100-150 metrų atstumu.

10. Kokios kalbos sunkumus gali kelti ir kaip susitvarkyti su mokėjimais?

Vokietijoje dauguma kalba angliškai, ypač jaunesni kartos ir didmiesčių gyventojai, tačiau kaimo vietovėse arba senesnių žmonių aptarnaujant kalbos barjeras gali pasireikšti. Verta turėti su savimi vertimo programėlę telefonu arba išmokti kelis pagrindinius frazių („Kur degalinė?“, „Kiek kainuoja?“, „Aš turiu rezervaciją“). Tai gerai įvertinama.

Dėl mokėjimų: Vokietija vis dar yra gana „grynųjų pinigų“ šalis. Nors banko kortelės priimamos beveik visur, mažose kavinėse, kepyklėlėse (Bäckerei) ar turguose gali tekti mokėti grynaisiais. Būtinai pasidarykite smulkių pinigų. Taip pat atkreipkite dėmesį į „Pfand“ sistemą. Kai perkate gėrimus (alus, vanduo, alus) buteliuose, jų kainoje įskaičiuota užstatas (0,08 – 0,25 eurų). Grąžinus tuščius butelius į specialius automatus parduotuvėje, gausite pinigus atgal. Tai labai paprasta ir ekologiška, tačiau dažnai sukelia nustebimą turistams, kurie pamiršta padaryti „deposit“.

Išvada

Apibendrinant, kelionė į Vokietiją gali būti viena maloniausių ir patogiausių patirčių, jei tik Jums pavyks išvengti standartinių klaidų. Ilgametė patirtis tarptautiniuose pervežimuose mokėjo mane vieno: dėmesys detalėms ir atsakingas planavimas išgelbėja ne tik laiką, bet ir pinigus. Nuo to, ar turite teisingą ekologinę ženkliuką, iki to, kaip pasirūpinsite technine pagalba atvejus gedimą – viskas turi būti apgalvota iš anksto.

Vokietija pasitinka Jūsų tvarkinga kelių sistema, aiškiais ženklais ir aukšta aptarnavimo kultūra. Naudokitės šiuo privalumu, tačiau nepamirškite ir savo atsakomybės. Gerai suplanuokite maršrutą, pasirūpinkite reikiamais dokumentais ir įranga, o tada galėsite mėgautis ne tik prieinamu tikslu, bet ir pačiu kelionės procesu. Sėkmings ir saugios kelionės!