Suplanuokite savo kelionę į Vokietiją be streso dabar: Logistikos eksperto vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, kuriuos praleidau tarptautinių pervežimų srityje, mačiau ne vieną dešimtį tūkstančių kilometrų ir susidūriau su įvairiausiomis situacijomis kelyje. Vokietija – tai ne tik viena stipriausių Europos ekonomikų, bet ir pagrindinė transporto arterija, kuria kasdien srautuoja tūkstančiai krovininių ir keleivinių transporto priemonių. Daugeliui vairuotojų, ypač tiems, kurie į šią šalį vyksta pirmą kartą arba retai, Vokietija gali atrodyti kaip taisyklių ir sankryžų labirintas, kuriame lengva pasiklysti arba nusivilti dėl netikėtų rūpesčių.

Stresas kelyje dažniausiai kyla ne dėl to, kad kelias blogas, o dėl to, kad žmogus yra nepasiruošęs. Nežinojimas sukelia nerimą, o nerimas veda prie klaidų. Kaip profesionalas, kuriam priklauso užkirsti kelią ne tik techniniams gedimams, bet ir organizaciniams nesklandumams, galiu pasakyti viena: sėkminga ir rami kelionė prasideda ne tada, kai užvedamas variklis, o daug anksčiau – ties stalu, žiūrint į žemėlapį ir suprantant vietinius specifinius reikalavimus.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis ne kaip sausas instrukcijas, o kaip praktinius patarimus, padėsiančius jums suprasti, kaip veikia vokiška transporto sistema. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kaip nuvažiuoti taip, kad nenuviltų degalai, bet ir apie tai, kaip išvengti baudų, kurios Vokietijoje gali būti gana „gėdingos“, ir kaip susitvarkyti su dokumentais bei technine transporto priemonės būkle. Kelionė į Vokietiją gali būti maloni patirtis, jeigu tik ją užtikrai siteiksite logiška ir protinga. Leiskite man padėti jums sukurti tobulą maršrutą, kur kiekvienas kilometras bus planuotas, o ne atsitiktinis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi keliaujant į Vokietiją asmeniniu arba krovininiu automobiliu?

Tai vienas pagrindinių klausimų, už kurį prasideda kiekviena kelionė. Dažnai vairuotojai mano, kad jei jie važiuoja Šengeno erdvėje, dokumentų tikrinimas yra tik formalumas. Tačiau Vokietijoje, kurioje tvarka ir disciplina yra viršenybė, policija gali sustabdyti transporto priemonę bet kurioje vietoje ir reikalauti parodyti pilną dokumentų paketą. Pirmiausia, tai galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Jeigu jis nėra lotyniškų raidžių (pavyzdžiui, lietuviškas yra, tačiau jei turite kitą šalies pažymėjimą), būtina turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.

Antroji ir ne mažiau svarbi dokumento rūšis – transporto priemonės registracijos certifikatas (techninis pasas). Jis turi būti originalas, o ne kopija. Be to, būtina turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimo „Žaliąją kortelę“. Nors Lietuva ir Vokietija priklauso vienai draudimo sistemai, žalia kortelė yra greičiausiai ir patikimiausias įrodymas, kad jūsų automobilis yra uždraustas. Jeigu keliaujate ne savo automobiliu, būtina turėti įgaliojimą (notarinį arba raštišką) vairuoti svetimą transporto priemonę, nurodantį jo savininką ir kelionės tikslą. Jeigu automobilis yra įmokėtas kreditu arba lizingu, reikalingas banko arba lizingo davėjo raštiškas sutikimas važiuoti į užsienį. Nepamirškite asmens tapatybės dokumento (pasas arba asmens kodą kortelę). Be šių dokumentų jūs rizikuojate ne tik gauti baudą, bet ir būti priversti nutraukti kelionę vietoje.

2. Ar reikalingi specialūs rekvizitai automobilyje (pavyzdžiui, apsauginės liemenės, aptaisos trianglelis, vaistinėlė), kuriuos privaloma turėti Vokietijoje?

Tai klausimas, apie kurį dažnai užmirštama, tačiau jis gali padaryti didelę įtaką jūsų biudžetui. Vokietijos kelių eismo taisyklės (StVO) yra griežtai reglamentuojamos, ir reikalavimai privalomiesiems automobilio rekvizitams skiriasi nuo Lietuvos ar kitų šalių. Pirmiausia, kiekvienas automobilis turi būti aprūpintas aptaisos triangleliu – jis privalomas. Taip pat būtina turėti bent vienas apsauginę liemenę (šviesiai atspalvio), kuri turi būti nešiojama, jeigu reikia išlipti iš automobilio esant nenumatytai situacijoi automagistralėje.

Vienas specifinių dalykų, kuris dažnai stebina lietuvius vairuotojus, yra vaistinėlė. Vokietijoje nėra privaloma turėti standartinę automobilinę vaistinęlę taip, kaip, pavyzdžiui, Austrijoje, tačiau labai rekomenduojama, kad joje būtų pagrindinės priemonės. Tačiau jeigu jūsų vaistinėlėje yra narkotinius ar psichotropinius vaistus, būtina turėti gydytojo išduotą pažymėjimą (lietuviškai ir vokiškai arba angliškai), kad išvengtumėte nesusipratimų su policija. Be to, jeigu keliaujate automobiliu, kuriame yra įrengtos degalinių dujos (LPG), būtina turėti specialų atpažinimo ženklą (dėžutę su raide „LPG“ arba panašų) gale. Taip pat verta paminėti, kad jeigu automobilio techninė būkla kelia abejonių (pavyzdžiui, gili rūdys, pažeintas šakė), policija Vokietijoje turi teisę uždrausti toliau važiuoti iki gedimo pašalinimo. Todėl prieš išvykstant reikia tikrinti ne tik rekvizitus, bet ir automobilio techninę būklę.

3. Kaip Vokietijoje veikia ekologinės zonos (Umweltplakette) ir ar jos privalomos lietuviams automobiliams?

Tai yra vienas svarbiausių praktinių klausimų, ypač jeigu planuojate važiuoti į didmiesčius, tokius kaip Berlynas, Miunchenas, Hamburgas arba Kelnas. Vokietija, kaip viena ekologiškiausių šalių, griežtai kontroliuoja išmetamųjų dujų kiekį miestuose. Dauguma miestų turi taip vadinamas „žaliasias zonas“ (Umweltzone), į kurias galima važiuoti tik turint specialią ekologinę lentelę (Umweltplakette) ant priekinio stiklo.

Lietuvos automobilių savininkai dažnai klausia, ar jų techninis pasas yra pakankamas. Atsakymas – ne. Vokiška policija nežiūri į jūsų techninio paso duomenis, ji ieško vizualinio ženklo – spalvotos lipdukės. Šią lentelę galima įsigyti internetu (pateikus techninio paso duomenis) arba kai kuriose degalinėse Vokietijoje arba pasienio taškuose. Lentelės yra skirtingos spalvos: raudona, geltona ir žalia. Raudona leidžia važiuoti tik į mažiausiai užterštas zonas, geltona – į vidutiniškai, o žalia – į visas. Dauguma šiuolaikinių automobilių, atitinkančių Euro 4 ir aukštesnius standartus, gauna žaliąją lentelę. Jeigu važiuosite be šios lentelės į uždraustą zoną, gresianti bauda gali siekti 100 eurų ir daugiau, o be to, gali būti uždrausta toliau važiuoti. Todėl prieš įvažiuojant į bet kurį didelį Vokietijos miestą, pasidomėkite, ar jis turi ekologinę zoną, ir jei taip – užsakykite lentelę iš anksto. Tai kainuoja nedaug, bet sutaupo daug nervų.

4. Kokios yra pagrindinės Vokietijos greičio apribojimų nuostatos, ypač automagistralėse (Autobahn), ir kaip jų laikytis, kad išvengti baudų?

Legenda apie tai, kad Vokietijoje nėra greičio apribojimų, yra viena populiariausių mitų. Taip, Vokietija turi ilgiausių automagistralių tinklą pasaulyje be bendro greičio limito, tačiau tai nereiškia, kad galima važiuoti taip, kaip tik norite. Pirma, didžiojoje dalies automagistalių (apie 50 proc.) yra nustatyti greičio apribojimai, dažniausiai 130 km/h arba 100 km/h. Jie gali keistis priklausomai nuo oro sąlygų, remonto darbų arba apkrovos. Ant kelio esantys ženklai yra absoliučiai privalomi, o jų nevykdymas užfiksuojamas ne tik policijos, bet ir daugybėje greičio kamerų.

Antra, net ir ten, kur nėra privalomo greičio apribojimo (taip vadinama „freie Strecke“), galioja rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Jeigu važiuojate greičiau ir įvyksta eismo įvykis, kuris netiesiogiai susijęs su jūsų greičiu (net jeigu ir ne kaltas), jūs galite būti laikomas atsakingu dalinai dėl „neprotingo greičio“. Be to, baudos už greičio viršijimą Vokietijoje yra labai aukštos ir progresyvios – kuo daugiau viršijate, tuo didesnė bauda, o esant dideliam viršijimui gresia net vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Vietovėse greitis dažniausiai apribotas iki 50 km/h, o gyvenamųjų zonų – iki 30 km/h. Mano patarimas: visada stebėkite kelio ženklus ir pritaikykite greitį sąlygoms. Vokiškas „Disciplina“ reiškia ne tik taisyklių laikymąsi, bet ir atsakomybę už kitus.

5. Kaip elgtis degalų klausimu: kur užsisakyti, kokie yra degalų tipai ir ar verta laukti pigesnių kainų?

Degalų kainos Vokietijoje, kaip ir visoje Europoje, svyruoja, tačiau jos dažnai būna aukštesnės nei Lietuvoje. Svarbiausia taisyklė, kurią per savo karjerą išmokiau – nesilaikyti „paskutinio lašo“ strategijos. Vokietijoje degalines (Tankstelle) rasite kas 20–30 kilometrų, tačiau kainos gali skirtis net 20 centų už litrą priklausomai nuo vietovės ir degalinės tinklo. Brangiausios degalinės yra pačiose automagistralėse (Autobahn), ypač aptarnavimo zonose (Raststätte). Čia kainos įtraukia ne tik degalus, bet ir papildomus mokesčius už patogumą.

Jei norite sutaupyti, verta nusileisti nuo automagistralės į artimiausią miestelį arba kaimo vietovę, kur degalinės (pavyzdžiui, „Aral“, „Shell“, „Esso“, taip pat pigesnių tinklų kaip „Hem“ arba „Freie Tankstelle“) siūlo degalus pigiau. Taip pat naudinga naudotis mobiliąmis programėlėmis (pvz., „ADAC Tanken“ ar „ clever-tanken“), kurios realiu laiku rodo degalų kainas netoliese. Degalų tipai standartiniai: Benzinas (E10, Super 95, Super 98/Plus) ir Dyzelinas (Diesel). Dėmesio: Dėl ekologijos Vokietijoje populiarus E10 benzinas (su 10% bioetanolio), tačiau ne visi senesni automobiliai gali jį vartoti – patikrinkite savo automobilio uždegimo kapoto vidų, ar yra leidimas E10. Jeigu abejojate, geriau pasirinkti Super 95. Dyzelinas Vokietijoje dažnai vadinamas tiesiog „Diesel“, tačiau gali būti ir „AdBlue“ papildymo stotelės, jeigu važiuojate sunkesniu transportu ar naujesniu automobiliu su šia sistema.

6. Kas yra „Baustellen“ (statybos vietos) ir kaip jas efektyviai įveikti, kad išvengti spūstių?

Vokietija yra nuolatinio statybų proceso šalis. Kasmet automagistralėse atsivirša šimtai statybų vietų, vadinamųjų „Baustellen“. Tai viena pagrindinių spūsčių priežasčių. Statybos vietos Vokietijoje paprastai pažymimos geltona spalva – ne tik ženklais, bet ir geltonais atskirties brūkšniais bei švieslentėmis, kurios rodo eismo juostų susiaurėjimą.

Mano patarimas: stebėkite kelio ženklus jau kelių kilometrų atstumu. Dažnai informacija apie statybas ir eismo juostų susiaurėjimą pasirodo 2–3 km prieš pat vietą. Eismo taisyklės Vokietijoje reikalauja „zipper“ metodo (vokiškai „Reißverschluss“): kai eismo juostos susiaurėja, viena juosta turi būti naudojama iki pat susiaurėjimo taško, o tada automobiliai turi po vieną įsijungti į pagrindinę juostą (pirmyn vienas, pirmyn kitas). Nenaudokite juostos, kuri baigiasi, per anksti, nes tai tik blogina spūstį ir yra baudžiama. Taip pat verta naudotis navigacijos sistemomis, kurios realiu laiku atnaujina duomenis apie spūstis. Jeigu mataite didelę raudoną juostą žemėlapyje, navigacija gali pasiūlyti apėjimą per krašto kelius (Landstraße), nors tai ir gali būti šiek tiek ilgiau, bet dažnai greičiau nei stovėjimas valandą vietoje. Kantrybė statybų vietose yra ne tik dorybė, bet ir būtinybė saugumo sumetimais.

7. Ką daryti, jeigu įvykia eismo įvykis arba techninis gedimas Vokietijoje? Kur kreiptis pagalbos?

Niekas nenori galvoti apie avarijas planuodamas atostogas, tačiau kaip logistikos ekspertas galiu pasakyti: tikimybė yra visada. Vokietijoje veikia gana sėkminga pagalbos sistema, tačiau reikia žinoti, kaip ja pasinaudoti. Jeigu įvykė avarija, pirmiausia įjunkite „avarinius žibintus“ ir uždėkite aptaisos trianglelį maždaug 100 metrų atstumu nuo automobilio (jeigu automagistralėje – didesniu). Jeigu įmanoma, nusileiskite iš automobilio per saugią pusę (ne per važiuojamąją dalį) ir užsidėkite apsauginę liemenę.

Pagalbos skambinimas: pagrindinis numeris visoje Europoje yra 112. Jis veikia nemokamai ir jungia su greitosios pagalbos, policijos ir ugniagesių tarnybomis. Jeigu turite automobilio draudimą „Kasko“ arba turite techninę pagalbą (pvz., „ADAC“ narystę), skambinkite į savo draudimo kompanijos pagalbos liniją – dažnai jie turi sutartis su vietinės vilkikų tarnybomis ir padės organizuoti vilkiką nemokamai arba su maža išankstine mokesčio dalimi. Jeigu įvykė eismo įvykis su kitu dalyviu, būtina užpildyti „Euro-įvykio pažymą“ (Europos avarijos deklaracija). Vokiškai ji vadinasi „Europäischer Unfallbericht“. Naudokite šią formą, jeigu abejonių nėra, jei yra – kvieskite policiją. Policija Vokietijoje atvyksta greitai, o jų protokolas svarbus draudimo išmokoms gauti. Niekada nepripažinkite kaltės vietoje, jeigu nesate tikri – palikite tai draudikams.

8. Ar Lietuvoje galiojantis „ežio“ (žaliosios kortelės) draudimas užtenka Vokietijoje, ar reikia papildomo draudimo?

Lietuvoje įsigytas civilinės atsakomybės draudimas (CTP), kurį patvirtina „Žalioji kortelė“, visiškai užtenka Vokietijai pagal Tarptautinę draudimo „Žaliųjų kortelių“ sistemą. Vokietija yra narė šioje sistemoje, todėl jums nereikia įsigyti papildomo sieninio draudimo. Jūsų lietuviška draudimo polisas automatiškai apima atsakomybę trečiesiems asmenims Vokietijoje taip pat, kaip ir Lietuvoje.

Tačiau, ir čia yra vienas „bet“. Civilinės atsakomybės draudimas padengia žalą, kurią padarote kitiems (jų automobiliams, sveikatai, turtui), bet jis nepadengia jūsų paties automobilio žalos. Jeigu norite apsisaugoti nuo savo automobilio gedimų arba avarijos, kurią patys sukėlėte, reikalingas KASKO draudimas. Be to, verta pasidomėti, ar jūsų draudimo kompanija turi gerą pagalbos tarnybą užsienyje (Assistance). Dauguma kompanijų siūlo techninę pagalbą (vilkiką, degalų pristatymą) ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, tačiau sąlygos gali skirtis (pvz., nemokama vilkimo paslauga gali būti ribota iki tam tikro atstumo, pvz., 100 km). Prieš išvykstant pasiimkite savo draudiko telefoną ir susipažinkite su sąlygomis. Taip pat, jeigu planuojate vežti brangų krovinį (tai dažniau aktualu verslui), svarbu įvertinti krovinio draudimą (Cargo insurance), kuris Vokietijoje gali būti reikalaujamas tam tikrose sandėliuose arba pervedant prekes.

**9.