Greičiausias būdas pervežti asmeninių daiktų į Vokietiją su priežiūra

Įvadas

Jei planuoji persikelti gyventi į Vokietiją ir nori, kad tavo daiktai ten atkeliautų greitai bei saugiai – esi tinkamoje vietoje. Per pastaruosius 8 metus parsivežiau šimtus šeimų ir pavienių žmonių daiktų į įvairius Vokietijos miestus. Galiu pasakyti – greičiausias būdas su priežiūra tikrai egzistuoja, bet čia yra niuansų, kuriuos reikia žinoti prieš pasirašant sutartį. Kartais tas „greičiausias"variantas apsimoka, kartais – ne. Paaiškinsiu tau viską paprastai, be jokio marketingo šnekos.

Kaip vežti greitai ir su priežiūra

Koks iš tikro yra greičiausias būdas?

Sąžiningai? Tai priklauso nuo to, kokius daiktus veži ir iš kurio Lietuvos miesto. Jei esi iš Vilniaus ar Kauno ir turi standartinį kambarį-butus baldų, greičiausias variantas – tai ekspedicinės priemonės su daline krova. Suprantu, kad skamba painiai, bet paaiškinsiu paprastai: tai kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tuo pačiu sunkvežimiu, bet jis sustoja pas tave, pakrauna ir važiuoja toliau. Paprastai užtrunka 2-4 dienas iki Vokietijos. Greičiau būna tik tada, jei samdai individualų mikroautobusą tik sau – tada gali būti ir per 1-2 dienas, bet kainuoja žymiai brangiau.

Ar tikrai verta mokėti už priežiūrą?

Čia reikia pagalvoti. Priežiūra reiškia, kad kažkas prižiūri, kad tavo daiktai nekilttytų, neprarastųtų ir būtų kraunami tinkamai. Asmeniškai manau, kad jei veži brangesnius daiktus – kompiuterius, televizorius, brangius baldus – priežiūra tikrai verta. Bet jei turi tik drabužius, indus ir kelis paprastus baldus, galbūt galima sutaupyti. Vieną kartą turėjau klientą, kuris atsisakė papildomos priežiūros ir paskui skundėsi, kad jo dėžės buvo sulaužytos. Taigi čia sprendi pats, bet aš patarčiau bent jau foto dokumentaciją daryti prieš kraunant.

Ką reiškia „su priežiūra" praktikoje?

Realiai tai reiškia, kad yra žmogus, kuris atsako už tavo daiktus visoje kelionės metu. Jis būna su sunkvežimiu, prižiūri krovos procesą, užtikrina, kad viskas būtų tvarkingai sudėta. Kai kurios įmonės siūlo GPS sekimą, kad galėtum matyti, kur tavo daiktai yra realiu laiku. Man tai patogu – pats dažnai siūlau klientams tą variantą, nes tada jie ramūs, o aš turiu įrodymą, kad viskas gerai.

Koks skirtumas tarp individualaus pervežimo ir ekspedicinio?

Individualus pervežimas – tai kai sunkvežimis važiuja tik pas tavo daiktus ir tik tavęs. Greičiausia, bet brangu. Ekspedicinis – tai kai kelių žmonių daiktai keliauja kartu, todėl pigiau, bet trunka šiek tiek ilgiau. Jei tau svarbus greitis ir saugumas, gali rinktis vidurį – dalinės krovos mikroautobusą, kuris paima tik tavo daiktus ir kelis kitų siuntas. Tai kainuoja mažiau nei individualus, bet užtrunka panašiai.

Kaip suprasti, ar įmonė tikrai greita?

Čia yra niuansas. Daugelis įmonių rašo „greitas pristatymas", bet realiai tai gali būti 5-7 dienos. Geriausiai yra tiesiai paklausti: „Kiek konkrečiai dienų užtruks?" ir „Ar tai galutinis terminus, ar gali keistis?" Kartais dėl eismo, oro sąlygų ar kitų siuntų gali užtrukti. Svarbu, kad įmonė būtų sąžininga ir perspėtų iš anksto. Aš pats visada sakau klientams realius terminus, net jei tai reiškia, kad jie nusivilia – geriau tiesa nei vėliau pyktis.

Kainos ir kaip sutaupyti

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas su priežiūra?

Čia labai priklauso nuo kiekio. Jei turi maždaug vienos mašynos kiekį (porą kambarių baldų, dėžes su drabužiais), tai gali būti nuo 400 iki 700 eurų su priežiūra. Jei turi daugiau – 2-3 kambarius, tai jau 800-1200 eurų. Brangiausiai yra individualus mikroautobusas tik sau – gali būti ir 1500 eurų, jei veži iš Vilniaus į Miuncheną. Bet dar kartą sakau – tai orientaciniai skaičiai, tiksliai pasakys tik įmonė, kuri įvertins tavo kiekį.

Ar galima kaip nors sumažinti kainą?

Gali sumažinti, jei pats pasidirbi. Pavyzdžiui, jei viską susipakuoji į dėžes ir paruoši prieš atvykstant sunkvežimiui, sutaupai laiko ir pinigų. Taip pat jei turi lankstų grafiką – pavyzdžiui, gali palaukti kelias dienas – gali gauti geresnę kainą. Vienas mano klientas sutaupė beveik 200 eurų tiesiog sutikęs, kad jo daiktai važiuos ne pačiu pirmu sunkvežimiu, o sekančia savaite. Taip pat verta pasidomėti, ar įmonė siūlo kokius nors nuolaidų paketus – kai kurios turi.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo labai mažas kainas?

Čia reikia būti atsargiam. Kartais maža kaina reiškia blogesnę paslaugą – pavyzdžiui, tavo daiktai bus kraunami paskutiniai ir iš kraunami pirmi, arba bus vežami su labai senu sunkvežimiu, kuris gali sugesti kelyje. Vieną kartą pats mačiau, kaip vienos firmos vairuotojas tiesiog sumetė dėžes į sunkvežimį nieko nefiksavęs. Po to klientui trūko kelių daiktų ir niekas nepripažino kaltės. Taigi jei kaina per maža lyginant su kitomis – klausk, kodėl. Ir jei atsakymas neaiškus – geriau rinkis kitą variantą.

Ar verta derėtis dėl kainos?

Verta, bet čia reikia žinoti kaip. Aš pats visada sakau klientams – jei turi konkrečią biudžeto ribą, pasakyk ją tiesiai. Kartais galime kažką sureguliuoti, jei klientui tikrai reikia. Bet jei pradedi derėtis tik dėl to, kad nori pigiau ir nesi rimtas – tai matosi. Geriausia yra tiesiog paklausti: „Ar yra galimybė kažkaip sumažinti kainą, jei aš pats padarysiu X ar Y?" Dažniausiai atsiranda kažkoks sprendimas.

Daiktų pakavimas ir ruošimas

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Pagrindinė taisyklė – kuo tvirčiau, tuo geriau. Dėžės turi būti ne per didelės, kad jas būtų galima nešti, bet pakankamai tvirtos. Aš visada rekomenduoju naudoti burbulinę plėvelę brangesniems daiktams, o baldus – apvynioti audeklu arba specialiomis dangomis. Svarbu: nepalik tuščių erdvių dėžėse, nes tuomet daiktai juda ir gali sulūžti. Vienas mano patarimas – viską žymėk žymekliu ant dėžės, kas viduje, ir jei lengvai dūžta – parašyk „trapi".

Ką tikrai verta vežti, o ką geriau palikti?

Čia priklauso nuo tavo situacijos. Jei persikelji ilgam laikui, verta vežti viską, kas turi asmeninę vertę. Bet jei tai trumpas persikėlimas arba tik bandai – galbūt verta pasilikti dalį daiktų Lietuvoje. Brangius baldus, kuriuos sunku pakeisti – vežk. Bet paprastus baldus, kuriuos galima nusipirkti pigiai Vokietijoje – galbūt neverta. Aš pats turėjau klientą, kuris vežė seną šaldytuvą per visą kelią, o Vokietijoje nusipirko naują už mažiau pinigų. Tai buvo nereikalingas išlaidas.

Ar reikia drausti daiktus pervežimo metu?

Tai priklauso nuo tavo rizikos tolerancijos. Jei veži brangius daiktus – kompiuterius, brangius instrumentus, vertingus meno kūrinius – draustas tikrai verta. Daugelis pervežimo įmonių siūlo draudimą kaip papildomą paslaugą. Bet jei veži tik paprastus kasdienius daiktus, kurių vertė nedidelė – gali ir nedraudžiauti. Aš visada sakau: geriau turėti draudimą ir nenaudoti, nei neturėti ir po to gailėtis.

Ką daryti su baldais – išardyti ar vežti sveikus?

Daugumą baldų verta išardyti – taip jie užima mažiau vietos ir mažiau tikimybės, kad bus apgadinti. Ypač lovos, spintos, stalai. Bet čia yra išimtis – jei baldai yra labai brangūs arba senoviniai, geriau palikti sveikus ir patikėti profesionalams, kurie žino, kaip juos tinkamai supakuoti. Aš pats visada siūlau klientams: jei nežinai, kaip išardyti – geriau palik, nei padaryti klaidą ir sulaužyti.

Dokumentai ir teisiniai dalykai

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pagrindiniai dokumentai – tai tavo asmens tapatybės dokumentas ir sutartis su pervežimo įmone. Jei veži baldus, kurie yra tavo asmeninės nuosavybės, jokių specialių leidimų paprastai nereikia. Bet jei veži ką nors vertingo, kas gali būti laikoma preke – pavyzdžiui, daug naujų daiktų pakuotėse – gali prireikti sąskaitos faktūros. Vienas mano klientas turėjo problemų, nes vežė naują buitinę techniką be sąskaitų ir Vokietijoje teko aiškintis. Taigi jei ką nors perki naujo – pasiimk dokumentus.

Ar reikia ką nors deklaruoti per sieną?

Paprastai asmeniniai daiktai, kurie yra naudoti, nereikia deklaruoti. Bet jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai apie 430 eurų), gali reikėti sumokėti muitą. Čia jau reikia pasitikslinti tiksliai, nes taisyklės keičiasi. Aš pats nesu muitinės specialistas, tai geriau pasiklausti tiesiai muitinėje arba pervežimo įmonės, kuri turėtų žinoti. Geriau paklausti iš anksto nei po to turėti nemalonumų.

Kas atsitinka, jei mano daiktai užstringa muitinėje?

Gali užtrukti, bet paprastai tai nėra didelė problema, jei viskas tvarkoje. Jei trūksta dokumentų – teks pateikti. Jei viskas gerai – daiktai greitai paleidžiami. Bet čia gali būti delsa, ypač jei keliauji savaitgalį arba šventėmis. Vieną kartą kliento daiktai užtruko tris dienas dėl to, kad buvo šventės Vokietijoje. Tai nėra tragedija, bet reikia būti tam pasiruošus.

Praktiniai patarimai

Kaip pasirinkti patikimą įmonę?

Pirmiausia žiūrėk atsiliepimus – bet čia reikia būti protingam, nes geri atsiliepimai kartais būna sukurti. Geriau ieškoti ne tik gerų, bet ir blogų atsiliepimų ir žiūrėti, kaip įmonė į juos reaguoja. Taip pat pasidomėk, kiek metų įmonė veikia – patikimesnės paprastai yra tos, kurios dirba ilgiau. Ir svarbiausia – pokalbis telefonu. Jei jauti, kad žmogus kalba neaiškiai, vengia atsakyti į klausimus arba spaudžia greitai pasirašyti – tai raudona vėliava.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinai datą, kada reikia būti Vokietijoje – užsakyk bent 2-3 savaitės iš anksto. Vasarą ir rugsėjį būna labai užimta, nes daug žmonių persikelja. Vieną kartą turėjau klientą, kuris paskambino likus savaitei ir norėjo pervežimo kitą dieną – Deja, nieko neturėjome laisvo. Taigi planuok iš ankovo.

Ar galima vežti daiktus dalimis?

Taip, daugelis įmonių siūlo dalinį pervežimą. Pavyzdžiui, pirma veži dalį daiktų, o vėliau – likusius. Tai gali būti naudinga, jei neturi visko susipakuota iš karto arba jei tau reikia tik dalies daiktų iš karto. Bet čia reikia žinoti, kad dalinis pervežimas gali būti brangesnis nei vienas didelis pervežimas, nes reikia dviejų kartų krovos.

Ką daryti, jei daiktai atkeliauja apgadinti?

Pirmiausia – dokumentuok. Nufotografuok apgadinimus prieš pasirašydamas priėmimą. Po to rašyk pretenziją įmonei. Daugelis įmonių turi draudimą, kuris turėtų padengti žalą. Bet čia svarbu – jei pastebėjai apgadinimus tik namuose, o ne prieš pasirašydamas – gali būti sunku įrodyti, kad tai įvyko pervežimo metu. Taigi visada apžiūrėk krovą prieš pasirašydamas.

Kaip elgtis, jei kažko trūksta?

Vėlgi – dokumentuok ir pranešk kuo greičiau. Jei trūksta kažko, kas buvo sąraše – rašyk įmonei, reikalauk tyrimo. Kartais būna taip, kad daiktas tiesiog nukrito kur nors sunkvežimyje ir vairuotojas nepamatė. Tokiu atveju dažniausiai įmonė kompensuoja. Bet jei įmonė neigija – turėsi kreistis į vartotojų teises ginčijančią instituciją, kas jau yra nemalonu.

Gyvenimas Vokietijoje su perkraustymu

Ką daryti su daiktais, kurių negaliu vežti?

Yra keletas variantų. Gali saugoti pas giminaičius arba draugus. Gali naudotis sandėliavimo paslaugomis – jas siūlo ir pačios pervežimo įmonės, ir atskiros firmos. Taip pat galima dalį daiktų parduoti arba atiduoti. Vienas mano klientas tiesiog dovanojo dalį baldų, nes jam buvo per brangu vežti, o Vokietijoje nusipirko naujus. Čia jau tavo asmeninis sprendimas, kas tau svarbiau – pinigai ar tam tikri daiktai.

Ar sunku rasti butą Vokietijoje su savo daiktais?

Iš tikro – ne, jei turi viską su savimi. Daugelis žmonių persikelia su tuščiu lagaminu ir po to perka viską naują. Bet jei turi savo daiktus – jau esi geresnėje padėtyje, nes nereikia iš karto eiti pirkti baldų. Tiesiog žinok, kad Vokietijoje būstai dažnai nuomojami su virtuvės įranga, tai gali būti šiek tiek kitaip nei Lietuvoje. Bet jei turi savo – tikrai pravers.

Ką daryti, jei persikeliu tik trumpam?

Jei persikelji trumpam – pavyzdžiui, metams ar dvejiems – gali rinktis mažesnį pervežimą. Vežk tik būtiniausius daiktus, o likusius palik Lietuvoje. Taip pat yra variantas vežti dalį daiktų ir palikti sandėlyje. Vienas mano klientas vežė tik drabužius, kompiuterį ir kelis asmeninius daiktus, o baldus nusipirko Vokietijoje naudotus. Jam taip buvo paprasčiau ir galiausiai pigiau.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Kokias klaidas žmonės dažniausiai darka?

Pagrindinė klaida – nesupakuoti tinkamai. Antra – nesutvarkyti dokumentų. Trečia – rinktis pagal kainą, o ne pagal kokybę. Ketvirta – manyti, kad viskas vyks pagal planą, nors realybėje visada būna kažkokių nesklandumų. Penkta – nepasidomėti, kas bus, jei kažkas ne taip. Aš pats visada sakau klientams: geriau užduoti daug klausimų iš ankovo nei po to spręsti problemas.

Kaip išvengti apgavystės?

Čia svarbu žiūrėti į detales. Patikima įmonė turi aiškią sutartį, aiškius kontaktus, biurą (ne tik telefoną). Jei įmonė veikia tik per Facebook ir neturi jokio oficialaus puslapio – jau įtartina. Taip pat žiūrėk, ar sutartyje aiškiai nurodyta kaina, terminai ir atsakomybės. Ir dar – niekada nemokėk visos sumos iš karto. Paprastai reikia dalį sumokėti iš ankovo, o likusią dalį – kai daiktai pristatyti.

Ką daryti, jei įmonė nevykdo pažadų?

Pirmiausia – bendrauti. Dažniausiai problemos išsprendžiamos pokalbio metu. Jei įmonė vengia bendrauti arba neigia problemą – rašyk oficialų skundą el. paštu, kad turėtum įrodymą. Po to, jei niekas nepadeda – kreipkis į vartotojų teises ginčijančią instituciją arba teismą. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Dažniausiai iki taip neprieinama, jei iš karto aiškiai bendrauji.

Išvada

Taigi, greičiausias būdas pervežti asmeninius daiktus į Vokietiją su priežiūra – tai dalinės krovos mikroautobusas arba individualus pervežimas, priklausomai nuo tavo biudžeto ir laiko. Svarbiausia yra rinktis patikimą įmonę, tinkamai supakuoti daiktus ir iš ankovo susitvarkyti dokumentus. Neskubėk, pasidomėk, paklausk – ir viskas vyks gerai. Jei ką – kreipkis, padėsiu kuo galiu.