Saugumo taisyklės perkraustant namų apyvokos daiktus į Vokietiją: Eksperto Vadovas

Įvadas

Perkraustymas į užsienio šalį visada yra sudėtingas ir emocingas procesas, o kai kalbame apie perkraustymą į Vokietiją, šis reikalas tampa ypatingai techninis. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu drąsiai pasakyti: Vokietija nėra viena iš tų šalių, kurioje galima vežti „kaip nors“. Vokiškas disciplinuotas požiūris, griežti kelių eismo taisyklės ir ne mažiau griežti reikalavimai krovininiams transporto priemonėms verčia mums, profesionalioms perkraustymo kompanijoms, laikytis aukščiausių standartų.

Kodėl taip svarbu kalbėti būtent apie saugumą? Dažnai klientai, planuodami perkraustymą, susitelkia tik į kainą ar greitį, tačiau pamiršta, kad jų turtas keliauja šimtus, o kartais ir tūkstančius kilometrų. Automobiliuose, važiuojančiuose vokiškais autobonais (Autobahn) 90 km/h arba greičiau, net mažiausias nepataisytas pakavimo klaidos gali baigtis tragediškai. Ne tik jūsų baldai gali būti sugadinti, bet ir kitų eismo dalyvių saugumas gali būti pavojus, jei krovinys būtų užtvirtintas netinkamai.

Šiame straipsnyje neapsiribošime banaliais patarimais „susukite juostas“. Aš pasidalinsiu savo gilia patirtimi ir paaiškinsiu, kaip subtilus mechanikos dėsniai, pakavimo medžiagos ir netgi dokumentacija įtakoja jūsų daiktų saugumą. Suprasdami šiuos procesus, jūs ne tik geriau pasiruošite perkraustymui, bet ir galėsite efektyviau bendrauti su pervežėjais bei išvengti nereikalingų nervingumų. Vokietija – šalis, kurioje viskas turi būti tvarkinga („Ordnung muss sein“), todėl ir jūsų krovinys turi atitikti šią filosofiją.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl būtent Vokietijoje reikalavimai krovinio užtvirtinimui yra tokie griežti lyginant su kitomis šalimis?

Vokietija turi vieną griežčiausių ir geriausiai organizuotų kelių policijos sistemų Europoje. Čia ne tik tikrinama vairuotojo dokumentai, bet ir atliekami specialūs krovinio užtvirtinimo patikrinimai („Kontrolle der Ladungssicherung“). Vokiškose instrukcijose (VDI direktyvos) yra detaliai aprašyta, kaip ir kokiomis priemonėmis turi būti fiksuojamas krovinys, kad jis atlaikytų staigius stabdymus, posūkius ar avarines situacijas. Jei krovinys pasislinks net 10 centimetrų, vairuotojui gali būti skirta didelė bauda, o perkraustymas gali būti sustabdytas tol, kol nebus ištaisyta klaida. Be to, dėl didelio greičio autobanuose inercijos jėgos yra milžiniškos, todėl netinkamas užtvirtinimas keliau pavojingas nei miestų eisme.

2. Kokios pakavimo medžiagos yra nepakeičiamos, norint užtikrinti, kad subraižyti baldai neišlįžtų iš dėžių?

Mano praktikoje dažniausiai pasitaikanti klaida – taupyti ant dėžių. Namų apyvokos daiktams, ypač perkraunant į Vokietiją, reikalingos penkių sluoksnių dvigubo sienelės („double wall“) kartoninės dėžės. Paprastos „parduotuvės“ dėžės tiesiog sukraus po svorio. Be to, būtinas kokybiškas popieriaus užpildas („packing paper“), o ne senosios laikraščiai. Laikraščiai dažnai palieka spaudos dėmes, o popieriaus užpildas yra glotnesnis ir geriau absorbuja smūgius. Taip pat negalima pamiršti oro burbuliukų plėvelės („bubble wrap“), ypač brangiems ir trapiems daiktams, bei stiprios, tvirtos pakavimo juostos, kurią reikia užklijuoti ne tik per vidurį, bet ir per dėžės siūles.

3. Kaip teisingai supakuoti elektrinius prietaisus, kad jie atitiktų saugumo reikalavimus?

Štai kur dažnai klygstama. Elektroniką negalima tiesiog įmesti į dėžę. Pirmiausia, jei įmanoma, visada reikia naudoti originalią gamintojo pakuotę – ji sukurta tam, kad atlaikytų transportavimą. Jei originalios dėžės nėra, reikia rinkti tokio dydžio dėžę, kad tarp prietaiso ir dėžės sienelių liktų maždaug 5–7 cm atstumas, kuris užpildomas polistireno (putų) arba oro burbuliukų plėvele. Svarbu užtikrinti, kad prietaisas dėžėje nejudėtų. Labai svarbu pažymėti dėžes su „Šono“ („This Side Up“) rodyklėmis, ypač jei kalbame apie didelius televizorius ar skalbyklės, kuriose gali likti vandens.

4. Ar baldai reikalauja specialių paruošimo priemonių prieš įkėlimą į sunkvežimį?

Absoliučiai taip. Nieadau nerekomenduoju vežti baldų „nuogi“. Minkšti baldai (sofos, foteliai) turi būti uždengti specialiomis, storomis, dažniausiai audinio arba plastiko perkraustymo antklodėmis („moving blankets“), kurios apsaugo ne tik nuo dulkių ir purvo, bet ir nuo įbrėžimų. Lentiniai baldai turi būti išardyti tiek, kiek įmanoma (pavyzdžiui, nuimti stalviršius, ištraukti stalčius). Stalčius būtina uždaryti ir užfiksuoti (užsegti), kad jie neiššoktų važiuojant nelygiu keliu. Kampai ir kraštai, kurie labiausiai pažeidžiami, turi būti apsaugoti specialiomis kampinėmis apsaugomis iš kartono ar putplasčio.

5. Kas yra „krovinio tvirtinimo technika“ ir kodėl ji svarbi ne tik pervežėjui, bet ir klientui?

Krovinio tvirtinimas – tai ne tik vairuotojo darbas, tai fizikos dėsniai. Krovinys sunkvežimyje turi būti užtvirtintas taip, kad jis nejudėtų nį milimetro, net jei sunkvežimis staigiai sustotų. Mes naudojame specialias įtampos juostas (ratchet straps) ir krovinio užskardas (cargo bars). Vokietijoje reikalaujama, kad krovinio užtvirtinimo jėga būtų suskaičiuota ir atitiktų krovinio svorį. Klientui tai svarbu todėl, kad jei dėžės su jūsų turtu bus pastatytos viena ant kitos be juostų ar tarpinės technikos (pvz., tarp dėžių įkišus grindų dangą), viršutinės dėžės tiesiog nukris ant žemesnių, o turto nebepavyks sugrąžinti.

6. Kaip elgtis su pavojingomis medžiagomis, pvz., dažais, aerozoliais ar degalais, perkraunant į Vokietiją?

Čia ypač reikia būti atsargiems, nes Vokietijos muitinė ir policija yra jautrios šiai temai. Negalima vežti atidarytų ar pradėtų vartoti cheminių medžiagų. Visa tai turi būti supakuota į hermetiškus uždaromus indus, o tais indui – į dėžę, kurios dugnas išklotas smėliu arba sugeria vandenį. Jei turiu aerozolių, turi būti užtikrinta, kad temperatūra sunkvežimyje neviršytų tamtikros ribos (nepuolų sprogimui). Be to, šios medžiagos turi būti deklaruojamos – jos negali būti tiesiog „pameštos“ tarp drabužių. Geriausia jas vežti atskirame, lengvai pasiekiamame viete, o ne po tonos kitų daiktų.

7. Kokių dokumentų gali reikalauti vokiškai pareigūnai kelionės metu ir kaip tai susiję su saugumu?

Nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje ir sienos kontrolės dažnai nėra, tačiau „kelių kontrolė“ (Straßenkontrolle) yra dažna. Reikalingas krovininis važiaraštis (CMR), kuriame turi būti tiksliai nurodyta, kas vežama. Taip pat būtina inventoriaus sąrašas (Packing List). Kodėl tai saugumo klausimas? Jei įvykia avarija ar sulaikymas, turi būti aišku, kas dėžėse, kad jas tinkamai išsaugoti arba peržiūrėti. Be to, jei vežate brangius daiktus (pvz., paveikslus, antikvariatą), verta turėti jų vertinimo dokumentus, kad ne kiltų įtarimų dėl pavogto turto gabenimo.

8. Kaip apsaugoti daiktus nuo drėgmės ir temperatūros pokyčių, kai keliama rudenį ar žiemą?

Vokietijos klimatas gana panašus į mūsų, tačiau drėgmės transporto priemonėje gali sukaupti daugiau. Profesionalūs sunkvežimiai turi „breathable“ (kvėpuojančias) sienas, tačiau tai visada nėra 100% garantija. Visada rekomenduoju dėžių dugną iškloti storu plastiku arba specialia membrana, jei dėžės stovi tiesiai ant grindų. Taip pat svarbu, kad dėžės būtų uždarytos viršuje ir apačioje dviguba juosta, kad drėgmė nepatektų per siūles. Jei vežate daug tekstilės, verta naudoti drėgmės sugeriklius („desiccants“), kurie padės išlaikyti orą sausu.

9. Ką daryti, jei atvykus į Vokietiją paaiškėja, kad daiktų buvo daugiau negu numatyta, arba jie netilpo?

Tai klasikinė problema, kuri pažeidžia saugumo principus. Jei krovinys buvo planuojamas atsižvelgiant į 20 kubinių metrų, o atėjo 25, vairuotojas gali atsisakyti įkelti viršyto dalį, nes tai pažeidžia užtvirtinimo normas. Vokietijoje negalima vežti „viršutinių“ dėžių, kurios „kabotų“ viršuje, nes jos gali nukristi. Tokiu atveju reikia iš anksto tiksliai suskaičiuoti tūrį. Jei situacija įvyksta vietoje, reikia skubiai rasti papildomą transportą. Negerai, kai vairuotojas, pats nusprendęs, priverčia dėžes spausti viena kitą, sulaužant jas, todėl tikslus išankstinis matavimas yra saugumo dalis.

10. Kokios yra dažniausios draudimo atvejų išimtys ir kaip jų išvengti?

Daugelis klientų mano, kad užsisakę draudimą, jie yra apsaugoti nuo visko. Tačiau daugumoje tarptautinių pervežimų draudimo sutarčių yra punktas, kad draudimas negalioja, jei žala atsirado dėl netinkamo pakavimo („improper packing“). Pavyzdžiui, jei jūs supakavote porcelianą į per didelę dėžę be užpildo, ir jis susitrina, draudimo kompanija atsisakys mokėti. Kad išvengtumėte to, reikia arba patiems pakavti itin kruopščiai, arba pasitikėti profesionalių pakavimo paslaugomis. Be to, verta atkreipti dėmesį į turtą, kuris nėra įtrauktas į standartinį sąrašą (pinigai, brangūs juvelyriniai dirbiniai, dokumentai) – jų geriau nevežti sunkvežimiu, o vežti su savimi.

Išvada

Sumažiuodami šį ilgametės patirties tekstą į vieną pagrindinę mintį, sakiau taip: saugumas perkraustant į Vokietiją neprasideda kelyje, jis prasideda jūsų namuose, paimant į rankas pirmą dėžę. Vokietija nėra vieta, kurioje galima improvizuoti su krovinio tvirtinimu arba viltis, kad „kaip nors nusileis“. Vokiškas požiūris reikalauja tvarkos, tikslumo ir profesionalumo.

Jei ruošiatės perkraustymui, neskubėkite. Pasirūpinkite kokybiškomis medžiagomis, išmatuokite savo turtą ir, jei įmanoma, pasitikėkite profesionalų komanda, kuri žino ne tik kaip pakrauti daiktus, bet ir kaip juos fiziškai užfiksuoti pagal VDI direktyvas. Jūsų ramybė ir jūsų daiktų saugumas priklauso nuo tų mažųjų detalių – užfiksuotos juostos, papildomo užpildo dėžėje ar tiksliai užpildyto CMR važiaraščio.

Perkraustymas – tai ne tik fizikas, tai ir psichologija. Kai žinote, kad viskas padaryta pagal aukščiausius standartus, kelionė į naują gyvenimo etapą Vokietijoje bus daug mažiau stresinė. Tegul jūsų daiktai keliauja taip pat saugiai, kaip ir jūs patys.