Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Reguliarūs reisai į Vokietiją: Patogumas, Dažnumas ir Logistiniai Niurai

Vežame kiekvieną dieną

Reguliarūs reisai į Vokietiją: Patogumas, Dažnumas ir Logistiniai Niurai,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Reguliarūs reisai į Vokietiją: Patogumas, Dažnumas ir Logistiniai Niurai  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Reguliarūs reisai į Vokietiją: Patogumas, Dažnumas ir Logistiniai Niurai nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Reguliarūs reisai į Vokietiją: Patogumas, Dažnumas ir Logistiniai Niurai, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Reguliarūs reisai į Vokietiją: Patogumas, Dažnumas ir Logistiniai Niurai, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, šiandien
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, rytoj
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, poryt
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, šiandien
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, rytoj
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, poryt
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Reguliarūs reisai į Vokietiją: Patogumas, Dažnumas ir Logistiniai Niurai

    Vokietija jau dešimtmečiais išlieka ne tik pagrindine Lietuvos prekybos partnere, bet ir logistiniu širdies ritmu visame Baltijos regione. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje mačiau, kaip pasikeitė rinka, kaip išaugo kelių kokybė ir, svarbiausia, kaip susiformavo viena patikimiausių prekių judėjimo sistemų – reguliarieji reisai. Daugelis verslo atstovų, o kartais ir fizinių asmenų, klausia: kaip tai tiksliai veikia? Kodėl verta rinktis būtent reguliarius maršrutus ir ką tiksliai reiškia tas „dažnumas“, apie kurį tiek daug kalbama?

    Šiame straipsnyje panagrinsime į tarptautinių pervežimų mechanizmą, nebijodami techninių detalių, bet visada išlaikydamas aiškumą. Jūs sužinosite, kaip suorganizuota krovinių gabenimo „arterija“ tarp Vilniaus (ar bet kurio kito Lietuvos miesto) ir Berlyno, Miuncheno ar Hamburgo. Suprasite, kodėl šiandien logistika – tai nebe tiesiog vairuotojas su viličiu, o tiksliai suderinta sistema, leidžianti užtikrinti, kad jūsų prekės atvyks laiku ir sažiūrėtos.

    Įvadas

    Kai prieš dvidešimt metų pradėjau savo kelionę šioje srityje, terminas „reguliarus reisas“ dažnai reiškė tik tai, kad vairuotojas važiuoja tą pačią kryptį, kai tik susirenka pilną vagoną (pilną sunkvežimį). Tačiau šiuolaikinėje logistikoje viskas pasikeitė. Vokietija, kaip didžiausia Europos ekonomika, reikalauja greito, tikslaus ir, svarbiausia, numatomo prekių srauto. Lietuvos eksportuotojams ir importuotojams ši kryptis yra strategiškai svarbiausia.

    Reguliarieji reisai į Vokietiją – tai tai, kas profesionalo kalboje vadinama „linijiniais pervežimais“ arba angliškai – line haul. Tai reiškia, kad transporto priemonės (paprastai 13,6 metro puspriekabės arba 24 tonų sunkvežimiai) važiuoja pagal griežtą tvarkaraštį, nepriklausomai nuo to, ar puspriekabė užpildyta 100 proc., ar 90 proc. Šis stabilumas leidžia planuoti gamybos ciklus, sandėlių atsargas ir parduotuvių užsakymus.

    Kodėl tai patogu? Atsakymas paprastas: numatomumas. Žinodami, kad sunkvežimis iš Vokietijos į Lietuvą išvykia kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, o atgal – kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį, galite būti tikri, kad jūsų klientas gaus prekę ne po „savačių ar kelių dienų“, o tikslią dieną. Mano patirtis rodo, kad tokia pastovumas sukuria pasitikėjimą, kurio neįmanoma nupirkti už pinigus.

    Be to, Vokietijos geografinė padėtis ir išvystyta kelių infrastruktūra (legendinė Autobahn) leidžia mums pasiekti net toliausius regionus per 24–48 valandas. Nuo šiaurės, kur yra didieji uostai (Hamburgas, Bremenas), iki pietų (Bavarija, Miunchenas), kur susitelkę pramonės gigantai, reguliarieji reisai sujungia Lietuvą su visa šia šalimi kaip viena vientisa sistema.

    Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime, kaip tai veikia teoriškai, bet ir atsakysime į praktiškiausius klausimus, kylančius tiems, kurie tik planuoja siųsti krovinius arba norima optimizuoti savo dabartines išlaidas. Mes kalbėsime apie kainas, apimtis, dokumentus ir tas smulkmenas, kurios dažnai lemia sėkmę ar nesėkmę.

    DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

    Šioje skyriuje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per savo praktiką. Atsakymai į juos padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas laukia, kai nuspręsite pasikliauti reguliariųjų reisų paslaugomis.

    1. Ką tiksliai reiškia „reguliarus reisas“ ir kaip jis skiriasi nuo paprasto užsakomojo pervežimo?

    Reguliarus reisas (angliškai Line haul) yra maršrutas, kurį logistikos įmonė vykdo pagal fiksuotą grafiką, nepriklausomai nuo to, ar vairuotojas turi vieną didelį krovinį, ar turi sujungti kelis mažesnius. Tai panašu į autobusų tvarkaraštį: autobusas išvyksta 08:00 valandą ryte, net jei jame yra tik keletas keleivių.

    Priešingai, užsakomasis reisas (arba charter) organizuojamas tik tada, kai klientas turi pakankamai krovinių, kad užpildytų visą sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), arba turi specifinius reikalavimus (pvz., labai jautrus krovinių pervežimas), kuriems negalima taikyti standartinio grafiko. Reguliarieji reisai yra lankstesnės mažmeninės prekybos klientams, nes leidžia siųti mažesnes partijas (LTL – Less Than Truck Load) už prieinamą kainą, o užsakomasis reisas būtų per brangus.

    2. Koks dažnumas yra tipiškas reisams į Vokietiją iš Lietuvos?

    Dauguma profesionalių logistikos kompanijų, kurios dirba su Vokietija, siūlo išvykas kiekvieną darbo dieną, o dažnai ir savaitgaliais (ypač jei dirbama su maisto produktais ar šaldytuvais). Pavyzdžiui, standartinis grafikas gali atrodyti taip: išvykimas iš Lietuvos (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) į Vokietijos centrą (pvz., Duisburgą arba Miuncheną) vyksta kas antrą dieną (pirmadienis, trečiadienis, penktadienis), o grįžtant į Lietuvą – tarpinėmis dienomis (antradienis, ketvirtadienis, šeštadienis).

    Didelėse kompanijose, kurias aš stebiu, „dažnumas“ gali reikšti net kelias puspriekabes per dieną į tą patį miestą. Jei kalbame apie didžiuosius Vokietijos miestus, tokius kaip Berlynas, Hamburgas, Frankfurtas prie Maino ar Štutgartas, ten siuntų surinkimas ir išsiuntimas vyksta beveik kasdien. Reikia pažymėti, kad šis dažnumas gali šiek tiek svyruoti sezoniškai – prieš Kalėdas ar vasaros atostogų pradžią reisų skaičius didinamas, kad patenkintų padidėjęs poreikis.

    3. Kiek laiko užtrunka krovinių pristatymas?

    Standartinis tranzito laikas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra nuo 24 iki 48 valandų, priklausomai nuo konkretaus maršruto ir krovinio tipo. Jei siunčiate krovinius į Vokietijos vakarus (pvz., į Reino-Rūro regioną arba į Prancūzijos pasienį), tai paprastai trunka apie 24–30 valandų. Jei keliaujame į pietus (Bavarija, Austrijos pasienis) arba į šiaurę (Hamburgas, Kiilis), gali prireikti iki 36–48 valandų.

    Svarbu suprasti, kad šis laikas skaičiuojamas nuo krovinio įkėlimo momento. Jei jūsų siunta surenkama sandėlyje (konsoliduojama) su kitų klientų siuntomis, prieš pradedant važiuoti gali praeiti papildoma pusė dienos. Tačiau dėl to, kad reisai yra reguliarūs, logistikos brokeriai tiksliai žino, kada reikia perduoti krovinius, kad jie spėtų į konkrečią puspriekabę.

    4. Kokius krovinius dažniausiai perveža šiais maršrutais?

    Vokietijos rinka yra labai plataus spektro. Per savo metus aš mačiau viską: nuo statybinių medžiagų (mediena, plytos, izoliacija) iki aukšto technologijumo komponentų. Lietuva yra stipri medienos, maisto ir baldų eksportuotoja, todėl šios prekės sudaro didžiąją dalį srauto į Vokietiją.

    Atvirkščiai, iš Vokietijos į Lietuvą dažnai važiuoja pramonės įrengimai, chemikalės, automobilių dalys (kadangi Vokietija yra automobilių pramonės centras) ir maisto produktai (pvz., alus, vynas, konditerijos gaminiai). Taip pat, pastaruoju metu vis dažniau pervežami elektronikos komponentai ir farmacijos prekės, kurios reikalauja specialių temperatūros režimų.

    Reguliarieji reisai yra pritaikyti įvairiems tipams: nuo „sauso“ krovinių (dry cargo) iki šaldytų (reefer) ar net pavojingų (ADR) krovinių. Svarbiausia yra tinkamai užpildyti užsakymo formą, kad logistikos vadybininkas galėtų parinkti tinkamą transporto priemonę.

    5. Ar galiu siųsti mažą siuntą (pvz., 1–2 euro paletes) arba tik keletą dėžių?

    Žinoma, ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl reguliarieji reisai yra tokie populiarūs. Šioje sistemoje veikia dalinio krovinio (LTL) principas. Jums nereikia mokėti už visą sunkvežimį, jei siunčiate tik vieną ar dvi paletes.

    Jūsų siunta paimama iš jūsų sandėlio ar gamybos cecho, vežama į centrų sandėlį (paprastai Lietuvoje arba Lenkijoje), kur ji yra konsoliduojama (sujungiama) su kitų klientų siuntomis, kurios važiuoja į tą patį regioną Vokietijoje. Vokietijoje siuntos iškraunamos, pereina muitinės procedūras (jei reikia) ir tada pristatomos gavėjui „durų iki durų“.

    Dėl to, kad srautai yra dideli, kaina už tokią dalinę siuntą yra daug mažesnė nei jei jums tektų užsisakyti atskirą kurerį arba mažąjį furgoną. Tai leidžia mažiems ir vidutiniams verslams konkuruoti didžiojoje rinkoje.

    6. Kaip formuojama kaina ir ar ji pastovi?

    Kaina reguliariuose reisuose paprastai yra stabilesnė nei užsakomuosiuose reisuose. Ji dažnai skaičiuojama pagal užimtą vietą (pavėsinės metrus arba palečių skaičių) ir atstumą. Kadangi maršrutai yra fiksuoti, logistikos kompanijos gali tiksliau numatyti savo išlaidas (degalai, mokesčiai keliais, vairuotojo darbo užmokestis) ir pasiūlyti fiksuotas kainas, kurios gali galioti net keletą mėnesių.

    Tačiau reikia atsižvelgti ir į papildomus veiksnius. Pavyzdžiui, jei kroviniui reikalinga „rankinė“ įkrova (kai vairuotojas negali naudotis šakių keltuvo), gali būti taikomas papildomas mokestis. Taip pat, jei siunta yra itin sunki (viršijanti 1000 kg vienai paletei) arba netipiškių matmenų, kaina gali padidėti. Degalų kainų svyravimai taip pat gali turėti įtakos, nors dauguma kompanijų turi degalų priedų (fuel surcharge) mechanizmą, kuris koreguojamas kas mėnesį.

    7. Kokius dokumentus reikia parengti siuntimui?

    Nors Lietuva ir Vokietija yra ES narės ir tarp jų nėra sienų kontrolės, dokumentacija išlieka labai svarbi. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėliavimo ženklas (etiketė) ant kiekvienos pakuotės ir važiaraštis (CMR).

    CMR (Convention relative au contrat de transport international de Marchandises par Route) – tai tarptautinis krovinių pervežimo konvencijos važiaraštis. Jame turi būti nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinių pavadinimas, svoris, vietų skaičius ir specialių reikalavimų (pvz., „Aštri“, „Lengvai sudužtant“) žymėjimai. Be CMR, būtina pateikti prekių sąrašą (pakuotės lapą) ir, jei reikalinga, paskirties deklaraciją (EX1), tačiau tai dažniau aktualu, jei prekės keliauja per trečiąsias šalis ar yra su akcizu.

    Jei prekės yra maisto arba gyvūninės kilmės, būtinos papildomos sveikatos sertifikato kopijos. Mano patarimas: visada užtikrinkite, kad duomenys CMR atitinka tuos, kurie yra pakuotėse. Netiesioginiai neatitikimai gali sukelti nesusipratimų muitinėje arba pristatymo metu.

    8. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas?

    Saugumas – tai mūsų, logistikos specialistų, ir aš asmeniškai, visada prioritetas Nr. 1. Reguliarieji reisai dažnai naudoja ne tik atskirus vairuotojus, bet ir dviejų vairuotojų komandas, ypač jei reikalaujama ypatingai greito pristatymo (per 24 val.). Tačiau net ir su vienu vairuotoju, transporto priemonės yra aprūpintos moderniomis technologijomis: GPS stebėjimo sistemomis (kurios leidžia mums matyti sunkvežimio vietą realiu laiku), judėjimo davikliais ir užraktų sistema.

    Be techninių priemonių, labai svarbu yra krovinių fiksavimas (užfiksavimas) puspriekabėje. Kiekvienas krovinys turi būti tvirtai pritvirtintas diržais, kad važiuojant posūkiuose ar staigiai stabdant jis nepajudėtų. Neteisingai užfiksuotas krovinys ne tik gali būti sugadintas, bet ir sukelti avariją. Patikimose kompanijose yra atsakomybės draudimas, kuris apsaugo klientą nuo nuostolių atveju, jei įvyktų nenumatyta situacija (pvz., vagystė ar avarija).

    9. Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja arba atsiranda problemų kelyje?

    Nors mes stengiamės užtikrinti 100% punktualumą, mes vis dar kalbame apie realų gyvenimą, o ne virtualų modelį. Užstrigimas eismo spūstyse (ypač prie Berlyno arba lenkiškoje autostradoje A2), techninis gedimas ar blogi orai gali sukelti vėlavimą.

    Esu dirbęs srityje pakankamai ilgai, kad žinčiau: komunikacija čia yra raktas. Jei įvyksta nesklandumas, logistikos vadybininkas turi būti informuotas iš karto, o jis – nedelsiant pranešti klientui. Mes niekada neliekame klientą nežinojančio, kur jo siunta.

    Dauguma kompanijų turi prevencines priemones: pakeitimo vairuotojai, techninė pagalba kelyje. Jei vėlavimas yra didelis ir gali pakenkti gamybai, kartais imamasi radikalių priemonių – pvz., perkrauname krovinį į kitą transporto priemonę vietiniame terminalo taške, kad jis pasiektų paskirties vietą kuo greičiau. Tai kainuoja papildomai, tačiau profesionalios kompanijos dažnai imasi šios išlaidos sau, jei kaltė yra jų pusėje.

    10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją reguliariems reisams?

    Rinka pilna įvairių siūlų – nuo didelių tarptautinių gigantų iki mažų, vietinių vežėjų. Pasirinkant partnerį, vertėčiau atsižvelgti ne tik į mažiausią kainą. Mano patirtis rodo, kad per pigi paslauga dažnai baigiasi brangiais praradimais.

    Ieškokite įmonės, kuri: * Turi ilgametę patirtį (ne mažiau kaip 5–10 metų rinkoje). * Gali pateikti draudimo polisą ir aiškias sutarties sąlygas. * Turi atsiliepimų ir pavyzdžių. * Siūlo „Live Tracking“ galimybę. * Turi aiškų kontaktą – asmeninį vadybininką, o ne tik bendrinius telefono numerius.

    Užklausdami pasiūlymo, paklauskite apie jų „kontingento“ (t.y., kiek jų nuosavų mašinų) ir kiek jie naudojasi subrangovais. Geriausią kontrolę duoda nuosavi transporto priemonės, nors subrangovai taip pat yra normalus reiškinys šioje srityje. Pasitikėjimas ir skaidrumas – tai pagrindas, kuris leidžia jums miegoti ramiai, o jūsų prekėms – važiuoti saugiai.

    Išvada

    Reguliarūs reisai į Vokietiją yra ne tik paprastas būdas pergabenti krovinius iš taško A į tašką B. Tai sudėtinga, sėkmingai išdirbta sistema, kuri leidžia Lietuvos verslui integruotis į vieną stipriausių pasaulio ekonomikų be nereikalingų rūpesčių ir nestabilumo. Per savo dvidešimt metų šioje srityje mačiau, kaip ši logistinė aš tapo gyvenamu kraujagysle, kuriančia darbo vietas, skatinančia prekybą ir jungiančia žmones.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.