Pervežimas mikroautobusu į Vokietiją namų apyvokos: Visas vadovas ir eksperto patarimai

Įvadas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena populiariausių kryptimi lietuviams, kurie ieško darbo, studijuoja ar tiesiog nusprendžia pradėti naują gyvenimo etą šioje šalyje. Statistika nepaliaujamai rodo, kad migracijos srautai tarp Lietuvos ir Vokietijos yra itin intensyvūs, o kartu su žmonėmis keliauja ir jų turtas. Dažnai pasidaro, kad persikėlimas nėra tiklagus – reikia pergabenti baldus iš seno buto, arba atvežti įrengtiną virtuvę į naujai įsigytą namą šalia Miuncheno. Čia ir kyla klausimas: kaip tai padaryti efektyviai, saugiai ir neperleidžiant viso turto biudžeto?

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs begalę situacijų – nuo idealiai suplanuotų, kai viskas vyksta kaip pagal laikrodį, iki tų, kai klaidos planavimo etape sukelia nemažai streso. Vienas dažniausiai pasitaikančių ir, mano nuomone, labiausiai optimalių sprendimų vidutiniškai dideliam kiekiui daiktų yra pervežimas krovininiu mikroautobusu.

Kodėl būtent mikroautobusu? Atsakymas paprastas: tai „aukso vidurkis“ tarp paprasto keleivinio automobilio ir sunkvežimio. Kai turtas netelpa į bagažinę su dėže ant stogo, bet ir užpildyti pilną 20 tonų sunkvežimį būtų prasimanymas, krovininis mikroautobusu (pvz., „Mercedes Sprinter“, „Ford Transit“ ar panašios klasės transporto priemonės) tampa idealiu sprendimu. Šio straipsnio tikslas – nuo A iki Z paaiškinti, kaip vyksta toks pervežimas, ką reikia žinoti klientui ir kaip išvengti dažniausių klaidų.

Svarbu suprasti, kad pervežimas namų apyvokos daiktų į Vokietiją nėra tik paprastas „vežimas iš taško A į tašką B“. Tai kompleksinis procesas, apimantis krovinio pakavimą, tūrio skaičiavimą, dokumentų tvarkymą (nors ir ES viduje, bet tam tikri reikalavimai visada egzistuoja), maršruto planavimą bei galų gale – iškrovimą užsienio teritorijoje. Vokietija yra šalis, kurioje griežtai laikomasi taisyklių, o infrastruktūra ir miestų planavimas gali smarkiai skirtis nuo mūsų įprasto. Todėl patirtis šioje srityje yra ne vertingu privalumu, o būtinybe.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime techninius procesinius dalykus, susipažinsime su kainodaros formavimu, pasikalbėsime apie tai, kaip tinkamai supakuoti daiktus, kad kelionė pro 1000 kilometrų nepaliktų jų sužalotų, ir atsakysime į labiausiai klientus dominančius klausimus. Nepriklausomai nuo to, ar planuojate persikelti į Berlyną, Hamburgą, mažą kaimą Bavarijoje ar pramoninį Ruhr regioną, ši informacija padės jums jaustis tikrai ir ramiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per ilgus metus. Atsakymai į juos padės suprasti ne tik „kaip“, bet ir „kodėl“ tam tikri procesai vyksta taip, o ne kitaip.

1. Kokį daiktų kiekį (tūrį) gali sutalpinti krovininis mikroautobusu?

Tai vienas pagrindinių klausimų, nuo kurio priklauso visos logistikos organizavimas. Standartinis krovininis mikroautobusu, pvz., „Mercedes Sprinter“ ar „VW Crafter“, kurio aukštis yra apie 2–2,2 metro, ilgis – 4–5 metrai, gali sutalpinti maždaug nuo 10 iki 15 kubinių metrų krovinio. Žodžiai „apie“ čia svarbūs, nes viskas priklauso nuo to, kaip supakuojate daiktus.

Kadangi kalbame apie namų apyvokos daiktus, praktikoje tai reiškia, kad toks mikroautobusu gali pergabenti turą iš 1–2 kambarių buto. Pavyzdžiui, tai gali būti dvigulė lova, didelis spinta, sekcija, stalas, kėdės, buitinė technika (šaldytuvas, skalbyklė) ir apie 15–20 dėžių su asmeniniais daiktais. Jeigu turite daugiau baldų arba reikia pergabenti daugiau nei 20 kubinių metrų, gali tekti organizuoti du reisus arba naudoti didesnę sunkvežimio-furgono priemonę.

Mano patarimas: niekada neįsivaizduokite tūrio „akimis“. Geriausia suskaičiuoti, kiek būsite turėję standartinių judriųjų dėžių (pavyzdžiui, 50x50x50 cm arba didesnių). Profesionalus vairuotojas ar logistas gali greitai suskaičiuoti, kiek tokių dėžių tilptų į kėbulą, atsižvelgiant į tai, kad dideli baldai užima nereguliarų erdvės plotą.

2. Kaip formuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos klausimas visada yra svarbiausias. Dažnai klientai manyk, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačial tarptautiniuose pervežimuose formulė yra sudėtingesnė. Kainą formuoja trys pagrindiniai komponentai: atstumas, kelionės trukmė ir kuro kaina.

Vykstant į Vokietiją, reikia ne tik nuvažiuoti X kilometrų. Reikia susimokėti už kelių mokesčius Vokietijoje (maut), kurie ten yra gana aukšti, be to, jeigu maršrutas eina per Lenkiją, ten taip pat yra mokami keliai. Jeigu maršrutas planuojamas per jūrą (keltas Klaipėda–Kylis arba Sassnitz), kaina automatiškai padidėja dėl bilietų kainos.

Taip pat svarbi vairuotojo darbo apmokėjimas. Tarptautinis reisas nėra tik vairavimas. Tai yra laikas, praleistas už vairo, poilsio laikas (kas 4,5 valandos reikia atsisakyti 45 minučių poilsio, o po 9 valandų – 11 valandų ilgos pertraukos), bei laukimas, jeigu įkrovimas ar iškrovimas užtrunka ilgiau nei planuota. Be to, į kainą įeina techninė priežiūra, amortizacija ir, žinoma, pelnas.

Daugelis firmų taiko ir fiksuotą kainą už dieną arba už valandą, ypač jeigu reikalingi vairuotojo pagalbininkai įkrovimo metu. Todėl, klausdami kainos, pateikite kuo tikslesnį daiktų sąrašą ir nurodykite, ar iškrovimo vietoje yra liftas (arba aukštais pastatais), nes tai gali smarkiai paveikti galutinę sumą.

3. Kiek laiko trunka toks pervežimas nuo įkrovimo iki iškrovimo?

Jei kalbame apie atstumą, pavyzdžiui, nuo Vilniaus iki Berlyno, tai yra maždaug 1000–1100 kilometrų. Grynasis vairavimo laikas, jeigu nėra didelių spūstių, trunka apie 11–12 valandų. Tačial realybėje tokia kelionė trunka ilgiau dėl jau minėtų poilsio pertraukų.

Esant idealiam scenarijui – vairuotojas atvyksta į jūsų namus ryte, įkrauna krovinį (pavyzdžiui, per 2 valandas) ir važiuoja link tikslo. Tačial reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas negali vairuoti 24 valandas. Jeigu jis pradeda vairuoti ryte, po 9 valandų jis privalo sustoti. Tai reiškia, kad jeigu atstumas didelis (pvz., į Miuncheną arba pietinę Vokietiją), krovinys gali būti pristatytas kitą dieną.

Taip pat svarbu įkrovimo/iškrovimo organizavimas. Jeigu klientas pasiruošęs, daiktai laukia prieš namus, o iškrovimo vieta Vokietijoje paruošta (galima privažiuoti arti pat patalpų), viskas gali įvykti per 1 dieną. Jeigu kalbame apie „durną“ įkrovimą (vairuotojas turi laukti, kol surinksite dėžes) arba sudėtingą iškrovimą (daug laiptų, nėra lifto, siauri koridoriai), tai gali užtrukti iki dviejų dienų.

4. Ar reikia muitinės deklaracijos ar dokumentų, kadangi tai ES vidurio pervežimas?

Tai yra vienas labiausiai klaidinantis dalykas. Nors Lietuva ir Vokietija yra abi Europos Sąjungos narės ir prekybos sąjungoje nėra muitų, tai nereiškia, kad važiuojate „tuščiomis“. Krovininis mikroautobusu yra komercinis transportas, todėl jį gali sustabdyti policija arba muitinės pareigūnai patikrai.

Būtina turėti CMR važtaraštį – tai pagrindinis krovinio pervežimo dokumentas, kuriame turi būti nurodytas siuntėjas (jūs), gavėjas (asmuo Vokietijoje), krovinio aprašymas (būtent ką vežame) ir svoris. Šis dokumentas yra įrodymas, kad krovinys nėra vogtas ir kad jis legaliai pervežamas.

Be to, jeigu pervežate daiktus, kurie nėra jūsų asmeninio naudojimo (pavyzdžiui, perkėlinėte verslą arba pervežate prekes pirkdami-parduodant), gali kilti PVM klausimų. Tačial kalbant apie namų apyvokos daiktus (baldai, drabužiai, indai), pakanka CMR važtaraščio ir asmens dokumento. Rekomenduoju visada sudaryti detalią daiktų inventoriaus sąrašą (inventorių). Tai padės ne tik muitinėje, bet ir draudimo atveju, jeigu kas nors nutiktų kelyje.

5. Kaip reikia supakuoti daiktus, kad jie nepažeistų kelionės metu?

Mano praktika rodo, kad pusė visų incidentų kelionės metu įvyksta ne dėl blogo vairavimo, o dėl blogo pakavimo. Krovininiame mikroautobuse daiktai yra veikiami vibracijos, inertijos (staigius stabdymus ar posūkius) ir kartais net trinties.

Baldai turi būti išrinkti (jeigu įmanoma) arba kruopščiai uždengti putų plėvele (burbuliukais), o viršuje užfiksuoti stropų juostomis arba kinešine lipnia juosta. Niekada nenaudokite tiesiog senų laikraščių – jie suteikia minimalią apsaugą nuo smūgių.

Smulki daiktai (indai, knygos, žaislai) turi būti sudėti į kietas, dėžes. Dėžės negali būti perpildytos, nes viršuje esanti dėžė tiesiog sutrūks po svorio. Indams rekomenduoju naudoti specialius padėklus. Labai svarbu užpildyti tuščias vietas dėžėse (sušluostėmis, popieriumi), kad daiktai nešoktų viduje.

Vienas svarbiausių dalykų – krovinio fiksavimas kėbule. Daiktai negali lipti vienas į kitą be tvirtinimo. Vairuotojas turėtų turėti paspirtukus, užraktus ir rišimo juostas, kad užfiksuotų krovinį atokiai nuo sienelių. Jeigu dėžės „šoka“ kelyje, sugadins ne tik save, bet ir gali sudaužyti brangų šaldytuvą šalia.

6. Ar galiu keliauti kartu su savo daiktais mikroautobuse?

Tai labai dažnas klausimas, ypač tarp tų, kurie persikelia gyventi ir nori būti „šalia savo turto“. Atsakymas priklauso nuo konkretaus pervežėjo ir transporto priemonės tipo.

Techniniu požiūriu, krovininiame mikroautobuse yra vietos keleiviui (priešais vairuotoją). Tačial čia yra keletas subtilybių. Pirma, dauguma tarptautinių pervežimo įmonių draudžia vežti keleivius, nes tai reikalauja specialios keleivinio transporto licencijos ir draudimo poliso. Antra, vairuotojas atvyksta į vietą, įkrauna ir važiuoja toliau. Jeigu jis turi keistis vairuotojų arba laikotis griežto grafiniko, keleivio buvimas gali būti trikdžiu.

Tačiau yra ir firmų (įskaitant ir mūsų pasirinkimus), kurios siūlo „pervežimą su keleiviu“. Tada kaina gali šiek tiek padidėti, o kelionės grafikas gali būti pritaikytas ne tik krovinio, bet ir keleivio poilsiui. Jeigu norite keliauti kartu, būtinai pasiklauskite apie tai užsakymo metu. Be to, atminkite, kad krovininėje kabinoje nėra tokio komforto kaip keleiviniame automobilyje – ten nėra kondicionieriaus (arba jis silpnas), garsiau barasi variklis, o sėdynė gali būti prasta.

7. Kas dėl draudimo – ar mano daiktai apdrausti?

Draudimas yra būtinas elementas, apie kurį dažnai pamirštama, kol neatsiduria bėdų. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), pervežėjas yra atsakingas už krovinį nuo momento, kai jį priima, iki momento, kai jį atiduoda. Tačial standartinė atsakomybė yra ribota (paprastai pagal SDR – specialių traukiniųRights vienetus, kas konvertuojant į eurus sudaro nemažą, bet vis tiek ribotą sumą, pvz., apie 8,33 EUR už kilogramą).

Ką tai reiškia praktiškai? Jeigu jūsų šaldytuvas sveria 70 kg, o jis sugenda, standartinė atlyginimo suma bus apie 580 EUR. Naujo šaldytuvo kaina gali būti 800-1000 EUR. Skirtą turite padengti patys.

Todėl visada rekomenduoju pasidomėti galimybe įsigyti papildomą draudimą („All Risk“ arba visaverčio draudimo). Dauguma profesionalių pervežėjų siūlo tokias paslaugas. Kaina paprastai svyruoja nuo 1 iki 3 proc. nuo krovinio vertės. Prieš susirašinėdami dokumentus, būtinai nurodykite tikslų daiktų vertę ir pasitikrinkite, ar polis cover‘uoja viską, įskaitant ir stiklus (pvz., vitrinos, veidrodžiai), kurie dažnai yra išskiriami kaip „jautrus krovinys“.

8. Ar vairuotojas padeda įkelti ir iškelti daiktus?

Standartinis tarptautinio pervežimo paslaugos aprašymas sako, kad vairuotojas atsakinga už vairavimą ir krovinio pristatymą. Tačial realybėje dažnai įkrovimas ir iškrovimas reikalauja fizinių pastangų. Ar vairuotojas padės? Dažniausiai – taip, tačial tai priklauso nuo susitarimo.

Yra trys scenarijai: 1. Vairuotojas tik prižiūri: Jis nenuvažiuoja, kol jūs su draugais ar samdomais darbininkais neįkelsite visko į kėbulą. Tai pigiausias variantas. 2. Vairuotojo pagalba: Vairuotojas padeda pakelti sunkius daiktus, nešti dėžes. Tačial jis vienas negali išnešti dviejų tonų krovinio – jums reikės aktyviai dalyvauti. 3. Pilna apkrova: Jeigu užsisakote „įkrovą/iškrovimą su rankomis“, firma atsiunčia du vairuotojus arba vairuotoją ir padėjėją. Tada jūs galite tik rodyti pirštu, kur ką padėti.

Vokietijoje ypatingai dėmesį reikėtų skirti iškrovimo sąlygoms. Jeigu ten nėra lifto, o butas yra 4 aukšte be keltuvo, ir vairuotojas vienas – tai gali trukti labai ilgai ir brangiai. Būtinai aptarkite šį klausimą ankščiau, kad nesusidurtumėte su nemalonia staigmena prieš pat vartus.

9. Kokios yra specifinės Vokietijos problemos (pvz., miestų zona, stovėjimas)?

Vokietija yra organizuota šalis, ir tai pasireiškia griežtais eismo taisyklėmis. Miestuose, ypač centriniuose rajonuose (pvz., Berlyno Mitte, Miuncheno centras), gana sunku rasti nemokamą vietą stovėti krovininiam mikroautobusu.

Daugelis namų turi taip vadinamas „Anliegerfrei“ zonas (kaimynų laisva zona), kurioje galima stovėti su ribotu laiku (dažnai su specialiu diskų leidimu). Krovininis automobilis gali būti per didelis arba per sunkus tam tikrose zonose, todėl vairuotojui dažnai tenka ieškoti vietos kiek toliau ir nešti daiktus pėsčiomis.

Taip pat būtina atsižvelgti į „Umweltzone“ – ekologines zonas. Į jas gali būti įvažiuoti tik automobiliai su tam tikra (žalia) ekologine kortele. Nors dauguma naujų mikroautobusų ją turi, senesniems gali tekti įsigyti kortelę arba rasti maršrutą aplinkui. Jeigu jūsų namas Vokietijoje yra senose statybose su siaurais kiemų vartais, būtinai išmatuokite plotį. Kartais mikroautobusu (1,95–2 m pločio) tiesiog nepraeis pro vartus, ir reikės viską nešti per gatvę.

10. Kaip pasiruošti pervežimui, kad viskas vyktų sklandžiai? (Check-listas)

Galiausiai, trumpas ir aiškus pasiruošimo planas. Pagal mano patirtį, pasiruošęs klientas – tai laimingas klientas.