Perkraustymo procesas į Vokietiją: viskas ką reikia žinoti

Įvadas

Perkraustymas į kitą šalį visada yra sudėtingas ir daugialypis procesas, o kai kalbame apie perkraustymą į Vokietiją, ši užduotis turi savų specifinių niuansų, kuriuos būtina žinoti iš anksto. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, daug kartų mačiau, kaip netinkamas planavimas arba nežinojimas gali paversti patogų gyvenimo pokytį tikru košmaru. Vokietija – šalis, pasižyminti tvarka, preciziškumu ir griežtais teisės aktų laikymosi reikalavimais, todėl čia nėra vietos improvizacijai, ypač kai kalbama apie dokumentus ir daiktų deklaravimą.

Šiame straipsnyje mes ne tik panagrinėsime techninę perkraustymo pusę, bet ir atskleisiame tas smulkmenas, kurios lemia sėkmę. Nesvarbu, ar perkraustote į Vokietiją darbui, studijoms ar siekiate ramesnio gyvenimo, o svarbiausia – suprasti, kas laukia už "uždarų durų". Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų daiktai pasiektų paskirties vietą saugiai, laiku ir be nereikalingų rūpesčių. Tai ne tik baldų ir dėžių vežimas, tai strateginis žingsnis, reikalaujantis detalaus plano. Nuo to, kaip užpildysite muitinės deklaraciją, iki to, kaip bus supakuoti jūsų brangiausi porceliano rinkiniai – visą tai apžvelgsime šiame vadove, kad jūs galėtumėte jaustis ramiai ir pasitikėti savo sprendimu.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kada geriausia pradėti rengti perkraustymą į Vokietiją ir kiek laiko tai užtrunka?

Pradedant planuoti perkraustymą į Vokietiją, visuomet rekomenduoju pradėti ruoštis mažiausiai prieš 4–6 savaites, o idealiau – prieš du mėnesius. Tai nėra per daug, ypač jei planuojate perkraustyti didelį šeimos turtą. Tarptautiniai pervežimai reikalauja ne tik fizinio darbo, bet ir administracinio pasiruošimo. Pirmiausia, reikia susitarti su pervežimo kompanija, patvirtinti datas ir gauti tikslią sąmatą. Vėliau prasideda dėžių surinkimo, pasikrovimo ir dokumentų tvarkymo procesas.

Pats pervežimas nuo durų iki durų (door-to-door), priklausomai nuo atstumo (pvz., iš Vilniaus į Miuncheną ar Hamburgą), paprastai trunka nuo 1 iki 3 dienų, jei naudojamas atskiras krovininis automobilis. Tačiau jei naudojama dalinio krovinio (kai viename automobilyje vežami kelių klientų daiktai) paslauga, terminas gali prailgėti iki savaitės ar daugiau. Taip pat reikia atsižvelgti į galimas uždelstis dėl savaitgalių ar švenčių Vokietijoje, kuriose krovininiai automobiliai gali turėti apribojimų važiavimui miestuose. Ankstyvas planavimas leidžia išvengti streso ir brangių paskutinių minučių sprendimų.

2. Kokius dokumentus būtina parengti perkraustant turtą į Vokietiją?

Dokumentų tvarkymas yra vienas svarbiausių etapų, ir čia Vokietija yra ypatingai griežta. Pagrindinis dokumentas, kurį reikia turėti, yra daiktų sąrašas (inventarinis sąrašas). Jis turi būti detalus, dvikalbis (lietuvių ir vokiečių kalbomis) arba angliškai, nurodantis visus transportuojamus daiktus. Sąraše turi būti įrašyta: kiekis, svoris (apytikslis), apibūdinimas ir, jei įmanoma, vertė. Muitinės pareigūnai Vokietijoje labai atidžiai tikrina šį sąrašą, todėje jame negali būti nerašytiškų užrašų, tokių kaip "įvairūs daiktai" ar "baldai". Turi būti nurodyta: "sofa, medinis, 2 vietos", "virtuvės komplektas, porcelianas, 12 vienetų" ir t.t.

Be to, jeigu į Vokietiją keliuate tik laikinai (pvz., darbui ar studijoms) ir grįžtate, rekomenduojama pasirašyti tarptautinio perkraustymo deklaraciją (Forma 0350). Ji leidžia atidėti arba nemokėti muito ir PVM už asmeninius daiktus, jei jie buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius prieš perkraustymą ir bus naudojami toliau asmeniniais tikslais. Taip pat reikės asmens dokumento (pasas arba asmens kodą patvirtinantis dokumentas) ir vairuotojo pažymėjimo, jei patys važiuosite su transportu. Jei perkraustymą atlieka pervežimo kompanija, ji pasirūpins transporto sutartimi ir draudimu, tačiau asmens dokumentus turite turėti patys.

3. Ar reikia mokėti muito ar PVM už asmeninius daiktus?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas yra dažniausiai teigiamas – ne, jei laikotės tam tikrų taisyklių. Pagal ES muitinės kodeksą, asmeniniai daiktai, kuriuos į Vokietiją atgabenate dėl gyvenamosios vietos keitimo, gali būti importuojami be muito ir PVM mokėjimo. Pagrindinė sąlyga yra ta, kad šie daiktai turi būti jums priklausantys, naudojami jūsų namų ūkyje ir ne būti parduodami ar naudojami verslo veiklai. Taip pat būtina, kad daiktai būtų nupirkti ne mažiau kaip prieš 6 mėnesius iki perkraustymo datos.

Tačiau jei atvežate naujus daiktus (pavyzdžiui, visiškai naują neįpakuotą televizorių ar baldus, kurių nėra inventoriaus sąraše), muitinė gali juos klasifikuoti kaip prekes ir taikyti PVM (šiuo metu Vokietijoje 19 proc.). Ypač daug dėmesio skiriama alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams – čia beveik visada taikomos very high mokesčiai, o kiekiai yra griežtai ribojami asmeniniam naudojimui. Todėl labai svarbu tiksliai užpildyti daiktų sąrašą ir nurodyti, kad daiktai yra "naudoti" (used), jei tai atitinka tiesą. Jei daiktų vertė yra labai didelė, muitinė gali paprašyti įrodymų (pvz., senų pirkinių čekių), nors retai tai daroma be specialios priežasties.

4. Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie nenukentėtų kelionės metu?

Pakavimas – tai ne tiesiog dėžių užpildymas, tai mokslas, užtikrinantis jūsų turto saugumą. Per daugelį metų esu matęs, kaip blogai supakuoti keramikos indai susideda į trūkčiojančius gabalus, o knygų dėžės trūksta ties siūlėmis. Pirmiausia, naudokite tik aukštos kokybės, dvigubai sienelių kartono dėžes. Niekada nenaudokite senų, sugedusių dėžių iš parduotuvės – jos nėra pritaikytos laikyti sunkius daiktus. Knygas ir kitus sunkius daiktus reikia pakuoti į mažesnes dėžes, kad nebūtų per daug sunkiau jas pakelti (optimalus svoris – iki 15–20 kg vienai dėžei).

Lūžtantiesiems daiktams (stiklas, keramika, veidrodeliai) būtina naudoti burbuliukų plėvelę (bubble wrap). Kiekvienas indas turi būti apvyniotas atskirai, o tarp indų dėžėje turi būti užpildytas tuščias tarpas (smėlis, popierius, putų polistirolo granulės). Labai svarbu: dėžės negali barškėti! Jei judinate dėžę ir girdite, kaip daiktai juda viduje, reiškia, kad nepakavote tinkamai. Baldus reikia išmontuoti (jei įmanoma) ir uždengti storomis uždangalomis arba plastikine plėvele, kad jie nebraižytųsi ir nešliūžtų. Brangiausius daiktus (kompiuterius, juvelyrinius dirbinius, dokumentus) visada rekomenduoju vežti su savimi keleivinėje mašinoje, o ne krovininiame automobilyje.

5. Ką daryti su transporto priemonėmis (automobiliais, motociklais) perkeliant į Vokietiją?

Transporto priemonių pervežimas į Vokietiją turi savų specifinių reikalavimų. Jei atvežate automobilį, kuris nėra registruotas Vokietijoje, jūs turite tam tikrą laiką (paprastai 12 mėnesių) jį užregistruoti vokiškais numeriais, jei planuojate ten gyventi nuolat. Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas: automobilį galima važiuoti su lietuviškais numeriais 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Po to, jei gyvenate Vokietijoje, privalote jį perregistruoti. Perregistruoti automobilį Vokietijoje nėra pigu – reikės eiti į techninę apžiūrą (TÜV), gauti "Abgasuntersuchung" (išmetamųjų dujų kontrolė) liudijimą, o mokesčiai (Kfz-Steuer) priklauso nuo variklio tūrio ir išmetamųjų dujų klasės.

Jei automobilį vežame krovininiame automobilyje (nevažiuojant juo patys), būtina užtikrinti, kad jis yra tinkamai užfiksuotas daiktų sąraše (inventoriuje). Vokietijos muitinė gali reikalauti įrodymų, kad automobilis buvo nupirktas ne prekybai (pvz., senas pirkimo sutartis). Jei automobilis yra naujas (pvz., nupirktas prieš kelias savaites), tai gali būti traktuojama kaip importas prekybai, ir tuomet gali būti taikomas 10 proc. muitas ir 19 proc. PVM, nors yra išimčių, jei perkraustote gyvenamąją vietą iš ES šalies. Visgi, vengti naujų automobilių vežimo kaip asmeninio turto yra geriausia strategija, norint išvengti biurokratinių problemų.

6. Kaip apskaičiuojamas perkraustymo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Perkraustymo kaina nėra fiksuota, ji formuojama pagal kelis pagrindinius veiksnius. Pirmasis ir svarbiausias – daiktų tūris (kubiniais metrais, m³). Mažiau tūrio – mažiau vietos reikia automobilyje. Antrasis veiksnys – atstumas. Kaina priklauso nuo to, kiek kilometrų reikia nuvažiuoti ir kiek kuro kainuoja. Tačiau yra ir "paprastų" paslapčių, kurias dažnai pamiršta klientai. Pavyzdžiui, prieigos prie įvažiavimo sąlygos. Jei Vokietijoje jūsų namuose yra siaura gatvė, kur neįvažiuoja didelis sunkvežimis, arba nėra leidimo sustoti priešais namus, gali prireikti mažesnės mašinos (pervaržymo), kas papildomai brangina paslaugą.

Taip pat kainą įtakoja pakuotojų darbas. Jei pageidaujate "raktų į rankas" paslaugos, kai mūsų komanda viską supakuoja, tai yra brangiau, nei jei supakuosite patys. Dar vienas veiksnys – aukštis ir liftas. Jei išsikraunama be lifts, o butas yra 4 aukšte, kaina didėja dėl papildomo fizinių darbuotojų laiko. Vokiški namai dažnai turi siaurus koridorius arba didelius langus, pro kuriuos reikia įkelti baldus – tai taip pat gali reikalauti specialios technikos (kranų) arba papildomų rankų. Visada rekomenduoju atsiųsti nuotraukas iškrovos vietos, kad galėčiau tiksliai įvertinti galimybes ir išvengti nepageidaujamų staigmenų.

7. Kas daryti, jei daiktų netelpa į vieną mašiną arba atsiranda nesklandumų su terminais?

Tokia situacija reta, tačiau įvyksta, ypač jei klientas pats neįvertino tūrio teisingai. Jei paaiškėja, kad daiktų yra daugiau, nei planuota, turime dvi pagrindines galimybes. Pirmoji – siųsti dalinį krovinį (LCL). Tai reiškia, kad dalis jūsų daiktų bus išvežta su kitu automobiliu vėliau. Tai gali trukti ilgiau, nes reikia laukti, kai susirinks pakankamai krovinių tame pačiame maršrute. Antroji – papildoma kelionė. Jei skubate, mes siunčiame mažesnę mašiną arba dar kartą siunčiame vairuotoją su atsarginiais dėžėmis. Tai brangiau, bet užtikrina, kad viskas atkeliauja vienu metu.

Dėl terminų nesklandumų: Vokietijoje labai griežtai laikomasi poilsio laiko taisyklių vairuotojams. Jei planuojate atvykti sekmadienį ryte, reikia žinoti, kad vairuotojai negali vairuoti tam tikrą laikotarpį prieš tam tikrą valandą (taip vadinamos "poilsio laiko juostos"). Taip pat staigių orų sąlygų (sniego, potvynių) Vokietijoje gali sulėtinti eismą, ypač žiemą. Esu patyręs, kaip "Autobahn" užšąla ir stovi kilometrų eilės. Tokiu atveju mes visada informuojame klientą iš anksto ir stengiamės rasti alternatyvius maršrutus, nors Vokietijos kelių sistema yra labai gerai išvystyta, tad didelių uždelstų dažnai išvengiama.

8. Ar daiktai yra apdrausti pervežimo metu ir ką daryti, jei kažkas pasibaigia?

Draudimas yra būtinas. Profesionalios pervežimo kompanijos visada turi standartinį CMR draudimą, tačiau svarbu suprasti, kad jo apimtis gali būti ribota. CMR draudimas dažniausiai apdraudžia krovinį tik pagal jo svorį (pavyzdžiui, apie 8,33 SDR vienam kilogramui), kas lūžtant brangiam sofai ar pianinui gali padengti tik nedidelę dalį nuostolių. Todėl visada rekomenduoju pasirinkti papildomą "All Risk" (visų rizikų) draudimą. Jis apima ir žalą dėl avarijos, ir dėl blogo pakavimo, ir dėl vandens poveikio, netgi jei įvykis įvyksta dėl vairuotojo kaltės.

Jei atvykstant į vietą pastebite, kad dėžė sutrupėjusi arba baldo koja laužta, pirmiausia reikia sukurti žalos aktą (protokolą). Be šio dokumento, pasirašyto vairuotojo ir gavėjo, draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją. Niekada nepasirašykite pristatymo dokumentų su užrašu "be pastabų", jei matau defektus. Jei žala pastebima tik išpakavus dėžę (vidiniai pažeidimai), būtina tai užfiksuoti nuotraukomis ir parašyti pranešimą draudikui per 3 dienas. Esu matęs, kaip klientai prarado tūkstančius eurų tiesiog todėl, kad neskubėjo išpakuoti dėžių per pirmąją savaitę.

9. Kokius specifinius apribojimus turi Vokietijos miestai dėl sunkvežimių ir iškrovos?

Vokietijos miestai, ypač didieji kaip Berlynas, Miunchenas, Hamburgas ar Frankfurtas, turi labai griežtas transporto politikas. Daugelyje centrinių dalių yra „Umweltzone“ (Aplinkos zona), į kurias gali važiuoti tik automobiliai su žaliuoju (Euro 6) dangteliu. Nauji krovininiai automobiliai paprastai juos turi, tačiau jei naudojama senesnė technika, ji tiesiog neįvažiuos į miesto centrą. Be to, daugelyje vietų (pavyzdžiui, „Verkehrsberuhigte Zone“ – ramiojo eismo zonos) draudžiama stoti be specialaus leidimo.

Dėl labai svarbios detalės: parkavimo leidimai. Vokietijos policija yra labai aktyvi. Jei vairuotojas sustos priešais namus be leidimo "Ladeverbot" (iškrovos uždraudimo zonoje) arba neteisingai, gauta bauda gali siekti šimtus eurų, o mašina gali būti nuvaryta į aikštelę. Geriausias sprendimas – iš anksto susitarti su vietos savivaldybe arba namų valdyba dėl leidimo laikinai užimti vietą iškrovai („Haltegenehmigung“). Mūsų komanda dažnai padeda klientams gauti tokius leidimus, pateikiant prašymą vietos merijai (Ordnungsamt) prieš kelias dienas. Tai užtikrina sklandžią iškrovą ir nereikalauja vairuotojui važinėti po kvartalus ieškant legalios vietos.

10. Kas vyksta iškrovos metu ir kokia kliento atsakomybė?

Iškrovos procesas Vokietijoje vyksta pagal tą pačią schemą kaip ir pakavimas, tik atvirkščiai. Vairuotojas atvyksta į vietą, patvirtina asmens tapatybę ir pradeda iškrovą. Kliento atsakomybė – nurodyti, kur reikia statyti dėžes ar baldus. Čia svarbu suprasti, kad vairuotojas nėra baldų surinkėjas (jei tai nenurodyta sutartyje).