Perkraustymas į Vokietiją su augintiniais: Visiškas vadovas sklandžiam persikėlimui

Perkraustymas į užsienio šalį visada yra sudėtingas ir daugialypis procesas, reikalaujantis ne tik organizacinių gabumų, bet ir psichologinio pasiruošimo. Tačiau, kai šiame procese įsijaučia mūsų keturkojai draugai – šunys, katės ar kiti augintiniai – sudėtingumas išauga keliskart. Per daugelį metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, aš daugybę kartų mačiau, kaip šeimos rūpinosi savo augintiniais, ir galiu užtikrintai pasakyti vieną dalyką: sėkmę lemia ne atsitiktinumai, o kruopštus ir laiku atliktas planavimas. Vokietija yra viena iš labiausiai tvarkingų ir biurokratiškai aiškių šalių Europoje, todėl, jei žinote taisykles ir jas laikotės, patys didžiausi rūpesčiai iškils dar prieš išvykdami.

Šiame straipsnyje mes pažvelgsime į perkraustymo į Vokietiją su augintiniais procesą ne kaip į biurokratinę klampynę, o kaip į sistemą, kurią galima sėkmingai valdyti. Nesvarbu, ar ketinate persikelti į berlyną butą, ar į Bavarijos kaimą, pagrindiniai reikalavimai visur vienodi. Mes aptarsime būtinus dokumentus, logistikos niuansus, taip pat tai, ką tikėtis atvykus į naująją šalį. Šis žinynas sukurtas taip, kad jūsų kelionė su augintiniu būtų kuo mažiau stresinga ir jūs galėtumėte mėgautis naujojo gyvenimo pradžia be nereikalingų nerimų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės išspręsti daugumą dilemų, susijusių su persikėlimu į Vokietiją su augintiniais.

1. Kokius pagrindinius dokumentus reikia turėti, kad augintinis galėtų įvežti į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių klausimų, ir atsakymas į jį turi būti labai tikslus. Norint legaliai įvežti šunį, katę ar fretą į Vokietiją iš kitos Europos Sąjungos šalies (tame tarpe ir iš Lietuvos), būtina turėti tris pagrindinius dalykus. Visų pirma, tai yra gyvūno pasas – jis turi būti išduotas veterinarijos gydytojo, ir jame turi būti nurodytas gyvūno savininko tapatybė. Antra, gyvūnas turi būti pažymėtas mikroschemu (mikročipu). Čia labai svarbu dėmesio: mikročipas turi būti įskiepytas prieš pirmąjį pasiskiepijimą nuo pasiutligės, kitaip skiepas bus laikomas negaliojančiu. Trečiajame vietoje – pasiskiepijimas nuo pasiutligės. Skiepas turi būti galiojantis, o nuo paskutinio skiepijimo turi praeiti ne mažiau kaip 21 diena (tačiau ne daugiau kaip nustatyta skiepo galiojimo laikas, dažniausiai tai 1-3 metai priklausomai nuo preparato). Be šių trijų elementų, perėjimas sienos gali būti neįmanomas arba baigtis gyvūno karantinu.

2. Ar reikia atlikti kokių nors specialių parazitų gydymo procedūrų prieš išvykstant?

Esant kalbant apie perkraustymą į Vokietiją iš ES šalių, situacija yra gana paprasta, tačiau turi savo niuansų. Skirtingai nei, pavyzdžiui, vykstant į Jungtinę Karalystę, Airiją, Maltą ar Suomiją, Vokietija nereikalauja atlikti specialaus echinokoko (kirmėlių) gydymo 24–48 valandas prieš išvykstant. Tačiau, kaip patyręs ekspertas, visada rekomenduoju pasitikrinti gyvūno bendrą sveikatos būklę. Prieš išvykstant verta atlikti vidinių ir išorinių parazitų profilaktiką, kad augintinis jaustųsi gerai ir nenešiotų nepageidaujamų svečių į naująjį namą. Nors Vokietijos muitinės pareigūnai retai kada prašo rodyti kirmėlių gydymo pažymą tiesioginiam įvežimui iš Lietuvos, tai yra gera praktika, užtikrinanti jūsų augintinio gerovę ir taikantį savininko sąžinę. Atsiminkite, kad sveikas gyvūnas – tai raminus savininkas.

3. Ar yra amžiaus apribojimų augintiniams, kurie keliasi į Vokietiją?

Taip, ir tai yra labai svarbu žinoti tiems, kurių augintiniai dar labai jauni. Pagal ES reglamentą, šunys, katės ir fretos gali būti pervežami tik tada, kai jiems suėjo ne mažiau kaip 15 savaičių. Taip pat būtina, kad jie būtų pasiskiepyję nuo pasiutligės. Kadangi pasiskiepijimas nuo pasiutligės dažniausiai atliekamas 12-ąją gyvenimo savaitę, tai praktiškai reiškia, kad jaunesnių nei 4 mėnesių šuniukų ar kačiukų negalima legaliai pervežti į Vokietiją. Ši taisyklė nėra subjektyvi – ji taikoma griežtai siekiant užtikrinti, kad jauni gyvūnai nebūtų pažeidžiami ligų, kurių imuninė sistema dar nespėjo susiformuoti. Jei planuojate perkraustymą su labai jaunu gyvūnu, teks laukti, kol jis pasieks reikiamą amžių ir gaus visus reikalingus skiepus.

4. Kaip geriausiai pasiruošti augintiniui kelionei automobiliu?

Automobilis yra dažniausiai pasirenkamas būdas pervežti augintinius į Vokietiją, nes jis suteikia didžiausią kontrolę. Jei važiuojate savo automobiliu, pirmiausia įsigykite patikimą transportavimo būdelę arba saugos diržus šunims. Būdelė turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų joje stovėji, apsisukti ir gulti. Ilgai trunkančiai kelionei būtina pasirūpinti vandeniu ir maistu, tačiau maistą verta duoti tik poilsio vietose, kad išvengtumėte vėmimo. Labai svarbu nepamiršti pavėsinės – niekada nepalikite gyvūno uždaro automobilyje saulėtoje dienoje net ir trumpam, net jei oras atrodo gaivus. Temperatūra salone gali pakilti iki kritinių ribų per kelias minutes. Planuokite kelionę taip, kad kas 2–3 valandas padarytumėte pertrauką, kurioje augintinis galėtų išeiti į lauką, pasižiūrėti aplinkui ir išsiblaškyti. Tai sumažins stresą ir padės išvengti nemalonių neparodytų "siurprizų" būdelėje.

5. Ar galima pervežti augintinį lėktuvu, ir kokie to yra niuansai?

Taip, galima, tačiau tai reikalauja daugiau pasiruošimo. Jei skrendate į Vokietiją, turite pasirinkti tarp augintinio vežimo kabinosje (jei svoris neviršija 8 kg su būdele) arba bagažo skyriuje. Bagažo skyriuje vežami gyvūnai turi būti įdėti į specialias, IATA standartus atitinkančias būdeles, kurios turi būti užrakintos ir tvirtai uždarytos. Prieš skrydį būtina gauti veterinarinę pažymą, patvirtinančią, kad gyvūnas yra sveikas ir gali toleruoti skrydį. Labai svarbu susisiekti su oro linijomis iš anksto, kadangi vietos gyvūnams yra ribotos. Be to, atkreipkite dėmesį į oro temperatūrą – dauguma aviakompanijų draudžia pervežti gyvūnus bagaže esant ekstremaliam šalčiui ar karščiui. Vasarą ši taisyklė gali būti didelė kliūtis. Kaip profesionalas, visada patariu vertinti savo gyvūno charakterį: jei jis labai jautrus arba linkęs į stresą, ilgas skrydis bagažo skyriuje gali būti didelis išbandymas.

6. Ar yra kokių nors specialių reikalavimų tam tikroms šunų veislėms Vokietijoje?

Tai vienas pavojingiausių punktas, apie kurį dažnai pamirštama. Vokietija turi griežtus įstatymus, reglamentuojančius vadinamuosius "kovinius šunis" (Kampfhunde). Sąrašai gali skirtis priklausomai nuo federalinės žemės (pvz., Bavarija, Berlynas, Hesenas turi šiek tiek skirtingus sąrašus), tačiau dažniausiai į juos įtraukiamos Pit Bull terjerų, Amerikiečių Staffordšyro terjerų, Bull terjerų veislės ir jų mišiniai. Kai kuriose žemėse šios veislės gali būti visiškai uždraustos įvežti, kitose – gali reikalauti specialaus leidimo, charakterio testų ir griežtų laikymosi taisyklių (pvz., privalomas antsnukis ir pavadėlis viešumoje). Prieš vykdami, būtinai pasitarkite su savininko draugija arba veterinarijos gydytoju Vokietijoje, kad sužinotumėte tikslias taisykles konkrečiam jūsų tikslui. Nežinojimas šiuo atveju nesigelbės – gresianti bauda ir gyvūno išsiuntimas atgal yra reali grėsmė.

7. Ką daryti atvykus į Vokietiją? Ar reikia kažkur registruoti augintinį?

Atvykus į Vokietiją, su dokumentais viskas tvarkosi paprastai, jei viskas tvarkinga – pasroviui peržiūrimi pasai ir mikročipai. Tačiau gyvenant Vokietijoje, augintinis turi būti registruotas. Pirmiausia, turite užsiregistruoti savo adresą (Anmeldung) vietinėje savivaldybėje, ir tuo pačiu metu pranešti apie augintinį. Be to, Vokietijoje šunims privaloma mokėti šunų mokestį (Hundesteuer). Šis mokestis skiriasi priklausomai nuo miesto ir netgi nuo šuns dydžio ar veislės (pavojingos veislės dažnai moka daugiau). Mokėjimas atliekama vietinei savivaldybei kasmet. Neregistravus šuns ir nemokant šio mokesčio, gresiantys baudos gali būti gana didelės. Taip pat labai rekomenduojama netrukus po atvykimo susirasti vietinį veterinarą (Tierarzt) ir užsiregistruoti joje – tai padės ateityje, jei kils staigių sveikatos problemų ar reikės papildomų skiepų.

8. Kaip elgtis su augintinio maistu ir reikmenimis pervežimo metu?

Pervežiant augintinį, svarbu pasirūpinti ne tik juo pačiu, bet ir jo mityba. Nerekomenduojama keisti maistą kelionės metu arba pirmąsias dienas po atvykimo, nes tai gali sukelti virškinimo sutrikimus. Paimkite pakankamai kiekį to paties maisto, kurį gyvūnas valgo namuose, bent keletai dienų. Taip pat užtikrinkite, kad turite pakankamai vandens butelių, ypač jei keliaujate automobiliu vasarą. Kas dėl reikmenų – verta turėti savo minkštą lovytę arba antklodę, kuri turi namų kvapą. Tai padės augintiniui jaustis saugiau ir labiau atsipalaiduoti naujoje, neįprastoje aplinkoje, pvz., viešbutyje ar laikiname būste. Taip pat nepamirškite žaislų – jie padės nukreipti gyvūno dėmesį nuo streso.

9. Ar Vokietijoje sunku rasti butą, jei turiu augintinį?

Ieškant būsto Vokietijoje su augaliniu, situacija yra dviprasmiška. Vokietijos gyventojai labai mėgsta gyvūnus, tačiau nuomininkų rinka, ypač dideliuose miestuose kaip Miunchenas ar Berlynas, yra konkurencinga. Daugelyje skelbimų galite matyti užrašą "Haustiere nach Vereinbarung" (augintiniai susitarimu) arba "Keine Haustiere" (be augintinių). Nepaisant to, jei turite gerą kreditinę istoriją (Schufa), patikimą darbą ir galite parodyti tvarkingus gyvūno dokumentus, dauguma savininkų sutinka priimti augintinį. Visada verta rašyti aistringą ir mandagų laišką savininkui, paaiškinant, kad jūsų šuo yra išauklėtas, tvarkingas ir, jei reikia, turite draudimą. Pasiruoškite tai, kad gali tekti padėti didesnį užstatą (Kaution), tačiau tai nėra taisyklė.

10. Ar verta drausti augintinį Vokietijoje?

Absoliučiai taip. Vokietijoje veterinarinės paslaugos yra aukštos kokybės, tačiau jos gali būti brangios. Nors šunų mokestis yra privalomas, gydymo išlaidos dengiamos tik iš savo kišeno, nebent turite draudimą. Yra keletas rūšių draudimo: chirurginis (kaštai dengiami tik operacijų atveju) ir pilnas (apima ir vakcinacijas, ir profilaktiką, ir lėtines ligas). Vokietijos gyventojai labai atsakingai žiūri į savo gyvūnų sveikatą, todėl draudimas čia yra standartas, o ne prabanga. Aš asmeniškai visada patariu susitarti su draudimo brokeriu iš karto po atvykimo, kadangi nenumatyti įvykiai, tokie kaip šuns kandimas kito šuns ar valgymo svetimo daikto, gali kainuoti tūkstančius eurų. Ramybė dėl finansinio saugumo leis jums mėgautis gyvenimu su augaliniu be nuolatinio nerimo.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją su augintiniais yra didelis iššūkis, tačiau jis visiškai įveikiamas, jei pasiruošiate kruopščiai ir iš anksto. Kaip kasdien su tuo susiduriantis specialistas, galiu užtikrinti, kad geriausia gynyba nuo problemų yra informacija ir laikas. Nebraukite visko į paskutinę akimirką – dokumentų tvarkymas, skiepų grafikas ir transporto priemonės pasirinkimas turi būti planuojami mėnesiais iš anksto. Vokietija yra šalis, kurioje tvarka ir taisyklės yra garbinamos, todėl jų laikymasis suteiks jums ramybę. Atsiminkite, kad jūsų augintinis pajus jūsų emocijas – jei jūs esate rami ir pasiruošęs, jis taip pat jaustėsis saugiau. Sėkmingo persikėlimo ir laimingo gyvenimo naujuose namuose su jūsų keturkoju draugu!