Patogus keliavimas iš Vokietijos: geriausi maršrutai dabar

Vokietija visada buvo ir išliks svarbiausia ekonomine bei logistika sankryža Europoje. Tiesą sakant, per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip keitėsi ne tik prekių, bet ir žmonių srautai. Kas antras lietuvis turi giminę arba artimą pažįstamą Vokietijoje, o tūkstančiai vairuotojų kasdien kertą šią šalį. Tačiau kai kalbame ne apie sunkvežimius, o apie patogų keliavimą – ar tai būtų grįžtamas namo po darbo, atostogos ar vizitas pas draugus – situacija yra gerokai sudėtingesnė nei paprasčiausiai „užsukti į导航ą“.

Šiandienos keliautojas išrinksis ne tik greičiausią, bet ir ekonomiškiausią bei psichologiškai patogiausią variantą. Infrastruktūra vystosi, tačiau ir kainos auga, o kelių dangos būklė kaimyninėse šalyse gali nustebinti net patį patikrų vairuotoją. Šiame straipsnyje, remiantis mano daugiamete patirtimi, išnagrinėsime efektyviausius maršrutus ir transporto priemones, padėsiančias nusigauti iš Vokietijos kuo sklandžiau.

Įvadas

Keliauti iš Vokietijos į Lietuvą (arba atgal) dabar yra žymiai paprasčiau nei prieš dešimtmetį. Anksčiau tai buvo asocijuojama su ilgomis valandomis vairuojant senais keliais Lenkijoje arba varginančiomis persėdimais per geležinkelio mazgus. Šiandien turime išradingų autobusų maršrutų, vis daugiau geležinkelio jungčių ir, žinoma, vis populiarėjančią aviaciją. Tačiau pasirinkimas visada priklauso nuo išvykos vietos Vokietijoje.

Jei esate Miunchene arba Štutgarte, jūsų maršrutas skirsis nuo to, ką pasirinks žmogus iš Berlyno, Hamburgo ar netoli Lietuvos sienos esančios Rytų Prūsijos. Logistika sako: kelionės trukmę ir kainą lemia pirmieji 100 kilometrų. Dėl to svarbu ne tik pasirinkti transporto priemonę, bet ir tinkamai suplanuoti išvykos tašką.

Be to, negalima ignoruoti šiuolaikinių iššūkių. Degalų kainų svyravimai, kelių mokesčiai (vignettes) Vokietijoje ir Lenkijoje bei vis dar gaunasi „kuklūs“ kelių darbai Lenkijoje gali padaryti didelę įtaką kelionės komfortui. Šiame straipsnyje mes ne tik apžvelgsime maršrutus, bet ir atsakysime į daugumą klausimų, iškylančių planuojant kelionę, siekiant, kad jūsų patirtis būtų įvertinta 10 iš 10.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kuris greičiausias būdas nukeliauti iš Vokietijos į Lietuvą?

Jei kalbame apie absoliutų greitį, be abejo, lyderiauja aviacija. Skrydis iš Berlyno, Miuncheno ar Frankfurto į Vilnių trunka maždaug valandą ir 40 minučių (skrydžio laikas), tačiau pridėjus laiką ant žemės (registracija, saugumo patikra, nusileidimas, išvykimas iš oro uosto), viską apima apie 4–5 valandas. Tačiau, jei jūsų tikslas yra „durys į duris“, automobilis gali būti konkurencingas esant gera eigei.

Kelionė automobiliu nuo Berlyno centro iki Vilniaus centro trunka apie 10–11 valandų be sustojimų. Tačiau realistiškai, atsižvelgiant į degalų papildymą ir fizinį poilsią, tai yra 12–13 valandų. Geležinkelis šiuo metu yra lėtesnis nei automobilis – traukinys „Vilnius“ iš Berlyno važiuoja apie 18 valandų, todėl dėl greičio jis pralaimi, tačiau laimi dėl komforto (galima vaikščioti, maudytis). Taigi, jei laikas – pinigai, skrydis yra nr. 1, jei norite savo automobiliu – pasiruoškite dienai kelyje.

2. Ar verta važiuoti savo automobiliu, ar geriau rinktis autobusą?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų tarp keliautojų. Kaip ekspertas, galiu pasakyti, kad viskas priklauso nuo jūsų kompanijos ir bagažo kiekio. Savo automobilis suteikia visišką laisvę: važiuojate, kada norite, sustojote ten, kur norite, ir turite privatumo. Tačiau ekonomiškai tai visada brangiau.

Atsižvelgiant į dabartines degalų kainas Vokietijoje (kurios aukštesnės nei Lietuvoje) ir Lenkijoje, bei pridėjus automobilio amortizaciją, vieno žmogaus kelionė savo automobiliu gali kainuoti dvigubai daugiau nei autobuso bilietas. Be to, 10–12 valandų vairavimas yra didelė psichologinė ir fizinė apkrova vienam vairuotojui. Autobusu keliaujant galite užmigti, pažiūrėti filmą, dirbti nešiojamuoju kompiuteriu. Tačiau jei kelionė su šeima ir daug bagažo, asmeninis automobilis neretai taps vieninteliu logišku pasirinkimu dėl bagažo apribojimų autobusuose.

3. Kokius maršrutus rekomenduojate vairuotojams, kad išvengtumėte spūsčių Lenkijoje?

Lenkija yra tas „grandas“, kurį turi praeiti kiekvienas, važiuodamas iš Vokietijos. Nuo paties Vokietijos ir Lenkijos sienos (prie Słubice/Frankfurt (Oder)) prasideda pagrindinis iššūkis. Mano patirtis rodo, kad geriausias pasirinkimas yra važiuoti greitųjų kelių (autostradų) tinklu, jei leidžia biudžetas.

Rekomenduojamas maršrutas: nuo sienos važiuojate A2 autostrada link Poznanės, toliau S5 link Vroclavo (Wrocław) arba, kas svarbiau, pasukus į S8 link Varšuvos. Tačiau S8 kelyje dažnai vyksta remonto darbai. Alternatyva – važiuoti „Via Baltica“ kryptimi, tačiau ten keliai gali būti prastesnės kokybės. Jei norite išvengti Varšuvos apylinkių spūsčių, galite rinktis maršrutą per Liublino (Lublin) – tai šiek tiek ilgesnė, bet kartais ramesnė alternatyva, leidžianti apšokti sunkiausiame triukšmo centru. Visada naudokite „Waze“ ar „Google Maps“ su realaus laiko eifos informacija, nes Lenkijos kelių situacija gali pasikeisti per 10 minučių.

4. Kurie autobusų vežėjai siūlo patogiausias sąlygas maršrutuose Vokietija–Lietuva?

Rinkas per pastaruosius metus labai suaktyvėjo. Nuo senųjų laikų, kai dominavo tik keletas didžiųjų, dabar situacija įvairesnė. Tradiciniai lyderiai, tokie kaip Kautra ir Ecolines, išlaiko stabilų lygį. Jų autobusai dažniausiai yra „klasikinio“ tipo su WC, kondicionieriumi, tačiau gali būti šiek tiek pasenę.

Tačiau dėmesį verta atkreipti į Lux Express (arba „Ollex“ grupės pasiūlymus), kurie siūlo naujesnius autobusų modelius, dažnai su individualiais LCD ekranais kiekvienam keleiviui, Wi-Fi ir daugiau kojų erdvės. Taip pat pastebiu, kad mažesnių vežėjų, tokių kaip Sindbad ar net FlixBus (kuris vėl grįžta į kai kuriuos maršrutus arba bendradarbiauja), kainos gali būti labai konkurencingos. Pasirinkdami, atkreipkite dėmesį ne tik į kainą, bet ir į sustojimų skaičių – kuo mažiau sustojimų, tuo greičiau ir ramiau bus kelionė.

5. Kaip dabar atrodo geležinkelio susisiekimas tarp Berlyno ir Vilniaus? Ar tai reali alternatyva?

Geležinkelio jungtis patyrė didžiulį šuolį. Anksčiau tekdaryti sudėtingus persėdimus (pvz., Maskvoje arba ilgai laukti Lentvaryje), tačiau dabar veikia tiesioginis traukinys „Vilnius“. Tai yra didelis žingsnis link Europos integracijos. Traukinys važiuoja iš Berlyno Ostbahnhof stoties, sustoja Kaune ir atvyksta į Vilnių.

Ką turėtumėte žinoti? Tai nėra „greitasis“ traukinys tipo Railjet. Kelionė trunka apie 18 valandų. Tačiau kokybė – aukšta. Yra 1, 2 ir 3 klasės vagoniai, Wifi, restoranas arba baras viename iš vagonų. 3 klasė (bazinė) yra pakankamai patogi, sėdynės ergonomiškos. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie bijo lėktuvų, nemėgsta ilgiau vairuoti arba norite išnaudoti šį laiką darbui ar poilsiui be jokio streso. Be to, traukinyje galite vežti daugiau bagažo nei lėktuve, be papildomo mokesčio.

6. Kokių dokumentų reikia važiuojant iš Vokietijos automobiliu?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra Šengeno erdvėje, fizinės pasienio kontrolės (paso patikros) paprastai nėra. Tačiau tai nereiškia, kad galite važiuoti be dokumentų. Būtina turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (gali būti ir lietuviškas, ir vokiškas). Taip pat būtina automobilio registracijos sertifikatas (Fahrzeugschein) ir, jei automobilis ne jūsų, raštiškas savininko sutikimas (pavaldumo raštas) – lenkų ar vokiečių kalba. Be to, privaloma „Žalias kortelė“ (Green Card) – draudimas civilinės atsakomybės už užsienio. Nors daugelis šalių dabar pripažįsta elektrines draudimo sistemas, popierinis įrodymas vis dar yra saugiausias variantas, kad išvengtumėte nesusipratimų policijai sustojus.

7. Ar dabar taip sunku gauti vizą ar leidimą gyventi Vokietijoje, jei norite dažnai keliauti?

Tai šiek tiek nukrypsta nuo transporto, bet svarbu kontekstui. Vokietijos vizų sistema yra griežta, tačiau logiška. Jei turite galiojantį šengeno vizą arba leidimą gyventi (Aufenthaltstitel), keliauti galite laisvai. Svarbu prisiminti, kad jei važiuojate savo automobiliu, kuris yra registruotas Lietuvoje, o jūs turite Vokietijos gyvenamosios vietos leidimą, tai yra legalu. Tačiau jei automobilis registruotas Vokietijoje, o jo savininkas kitas, vėlgi reikalingas notarinis sutikimas. Dėl patogaus keliavimo svarbiausia yra turėti tvarkingus dokumentus, kad nepraleistumėte savo laiko pasienio punktuose atsitiktinių patikrų metu.

8. Kokie yra „pavojingiausi“ maršruto taškai, kur reikėtų būti ypač atidiems?

Per mano 20 metų patirtį sužinojau, kad pavojus dažniausiai slepiasi ne pačiuose keliuose, o požiūryje. Vokietijoje saugiausi, tačiau greičiai dideli – stenkitės nevažiuoti lėtai kairia juosta (griežtai draudžiama ir baudžiama). Lenkijoje didžiausia rizika – staigus greičio mažinimas (nuo 140 km/h iki 70 km/h prie kaimų) ir „fotoreceptoriai“.

Taip pat būkite atidiems sankryžose. Lenkiškose sankryžose, ypač mažesniuose miestuose, prioritetų ženklai gali būti sudėtingi, o vietiniai vairuotojai gali būti agresyvesni. Kirtus Lietuvos sieną (Kalvarijos arba Lazdijų punktas), būkite pasiruošę, kad kelio dangos būklė gali smarkiai pasikeisti – Via Baltica ruožas nuo sienos iki Kauno vis dar turi „gerai žinomų“ įdubų, nors ir pastebimai gerinamas. Naktį važiuojant per miškingus ruožus Lenkijoje ir Lietuvoje, taip pat būkite atidiems dėl elninių – tai dažna nelaimingų atsitikimų priežastis.

9. Kaip susitvarkyti su bagažu, jei keliaujate autobusu, tačiau turite daug daiktų?

Standartinis autobuso bilietas leidžia pasiimti du didelius bagažo daiktus (apie 20-30 kg) į bagažinę ir vieną rankinį bagažą į saloną. Tačiau jei grįžtate iš Vokietijos po ilgesnio laikotarpio ir turite kelis kardanus, buities techniką ar tėvų duotas „dešras“, situacija komplikuojasi.

Pirmiausia, tiksliai perskaitykite vežėjo taisykles. Kai kurie (pavyzdžiui, Ecolines) leidžia papildomą bagažą už papildomą mokestį (apie 10-20 eurų už vieną vietą), tačiau tai reikia užsakyti iš anksto telefonu arba el. paštu, nes vairuotojas vietoje gali tiesiog atsisakyti priimti perpildytą autobusą. Jei daug daiktų, verta pagalvoti apie kurjerines paslaugas (pvz., „LP Express“ ar „Venipak“), kurios turi stočių Vokietijoje ir gali pristatyti daiktus tiesiai į namus po kelių dienų. Tai išlaisvins jus nuo nugaros skausmo autobuse.

10. Ar verta planuoti kelionę per naktį?

Naktiniai autobusai ir naktinis vairavimas turi savų privalumų ir trūkumų. Naktiniai autobusai (išvyksta vėlai vakare, atvyksta ryte) leidžia sutaupyti viešbučio nakties. Jei galite užmigti sėdėdami, tai puikus pasirinkimas. Tačiau jei turite problemų su miegu autobuse, ryte atvyksite išvargęs, ir visas dienas bus prarasta.

Vairuotojams naktis gali būti pavojingesnė dėl nuovargio. Jei vairuojate patys, būtiną planuokite poilsio stotelę. Vokietijoje yra daug patogių poilsio zonos (Rasthof) su kavinėmis ir dušais. Lenkijoje situacija šiek tiek prastesnė, tačiau didžiuosiuose miestuose arba degalinių tinkluose (ORLEN, SHELL) taip pat galite užsukti pailsėti.