Patogūs išvykimo laikai į Vokietiją: Kaip pasirinkti geriausią variantą ryte, dieną ar vakare?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka pagrindine prekybos partnere Lietuvai, o kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau kaip dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: sėkmė logistikoje dažniausiai priklauso ne nuo to, koks greitas jūsų transportas, o nuo to, kiek tiksliai suprantate laiko vertę. Dažnai klientai klausia: „Kada geriausia važiuoti?“ Atsakymas nėra paprastas „rytas“ arba „vakaras“. Tai yra sudėtinga lygtis, kurioje svarbu ir atstumas, ir krovinio tipas, ir – kas svarbiausia – to, kas vyksta kelyje bei paskirties vietoje.

Šiame straipsnyje mes nemiesime ant techninių detalių, o žvalgysime į procesą praktiškai. Mes aptarsime, kaip pasirinkti išvykimo laiką, kad krovinys Vokietijoje pasiektų tikslą ne tik saugiai, bet ir taupant laiką bei pinigus. Nesvarbu, ar siunčiate dalis į gamyklą Miunchene, ar prekes į sandėlį Berlyne, taisyklės panašios, bet niuansai gali lemti sėkmę ar nesėkmę.

Šiuolaikinėje logistikoje „patogumas“ reiškia sinchronizaciją. Tai yra momentas, kai jūsų vairuotojas atvyksta į sandėlį tada, kai jį tikisi, kai vartuotojai dirba, o kelyje nėra didelių spūsčių. Pasirinkdamas teisingą išvykimo valandą, jūs valdote ne tik savo transportą, bet ir savo verslo reputaciją. Sekantys skyriai padės jums suprasti, kaip tai padaryti profesionaliai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl išvykimo laikas į Vokietiją yra toks svarbus logistikos procese?

Per mano dvidešimt metų praktiką mačiau nemažai situacijų, kai netinkamas išvykimo laikas sukeldavo grandinines reakcijas. Vokietija yra šalis, kurioje viskas veikia kaip laikrodis, ir šio laikrodžio mechanizmas neleidžia sau nukrypti nė minutę. Išvykimo laikas lemia ne tik tai, kada vairuotojas atvyks, bet ir tai, ar jis galės įvažiuoti į teritoriją, ar atliks apkrovą be eilių, ir svarbiausia – ar laikysis vairuotojo poilsio režimo.

Jei išvyksite per vėlai, rizikuojate, kad vairuotojas atvyks į Vokietijos sandėlį po pietų pertraukos (kuri ten gali trukti valandą ar daugiau) arba netrukus prieš užsidarant. Tai reiškia, jog vairuotojui teks laukti visą naktį, kas ne tik didėja išlaidas (viršvalandžiai, stovėjimo mokesčiai), bet ir atidėja tolimesnius procesus. Be to, reikia atsižvelgti į Lenkijos tranzitą. Kelyje per Lenkiją taip pat gali būti eismo įvykių ar remonto darbų, todėl tinkamas išvykimo langas leidžia „užsidėti laiko rezervą“ ir išvengti streso. Taigi, tai ne tik apie patogumą, bet ir apie operatyvumo užtikrinimą.

2. Kokie yra pagrindiniai privalumai ryto išvykimo (pvz., 06:00 – 08:00 val.)?

Ryto išvykimas yra klasikas, kuris dirba daugeliu atvejų, ypač jeigu keliate į Vakarų Vokietiją (pvz., į Šiaurės Reiną-Vestfaliją). Jei išvykstate ryte, vairuotojas visą dieną yra kelyje, tačiau svarbiausia yra tai, kad Vokietijoje pietūs dažnai baigiasi maždaug 12:00 ar 13:00 valandą.

Išvykus anksti ryte, pvz., 07:00 val., atsižvelgiant į atstumą (pavyzdžiui, iki Berlyno ar Hamburgo), yra didelė tikimybė, kad vairuotojas spės atvykti prieš pat pietus arba jų pradžioje. Tai leidžia pradėti iškrovą dar tą pačią dieną. Jeigu krovinys skubus, tai yra vienintelis tinkamas pasirinkimas. Be to, ryte vairuotojas poilsingas, atsijavęs, o jo reakcija geresnė.

Taip pat reikia paminėti, kad dauguma Vokietijos sandėlių turi griežtą tvarkaraštį. Atvykę prieš 14:00 valandą, jūs dažnai galite gauti prioritetą, nes likusią dienos dalį sandėlio darbuotojai gali skirti jums, o ne tik priimti naujas siuntas. Ryto išvykimas taip pat leidžia išvengti naktinio važiavimo rizikos, kai matomumas sumažėja, o eismo intensyvumas dideliuose miestuose gali būti neprognozuojamas.

3. Kada verta rinktis dienos metu išvykstančius reisus (pvz., 10:00 – 14:00 val.)?

Dienos išvykimas yra idealus pasirinkimas tais atvejais, kai krovinio įkėlimas Lietuvoje trunka ilgiau arba kai prekes parengia tik priešpiet. Taip pat tai puiku tinka tiems, kurie nori, kad vairuotojas atvyktų į Vokietiją ryte kitą dieną. Kodėl tai naudinga? Kadangi Vokietijoje darbo diena prasideda anksti, dažnai nuo 06:00 ar 07:00 valandos ryto.

Jeigu išvyksite popietę (pvz., 12:00), vairuotojas nusigabens iki Lenkijos ar Vokietijos sienos, atliks savo poilsį (ką reikalauja tachografas) ir rytais, kai tik pradeda dirbti, jau yra arba ties paskirties tašku, arba netoli jo. Tai leidžia pradėti iškrovą pačiuose darbo pradžios metu, kas yra vertinga tiems klientams, kurių sandėliai dirba slenkančiu grafiku arba turi didelį siuntų kiekį rytais.

Be to, dienos išvykimas sumažina riziką užstrigti eismo spūstyse prie didmiesčių. Vakarais ir naktimis greitkeliuose dažnai vyksta kelių remonto darbai, o dieną, nors yra spūsčių, judėjimas yra sklandesnis. Tai taip pat psichologiškai patogesnis variantas vairuotojams, kurie nėra pripratę prie naktinio vairavimo.

4. Ar vakariniai išvykimai (po 18:00 val.) yra efektyvūs ir kam jie tinkami?

Vakariniai išvykimai turi savo specifinę nišą. Jeigu krovinio skubumas nėra kritinis, o paskirties vieta yra toli (pvz., pietinė Vokietija – Bavarija arba Baden-Viurtembergas), vakarinis išvykimas gali būti strategiškai geriausias. Kodėl? Kadangi važiuojant naktį, kai eismas minimalus, galima įveikti didžiausią atstumo dalį be stabdžių.

Realiai įsivaizduokite situaciją: išvykstate 20:00 val. Vakare. Vairuotojas važiuoja naktį pro Lenkiją, kurioje naktį sunkvežimiai eina greičiau, nes mažiau lengvųjų automobilių. Jis atvyksta į Vokietiją anksti ryte, prieš pat darbo pradžią. Tai leidžia maksimaliai panaudoti naktį judėjimui, o dieną skirti darbui – iškrovai.

Tačiau čia yra ir „uodegos“ pusė. Vokietijoje yra griežti naktinio poilsio režimai ir vietos, kuriose leista stovėti sunkvežimiams. Jei vairuotojas atvyksta per anksti (pvz., 04:00 val. ryto), o sandėlis atsidaro tik 06:00, jis turi rasti legalią vietą poilsiui netoliese. Neretai tai būna pilnos poilsio zonos (Rasthof), todėl reikia gerai išplanuoti maršrutą. Vakariniai išvykimai taip pat tinka, kai siuntą reikia pristatyti „iki ryto“, tačiau reikia būti tikriems, kad paskirties vieta priima krovinius be išankstinio pranešimo.

5. Kaip atstumas iki Vokietijos regiono įtakoja išvykimo laiko pasirinkimą?

Vokietija didelė šalis. Kelias į Berlyną ar Štetiną (Ščeciną) yra trumpesnis nei į Miuncheną ar Štutgartą. Mano patirtis rodo, kad negalima taikyti vienos taisyklės visai šaliai. Jeigu keliate į artimas vietas (Rytų Vokietija, Berlynas), ryto išvykimas leis jums atvykti per dieną. Čia nėra prasmės važiuoti naktį, nes ir taip spėsite.

Tačiau jeigu kelionė trunka 12–14 ar net 16 valandų (pavyzdžiui, į Pietų Vokietiją), situacija keičiasi. Čia svarbu ne tik išvykimo laikas, bet ir vairuotojo poilsio grafikas. Jeigu išvyksite ryte į tolimą kelionę, vairuotojui teks daryti pertrauką kelyje, o atvykimo laikas gali paslinkti į vėlyvą vakarą. Tokiu atveju geresnis būtų popietės ar vakaro išvykimas, kad poilsis būtų naktį, o atvykimas – ryte.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje yra regionų, kuriuose darbo etikos skirtingi. Vakarų Vokietijos pramoninės sritys dažnai dirba ilgiau ir intensyviau, o kai kurios vietovės gali būti „mieguistos“. Suprasdami geografiją, galite tiksliau pasirinkti laiką, kad nebūtumėt laukti po vartais.

6. Kokios yra eismo spūsčių („Stau“) rizikos ir kaip joms išvengti pasirinkus tinkamą laiką?

Vokietija, ypač jos automagistralės (Autobahn), garsėja spūstimis. Jos ne tik sukelia nervinę įtampą, bet ir sužlugia logistikos grafikus. Daugiau nei dvidešimt metų stebiu vieną dalyką: didžiausios spūstys susiformuoja prie didžiųjų miestų (Frankfurtas, Miunchenas, Kelnas, Štutgartas) ir sankryžų (Kreuz) ryte ir vakare.

Ryte (07:00–09:00) ir vakare (16:00–18:00) vietinis eismas susimaišo su krovinių transportu. Jeigu jūsų maršrutas eina pro šiuos „karščius taškus“, būtina juos išvengti. Kaip? Pasirinkus išvykimo laiką taip, kad pravažiuotumėte pro šiuos miestus ne aukščiausio intensyvumo metu. Pavyzdžiui, jeigu pravažiuojate pro Frankfurtą pietų metu (apie 12:00–13:00), eismas yra daug švelnesnis nei ryte.

Taip pat reikia atsiminti apie penktadienius. Vokietijoje penktadienis yra trumpesnė darbo diena daugeliui vairuotojų, ir jie stengiasi kuo greičiau grįžti namo arba į bazę. Dėl to po 14:00 valandos spūstys gali būti milžiniškos. Tokiomis dienomis geriau planuoti išvykimą anksčiau arba vėliau, kad pravažiuotumėte sunkiausius ruožus ramiau.

7. Kaip sandėlių darbo laikas Vokietijoje lemia pristatymo planavimą?

Vokiškas tikslumas – tai ne stereotipas, o realybė. Sandėlių vartuotojai (Gatekeepers) turi griežtas instrukcijas. Jeigu jums suplanuotas pristatymas (Termin) 10:00 valandą ryto, o atvykstate 09:55, gali būti, kad jus niekas neleis įleisti, nes dar neįėjo terminas. O jeigu atvykstate 10:15, galite prarasti savo eilę ir laukti valandas ar net dieną.

Todėl išvykimo laiką Lietuvoje reikia skaičiuoti atgal. Žinant, kad kelionė trunka, tarkime, 12 valandų, ir reikia 30 minučių pasiruošimui prieš vartus, išvykti reikia taip, kad atvyktumėte būtent nurodytu laiku. Jeigu terminas yra anksti ryte, o kelionė ilga, dažnai tenka išvykti vakare ankstesnę dieną, kad vairuotojas nespėtų pavargti ir būtų pasiruošęs darbui.

Be to, dauguma sandėlių Vokietijoje nepriima krovinių per pietų pertrauką (12:00–13:00) arba po 16:00–17:00 valandos, jeigu tai ne didelės prekybos centrai (DC), kurie dirba 24/7. Suprantant šiuos „langus“, galite pasirinkti tokią išvykimo strategiją, kuri leis jums atvykti arba prieš pertrauką, arba po jos, taip išvengiant nereikalingo laukimo sunkvežimyje.

8. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikas (tachografas) įtakoja grafiką?

Tai yra vienas techninių dalykų, kurį dažnai pamiršta klientai, bet kuris yra kritiškas vairuotojui. Mums, ekspertams, svarbu ne tik, kad krovinys atvyktų, bet ir kad vairuotojas būtų laikęsis įstatymų. ES taisyklės nustato, kad po 4,5 valandų vairavimo būtina 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Jei planuojate išvykti rytais ir važiuoti be sustojimų, greičiausiai jums nepavyks – vairuotojas tiesiog privalo sustoti. Todėl reikia planuoti išvykimą taip, kad poilsio laikas (pavyzdžiui, 45 min. pertrauka pietums) sutaptų su logišku sustojimu (degalinė, maistas). Jeigu kelionė į Vokietiją trunka daugiau kaip 9 valandas, reikia suprasti, kad vairuotojas privalo naktį (arba bent 11 valandų) pailsėti.

Jei reikalaujate, kad krovinys būtų pristatytas „ne vėliau kaip rytoj“, o kelionė trunka 10 valandų, vairuotojas negali tiesiog važiuoti 10 valandų iš eilės. Jis turi išvykti anksčiau, kad užtektų laiko poilsiai prieš atvykstant, arba (kas blogiau) jis gali būti priverstas pažeisti taisykles, ką mes niekada nepripažįstame. Todėl išvykimo laikas visada turi turėti rezervą vairuotojo poilsio normoms užtikrinti.

9. Ar dienos metu (pvz., priešpiet) išvykstantys reisai yra pigesni ar brangesni?

Kainos klausimas visada aktualus. Sunkvežimių pervežimų rinkoje kaina dažnai priklauso nuo paklausos ir pasiūlos. Paprastai, standartiniai dienos reisai yra labiau standartizuoti. Tačiau yra niuansų. Pavyzdžiui, naktiniai ir savaitgalio reisai Vokietijoje gali kainuoti brangiau dėl papildomų mokesčių arba dėl to, kad vairuotojui reikia mokėti papildomus už nelygius darbo laikus.

Tačiau jeigu kalbame apie efektyvumą, o ne tiesioginę kainą, tai dienos išvykimas gali būti ekonomiškesnis ilgainiui. Kodėl? Nes jeigu išvykstate dieną ir atvykstate ryte, išvengiate stovėjimo mokesčių už laukimą po vartais (jeigu atvykote ne darbo laiku). Sandėliuose Vokietijoje stovėjimas gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki šimto eurų per valandą.

Taip pat reikia atsižvelgti į kuro sąnaudas.