Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Patarimai planuojantiems kelionę mikroautobusu į Vokietiją
Įvadas
Per pastaruosius daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau ne vieną dešimtį tūkstančių kilometrų ir tiek pat patirčių, kurios formuoja profesionalų požiūrį į kelią. Vokietija – tai viena pagrindinių krypčių mūsų regione. Čia veda ne tik prekybiniai maršrutai, bet ir turistiniai, bei vizitiniai. Kelionė mikroautobusu į šią šalį yra puikus sprendimas tiek verslo kolektyvams, tiek šeimoms ar draugų kompanijoms, norintiems keliauti komfortiškai ir laisvai. Tačiau, kaip ir bet koks ilgas kelias, jis reikalauja ne tik gerai techniškai paruošto transporto priemonės, bet ir išsamių žinių apie vietos taisykles, ypatumus bei galimas kliūtis.
Vokietija pasižymi puikia infrastruktūra, tačiau griežtais eismo taisyklių laikymosi reikalavimais ir nemažais biurokratiniais niuansais, susijusiais su transporto priemonių kategorijomis. Dažnai klientai, planuodami tokią kelionę, susiduria su klausimais: kokie reikalingi dokumentai? Ar reikia mokėti mokesčius už kelią? Kokie yra greičio apribojimai? Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu išsamius atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų kelionė ne tik būtų sklandi, bet ir saugi, be nereikalingų rūpesčių ir staigmenų kelyje.
Suplanuoti kelionę reiškia ne tik nustatyti maršrutą žemėlapyje. Tai yra kompleksinis procesas, apimantis techninę patikrą, draudimų tvarkymą, vairuotojų poilsio režimą ir žinių apie Vokietijos eismo kultūrą. Nors ši šalis atrodo labai panaši į mūsų, kai kurie dalykai čia veikia visiškai kitaip – nuo automagistralių "Rettungsgasse" (avarinių juost�) formavimo iki griežčiausių taršos normų miestuose. Tad, prieš užvedant variklį, verta pasiskirti keletą minučių ir susipažinti su šia informacija, kuri, manyčia, bus nevertinga kiekvienam organizatoriui.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Kokius dokumentus būtina turėti kelyje vykstant mikroautobusu į Vokietiją?
Tai vienas svarbiausių klausimų, nes dokumentų trūkumas gali baigtis ne tik bauda, bet ir transporto priemonės sustabdymu. Pirmiausia, reikia skirti nuomonę apie tai, kas vairuoja. Jei kelionė vyksta verslo poreikiams (pavyzdžiui, vežami darbuotojai ar klientai), tai laikoma komerciniu pervežimu. Tokiu atveju vairuotojas turi turėti teises, atitinkančias transporto priemonės kategoriją (D1 arba D kategorija, priklausomai nuo vietų skaičiaus ir svorio), taip pat galiojantį vairuotojo pažymėjimą („Driver Qualification Card“ – DAC kortelę), jei jis atlieka komercinius vežimus.
Be asmeninių dokumentų (pasas arba asmens kodą turintis tapatybės dokumentas), transporto priemonėje turi būti:
* Registracijos sertifikatas (techninis pasas).
* Galiojantis civilinės atsakomybės draudimo „Žalias kortelė“ (Green Card), nors dažniausiai Vokietijoje pakanka ir standartinio draudimo ženklo ant priekinio stiklo, bet patikrinti verta.
* Jei mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonos (dažnas atvejis su 9 vietų mikroautobusais, kurie yra pilnai pakrauti), reikalingi tarptautiniai svorio matavimo liudijimai.
* Jei įrengtas tachografas (būtina virš 3,5 t arba jei tai komercinis pervežimas), jis turi būti aktyvuotas, o vairuotojas turi turėti savo kortelę.
* Galiausiai, verta turėti oficialų įgaliojimą vairuoti šį mikroautobusą, jei jis priklauso ne vairuotojui, o įmonei.
2. Ar reikia mokėti kelių mokesčius (vignetių ar muitinės) važiuojant pro Vokietiją?
Vokietija turi specifinę kelių mokesčių sistemą, skirtingą nuo Lietuvos ar Lenkijos, kuriose perkamos vignetės. Vokietijoje mokesčius už kelių naudojimą (Lkw-Maut) moka tik sunkvežimiai ir autobusai, kurių leidžiama maksimali masė viršija 7,5 tonos. Jeigu keliaujate standartiniu 8 ar 9 vietų mikroautobusu (pvz., VW Transporter, Mercedes Vito arba panašiais modeliais), kurio bendroji masė paprastai neviršija 3,5 tonos (arba net jei ir viršija, bet mažiau nei 7,5 t), jums nereikia mokėti mokesčio už važiavimą automagistralėmis (Autobahn).
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie miestai arba regionai gali taikyti apribojimus arba mokesčius už važiavimą tam tikrose zonose (pvz., aplinkinių kelių mokesčiai), tačiau tai retai kada paliečia tranzitines maršruto dalis. Taigi, važiuodami pro Vokietiją toliau į gilumą, mokesčius už automagistralių naudojimą mokėti nereikia. Išimtis gali būti specialios tunelio arba tilto peržengimo rinkliavos, jei maršrutas eina ne pagrindiniais keliais (pvz., Alpių regionuose, nors tai labiau Austrijos ar Šveicarijos ypatybė).
3. Kas yra „Umweltplakette“ (taršos ženklas) ir ar jis privalomas mano mikroautobusui?
Tai viena dažniausių klaidų, kurių padaro keliautojai. Vokietijos miestuose yra įvestos ekologinės zonos (Umweltzone), į kurias galima važiuoti tik su specialiu ženklu ant priekinio stiklo – „Umweltplakette“. Šis ženklas nurodo transporto priemonės išmetamųjų teršalų klasę (žalia, geltona arba raudona).
Dauguma naujesnių mikroautobusų, kurie atitinka Euro 4 ir aukštesnius standartus, gaus žaliąją kortelę, kuri leidžia važiuoti į visas zonas. Jei jūsų transporto priemonė senesnė (Euro 3 ir žemesnė), gali būti, kad jums nebus išduodamas joks ženklas, arba tik raudonasis, kas iš esmės uždraudžia važiuoti į daugelį Vokietijos miestų centrų (pvz., Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Kelnas). Ženklą galima įsigyti internetu arba degalinėse artėjant prie Vokietijos sienos. Jo nebuvimas gali baigtis 80 eurų bauda. Net jei ir planuojate važiuoti tik pro miestą, nenukrypę nuo maršruto, verta jį turėti, nes policijos patikros dažnai vyksta ir pakelių, o ne tik miesto centre.
4. Kokie yra greičio apribojimai Vokietijoje mikroautobusams?
Čia dažnai klystama manyti, kad mikroautobusas gali važiuoti taip pat kaip ir lengvasis automobilis. Vokietijos eismo taisyklės (StVO) skiria transporto priemones pagal jų konstrukcinę maksimalią masę.
* Jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonas (dažna situacija su 9 vietų „Volkswagen Crafter“ ar „Mercedes Sprinter“), greitis automagistralėse (Autobahn) yra apribotas iki 80 km/h (išskyrus atvejus, kai yra įrengta tempimo įranga, leidžianti 100 km/h). Taip pat šiose transporto priemonėse privalomas greičio ribotuvas.
* Jei mikroautobuso masė nen viršija 3,5 tonos, greičio apribojimai tokie pat kaip ir lengviesiems automobiliams: rekomenduojamas greitis 130 km/h, o nenurodytose vietose – neribojamas (tačiau saugumo sumetimais rekomenduojama laikytis 130 km/h).
* Užmiestyje (po miesto) greitis dažniausiai apribotas iki 100 km/h (mažiau nei 3,5 t) arba 80 km/h (virš 3,5 t).
* Gyvenvietėse – 50 km/h, o daugelyje vietų taikomas 30 km/h ribojimas.
Labai svarbu sekti kelio ženklus, nes vietiniai apribojimai gali būti griežtesni.
5. Kaip elgtis su vairuotojo darbo ir poilsio laiku, jei kelionė trunka ilgiau?
Jei tai yra komercinė kelionė (vežami samdiniai, klientai), ant mikroautobuso turi būti įrengtas tachografas (jei svoris > 3,5 t) arba turi būti laikomasi „Euro 6“ taisyklių, jei tai „socialinės“ paskirties kelionė (pvz., ne pelno siekianti organizacija, sporto klubas savo nariams). Tačiau net jei tai privaži kelionė su draugais, vairuotojo saugumas yra prioritetas.
Pagal ES reglamentas, vairuotojas privalo:
* Po 4,5 valandų vairavimo daryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 + 30 minučių).
* Per paros negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas (gali būti pratęsta iki 10 valandų 2 kartus per savaitę).
* Per savaitę negali vairuoti daugiau kaip 56 valandų.
Jei kelionė vyksta be tachografo (privatus < 3,5 t mikroautobusas), teisiškai taisyklės ne tokios griežtos, bet fiziškai vairuotojas turi ilsėtis. Patirtis rodo, kad bandymas „nustumti“ vairuotoją be poilsio per 15-20 valandų kelionę yra pavojingas ir kelia didžiulę riziką. Vokietijoje policija dažnai tikrina ne tik techninę būklę, bet ir vairuotojo gebėjimą saugiai vairuoti.
6. Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių važiuojant Vokietijos automagistralėmis (Autobahn)?
Vokiškosios automagistralės turi savo unikalią kultūrą. Pirmiausia, jei važiuojate lėčiau (pavyzdžiui, 3,5 tonos mikroautobusu, kurio greitis ribotas iki 80 km/h), jūs privalote važiuoti tik dešiniaisiais juostais. Kairioji juosta skirta tik greitaeigiems automobiliams. Bandymas važiuoti 80 km/h greičiu vidurinėje arba kairiausioje juostoje yra ne tik draudžiama, bet ir laikoma sunkiu pažeidimu, kurį vokiečiai labai neprižiūri.
Antra, „Rettungsgasse“ (avarinė juosta). Kai susidaro spūstys (Stau) ir visi automobiliai stovi, vairuotojai privalo susiformuoti laisvą koridorių tarp kairiosios ir likusių dešiniųjų juostų. Tai leidžia greitajai pagalbai bei policijai privažiuoti į įvykio vietą. Jei to nepadarysite ir užblokuosite kelią gelbėtojams, bauda gali siekti šimtus eurų, o jei dėl to bus pavojinga kas nors gyvybei – atsakomybė dar didesnė. Ši taisyklė yra absoliuti ir ją turi žinoti kiekvienas vairuotojas Vokietijoje.
7. Kur leisti mikroautobusą nakvoti ir kur rasti parkingus?
Mikroautobuso parkavimas miestuose gali būti iššūkis. Standartiniai miesto parkingai dažnai turi aukštį apribojimus (2,0–2,2 m), kuriuos aukštesni mikroautobusai (pvz., su aukštu stogu) nepraeis. Taip pat jų ilgis gali peržengti standartinę vieną vietą, todėl reikės mokėti už dvi vietas arba ieškoti specialių vietų sunkvežimiams.
Nakvyniai geriausiai planuoti specialiuose poilsių aikštelėse prie automagistralių (Rasthof) arba kempinguose, kurie yra pritaikyti autobusams ir mikroautobusams. Tokios aikštelės turi visus patogumus: tualetus, dušus, maisto prekybos vietas. Jų saugumas yra didesnis nei atsitiktinės aikštelės prie kelio. Jeigu planuojate nakvynei mieste, verta iš anksto užsirezervuoti viešbutį su parkavimu arba ieškoti „Park & Ride“ tipo aikštelių miesto pakraštyje, kur galima palikti transportą ir mieste judėti viešuoju transportu.
8. Ką daryti, jei mikroautobusu sugenda Vokietijoje?
Nors patirtis rodo, kad patikimi mikroautobusai (pvz., Mercedes, VW) retai suka, gedimai visada įmanomi. Pirmiausia, įsitikinkite, kad turite galiojantį draudimą „KASKO“ arba bent jau pagalbos kelyje draudimą (Assistance). Dauguma lietuviškų draudikų turi partnerius Vokietijoje, kurie suteikia techninę pagalbą.
Jei gedimas įvyko automagistralėje, visi keleiviai privalo išlipti iš transporto priemonės ir užlipti už saugos atitvaro (grotelių). Niekas neturi būti viduje arba stovėti ties kelio pakraščiu. Reikia įjungti pavojų šviesas ir uždėti šviesos atšvaitus (priešingai nei Lietuvoje, Vokietijoje griežtai reglamentuota, kad juos reikia dėti priešingai nuo srauto – tai yra už transporto priemonės, o ne prieš ją, jei tai ne viadukas arba tunnelis). Skambinkite pagalbos numeriu, nurodytu draudimo polisoje. Jei pagalbos nėra, Vokietijoje galima skambinti į bendrąją pagalbos numerį (0800 number priešingu atveju), tačiau tai gali būti brangu.
9. Ar leidžiama vairuoti po alkoholio, kokia yra tolerancija?
Vokietija yra griežta šalis šiuo klausimu, nors ir leidžia mažą alkoholio kiekį kraujyje (0,5 promilės) lengvųjų automobilių vairuotojams. Tačiau kalbant apie mikroautobusą, situacija keičiasi.
* Jei tai yra komercinis pervežimas (vežami samdiniai, už pinigus), vairuotojui draudžiama vartoti bet kokį alkoholį. Tolerancija yra 0,0 promilės.
* Jei tai yra privati kelionė (šeima, draugai, ne pelno organizacija), taikomi standartiniai 0,5 promilės apribojimai.
Visgi, kaip patyręs ekspertas, visada rekomenduoju „nulinę“ toleranciją. Vairuoti svetimoje šalyje, kur eismo taisyklės gali būti interpretuojamos griežčiau, o atsakomybė už keleivių gyvybes yra didelė, neverta rizikuoti. Be to, jei įvykia eismo įvykis ir nustatoma, kad vairuotojas buvo gėręs (net jei ir mažiau nei 0,5), draudimas nebus sumokėtas, o baudos bus milžiniškos.
10. Kokios yra pagrindinės žiemos kelionės Vokietijoje specifikos?
Vokietijos klimatas pietuose (Bavarija, Alpės) gali būti gana griežtas žiemą. Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 15 d. (arba atsižvelgiant į oro sąlygas – „situative Winterreifenpflicht“) transporto priemonės privalo būti apgautos žieminėmis padangomis. Tai ne rekomendacija, o įstatymas. Jei užkliūsite ant sniego ar ledo be žieminės padangos, ne tik gausite baudą (maždaug 60-80 eurų), bet ir, jei dėl to sukelsite eismo įvykį, draudimas nebus sumokėtas.
Be to, verta turėti su savimi grandines, jei planuojate keltis į aukštesnes vietas (pvz., Garmisch-Partenkirchen arba Zugspitze). Nors grandinės ne visada yra privalomos, jei kelio ženklas rodo „Kettenpflicht“, važiuoti be jų draudžiama. Mikroautobusu važiuoti sniegu yra sunkiau nei lengvuoju automobiliu dėl svorio centro ir galinės ašies, todėl rekomenduoju pasirūpinti ir „sniego kojėmis“ (sniego grandinės ant ratų), jei automobilis jų neturi įmontuotų.
Išvada
Kelionė mikroautobusu į Vokietiją gali būti nuostabi patirtis, suteikianti laisvę ir komfortą, kurio negali pasiūlyti lėktuvas ar traukinys. Vokietija pasižymi puikiais keliais, disciplinuota vairavimo kultūra (nors ir greita) ir patogia infrastruktūra. Tačiau, kaip ir bet koks ilgas kelias, jis reikalauja atsakomybės ir pasiruošimo.
Iš 20 metų patirties šioje srityje galiu pasakyti vieną: dauguma problemų kelyje kyla ne dėl techninių gedimų, o dėl žinių trūkumo arba nepasirūpinimo smulkmenomis. Neteisingai suprasti greičio apribojimai, trūkstantis taršos ženklas arba ignoravimas poilsio režimo gali paversti svajonių kelionę į baudų rinkinį ir stresą. Todėl visada raginu savo klientus planuoti kelionę iš anksto, pasitikrinti dokumentus ir techninę būklę bei susipažinti su šalies specifiniais reikalavimais.
Tikiuosi, šie patarimai ir atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus padės jums jaustis užtikrintai kelyje. Sėkmės ir saugios kelionės Vokietijos automagistralėmis!