Patarimai planuojantiems kelionę iš Vokietijos: svarbu žinoti

Vokietija daugelį dešimtmečių išlieka ne tik Europos, bet ir viso pasaulio ekonominės bei logistikos širdimi. Kasdien šią šalį kerta tūkstančiai sunkvežimių, lėktuvų ir keleivinių automobilių. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje aš mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų maršrutų iki tokių situacijų, kai neparengtas vairuotojas pasiekia sieną tik tam, kad sužinotų, jo kelionė čia baigiasi. Kelionė iš Vokietijos, ypač jei ji susijusi su grįžimu į Lietuvą ar toliau keliavimu į kitas šalis, reikalauja ne tik gero automobilio, bet ir išsamios žinių bazės.

Nepaisant to, ar planuojate grįžti atostogavę, ar pervežate įsigytą automobilį, arba organizuojate komercinį siuntos pervežimą, taisyklės išlieka panašios. Vokietiškas disciplinos ir tvarkos požiūris reiškia, kad šios šalies keliai ir teisiniai reikalavimai gali būti griežti, o nežinojimas nesugebės išgelbėti nuo baudų ar nesklandumų. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu jums praktinius patarimų, kurie padės išvengti dažniausių klaidų ir užtikrins, kad jūsų kelionė būtų sklandi bei saugi. Mes aptarsime techninius reikalavimus, dokumentus, kelių eismo taisykles bei tai, ką būtina žinoti kertant sienas.

Svarbiausia taisyklė, kurią išmokiau per šiuos metus, yra paprasta: geriau skirti valandą pasiruošimui nei dieną problemoms sprendžiant kelionės eigoje. Todėl, kviečiuu susitarti ir pasidomėti detalia informacija, kuri padės jums jaustis užtikrintai vairuojant Vokietijos autostradomis ir artėjant prie tėvynės sienų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su kelione iš Vokietijos. Ši informacija parengta remiantis praktine patirtimi ir galiojančiais teisės aktais.

1. Kokius dokumentus būtina turėti sau, jei vairuoju automobilį iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai vienas pagrindinių klausimų, ir, deja, dažniausiai pasitaikanti klaida yra pasitikėjimas, kad "vairuotojo pažymėjimas užtenka". Jei planuojate kelionę iš Vokietijos, jūsų dokumentų rinkinys turi būti tvarkingas ir pilnas. Pirmiausia, tai patvirtintas vairuotojo pažymėjimas. Jei jūsų pažymėjime nėra foto, jis turi būti papildytas asmens kodą patvirtinančiu dokumentu.

Antra, būtinas automobilio registracijos sertifikatas (Vokietijoje vadinamas Zulassungsbescheinigung). Atkreipkite dėmesį: jei automobilis ne jūsų, būtina turėti notariškai patvirtintą pavedimo galios patvirtinimą (Vollmacht) arba sutartį, leidžiančią valdyti transporto priemonę. Trečia, negalima pamiršti civilinės atsakomybės draudimo poliso ("Der grüne Versicherungskarte" arba Žaliasis kortelė). Nors daugelis šalių dabar patikrina duomenis pagal valstybinius numerius, popierinis šios kortelės variantas vis dar yra geriausias įrodymas, ypač kertant sienas ar įvykus įvykiui.

Taip pat rekomenduoju turėti pasą arba asmens kodą patvirtinantį dokumentą. Nors Šengeno erdvėje sienų kontrolės retos, patrulių tikrinimai yra įprasti, o asmens tapatybės nustatymas yra privalomas. Jei vairuojate ne savo automobiliu, dar kartą pabrėžiu – įgaliojimo nebūtina tik tada, jei automobilį vairuoja vienas iš šeimos narių, nurodytų registracijos dokumentuose, bet visada saugesniau turėti raštišką sutikimą iš savininko.

2. Ar automobilio techninė būklė yra tikrinama kertant Vokietijos sieną ar grįžtant į Lietuvą?

Techninės būklės klausimas yra kritiškas ne tik dėl saugumo, bet ir dėl teisinių pasekmių. Vokietijoje techninės apžiūros (TÜV) reikalavimai yra vieni griežčiausių Europoje. Jei jūsų automobilio techninis apžiūros terminas pasibaigęs, vairuoti Vokietijos teritorijoje griežtai draudžiama. Tai gali baigtis ne tik bauda, bet ir automobilio konfiskavimu.

Grįžtant į Lietuvą, situacija panaši. Lietuvos pareigūnai taip pat aktyviai tikrina, ar transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduriu, yra padangų būklė. Vokietijoje griežtai reglamentuojamas minimalus protektoriaus gylis (1,6 mm vasarą, 4 mm žiemą), tačiau praktiškai rekomenduojama daugiau. Jei padangos pasidėvėjusios, rizikuojate gauti baudą tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje.

Taip pat atkreipkite dėmesį į šviesų veikimą. Vokietijoje, net dieną esant blogam matomumui, privaloma įjungti šviesas. Nuo šių metų naujiems automobiliams tai daroma automatiškai, bet jei vairuojate senesnį modelį, apie tai turite pagalvoti patys. Techninė būklė apima ir degalų sistemos sandarumą – dūmų kvapas ar degalų nuotėkis gali tapti pagrindu transporto priemonės judėjimui sustabdyti.

3. Ką reikia žinoti apie "Umweltplakette" (ekologinę lentelę)?

Vokietijoje daugelyje miestų yra įvestos "žaliosios zonos" (Umweltzone). Tai reiškia, kad į miesto centrus galima važiuoti tik su automobiliais, turinčiais specialią ekologinę lentelę (vok. Feinstaubplakette), priklijuotą priekinio stiklo vidinėje pusėje. Šios lentelės spalva (žalia, geltona, raudona) priklauso nuo automobilio išmetamųjų teršalų kiekio.

Planuodami kelionę iš Vokietijos, ypač jei kelyje užklysite į miestus tokius kaip Berlynas, Miunchenas, Kelnas ar Štutgartas, ši lentelė yra privaloma. Jei jos neturite, užvažiavus į zoną gresia bauda, kuri svyruoja nuo 80 iki 100 eurų. Jei jūsų automobilis registruotas Vokietijoje, ši lentelė turėtų būti jame. Jei atvežate automobilį iš kitos šalies, pirkdami jį Vokietijoje, pasidomėkite, ar ši lentelė yra, nes be jos neteks važiuoti ne tik miestuose, bet ir kai kuriose automagistralėse ar jų atkarpose.

Mano patarimas: nepaisykite šios taisyklės. Vokiškos policijos foto radarai ir mobiliosios patruolėse tikrina tai labai aktyviai. Jei planuojate kelią pro didmiesčius, o lentelės neturite, geriau suplanuokite maršrutą apie juos (obvažiuojamieji maršrutai), nors tai ir gali šiek tiek prailginti kelionę.

4. Ar reikia įsigyti vinietes kertant kitas šalis (pvz., Austrija, Čekija)?

Tai labai svarbus klausimas, nes maršrutas iš Vokietijos į Lietuvą dažnai veda per Austriją arba Čekiją (o kartais ir per Šveicariją). Vokietijos autostrados (Autobahn) daugiausia yra nemokamos (išskyrus sunkiasias transporto priemones), tačiau kaimyninėse šalyse situacija kitokia.

Austrijoje ir Čekijoje veikia elektroninės vinietės sistemos. Jums nereikia įsigyti lipdukų, kuriais klijuojamas stiklas – viskas užregistruojama internetu pagal valstybinius numerius. Svarbu tai padaryti prieš įvažiavant į šalies teritoriją. Jei nuspręsite įsigyti vinietę degalinėje ties siena, gali būti per vėlu, nes jau pačiame pasienio punkte ar prieš jį esančiose kamerose sistema fiksuoja trūkstamą mokėjimą.

Šveicarijoje situacija dar griežtesnė – ten ne tik reikia vinietės (metinės, kurių kaina gerokai aukštesnė), bet ir yra daug mokamų tunelių ir tiltų. Nors maršrutas pro Šveicariją į Lietuvą yra retesnis, jei jį pasirinksite, būtinai susiplanuokite biudžetą. Patirtis rodo, kad dauguma vairuotojų nusprendžia važiuoti per Lenkiją, kad išvengtų šių papildomų mokesčių, tačiau turi būti pasiruošę prastesnio kelio kokybei Lenkijoje.

5. Kokios yra greičio apribojimų ypatybės Vokietijos autostradose?

Legenda apie neribotą greitį Vokietijos autostradose yra gyva, tačiau ji dažnai klaidina vairuotojus. Taip, yra atkarpos (apie 40-50 proc. visų autostradų), kurioje nėra fiksuoto greičio apribojimo (tik rekomenduojamas 130 km/h). Tačiau didžiojoje dalies atkarpuose, ypač arti miestų, sankryžų, ar ties statybomis, veikia griežti apribojimai (dažniausiai 100 km/h ar 120 km/h).

Be to, jei vairuojate automobilį su priekaba (būkite atidūs – net jei tai maža priekaba su motociklu ar kajute), jums galioja 80 km/h greičio apribojimas, net jei kelias yra tuščias ir be ribojimų. Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių lietuviai gauna baudas Vokietijoje. Policija stebi tai tiek radarais, tiek ir mobiliomis kameromis.

Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje veikia "Blocco" sistema – jei greičio apribojimas nurodytas tik skaitmeniniu ekranu virš kelio (ne įprastu ženklu), jis gali būti panaikintas pravažiavus sankryžą arba pasikeitus oro sąlygoms. Visada laikykitės nurodyto greičio, o ne tik savo intuityvaus jausmo. Baudos už viršyjimą Vokietijoje yra labai aukštos ir priklauso nuo to, kiek km/h viršijote bei nuo jūsų pajamų (turtingiems vairuotojams baudos gali siekti tūkstančius eurų).

6. Kaip teisingai reaguoti į "Rettungsgasse" (gelbėjimo juostą)?

Tai yra vienas svarbiausių saugumo aspektų, kurį kiekvienas vairuotojas turi žinoti. Vokietijoje, kai susidaro spūstys ir automobiliai pradeda sulėtinti, susiformuoja gelbėjimo juosta (Rettungsgasse). Ji formuojasi tarp kairiojo (greičiausio) ir gretimo dešiniojo juostos. Visi vairuotojai turi praslysti į šonus: kairiojoje juostoje važiuojantys – į kairę, o visi kiti – į dešinę.

Tarp jų turi likti laisvas kelias gelbėjimo automobiliams, policijai ir priešgaisrinėms. Jei neatsitraukiate arba netrukdo gelbėjimo juostai, baudos yra didžiulės (nuo 200 eurų ir daugiau), taip pat gali būti atimami vairuotojo pažymėjimo raktai. Aš asmeniškai mačiau, kaip specialiosios tarnybos negalėjo priartėti prie avarijos vietos dėl to, kad vairuotojai nebuvo suformavę šios juostos. Tai gali kainuoti gyvybes. Todėl, kai tik matai, kad eismas stabdomas, nedelsdamas atitrauk šalia ir palik vidurį tuščią.

7. Kokios yra taisyklės dėl alkoholio kiekio kraujyje vairuotojams?

Vokietijoje alkoholio limitas vairuotojams yra 0,5 promilės, kas yra panašu į Lietuvos standartus. Tačiau yra svarbios išlygos. Jei vairuotojas yra pradedantysis (vairuotojo stažas mažiau kaip 2 metai) arba jaunesnis nei 21 metai, jam draudžiama vairuoti su bet kokia alkoholio kiekiu kraujyje (0,0 promilės).

Be to, jei policija įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus, tačiau matuoklis rodo mažiau nei 0,5 promilės, gali būti atliekami papildomi testai (pvz., važiavimo linija arba medicininis patikrinimas), jei vairuotojo elgesys kelia abejonių. Vokietijoje labai griežtai vertinamas vairavimas neblaiviu būviu, ir baudos bei teisiniai pasekmės yra griežtesnės nei Lietuvoje, ypač jei dėl to kyla pavojus kitiems eismo dalyviams.

Mano patarimas paprastas: jei planuojate vakarą Vokietijoje ir gersite bent vieną alų, geriau visai nesisitikinkite su vairo. Rizika neverta jokių patogumų. Tarptautinių pervežimų srityje nulinis alkoholio toleravimas yra standartas, ir asmeniniais reisais taip pat reikia laikytis šios filosofijos.

8. Ką daryti, jei įvyksta eismo įvykis ar techninė gedimas Vokietijoje?

Eismo įvykis svetimoje šalyje visada yra stresas. Pirmiausia, užtikrinkite saugumą: įjunkiteavarinius signalus, užsidėkite šviesą atspindinčią liemenę (ji Vokietijoje privaloma kiekviename automobilyje) ir statykite trikampį. Vokietijoje trikampis turi būti statomas maždaug 100 metrų atstumu mieste ir 150–200 metrų užmiestyje (automagistralėse atstumas gali būti didesnis).

Jei įvykis nėra rimtas (niekas nenužuvo, mažai žalos), automobilius reikia nukreipti į šalį, kad neuždarotų eismo. Jei neįmanoma, skambinkite policijai (110). Vokietijos policija yra labai operatyvi. Būtinai užpildykite europinį avarijos protokolą ("Europos avarijos pranešimas"). Jis turi daugiau kalbų, todėl lengviau susitarti su vokiškai kalbančiu vairuotoju.

Dėl techninio gedimo, jei turite "ADAC" arba pan. draudimą, skambinkite jiems – jie atvyks ir padės. Jei ne, ieškokite vietinės pagalbos tarnybos. Svarbu: niekada nesutikite mokėti pinigų vietoje už "greitą pagalbą" atsitiktiniems "pagalbininkams", kuris pasirodo įvykio vietoje. Tai dažna apgaulės schema. Visus mokėjimus tvarkykite per savo draudimo kompaniją arba oficialią pagalbos tarnybą.

9. Ar galiu vežti daugiau degalų arba prekių negu nustatyta, grįžtant iš Vokietijos?

Tai aktualu tiems, kurie Vokietijoje užpildo degalines bakus arba perka daugiau prekių (pvz., alkoholio, tabako, elektronikos). Degalų atžvilgiu: asmeninis automobilis gali turėti standartinį kuro baką ir papildomą, jei jis yra įrengtas gamykloje arba sertifikuotas. Gerti degalus iš plastikinių kanistrų, kurie nėra sertifikuoti, yra draudžiama ir pavojinga dėl gaisro rizikos.

Dėl prekių ir akcizinių produktų: grįžtant iš ES šalių (Vokietija yra ES narė) į Lietuvą, nėra kiekio apribojimų asmeniniam naudojimui, jei prekės nėra skirtos prekybai. Tačiau Lietuvos muitinė turi teisę apskaičiuoti, ar prekių kiekis yra "logiškas" asmeniniam vartojimui. Pavyzdžiui, jei vežate 200 litrų alaus, tai gali būti įvertinta kaip prekyba.

Dėl tabako ir alkoholio: nustatyti normatyvai, kuriuos galite įvežti be mokesčių (jei keliaujate iš ne ES šalių), bet keliaujant iš Vokietijos svarbiausia yra tai, kad prekės turi būti su mokesčiais (su PVM ir akcizu), kas Vokietijoje yra norma. Tačiau jei kiekiai yra astronomiški, gali būti įtarimų dėl nelegalios prekybos. Geriau laikytis "protingo vartotojo" principo.

10. Kaip tinkamai suplanuoti poilsį ilgoje kelionėje iš Vokietijos?

Kelionė iš Vokietijos į Lietuvą trunka apie 12–14 valandų (priklausomai nuo išvykimo vietos). Tai ilgas nuotolis, ir pavojingiausia čia yra nuovargis. Profesionaliame vairavime yra griežtos taisyklės: po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka. Nors asmeniniams vairuotojams teisinės pasekmės ne tokios griežtos, fizinės pasekmės tokios pačios – mikromiegas vairuojant gali baigtis tragediškai.

Mano patarimas: planuokite poilsį kas 2–3 valandas. Vokietijos autostradose yra puikiai įrengtos poilsio zonos (Rasthof) su kavinėmis, tualetais ir dažnai vaikų žaidimo aikštelėmis.