Patarimai planuojant saugias keliones į Vokietiją: Eksperto Vadovas

Vokietija – tai ne vien didžiausia Europos ekonomika ir pagrindinė logistika širdis, bet ir viena dažniausiai lankomų šalių, tiek verslo, tiek poilsiniais tikslais. Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs viską: nuo puikiai suplanuotų logistinių operacijų, kurios vyksta kaip pažaistos, iki smulkių nesusipratimų, kurie ne tik uždelniai maršrutą, bet ir sukelia nereikalingą stresą. Nors Vokietijos keliai laikomi vienais geriausių ir geriausiai prižiūrimų pasaulyje, čia taip pat galioja griežčiausi taisyklės, o vietinių vairuotojų disciplina yra beprecedentė.

Kelionės planavimas nėra tik trumpiausio maršruto pasirinkimas „Google Maps“ programėlėje. Saugi ir efektyvi kelionė į Vokietiją prasideda dar prieš užvedant variklį. Tai yra kruopštus dokumentų tikrinimas, techninio automobilio pasiruošimo vertinimas ir supratimas apie specifinius šalies kelionių ypatumus. Šiame straipsnyje padalinsiu savo patirtį ir pateiksiu išsamius patarimus, kurie padės išvengti dažniausių klaidų bei užtikrins, kad Jūsų kelionė į Vokietiją būtų ne tik saugi, bet ir komfortiška. Nesvarbu, ar važiuojate lengvuoju automobiliu, ar vairuojate krovininę transporto priemonę – pagrindiniai saugumo principai visiškaiidentiški.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, su kuriais susiduria klientai planuodami keliones į Vokietiją. Atsakymai parengti remiantis praktine patirtimi ir galiojančiais įstatymais.

1. Kokius dokumentus būtina turėti sauje, važiuojant į Vokietiją?

Dokumentų tikrinimas yra pirmasis ir pagrindinis žingsnis. Vokietijos policija yra labai pareiginga ir tikrinimai gali būti atliekami bet kurioje vietoje, ypač netoli sienų ar automagistralių. Pirmiausia, tai galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Jei jis išduotas ne Europos Sąjungos šalyje, būtina turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Antroji ir neabejotinai svarbiausia dokumento dalis – techninės apžiūros (TA) liudijimas (Vokietijoje vadinamas TÜV arba atitinkamą sertifikatą). Jis privalo būti galiojantis, o automobilio techninė būklė turi atitikti duomenyse nurodytus parametrus.

Taip pat būtina turėti automobilio draudimo polisą, vadinamąją „Žaliąją kortelę“ (Grüne Karte). Nors daugumoje šalių draudimas tikrinamas elektroniniu būdu, fizinio dokumento buvimas labai pagreitina procesą įvykus incidentui. Jei važiuojate ne savo automobiliu, būtina turėti įgaliojimą (notariškai patvirtintą raštišką sutikį) vairuoti šį transporto priemonę. Be to, jei keliaujate verslo tikslais ir važiuojate įrengta ar krovinine mašina, reikės sutikėjimų (pvz., CMR draudimas), tačiau paprastam turistui ar verslio kelioniui lengvuoju automobiliu pažymėjimas, TA ir draudimas yra šventasis trejybė, be kurios negalima keltis į kelią.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą automagistralėmis (Autobahn) ir kaip tai veikia?

Tai vienas dažniausių klaidingų supratimų. Vokietijoje situacija yra dvilytė. Jei vairuojate lengvąjį automobilį (< 3,5 t), važiavimas greitkeliais (Autobahn) daugumoje atvejų yra nemokamas. Vokietija viena iš nedaugelio šalių Europoje, kur nėra privalomos lengvųjų automobilių vinetės. Tačiau yra išimčių: kai kurie tuneliai, tiltai (pvz., Herrembrėkę netoli Hamburgo) bei specialios transporto priemonėms (pvz., motociklams) skirtos zonos gali reikalauti mokesčio. Visgi, jei Jūsų maršrutas eina per įprastas automagistrales, mokėti nereikia.

Visiškai kitaip yra su sunkiasiasvejomis transporto priemonėmis (> 3,5 t). Jos privalo turėti mokėjimo priemonę – Toll Collect. Tai yra automatinė sistema, kuri užfiksuoja automobilio numerius arba naudojami įrenginiai (On-Board Unit) kabinoje. Jei planuojate kelionę krovininiu automobiliu, būtina iš anksto užtikrinti, kad mokesčiai už kelią apmokėti, nes baudos už pažeidimus yra labai aukštos, o uždelstas mokėjimas gali sukelti didelių nepriteisių su įmone. Tiems, kurie važiuoja priekabomis (pvz., su kempinginiu nameliu), svarbu prisiminti, jei bendras svoris viršija 3,5 tonas, greičiausiai teks mokėti sunkiosios transporto priemonės tarifą.

3. Kokios yra greičio apribojimų ypatybės Vokietijoje?

Legenda apie neribotą greitį Vokietijoje yra dalinai tiesa, tačiau ji dažnai suklaidina nepažįstančius vietinių sąlygų vairuotojus. Taip, yra ruožų (Autobahn), kur nėra fiksuoto greičio apribojimo (tai pažymima skersai perbraukta balta disku su juodu kraštu). Tačiau net ir ten yra rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Jei įvyksta avarija važiuojant greičiau ir tai įrodoma, vairuotojas gali būti laikomas kaltu dėl draudimo išmokų netekimo (t. y. teisės regresas).

Beje, didžiojoje dalyje automagistralių greitis vis dėlto yra apribotas (paprastai 130 km/h, o dažnai ir 120 ar net 100 km/h prie miestų ar statybų zonų). Užmiestyje greičio limitas yra 100 km/h, o gyvenvietėse (Ortschaft) – standartinis 50 km/h. Vokietijoje labai griežtai stebimi greičio matavimo prietaisai – tiek stacionarūs, tiek mobiliesi. Ypač pavojingos yra zonos, kur greitis staiga sumažinamas nuo 130 iki 80 ar 60 km/h dėl triukšmo ar oro taršos mažinimo. Mano patarimas: nepasitikėkite navigacijos apie radarus, geriau laikykitės skydelių, nes baudos už viršijimą skaičiuojamos pagal labai griežtą lentelę, kuri priklauso nuo pajamų (ypač vokiškai sistemoje – Bußgeldkatalog).

4. Kokius privalomus daiktus automobilyje privalo turėti kiekvienas vairuotojas?

Saugumo įranga Vokietijoje nėra išradimas, o būtinybė, už kurią nevažiavimas gali baigtis bauda. Pirmiausia tai apvaizdos trikampis (Warnweste). Jis privalomas kiekvienam automobiliui. Tačiau yra vienas svarbus niuansas: jei automobilyje yra keleivių, atsarginės liemenės privalo būti kiekvienam iš jų. Be to, jos turi būti pasiekiamos iš vairuotojo vietos (pvz., glaustukinėje arba po sėdynėm), o ne bagažinėje, nes, jei įvyksta avarija ir reikia išlipti į kelionę, negalima eiti į bagažinę per judantį eismą ieškoti liemenės.

Taip pat privaloma turėti pirmosios pagalbos aptarnavimą (Verbandskasten). Jis turi būti hermetiškas, su galiojančio termino pleistrais ir tvarsčiais. Policija kartais tikrina, ar pirmosios pagalbos komplekto terminas nebaigėsi. Jei baigėsi – tai pažeidimas. Rekomenduoju turėti ir degiųjų skysčių gesintuvą, nors jis nėra privalomas lengviesiems automobiliams, tačiau gali būti vertingas, o techninės apžiūros metu tai gali būti įvertinta teigiamai. Žiemą būtina turėti žiemos padangas (apie tai daugiau šiek tiek vėliau), o vasarą – nerekomenduojama važiuoti su žieminėmis dėl kelių dangos ir saugumo.

5. Kada ir kokios padangos privalomos Vokietijoje? Ar galima važiuoti su „vietinėmis“?

Vokietijoje žiemos padangų situacija yra griežtai reguliuojama įstatymų (Winterreifenpflicht). Įstatymas sako, kad esant žiemos sąlygoms (sniegas, šlapdriba, ledas), automobilis privalo būti apginkluotas žieminėmis padangomis. Žieminėmis padangomis laikomos padangos, kurios turi specialų žymėjimą (M+S, M.S. arba sniego piktogramą – 3PMSF). Nėra nustatyta konkrečios datos (pvz., nuo lapkričio 1 d.), tačiau yra nesusipratimų: „Situacinė prievolė“ reiškia, kad jei spalio 30 d. užsnigs, o Jūs turėsite vasarines padangas, gausite baudą ir Jums gali būti uždrausta toliau važiuoti iki padangų pakeitimo.

Praktikoje dauguma vairuotojų laikosi taisyklės „nuo O iki O“ – tai yra nuo Oktober (spalis) iki Ostern (Velykos). Visų pirma dėl saugumo, nes Vokietijos orai gali būti neprognozuojami. Kas dėl „vietinių“ padangų, tai reiškia pigių, ne sertifikuotų padangų naudojimą. Nerekomenduoju jų. Kelių paviršius Vokietijoje, ypač greitkeliuose, dėl aukštų greičių reikalauja aukščiausios kokybės gumos. Nauja pigi padanga gali neatlaikyti 130-150 km/h greičio, ypač kai kelyje pasitaiko didelių išpuų ar duobių (nors ir retai, bet jų būna). Saugumas brangiau nei kaina.

6. Kaip elgtis su degaline, ką daryti, jei pasibaigia degalai ar kyla techniniai nesklandumai?

Degalinės Vokietijoje yra išsidėsčiusios labai tankiai, ypač automagistralėse, tačiau kainos jose gali būti žymiai aukštesnės nei užmiestyje. Jei norite sutaupyti, verta važiuoti šiek tiek toliau nuo greitkelio į artimiausią miestelį. Tačiau svarbiausia taisyklė – niekada nevažiuokite su „rezervuoja“. Automagistralėse degalų atvežimas pagal pagalbos paslaugą (Pannenhilfe) kainuoja labai brangiai – gali siekti kelias šimtus eurų, nes tai ne tik degalai, bet iškvietimas ir darbas.

Techninių nesklandumų atveju, jei automobilis sustojo automagistralėje, veiksmai turi būti aktyvūs ir saugūs: įjunkite „avarinius žibintus“, užsidėkite liemenę, išeikite iš automobilio per keleivio duris (ne per vairuotojo, į eismo pusę) ir užlipkite už apsauginės sienelės (Leitplanke). Niekada nesėskite už apsauginės sienelės. Vokietijoje veikia galingos pagalbos tarnybos (pvz., ADAC), kurios gali atvykti greitai, tačiau jei neturitės narystės, paslauga mokama. Visada turėkite savo draudimo bendrovės pagalbos tarnybos telefoną – dažnai jie apmoka techninę pagalbą užsienyje.

7. Kas yra „Umweltzone“ (Aplinkos apsaugos zona) ir ar reikia specialios kortelės?

Tai labai svarbu, jei Jūsų maršrutas eina per didmiesčius, tokius kaip Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Kelnas ar Štutgartas. Didžiojoje Vokietijos miestų yra įvestos žemos emisijos zonos (Umweltzone). Į jas įvažiuoti galima tik tuo atveju, jei automobilio priekyje yra pritaisyta speciali spalvota ženklelis – Umweltplakette.

Kurios spalvos reikia? Dažniausiai reikia žalios (Grüne Plakette). Raudonos ir geltonos zonos jau beveik nebeliko, ar į jas įvažiuoti draudžiama. Šią kortelę galima įsigyti daugelyje vietų: degalinėse, automobilių techninės apžiūros stotyse (TÜV, DEKRA) arba internetu. Ji kainuoja pigiai (apie 5–10 eurų), tačiau bauda už važiavimą be jos miesto zonoje siekia 100 eurų. Ir svarbiausia: jei automobilis neatitinka standartų (pvz., senas dyzelinis be filtrau), žalios kortelės gali ir negauti. Tokiu atveju reikia planuoti maršrutą apeiti miesto centrą – dažnai navigacijos sistemos automatiškai nukreipia per aplinkkelius, jei nenurodyta kitaip.

8. Kaip Vokietijoje traktuojamas alkoholio vartojimas prieš vairavimą?

Vokietija yra alaus šalis, tačiau kai kalba eina apie vairavimą, tolerancijos nėra. Leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės. Tai yra standartinis rodiklis daugumoje ES šalių. Tačiau yra griežtesnių apribojimų: pradedantiesiems vairuotojams (nuo 21 metų ir mažiau nei 2 metų stažo) – 0,0 promilės. Taip pat 0,0 promilės taisyklė galioja visiems vairuotojams, jei automobilyje yra nepilnametis keleivis (jaunesnis nei 14 metų).

Nepaisant to, kad 0,5 promilės yra legalu, praktiškai man nerekomenduoju vairuoti net po vieno alaus. Vokietijos policija turi teisę sustabdyti bet kurį vairuotoją be jokios priežasties ir atlikti tyrimą. Jei tik bus įtarimų, kad vairuotojas yra „nepakankamai atsakingas“, net jei jo kraujyje yra mažiau nei 0,5 promilės, gali būti atimta teisė vairuoti vietoje. Be to, baudos už girtą vairavimą yra didelės, o draudimas nebeapsirus. Geriausia taisyklė: jei vairuoji – geriausia vandenį ar kavą.

9. Ką reikia žinoti apie stovėjimą miestuose ir „mėlynąją zoną“?

Stovėjimas Vokietijos miestuose gali būti tikras išbandymas nervams, jei nežinote taisyklių. Miestuose dažnai sutinkamos „mėlynosios zonos“ (Blaue Zone). Jose stovėti galima tik su specialiu diskeliu (Parkscheibe), kurį reikia patys nustatyti ant prietaiso skydelio. Jis rodo laiką, kuriuo atvažiavote. Dažniausiai leidžiama stovėti 1 ar 2 valandas. Šiuos diskelus galima nusipirkti bet kurioje degalinėje ar autodetalų parduotuvėje už pora eurų.

Kitas dalykas – mokamas stovėjimas. Jis dažniausiai valdomas automatiniais parkomatais. Būtina nupirkti bilietą ir padėti jį už priekinio stiklo. Dėmesio: daugelyje vietų (pvz., senamiestyje) reikia specialios kortelės arba programėlės mobiliajam telefonui mokėjimui (pvz., „Parkster“, „EasyPark“), grynųjų pinigų priimti nebėra įprasta. Taip pat griežtai saugokitės vietų, pažymėtų geltonai arba su uždraudimo ženklu su raudonu kryžiumi – tai yra rezervuotos vietos gyventojams arba invalidams, ir baudos už pažeidimą yra momentinės (Vokietijoje veikia privačios stovėjimo priežiūros firmos, kurios siunčia baudas paštu į Lietuvą).

10. Kokios yra pagrindinės vairavimo etiketo taisyklės, kurios skiriasi nuo kitų šalių?

Vokietijoje kelių eismo taisyklės remiasi ne tik įstatymais, bet ir neformalia etika, kurios laikomasi visi. Vienas svarbiausių dalykų – „Rechts vor Links“ (Dešinė prioritetinė). Jei kryžkelėje nėra šviesoforų arba pirmumo kelio ženklų, tada visada prioritetą turi automobilis, važiuojantis iš dešinės pusės. Tai gali sukelti nemažai nesusipratimų lietuviams, įprastiems pirmumo kelio ženklams.

Kitas dalykas – automagistralių etiketas. Jei kairysis juosta (Überholspur) yra laisva, niekenevažiuokite dešinėje, jei tik nevykstate lenkimo.