Maršrutų kelionės iš Vokietijos: patikimas būdas grįžti

Įvadas

Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių krovinių pervežimų industrijoje, mačiau, kaip pasikeitė logistikos žemėlapis. Vokietija, kaip didžiausia Europos ekonomika, visada buvo ir išliks mūsų, lietuvių vežėjų, pagrindinis kryžkelės taškas. Kasdien tūkstančiai sunkvežimių iš Lietuvos vyksta į Vokietiją pasiekti gamyklas, sandėlius ir platinimo centrus. Tačiau, kaip žino kiekvienas patyręs vairuotojas ar logistikos vadovas, kelionė į Vokietiją – tai tik pusė darbo. Tikrasis iššūkis ir dažnai nerimas kyla, kai reikia sugrįžti atgal.

Tuščias sugrįžimas, arba, kaip mes vadiname, „tuščiažygis“, yra viena didžiausių nuostolių priežasčių šioje srityje. Tai ne tik degalų švaistymas, bet ir vairuotojo darbo laiko, techninės priežiūros ir amortizacijos nuostoliai. Ilgą laiką situacija, kai krovinys į Vokietiją buvo mokamas už aukštą kainą, o sugrįžtant tekdavo važiuoti tuščiam arba už menką atlygį, buvo laikoma norma. Tačiau šiuolaikinė logistika nebegali sau leisti tokių praradimų. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir aiškinsiu, kaip šiandien organizuojamos maršrutų kelionės iš Vokietijos, kad grįžimas taptų ne būtinybe, o pelninga dalimi.

Raktas į sėkmę yra tinkamas planavimas ir „grąžtinio krovinio“ (return load) paieška. Tai ne vien paprasta užduotis – tai menas reikalaujantis žinių, kontaktų ir strateginio mąstymo. Šiandien mes kalbėsime ne tik apie tai, kaip rasti krovinį grįžtant, bet ir kaip užtikrinti, kad ši kelionė iš Vokietijos būtų patikima, saugi ir finansiškai apskaičiuota. Nesvarbu, ar esate didelės transporto įmonės savininkas, ar individualus vairuotojas, ši informacija padės jums išvengti dažniausių klaidų ir maksimaliai išnaudoti kiekvieną nuvažiuotą kilometrą.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kas yra „grąžtinis krovinys“ ir kodėl jis taip svarbus grįžtant iš Vokietijos?

Grąžtinis krovinys, arba angliškai vadinamas „backload“, tai krovinių pervežimas, atliekamas grįžtant iš pagrindinės kelionės paskirties vietos. Vizualizuokime tai taip: jūs vežate dalis į Miuncheną. Iškračius krovinį, sunkvežimis stovi tuščias. Grąžtinis krovinys yra tas, kurį įkraunate Miunchene arba jo apylinkėse, kad grįžtumėte ne tuščiai, o su užmokesčiu.

Mano dvidešimt metų patirtis rodo, kad šios paslaugos svarba negali būti pervertinta. Vokietijoje vyrauja intensyvi konkurencija, o kainos į šią šalį dažnai yra „spaustos“ dėl didelio pasiūlos. Jei vairuotojas grįžta tuščias, bendrovė praranda potencialų pelną, o kartais netgi patiria nuostolį, padengiant degalų ir kelių mokesčius. Efektyvus grąžtinio krovinio pasirinkimas leidžia padengti sugrįžimo išlaidas (degalai, Vokietijos kelių mokesčiai – MAUT, vairuotojo dienpinigiai) ir net uždirbti papildomai. Tai esminis logistikos efektyvumo komponentas, kuris leidžia lietuvių vežėjams konkuruoti Vakarų Europos rinkose.

2. Kokias svarbiausias problemas sukuria tuščiažygiai iš Vokietijos?

Tuščiažygiai – tai logistikos „baltos dėmės“, kurios neša ne tik finansinius, bet ir ekologinius, bei strateginius nuostolius. Pirma, tai tiesioginiai piniginiai nuostoliai. Vokietijoje degalai brangesni nei Lietuvoje, o prie to pridedami mokesčiai už automagistralių naudojimą (MAUT). Važiuodami 1000 kilometrų tuščiam sunkvežimiu sudeginate šimtus eurų, kurie niekam neduoda naudos.

Antra, yra vairuotojo darbo laiko problema. Vairuotojas gali vairuoti tik tam tikrą valandų skaičių. Jei jis važiuoja tuščiam, šis laikas yra „nušvaistomas“ be užmokesčio generavimo. Trečia, techninė įranga nusidėvi taip pat pat, kaip ir vežant krovinį, tad amortizacija išlieka ta pati. Ilgalaikėje perspektyvoje, dažni tuščiažygiai gali padaryti įmonę nekonkurencinga, nes jos savikaina bus aukštesnė nei konkurentų, kurie sugeba užtikrinti grąžtinius krovinius. Be to, didėjantis ekologinių standartų reikalavimas verčia mažinti CO2 emisijas, o važiavimas tuščiam, nešdamas tik sunkvežimio svorį, yra neprotingas iš aplinkosauginės perspektyvos.

3. Kaip rasti patikimą grąžtinį krovinį Vokietijoje?

Anksčiau, prieš interneto eros suklestėjimą, mes turėjome tik radiją ir telefonus bei fizinio susitikimo vietas (pvz., prekybos centrus ar degalines). Šiandiena situacija kitokia, bet principas išlieka tas pats – reikalingi patikimi kontaktai. Dažniausiai naudojami būdai yra krovininių biržos (pvz., TimoCom, Cargolet ar pan.), kurioje paskelbiami tūkstančiai pasiūlymų.

Tačiau kaip ekspertas aš primygtinai rekomenduoju neapsiriboti tik biržomis. Geriausias būdas – ilgametės partnerystės. Jei turite pastovų klientą, kurį aptarnaujate Lietuvoje – Vokietija maršrutu, klauskite, ar jis neturi krovinių, kuriuos reikėtų vežti atgal. Dažnai Vokietijos įmonės importuoja prekes iš Lietuvos, todėl joms tinka tas pats transportas sugrįžtant. Taip išvengiate tarpininkų mokesčių ir užtikrinate kokybę, nes žinote, su kuo dirbate. Jei naudojatės biržomis, visada tikrinkite siuntėjo įvertinimus ir istoriją. Neklauskite tik apie kainą – klauskite apie krovinio tipą, įkrovos sąlygas ir mokėjimo terminus.

4. Kokias rizikas neša savarankiškas grąžtinio krovinio paieška ir kaip jų išvengti?

Savarankiška paieška, ypač per viešas biržas, slepia rizikas. Viena dažniausių – tai nepatikimi siuntėjai ar brokeriai, kurie vėluoja mokėti arba visai nemoka. Esu matęs atvejus, kai vairuotojas atvyksta į paskirties vietą Lietuvoje, o pinigų negauna mėnesiais. Kitas rizikos faktorius – netikslus krovinio aprašymas. Biržoje gali būti parašyta „2 paletės“, tačiau realybėje tai gali būti nestandartinis, per sunkus ar netinkamai supakuotas krovinius, kuris reikalauja specialios įrangos (pvz., lifto arba uždaros furgono).

Kad išvengtumėte šių rizikų, visada atlikite „due diligence“ patikrinimą. Jei dirbate su nauju klientu, reikalaukite išankstinio apmokėjimo bent dalies sumos arba garantinio rašto. Naudokitės tarptautiniais duomenų bazėmis, kad patikrintumėte įmonės finansinę padėtį. Be to, labai svarbu tiksliai aptarti įkėlimo sąlygas: ar reikia vairuotojo dalyvavimo, ar yra „keltuvas“, kiek laiko skiriama įkėlimui. Vokietijoje laikas – tai pinigai, ir ilgai laukiant įkrovos, prarandate galimybę rasti kitą, geresnį krovinį.

5. Ar verta laukti geresnio pasiūlymo kelionės iš Vokietijos atgal, ar geriau priimti pirmąjį?

Tai klasikinis dilema, su kurią susiduria kiekvienas logistikos vadovas. Atsakymas priklauso nuo jūsų situacijos ir vietos Vokietijoje. Jei esate dideliame logistiniame mazge, pavyzdžiui, netoli Kelno, Frankfurto ar Miuncheno, krovinio pasiūla yra didelė. Tokiu atveju, jei pirmasis pasiūlymas yra labai žemos kainos, verta palaukti kelias valandas ir stebėti rinką. Rinkos dinamika Vokietijoje gali pasikeisti per kelias valandas – ryte gali būti tiek maža, o popietę, kai didelės įmonės paskelbia savo užsakymus, kainos šokteli.

Tačiau jei esate atokiame rajone, pvz., Bavarijos kaime arba Rūro regiono pakraštyje, laukti gali būti rizikinga. Kiekviena valanda, praleista laukiant, yra degalai, kurie sudeginami stovint (jei įjungtas variklis šildymui arba vėsinimui) arba vairuotojo neveiklus laikas. Mano patirtis sako: jei pasiūlymas dengia degalus ir MAUT mokesčius bei palieka nedidelę maržą, verta jį priimti. Stabilus, nors ir nedidelis pelnas, yra geriau už riziką prarasti viską laukiant „auksinio“ pasiūlymo, kuris gali ir nepasirodyti.

6. Kokie yra Vokietijos specifiniai reikalavimai grąžtinams kroviniams?

Vokietija yra žinoma savo griežtais tvarkos ir saugumo standartais. Net jei grąžtinate krovinį į Lietuvą, jis turi atitikti Vokietijoje galiojančius įkėlimo ir tvirtinimo reikalavimus. Vokietijos inspekcija (Bundesamt für Güterverkehr – BAG) dažnai tikrina sunkvežimius net tuos, kurie ruošiasi išvykti iš šalies. Jei krovinys netinkamai užtvirtintas, gresia dideli baudos.

Svarbu atsiminti, kad Vokietijoje labai populiari „Europaletė“ (120x80 cm) sistema. Jei grąžtinate krovinį, įsitikinkite, kad paletės yra kokybiškos, nes sugedusios paletės gali būti atmestos Lietuvoje, ir vairuotojas liks su šiukšlėmis. Taip pat būtina tiksliai užpildyti CMR sąskaitas-faktūras. Vokietijos klientai yra labai pareigingi dokumentacijai – net mažiausia klaida ar neatitikimas gali sukelti problemų muitinėje (nors tai ir ES vidinis rinka, bet kai kurios prekės, pvz., alkoholis ar tabakas, turi specifinius reikalavimus) arba gaunantjame sandėlyje. Gerai sužinokite, ar krovinys reikalauja temperatūrinio režimo (šaldytuvas) arba ADR (pavojingi kroviniai) leidimų, nes tai smarkiai įtakoja kainą.

7. Kaip MAUT (Vokietijos kelių mokesčiai) veikia grąžtinio krovinio kainą?

MAUT yra vienas brangiausių komponentų vežiant krovinius Vokietijoje. Šis mokestis skaičiuojamas pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių, sunkvežimio ašis ir emisijų klasę. Planuodami maršrutą iš Vokietijos atgal, būtina įtraukti MAUT mokesčius į savikainos skaičiavimą. Dažnai naujokai pamiršta, kad mažiausiais keliais (Bundesstraße) važiuoti neapsimoka, ne tik dėl laiko, bet ir dėl to, kad ten taip pat gali būti mokesčių sektoriai, o greitis mažesnis didina efektyvumą.

Kai skaičiuojate grąžtinio krovinio kainą, naudokite MAUT skaičiuokles, kurios yra internete, arba įdiekite specialią programą į sunkvežimio navigaciją. Jei krovinio siuntėjas siūlo sumą, kuri vos vos dengia degalus, o kelyje dar reikia nuvažiuoti 500 km Vokietijos automagistralėmis, tokia kelionė taps nuostolinga. Mano patarimas: visada į kainos pasiūlymą įtraukite apskaičiuotą MAUT sumą atskirai, kad siuntėjas matytų, kiek tikrai kainuoja maršrutas. Tai padeda susiderėti dėl teisingesnės galutinės sumos.

8. Kaip sezonas veikia krovinių pasiūlą ir kainas grįžtant iš Vokietijos?

Logistika yra cikliška verslas, ir Vokietija čia nėra išimtis. Yra aiškūs „piko“ ir „nukrypimo“ laikotarpiai. Pavasario ir rudens sezonai (ypač balandis–gegužė ir rugsėjis–spalis) yra aktyviausi, nes prasideda statybų sezonai, ruošiamos advento prekės, o automobilių pramonės ciklai paspartėja. Šiuo laiku rasti grąžtinį krovinį yra daug lengviau, o kainos – aukštesnės.

Atvirkščiai, vasaros atostogų metu (ypač liepos ir rugpjūčio pradžioje) bei Kalėdų–Naujųjų Metų laikotarpiu veikla sulėtėja. Vokietijos įmonės uždaromas savaitėmis (pvz., liepos viduryje), todėl krovinys gali „dingti“. Tuo metu reikia būti ypač atsargiam – rekomenduoju ieškoti ilgalaikių kontraktų arba krovinių, kurie nėra tiesiogiai susiję su gamyba, pvz., maisto produktų ar prekybos centro prekių, kurios juda visus metus. Suprantant sezoniškumą, galite planuoti techninę priežiūrą arba atostogas tiems laikotarpiams, kai grąžtinų krovinių rinka yra labiausia „išblukusi“.

9. Ar galima derinti kelis mažus krovinius (grupiniai pervežimai) grįžtant iš Vokietijos?

Žinoma, tai vienas iš būdų padidinti pelningumą, jei nepavyksta rasti pilnos apkrovos (FTL – Full Truck Load). Vokietijoje yra daug smulkių ir vidutinių įmonių, kurios siunčia po keletą palečių į Lietuvą arba per ją į kitas šalis (pvz., Lenkiją, Latviją). Šiuo atveju reikia organizuoti grupinį pervežimą (LTL – Less than Truck Load).

Tačiau čia slypi pavojus. Kombinuojant krovinius, reikia atsižvelgti į jų sudėtį. Negalima vežti maisto produktų kartu su chemine priemone arba kvapiančiomis medžiagomis. Taip pat reikia gerai suplanuoti maršrutą, kad iškrautyti krovinius būtų efektyviai – pirmiausia turi būti iškraunamas tas, kuris yra arčiausiai, arba tas, kurio iškrovimo laikas yra ribotas. Mano patirtis rodo, kad grupiniai pervežimai reikalauja daugiau administracinio darbo ir dėmesio, bet jei sugebate surinkti 4–5 užsakymų viename maršrute, pelnas gali viršyti standartinio pilno krovinio pelną. Svarbiausia – turėti patikimą partnerį Lietuvoje, kuris galėtų padėti suplanuoti iškrovimo punktus.

10. Kokios ateities perspektyvos laukia maršrutų iš Vokietijos srities?

Žiūrėdamas į artimiausius 5–10 metų, matau didelius pokyčius. Vienas svarbiausių – skaitmenizacija. Dirbti „ant popieriaus“ arba telefonu taps nebeįmanoma. Vis daugiau platformų siūlo automatinį krovinio ir transporto suderinimą, naudojant dirbtinį intelektą. Tai reiškia, kad greičiau rasite grąžtinį krovinį, tačiau ir konkurencija dėl jo didės, nes informacija taps prieinama visiems akimirksniu.

Taip pat negalime ignoruoti „Green Deal“ (Žaliojo kurso) įtakos. Vokietija agresyviai verčia perėjimą prie elektromobilių ir vandenilio kuro. Ilgą laiką grąžtiniai kroviniai bus vežami dyzeliniais sunkvežimiais, tačiau mokesčiai už taršą (CO2 mokesčiai) didės. Tai reiškia, kad neefektyvūs, seni sunkvežimiai taps tiesiog nekonkurencingi Vokietijos rinkoje. Mano nuomone, ateitis priklauso tiems, kurie dabar investuoja į modernią, mažiau teršiančią techninę įrangą ir sugeba greitai adaptuotis prie skaitmeninių platformų. Maršrutai iš Vokietijos niekur nedings, bet jų organizavimas taps labiau technologinis ir reikalaujantis aukštesnių kompetencijų.

Išvada

Apibendrinant, maršrutų kelionės iš Vokietijos ir patikimas grįžimas nėra tik klausimas, kaip užpildyti sunkvežimį. Tai kompleksinė strategija, reikalaujanti žinių, patirties ir gebėjimo numatyti rizikas.