Kruopštus vadovas: atvykimo laikai ir procesai vykdant krovinių pervežimus iš Vokietijos

Dirbant tarptautinės logistikos srityje, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį išgirstu iš klientų, yra paprastas ir natūralus: „Kada mano siunta atvyks?“ Atrodytų, kad atstumas tarp Vokietijos ir Lietuvos nėra toks didelis, o šiuolaikinės technologijos leidžia sekti kiekvieną žingsnį. Tačiau, turint daugiau nei dvidešimt metų patirties šioje srityje, galiu drąsiai teigti: krovinių pervežimas – tai ne tik matematika ir atstumo skaičiavimas. Tai gyvas organizmas, kurį veikia tūkstančiai veiksnių – nuo orų sąlygų Vokietijos autostradose iki vairuotojo poilsio režimo nustatymų.

Šiame straipsnyje nenoriu tik pateikti sausų statistinių duomenų. Mano tikslas – padėti jums, kaip klientui, suprasti visą procesą, žiūrėti į logistiką ne kaip į juodą dėžę, bet kaip į sudėtingą, tačiau valdomą sistemą. Suprasdami, kodėl truksta atvykti krovinys iš Vokietijos, jūsį ne tik išvengsite nereikalingo streso, bet ir galėsite geriau planuoti savo verslo ar asmeninius reikalus. Kalbėsime apie tai, kas slepiasi už „ETD“ (Expected Time of Departure – planuojamo išvykimo laiko) ir „ETA“ (Expected Time of Arrival – planuojamo atvykimo laiko) santrumpų ir kaip tai veikia realiame pasaulyje.

Įvadas: Vokietijos logistika – tarp tikslumo ir realybės

Vokietija yra vienas didžiausių Europos logistikos centrų. Tai šalis, kurioje susikerta tūkstančiai kelių, kurioje veikia didžiausių pasaulyje platinimo centrų (tokie kaip Amazon, Zalando ir kiti sandėliai) ir kur transporto srautai yra itin intensyvūs. Tačiau būtent šis intensyvumas ir sukuria pagrindinius iššūkius, lemiančius atvykimo laiką į Lietuvą.

Kai sakome „kelionė iš Vokietijos“, reikia aiškiai suprasti, kad Vokietija – didelė šalis. Krovinys, išvežtas iš Miuncheno (pietryčiai), keliauja gerokai ilgiau nei tas, kuris išvyksta iš Berlyno (šiaurės rytai) ar Hamburgo (šiaurės vakarai). Be to, labai svarbu, koks tai pervežimas – tai gali būti „pilna mašina“ (FTL – Full Truck Load), skirta vienam klientui, arba „suvestinė siunta“ (LTL – Less Than Truck Load), kai vienoje sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai.

Pastaruoju atveju atvykimo laikas priklauso ne tik nuo vairuotojo greičio, bet ir nuo to, kiek laiko užtrunka pakrauti bei iškrauti kitus klientus. Dažnai atsitinka taip, kad vairuotojas turi aplankyti penkis ar šešis adresus Vokietijoje prieš pradėdamas kelionę į Lietuvą. Kiekviena tokia sustojimo minutė – tai realus laikas, kuris atimamas iš galutinio atvykimo.

Taip pat negalime pamiršti teisinių aspektų. Nors Vokietija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės ir Schengeno erdvėje, todėl fizinės sienos kontrolės nėra, tačiau dokumentų tvarkymas, muitinės deklaravimas (jei krovinys yra iš trečiosios šalies arba turi specialų režimą) bei techninės būklės patikros gali sukelti vėlavimus. Be to, Vokietijoje griežtai kontroliuojami vairuotojų darbo ir poilsio laikai, kas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl kelionė, kuri atrodo trunka 12 valandų, realiai užtrunka 24 ar daugiau.

Toliau straipsnyje pateiksiu išsamų Dažniausiai Užduodamų Klausimų (DUK) sąrašą, kuris padės išsiaiškinti visas smulkmenas susijusias su atvykimo laikais.

DUK: Detalus atsakymų skyrius apie pervežimus iš Vokietijos

Šiame skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai užduoda man per daugelį metų. Atsakymai paremti praktine patirtimi ir dabartine logistikos situacija.

1. Koks vidutinis atvykimo laikas į Lietuvą, jei krovinys išvežamas iš Vokietijos?

Vidutinis atvykimo laikas labai priklauso nuo to, iš kurios Vokietijos dalies išvyksta sunkvežimis ir kokio tipo pervežimas vykdomas. Jeigu kalbame apie pilną mašiną (FTL), kuri išvyksta iš centrinės Vokietijos (pvz., Frankfurto ar Hanoverio sričių), kelionė paprastai trunka nuo 18 iki 24 valandų. Tai yra „ grynas“ vairavimo laikas, įskaitant reikalingas pertraukas. Jei krovinys išvyksta iš toliau esančių regionų, pvz., iš Miuncheno (Bavarija) ar Hamburgo, reikia skaičiuoti papildomai 4–6 valandas. Taigi, iš pietų ar šiaurės atvykimas gali užtrukti iki 30–36 valandų. Esant suvestinėms siuntoms (LTL), laikas paprastai ilgesnis. Nors atstumas tas pats, tačiau reikia laukti, kol bus surinktas visas mašinos kiekis (konsolidacija) ir kol bus apeiti kiti taškai. Tokiu atveju terminas dažnai svyruoja nuo 2 iki 4 darbo dienų, priklausomai nuo maršruto sudėtingumo.

2. Kodėl siunta gali atvykti vėliau, nors buvo pažadėtas konkretus laikas?

Tai, deja, yra viena dažniausių priežasčių dėl nesusipratimų. Planuojamas atvykimo laikas (ETA) yra prognozė, o ne garantija. Logistikoje egzistuoja vadinamosios „jėgos maior“ (force majeure) situacijos ir kasdieniniai trikdžiai. Dažniausios vėlavimo priežastys: * Užstrigimas pakrovimo vietoje: Vokietijos sandėliuose dažnai būna taip, kad vairuotojas atvyksta laiku, tačiau sandėlio darbuotojai nepaspėja priimti krovinio dėl didelio srautų kiekio. Vienos valandos vėlavimas pakrovimo vietoje reiškia, kad vairuotojas vėliau pradeda važiuoti, o dėl poilsio režimų tai gali pastumti atvykimą visą parą. * Draudžiamasis vairavimas: Vokietijoje yra griežti draudimai vairuoti sunkvežimius naktį arba sekmadieniais bei šventinėmis dienomis tam tikrose vietovėse (pvz., kalnuotose vietovėse arba miestuose). Jei vairuotojas pavėlavo išvažiuoti iš sandėlio, jis gali būti priverstas laukti iki ryto. * Techniniai gedimai: Nors sunkvežimiai prižiūrimi reguliariai, padangos protrūkiai ar elektronikos gedimai ant autostrados „A9“ ar „A1“ gali sustabdyti kelionę keletui valandų.

3. Kaip vairuotojų darbo laiko apribojimai (tachografai) veikia atvykimo laiką?

Tai vienas svarbiausių techninių aspektų, kurį dažnai pamiršta klientai. Europos Sąjungoje galioja griežti taisyklės, reglamentuojančios vairuotojų darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min. ir 30 min.). Be to, per 24 valandas turi būti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Pavyzdžiui, jei kelionė iki Lietuvos trunka 16 valandų gryno vairavimo laiko, vairuotojas negali tai nuveikti viena diena. Jis privalo padaryti pertraukas, o dažniausiai – ir 11 valandų poilsį. Tai reiškia, kad jei vairuotojas išvyksta iš Vokietijos ryte, jis gali atvykti į Lietuvą tik kitą dieną (priešpiečiais arba vakare), nes turi praleisti naktį ilsėdamasis. Tai ne vėlavimas, tai saugumo reikalavimas.

4. Ar savaitgaliai ir šventės veikia pervežimo iš Vokietijos laiką?

Žinoma, ir tai labai stipriai. Vokietijoje galioja griežtas draudimas kelti krovinius (Wochenendfahrverbot). Sunkvežimiai, kurių bendroji leistina masė viršija 7,5 tonas, negali važiuoti sekmadieniais ir oficialiomis šventinėmis dienomis nuo 00:00 iki 22:00 valandos. Tai reiškia, kad jei jūsų krovinys buvo pakrautas penktadienį vėlai, vairuotojas gali turėti sustoti šeštadienį arba sekmadienį, kad neviršytų leidžiamo vairavimo laiko prieš šventę. Taip pat reikia atsižvelgti į Lietuvos šventes. Jei Vokietijoje darbo diena, o Lietuvoje – šventė, gali kilti nesusipratimų dėl iškrovimo, nors pačios kelionės trukmė nekinta. Todėl patariu visada planuoti siuntas atsižvelgiant į kalendorių abiejose šalyse.

5. Kuo skiriasi „konsoliduota“ siunta nuo tiesioginio pervežimo?

Tiesioginis pervežimas (arba dalis pilnos mašinos) yra situacija, kai sunkvežimis skirtas tik jums arba jūsų krovinys užima didžiąją dalį mašinos. Mašina važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B be sustojimų (išskyrus degalines ir poilsio vietas). Tai greičiausias būdas. Konsoliduota siunta (suvestinė) – tai kai krovinys atvežamas į tarpinį sandėlį (terminalą) Vokietijoje. Ten jis laukia, kol bus surinkta kita siunta į tą patį regioną Lietuvoje (pvz., tik į Vilniaus apskritį). Po to mašina išvyksta. Toks būdas yra pigesnis, tačiau užtrunka ilgiau dėl papildomų operacijų: iškrovimo terminalo Vokietijoje, rūšiavimo, pakrovimo ir t.t. Jei laikas yra kritinis, visada rekomenduoju rinktis tiesioginį pervežimą.

6. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio vietą realiu laiku. Tačiau čia yra vienas niuansas, kurį verta žinoti. GPS matuoja mašinos vietą, bet ne visada gali pasakyti, kiek tiksliai laiko liko iki iškrovimo. Sistema gali rodyti, kad mašina yra 50 km atstumu nuo jūsų sandėlio, bet jei ten yra didelė spūstis arba vairuotojui liko važiuoti tik paskutines 4 valandas iš leidžiamo 4,5 valandų ciklo, jis gali būti priverstas sustoti pailsėti prieš pat atvykdamas. Todėl stebėjimas suteikia vaizdą apie vietą, bet tik operatorius gali tiksliai įvertinti laiką atsižvelgdamas į tachografo duomenis.

7. Kaip orų sąlygos, ypač žiema, veikia keliones iš Vokietijos?

Vokietijos ir Lenkijos autostrados žiemą gali būti labai pavojingos. Net sniegas Vokietijoje gali sukelti didžiulius spūstis, ypač kalnuotose vietovėse arba ties sankryžomis. Vienas didelis eismo įvykis ant autostrados gali užblokuoti eismą kelias valandas. Sunkvežimis negali važiuoti nusileidžiu (kelio šonu), jis privalo laukti kol eismas judės. Be to, jei keliai slidūs, vairuotojai dažnai priversti važiuoti lėčiau saugumo sumetimais. Žiemos sezono metu (nuo lapkričio iki kovo) visada reikėtų numatyti papildomą 1–2 dienų rezervą, ypač jei siunta yra jautri šalčiui arba labai skubi.

8. Kas nutinka, jei paskutinis momentas keičiasi siuntos gavėjo adresas?

Tai labai nepageidaujama situacija, kuri sukelia didžiausius vėlavimus. Jei vairuotojas jau yra netoli Lietuvos ar jau joje, o gauname informaciją, kad reikia vežti ne į Vilnių, o į Klaipėdą, tai keičia visą maršruto logiką. Vokietijos ir Lietuvos vairuotojai turi iš anksto suplanuotus maršrutus, kad galėtų laikytis poilsio režimų. Pakeitus adresą paskutinę minutę, gali atsitikti taip, kad vairuotojas neteks teisės vairuoti (pasibaigs laikas) ir jis privalės sustoti neplanuotoje vietoje. Todėl bet koks adreso ar kontakto asmens keitimas turi būti pranešamas kuo anksčiau – idealiausiai dar prieš išvykstant mašinai iš Vokietijos.

9. Ar reikia rūpintis papildomais dokumentais (pvz., muitinė), vežant iš Vokietijos?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje, dažnai klientai painioja „krovinių pervežimą“ su „prekių pirkimu“. Jei prekės yra pirkiamos iš Vokietijos verslo subjekto ir vežamos į Lietuvos verslo subjektą, tai yra vidinė ES prekyba (Intrastat), ir fizinės sienos kontrolės nėra. Tačiau jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., iš JAV ar Kinijos) ir tiesiog tranzituoja per Vokietijos sandėlį į Lietuvą, arba jei tai yra reglamentuojamos prekės (alkoholis, tabakas, vaistai, cheminės medžiagos), reikalingi specialūs leidimai ir muitinės deklaravimas. Jei dokumentai bus neteisingi, krovinys gali būti sulaikytas sienos kirtimo punkte arba patikros vietoje, kas uždels atvykimą dieną ar dvi. Visada užtikrinkite, kad visi komerciniai dokumentai (SF, CMR) yra užpildyti teisingai lietuvių arba vokių kalba.

10. Ką daryti, jei siunta vis tiek vėluoja, o man ji labai skubi?

Pirmiausia – nesikraukite ir neskambinkite į vairuotojo telefoną. Vairuotojas vairuoja, o jei atsilieps rankiniu telefonu (kas draudžiama), tai gali sukelti eismo įvykį. Geriausias veiksmas – susisiekti su savo logistikos vadybininku (manimi arba mano komanda). Mes turime tiesioginį ryšį su dispečeriais ir vairuotojais per radijo stotis ar specialias programas. Mes galime sužinoti tikrąją priežastį (techninis gedimas, policijos patikra, spūstis) ir pateikti jums realią informaciją. Jei siunta yra kritiškai skubi, kartais galime organizuoti „paskutinio mylios“ sprendimą – pvz., krovinį iškrauti Vilniuje ir pervežti į Klaėdą lengvuoju automobiliu (krovininės furgonu), jei sunkvežimiui to padaryti neleidžia laiko apribojimai. Tokios situacijos retos, bet įmanomos, jei apie tai kalbama iš karto.

Išvada: Planavimas – raktas į sėkmę

Apibendrinant visą aukščiau išdėstytą informaciją, noriu pabrėžti vieną pagrindinę dalyką: logistika iš Vokietijos į Lietuvą yra labai išvystyta ir patikima procesa, tačiau ji nėra magija. Ji turi savo taisyklių, apribojimų ir neprognozuojamumų.

Kaip ekspertas, kuris šioje srityje dirba jau daugiau nei dvi dešimtmetis, visada patariu savo klientams: planuokite atvykimą su atsarga. Jei jums reikia prekių pirmadienį ryte, neplanuokite jų atvykimo iš Vokietijos sekmadienio vakare. Geriau užsakyti pervežimą anksčiau (pvz., trečiadienį-ketvirtadienį), kad būtų užtikrintas, kad netgi esant nedideliems vėlavimams ar poilsio pertraukoms, krovinys pasieks jūsų sandėlį laiku.

Supratimas, kad vairuotojas yra žmogus, o ne robotas, kad keliai yra viešos erdvės priklausančios nuo orų ir kitų vairuotojų, ir kad Vokietijos sandėliai dirba savo ritmu, padės jums ramiau žiūrėti į visą procesą. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis, o jūsų siuntos pasiektų tikslą saugiai ir (kaip įmanoma) laiku.

Jei turite abejonių dėl būsimo pervežimo arba norite išsamesnės konsultacijos konkrečiu atveju, visada kviečiu kreiptis. Kartas nuo karto geriau iš anksto pasikalbėti apie maršrutą ir potencialias rizikas, nei vėliau spręsti problemas. Profesionali logistika prasideda ne tada, kai sunkvežimis važiuoja, o tada, kai tik susiformuoja krovinio poreikis.