Užsakyti krovinių pervežimą iš Vokietijos: Vadovas patikimumui ir lankstumui

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerė, o kasdien tūkstančiai sunkvežimių kerta sienas, vežami įvairiausius krovinius – nuo mažų siuntų iki industrijos įrenginių. Esu dirbęs šioje srityje virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena: nors atstumas tarp Berlyno ir Vilniaus ar Miuncheno ir Klaipėdos atrodo nedidelis, logistika yra sudėtingas mechanizmas. Klientams dažnai atrodo, kad užsisakyti kelionę – tai tik vienas telefono skambutis, tačiau už šiuo veiksmu slepiasi metų patirtis, žinios api teisinius niuansus ir gebėjimas numatyti kritines situacijas.

Šiame straipsnyje nepasakosiu sausų fakų iš vadovėlių. Vietoj to, paaiškinsiu, kaip visa tai vyksta tikrovėje, ką turėtumėte žinoti, norėdami užtikrinti, kad Jūsų krovinys iš Vokietijos atvyks saugiai ir laiku, ir kodėl lankstumas bei patikimumas yra svarbiausios vertės šioje verslo srityje. Nesvarbu, ar esate didelės įmonės logistikos vadovas, ar pirmą kartą bandote užsakyti baldų pristatymą iš Vokietijos gamintojo, ši informacija padės išvengti dažniausių klaidų.

Įvadas

Tarptautiniai pervežimai, ypač maršrutuose Vokietija–Lietuva, pasižymi savo specifika. Vokietija – tai šalis, kurioje veikia aukščiausi logistikos standartai, bet ir griežčiausi reikalavimai. Pradedant nuo to, kad vairuotojams tenka laikytis griežtų poilsio laiko (tachografų) taisyklių, baigiant tuo, kad dauguma Vokietijos įmonių dirba pagal griežtus grafikus, ir net nedidelis vėlavimas gali sujaukti visą pėdsaką.

Patikimumas šioje srityje nereiškia tik to, kad sunkvežimis važiuoja be avarijų. Tai reiškia, kad brokerius ar ekspeditorius moka numatyti riskus. Pavyzdžiui, jei užsakyta kelionė vasaros sezone, reikia numatyti galimas eismo spūstis ar statybų darbus Vokietijos autobanuose. Lankstumas tai reiškia gebėjimą reaguoti į tai, kai Vokietijos sandėlis nepajėgia iškrauti krovinio laiku, arba kai klientui staiga reikia pakeisti pristatymo adresą Lietuvoje.

Daugelis klientų, vadovaudamiesi kaina, dažnai renkasi nepatikimus pervežėjus. Po dvidešimties metų darbo stebiuosi, kaip dažnai pigiausias pasiūlymas virsta brangiausia klaida. Kaina – tai tik vienas iš elementų. Tikrasis kainos ir kokybės santykis atsiskleidžia tada, kai kažkas ne taip eina. Ar pervežėjas atsakys į telefoną sekmadienį vakare? Ar jis turi draudimą, kuris padengs brangų elektronikos krovinį, jei jis paslyps ant šlapio grindinio? Štai apie tai ir daugiau kalbėsime toliau, atsakinėdamas į dažniausiai užduodamus klausimus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kurie, mano patirtimi, labiausiai rūpina klientus, planuojantiems pervežimus iš Vokietijos. Atsakymai parengti taip, kad Jums būtų aišku ne tik "kaip", bet ir "kodėl".

1. Kaip prasideda užsakymo procesas ir ką turiu žinoti iš karto?

Viskas prasideda nuo informacijos. Profesionalus ekspeditorius nedelsiant paklaus ne vien "iš kur į kur", o ir "kas tai per krovinys?". Norint užtikrinti patikimą pervežimą, reikia žinoti tikslų svorį ir matmenis (ilgį, plotį, aukštį). Vokietijoje labai griežtai vertinami kelių normatyvai, o neteisingai nurodyti matmenys gali lemti tai, kad sunkvežimis nebus įleistas į tam tikrą teritoriją arba gaus baudą.

Be to, labai svarbu nurodyti adreso detaliąją informaciją. Vokietijose miestuose dažnai būna "Environmental Zones" (Umweltzone), į kurias gali važiuoti tik tam tikros ekologinės klasės sunkvežimiai (su žalia kortele). Jei Jūsų adresas yra tokiame zonoje, o mes užsakysime senesnę mašiną, krovinys tiesiog nebus pristatytas. Taigi, kuo daugiau duomenų (adresas, kontaktinis asmens numeris Vokietijoje, įkrovos reikalavimai – ar reikia "kelto" ar "lifto"), tuo lankstesnė ir greitesnė bus mūsų reakcija.

2. Kokio tipo transportą pasirinkti: pilna mašina (FTL) ar dalinis krovinys (LTL)?

Tai vienas pagrindinių pasirinkimų, kuris lemia kainą ir laiką. FTL (Full Truck Load) tai reiškia, kad Jūsų krovinys užima visą sunkvežimį (arba jo didžiąją dalį, pvz., 20–24 euro paletės). Tokiu atveju mašina važiuoja tiesiai iš siuntėjo pas gavėją. Tai patikimiausias ir greičiausias būdas, nes krovinys nėra perkraunomas tarpiniuose punktuose.

LTL (Less than Truck Load) arba dalinis krovinys tai kai Jūsų siunta keliauja kartu su kitais krovinais viename sunkvežimyje. Čia taikomas "groupage" principas. Tai lanksčiau mažiems siuntėjams, nes mokate tik už užimtą vietą. Tačiau čia didesnis vėlavimo rizika, nes mašina turi sustoti įkelti ir iškrauti kitas siuntas (dažnai Vokietijoje arba Lenkijoje). Be to, krovinius tenka krauti kelis kartus, kas padidina pažeidimo riziką. Jei krovinys yra trapus ar labai brangus, visada rekomenduoju FTL variantą, nepaisant didesnės kainos.

3. Kiek laiko užtrunka krovinių pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Standartinis tranzito laikas priklauso nuo atstumo, tačiau taisyklė yra tokia: jei krovinys surenkamas Vokietijos vakarinėje dalyje (pvz., Šiaurės Reinas-Vestfalija), tai Lietuvą jis pasiekia per 1–2 darbo dienas. Jei tai yra pietinė Bavarija (Miunchenas, Niurnbergas), gali prireikti 2–3 dienų.

Svarbu suprasti, kad šis laikas neįeina į "paleidimo" (lead time) laikotarpį. Prieš skrendant mašinai, reikia laiko, kad ją užsakyti. Jei tai yra dalinis krovinys, terminologijoje vartojamas "transit time" gali skirtis dėl konsolidacijos (kai kiti kroviniai dar surenkami). Taip pat reikia atsižvelgti į savaitgalius – vairuotojams taikomi poilsio laikai, todėl jei krovinys surenkamas penktadienį popietę, jis gali atvykti tik antradienį. Lankstumas čia reiškia realaus laiko planavimą, o ne magiškų "per 24 valandas" pažadų davimą.

4. Kokius dokumentus reikia parengti tinkamam pervežimui?

Dokumentų tvarka yra logistikos kraujas. Pagrindinis dokumentas yra CMR sąrašas (tarptautinis krovinių pervežimo kvitas). Jis patvirtina sandorį tarp vežėjo ir siuntėjo. Be to, būtina turėti prekių sandėrio kvitą (paimant iš Vokietijos sandėlio) ir komercinę sąskaitą-faktūrą (Invoice). Sąskaita-faktūra būtina ne tik mokėjimui, bet ir muitinės deklaravimui (net jei prekės keliauja ES viduje, jos turi būti apmokestinos PVM, todėl reikia įrodymo, kad prekės keliauja į Lietuvą).

Jei krovinys yra nestandartinis ar reikalauja specialių leidimų (pvz., pavojingos medžiagos ADR, perdimensiniai kroviniai), reikia papildomų leidimų. Esu matęs atvejų, kai siuntėjas Vokietijoje neparašė teisingai CMR, ir sienos kontrolės metu arba policijos patikrinimo metu mašina buvo sustabdyta. Teisingai užpildyti dokumentai užtikrina "patikimumą", nes pašalina juridinių problemų riziką.

5. Kaip suformuojama krovinių pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainodarą formuoja ne tik benzino kaina. Pagrindiniai komponentai yra: distancija (nuo Vokietijos miesto iki Lietuvos), kuro priedai (kurie keičiasi kas savaitę), mokesčiai už kelių naudojimą (Vokietijoje tai MAUT mokestis, kuris yra vienas brangiausių Europoje), ir vairuotojo darbo užmokestis.

Taip pat didelę įtaką turi rinkos pasiūla. Jei Vokietijoje yra daug "tuščios eigos" (krovinio į Lietuvą nėra, o grįžti reikia), kaina gali būti žemesnė. Jeigu reikalingas specinis transportas (šaldytuvas, tentas su liftu), kaina šuoliuoja aukštyn. Lankstus ekspeditorius sugeba rasti optimalų variantą, pvz., jei Jūsų krovinys nėra skubus, gali pasiūlyti laukti kelias dienas dėl pigesnio maršruto. Tačiau nepamirškite: pernelyg žema kaina dažnai reiškia, kad pervežėjas taupo draudimą arba vairuotojo poilsio laiką, kas kelia pavojų.

6. Kaip užtikrinti, kad krovinius veža patikimas vežėjas?

Mano dvidešimt metų patirtis sako, kad patikimumas prasideda nuo pervežėjo patikrinimo. Mes niekada neduodame krovinio atsitiktiniams vairuotojams, rastiems per "laisvųjų sunkvežimių" skelbimus. Mes dirbame su patikimais partneriais, kurie turi licencijas, sertifikatus (pvz., ISO) ir ilgametę patirtį.

Klientas taip pat gali atlikti kontrolę: paprašyti pervežėjo duomenų, patikrinti, ar jis turi tinkamą civilinę atsakomybės draudimą (pagal CMR konvenciją). Patikimas vežėjas visuomet pateiks savo kontaktus, bus pasiekiamas ir pateiks mašinos vietovės duomenis (GPS tracking). Jei ekspeditorius vengia dalintis šia informacija arba sako, kad "viskas bus gerai", tai pirmasis signalas, kad verta būti atsargiam. Patikimumas – tai permatomumas.

7. Ar įmanoma keisti pristatymo laiką ar vietą jau užsakius kelionę?

Taip, tai įmanoma, ir štai čia įsivažiuoja "lankstumas". Logistikoje, kaip ir gyvenime, viskas gali pasikeisti. Vokietijos gamintojas gali pavėluoti pagaminti, arba Jūsų sandėlis Lietuvoje gali būti uždaras dėl šventės. Esant geroms partnerystės santykiams su vežėjais, mes galime redaguoti užsakymą.

Tačiau čia yra "bet". Jei keičiamas adresas jau tada, kai mašina važiuoja, gali kilti papildomi išlaidos (detour – nukrypimas nuo maršruto). Jei keičiamas laikas, reikia žiūrėti, ar tai neįtraukia vairuotojo poilsio laiko pažeidimo. Profesionalus ekspeditorius visada ras sprendimą – pvz., organizuos laikiną sandėliavimą Vokietijoje arba pakeis pristatymo dieną, kad būtų išvengta didelių baudų už laukimą (stand-by).

8. Ką daryti, jei Vokietijos siuntėjas pavėluoja parengti krovinį?

Tai viena dažniausių problemų. Vokietijai būdinga itin griežta planavimo kultūra, tačiau gamybos procesuose įvyksta nesklandumų. Jei mūsų vairuotojas atvyksta į sandėlį (pvz., Hanoverio rajone) nurodytu laiku, o krovinio dar nėra, prasideda laukimo laikas.

Dauguma sutarčių numato 1–2 nemokamus laukimo valandas. Vėliau imamas mokestis už kiekvieną pradėtą valandą. Čia svarbu kliento ir ekspeditorio komunikacija. Mes nedelsdami informuojame klientą apie vėlavimą. Jei klientas sugeba susisiekti su Vokietijos partneriu ir paspartinti procesą, galime išvengti didelių išlaidų. Lankstumas čia reiškia gebėjimą derinti laiko grafikus ir, jei reikia, keisti vairuotojo paskyrimą, kad jis neleistų laiko be reikalo.

9. Kokios apsaugos priemonės taikomos kroviniams pervežimo metu?

Krovinių saugumas prasideda tinkamai užfiksuojant krovinio būklę prieš įkrovą. Vairuotojas turi užpildyti vadinamąjį "būklės protokolą" (jei krovinys yra pažeistas ar neįpakuotas). Patikimas ekspeditorius visada primins vairuotojui padaryti nuotraukas.

Pervežimo metu krovinys turi būti užfiksuotas (užsegtas juostomis, atramomis). Vokietijos kontrolės tarnybos dažnai tikrina, ar krovinys nešvarina kelio (pvz., jei tai yra smėlis ar skysčiai), ar jis neužleidžia dulkių. Taip pat svarbu draudimas. Standartinis CMR draudimas dengia tik apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui, kas yra labai mažai (apie 10-12 eurų). Jei vežate kompiuterius ar brangias detales, būtina sudaryti papildomą krovinio draudimą (All-risk). Nenurodytas krovinio vertės draudimas gali lemti tai, kad dėl avarijos prarasite tūkstančius eurų.

10. Kodėl verta rinktis profesionalų logistikos partnerį vietoj atsitiktinio pervežėjo?

Dirbdamas šioje srityje ilgai, galiu pasakyti: skirtumas tarp ekspeditorio ir paprasto pervežėjo yra tas, kad ekspeditorius imasi atsakomybės už visą procesą. Atsitiktinis pervežėjas, surastas per internetines svetaines, dirba pagal paprastą schemą: "paimu – vežu – numetu". Jei ką nors sugadina, jis gali tiesiog nebeatsiliepti į telefoną arba neturėti lėšų atlyginimui.

Profesionalus logistikos partneris turi platų pervežėjų tinklą, draudimą, atsakomybę ir, svarbiausia, žinojas, kaip spręsti problemas. Jis žino, ką daryti, jei mašina sugenda Vokietijos autobane, kaip organizuoti perkrovą į kitą sunkvežimį, kad klientas gautų prekę laiku. Jis sukuria "patikimumo" apimtį apie Jūsų verslą. Nors jo paslaugos gali brangiau kainuoti, tai investicija į Jūsų ramybę ir verslo tęstinumą.

Išvada

Užsakyti kelionę iš Vokietijos – tai nėra paprasta perkėlimo operacija iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir tikslio planavimo.