Krovinių pervežimas į Vokietiją: Kelios dėžės patogiai ir efektyviai – Eksperto Žinynas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, aš daugybę kartų mačiau, kaip pasikeitė verslo ir asmeninių poreikių spektras. Anksčiau, kai kalbėdavome apie prekybą su Vokietija, akivaizdžiai susimąstydavome apie pilnus sunkvežimius – tūkstančiai litrų pieno, šimtai paletės medienos ar didelių industrinių įrengimų. Tačiau šiandieninis pasaulis yra visiškai kitoks. E-komercijos plėtra, „just-in-time“ gamybos modeliai ir vis labiau besiplečianti tarptautinė prekyba turi mažmeninių prekeivių ar mažų įmonių sukelia naują realybę: dažniausiai nebereikia vežti tūkstančių tonų, o tik kelias dėžes patogiai ir saugiai.

Vokietija yra ir liks viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Berlyno, Miuncheno, Hamburbo ar Frankfurto sandėliai visada laukia lietuviškos produkcijos – nuo maisto produktų iki aukštos technologijos detalių. Tačiau ką daryti tada, kai Jūsų krovinys užima tik vieną ar dvi europalates? Arba galbūt tai tik kelios dėžės, kurios netelpa į standartinę pašto siuntą? Čia įsivažiuoja mūsų srities – dalinių krovinių (LTL – Less than Truckload) logistika.

Straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiandien vežti kelias dėžes į Vokietiją ne tik pigiau, bet ir efektyviau. Mes nekalbėsime apie sausus įstatymus, o apie praktinius dalykus, kuriuos reikia žinti kiekvienam, norinčiam, kad jo prekės vokiškame sandėlyje ar parduotuvėje pasirodytų laiku ir nepažeistos. Suprasite, kodėl konsolidacija yra raktas į sėkmę, kaip teisingai supakuoti „keletą dėžių“, kad jos nenukristų vairuotojo sustojus ir kokie dokumentai yra būtini, kad muitinėje nešoktų širdis. Šis žinynas sukurtas tam, kad Jums pasirodytų paprasta tai, kas mums, logistikos profesionalams, atrodo kaip kasdienybė.

Taigi, jei planuojate siųsti nedidelį kiekį prekių į Vokietiją ir norite tai padaryti patogiai – skaitykite toliau. Rinktis teisingą pervežimo būdą tai ne tik pinigų taupymas, tai ir Jūsų ramybė bei klientų pasitikėjimas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip vyksta krovinių pervežimas į Vokietiją, jei aš turiu tik kelias dėžes? Ar verta kreiptis į didžiąsias transporto kompanijas?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ypač tarp mažų ir vidutinių įmonių savininkų. Daugelis mano, kad jei krovinys neužpildo pilno sunkvežimio, didelės pervežėjų kompanijos jo neįims arba kainuos „astronominius“ pinigus. Esu čia, kad išgirdžiau geras naujienas: logistikoje egzistuoja dalinių krovinių (LTL) koncepcija, kuri yra sukurta būtent tokiais atvejais.

Kai turite tik kelias dėžes, jos nėra vežamos atskiru sunkvežimių konvojumi. Tai būtų nepagrįstai brangu ir ekologiškai žalinga. Vietoj to, Jūsų krovinys yra konsoliduojamas. Procesas atrodo taip: mūsų arba mūsų partnerių vairuotojas surenka mažus krovinius iš įvairių siuntėjų Lietuvoje, juos suveda į vieną bendrą sunkvežimį ir važiuoja į Vokietiją. Ten, atsižvelgiant į maršrutą, kroviniai gali būti išskirstomi terminaluose (pavyzdžiui, Frankfurte ar Miunchene) ir pristatyti galiniams gavėjams mažesniais sunkvežimiais arba pristatomi tiesiai iš didelio sunkvežimio, jei maršrutas tai leidžia.

Kreiptis į profesionalias kompanijas šiuo atveju netgi labiau rekomenduoju nei ieškoti „vairuotojo be kompanijos“. Kodėl? Nes profesionalios kompanijos turi išvystytus konsolidacijos tinklus. Jos žino, kada ir kuria diena važiuoja sunkvežimis į tam tikrą Vokietijos miestą, ir gali „užmezt“ Jūsų dėžes į tą maršrutą už dalį pilnos kainos. Taip Jūs mokate tik už užimtą vietą (pavara arba tūris), o ne už visą sunkvežimį. Tai labai patogu ir leidžia planuoti išlaidas.

2. Kaip apskaičiuojama kaina, kai vežamos tik kelios dėžės?

Kainodara formuluojant dalinio krovinio (LTL) kainą šiek tiek skiriasi nuo pilno sunkvežimo (FTL) kainodaros. Čia nebegalime tiesiog pasakyti „nuo A iki B kainos X“. Čia svarbiausią vaidmenį vaidna trys pagrindiniai faktoriai: svoris, tūris (pavartos kubai) ir užimamas plotas (pavaros metrai).

Paprastai taisyklė yra tokia: mokate už tai, kas daugiau. Jei Jūsų dėžės yra sunkios, bet mažos (pavyzdžiui, metalo detalių dėžės), kaina bus skaičiuojama pagal svorį. Jei dėžės yra didelės, bet lengvos (pavyzdžiui, putų plastiko arba popieriaus), kaina bus skaičiuojama pagal tūrį. Logistikoje egzistuoja tokia sąvoka kaip „užklausimo svoris“ – tai skaičiuojamas pagal formulę (pavyzdžiui, 1 kvadratinis metras = 250 kg, arba 1 kubinis metras = 167 kg, priklausomai nuo pervežėjo). Jei realus svoris yra mažesnis už užklausimo svorį, mokate už užklausimo svorį, nes krovinis užima daug vietos sunkvežimyje.

Taip pat svarbu ir dėžių išdėstymas. Jei turite 4 dėžes, kurios gali būti sukrautos viena ant kitos (stabilaus aukščio), tai užims mažiau vietos (pavos metrų) negu 4 dėžės, kurios turi gulėti šalia viena kitos, nes jos yra nestabilios. Todėl, klausdami kainos, stenkitės kuo tiksliau pateikti ne tik dėžių skaičių, bet ir jų išmatavimus bei svorį. Mano patirtis rodo, kad kuo tiksliau duomenys iš karto, tuo mažiau nepageidaujamų staigmenų (kainos koregavimų) vėliau.

3. Kaip teisingai supakuoti kelias dėžes, kad jos nepažeistų kelyje į Vokietiją?

Packaging, arba pakavimas, yra pusė sėkmės. Per savo karjerą aš mačiau viską: nuo puikiai supakuotų dėžių, kurios nukrito į vandenį ir liktos sausios, iki prastai sufixuotų siuntų, kurios sugedo vos nuo lengvo stabdymo. Kelios dėžės yra ypač pažeidžiamos todėl, kad jos dažnai keliauja kartu su kitais, daug sunkesniais krovinais.

Pirmiausia, dėžės turi būti tvirtos, penkių sluoksnių (5-ply) kartono. Nenaudokite senų, pažeistų dėžių – tai taupymas, kuris kainuoja brangiau vėliau. Viduje turi būti užpildas (putplastis, burbuliukinis plastikas, popieriaus pjuvenos), kad prekės negalėtų judėti viduje. Jei dėžėje bus tuštumos ir prekės susidurs tarpusavyje, jų kraštai gali sutrinti.

Antra, jei turite kelias dėžes, labai rekomenduoju jas uždėti ant europalės (EPAL) ir užfikuoti. Kodėl? Nes vairuotojas gali lengviau pakrauti ir iškrauti paletę su keltuvu nei nešioti kiekvieną dėžę atskirai. Be to, paletėje dėžės yra apsaugotos nuo suirimo. Jei dėžių mažai ir jos neužpildo pilnos paletės, būtina jas pririšti (naudokite „juodąją“ juostą arba tvirtas plastiko juostas) prie paletės, kad jos neišsiskristų važiuojant nelygiu keliu arba posūkiu. Vokietijoje keliai geros kokybės, tačiau posūkiuose ir žieduose įgūdžiai būna įtempti.

Trečia, užklijuokite visas dėžių siūles, ypač apačios. Dažnai pamirštama, kad dėžės laikomos ant apačios siūlių, ir jei jos silpnos, dėžė tiesiog prasisuka po svoriu.

4. Kokius dokumentus reikia parengti siuntant dėžes į Vokietiją?

Nors Lietuva ir Vokietija yra abi Europos Sąjungos narės ir tai vidinė rinka, dokumentacija vis tiek būtina. Be dokumentų neišeina nei iš Lietuvos, nei įvažiuoja į Vokietijos sandėlius.

Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntimo kvitas (CMR). Tai tarptautinis krovinio paso. Jis turi būti užpildytas tiksliai: nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio svoris, vietų skaičius ir prekių pavadinimas. CMR patvirtina, kad pervežėjas priėmė krovinį ir yra atsakingas už jo pristatymą.

Svarbiausias komercinis dokumentas yra Pardavimo-Sandorio Sąskaita (Invoice). Ji turi būti parašyta anglų arba vokiečių kalba (nors ir lietuviška dažnai priimama, bet vokiška visada palengvina gyvenimą gavėjui). Sąskaitoje turi būti nurodytos prekės, jų kodai (jei yra), kiekis, kaina vieneto ir bendra vertė. Taip pat būtina nurodyti prekių kilmę (pavyzdžiui, „Made in Lithuania“) ir prekių tarifinį kodą (HS kodą). HS kodas ypač svarbus muitinės deklaravimui, net jei ir nėra muitų, nes Vokietijos muitinė turi žinoti, ką įvedate į šalies teritoriją statistikos tikslais.

Jei siunčiate specialias prekes (pavyzdžiui, maisto produktus, chemines medžiagas), gali prireikti papildomų sertifikatų ar deklaracijų atitikties. Nepamirškite, kad vokiečiai yra labai disciplinuoti šiuo klausimu – be sertifikatų krovinys gali būti sulaikytas pasienyje arba grąžintas atgal.

5. Kiek laiko užtrunka toks siuntimas? Ar galiu tikėtis, kad dėžės atvyks rytoj?

Tai vienas populiariausių mitų: „Vokietija arti, važiuosime ir parvešime“. Tačiau logistikoje „rytoj“ yra retas atvejis, kai kalbame apie dalinius krovinius (LTL), ypač jei jos nėra ekspresinės siuntos.

Standartinis dalinio krovinio pristatymas į Vokietiją trunka nuo 2 iki 4 darbo dienų. Kodėl tiek ilgiau, nei pilnam sunkvežimiui (kuris gali važiuoti 24 valandas ir būti ten ryte)? Nes dalinis krovinis turi „sustoti“ konsolidacijos punktuose. Pavyzdžiui, Jūsų dėžės gali būti paimtos antradienį Lietuvoje, nuvežtos į terminalą Vilniuje ar Kaune, laukti, kol užpildomas sunkveživis, išvykti trečiadienį naktį, atvykti į Vokietijos terminalą ketvirtadienį, ten būti išskirstytos ir tik penktadienį pristatytas gavėjui.

Jei Jums būtina, kad prekės atvyktů labai greitai (per 24-48 valandas), turite kreiptis dėl ekspresinio pervežimo. Tai yra paslauga, kai Jūsų krovinys važiuoja tiesiai be sustojjimų (arba su minimaliais sustojjimais) ir gali būti pristatytas naudojant mažesnį transporto priemonę (pavyzdžiui, 3,5 tons sunkvežimį arba furgoną), kuris gali važiuoti greičiau. Žinoma, toks patogumas ir greitis kainuoja brangiau, tačiau jei Jūsų vokiškas partneris laukia detalių, kad sustabdytų gamybos liniją, ši investicija nusipelno.

Taigi, planuokite savo siuntimas bent keletą dienų iš anksto. Tai leis pasirinkti pigesnę ir ekologiškesnę konsoliduotą transporto paslaugą.

6. Ar galiu sekti savo krovinių kelią realiu laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, atsakymas būtų „ne“. Teledavimas buvo prabangus dalykas, o klientai dažnai sužinodavo apie krovinio buvimo vietą tik tada, kai vairuotojas išsikraudavo arba paskambindavo iš telkinio. Šiandien situacija visiškai kitokia.

Dauguma profesionalių pervežėjų siūlo krovinio stebėjimo (Tracking) galimybę. Tai gali būti realizuota keliais būdais. Pirmiausia, dauguma sunkvežimių turi GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia dispečeriui matyti, kur yra mašina. Antra, dažnai naudojami specialūs siuntų numeriai, kuriuos įvedę į svetainę galite pamatyti krovinio statusą (pavyzdžiui, „Priimtas“, „Kelionėje“, „Iškrautas Vokietijos terminale“, „Pristatytas“).

Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp „pilotinio stebėjimo“ (pilot tracking) ir „pilotinio be stebėjimo“. Kai krovinys yra konsoliduojamas (t.y. keletas dėžių su kitais krovinais), gali būti, kad Jūsų konkretaus dėžutės statusas nebus atnaujinamas kas valandą, nes sistemoje ji yra pririšta prie didelio sunkveživio. Bet vis tiek, jei įvyksta nesklandumų, sistema jį fiksuoja.

Mano patarimas: pasirinkite pervežėją, kuris turi modernią stebėjimo sistemą ir siūlo SMS arba el. pašto pranešimus apie krovinio statuso pasikeitimus. Tai sutaupo daug nervų Jums ir Jūsų vokiškam klientui, kuris mėgsta tikslumą ir planavimą.

7. Ar reikia rūpintis muitine ar mokesčiais, siunčiant prekes į Vokietiją?

Kadangi ir Lietuva, ir Vokietija yra ES narės, tai yra vidinė prekyba. Tai reiškia, kad muitų nėra. Jums nereikia deklaruoti krovinių muitinėje taip, kaip būtų daroma važiuojant į Jungtinę Karalystę (po „Brexit“) ar Šveicariją. Tai didelis privalumas ir paprastumas.

Tačiau tai nereiškia, kad apie muitinę galima visiškai pamiršti. Pirmiausia, visos prekės turi būti legalios ir atitinkančios ES standartus. Jei bandysite vežti draudžiamas prekes (pavyzdžiui, falsifikuotas prekes), muitinė jas sulaikys, nepaisant to, kad tai ES vidinė rinka.

Antra, svarbiausias dalykas – PVM (Pridėtinės vertės mokestis). Kai prekiaujate tarp ES šalių, taikomos PVM taisyklės. Jei Jūs esate registruota PVM mokėtoja Lietuvoje, ir Jūsų pirkėjas Vokietijoje taip pat yra PVM mokėtojas, Jūs taikote 0% PVM savo sąskaitoje-faktūroje (atliekate PVM mokestį atsiskaitymo būdu). Tokiu atveju Vokietijos pusėje nieko nemoka.

Tačiau jei Jūsų pirkėjas Vokietijoje yra paprastas vartotojas (B2C) arba nedidelė įmonė, neįregistruota PVM mokėtoja, tuomet Jums reikės pritaikyti Vokietijos PVM tarifą (paprastai 19%, maistui – 7%). Tai reiškia, kad Jūs turite būti registruoti Vokietijos PVM mokėtojų registre (OSS sistema) arba pasinaudoti pervežėjo paslaugomis, kuris gali sumokėti PVM Jūsų vardu (tačiau tai papildomų komisinių). Todėl prieš siunčiant krovinius, visada pasitarkite su savo buhalteriu dėl PVM taisyklių, kad išvengtumėte brangių baudų.

8. Kas atsitinka, jei dėžės sugenda ar dingsta kelyje? Kas atsakingas?

Tai nemalonė tema, bet apie ją būtina kalbėti. Nors aš stengiuosi, kad viskas vyktų sklandžiai, logistika yra sritis, kurioje rizika egzistuoja. Kelias, vairuotojo nuovargis, blogi oro sąlygos ar neteisingas iškrovimas sandėlyje gali sukelti žalą.

Teisiškai atsakomybė reglamentuojama CMR konvencija.