Kokie yra patogiausi pervežimo būdai iš užsienio?

Dirbant logistikos srityje daugiau kaip dvidešimt metų, turi galimybę stebėti, kaip pasaulis mažėja, o prekės keliauja vis toliau ir greičiau. Kas anksčiau atrodė neįmanoma ar per brangu, šiandien yra kasdieniškumas. Tačiau, nors pasirinkimų gausa didėja, klausimas, kurį dažniausiai išgirstu iš savo klientų, išlieka tas pats: „Koks būdas patogiausias?“. Žodis „patogu“ čia yra labai daugiareikšmis. Vienam patogu – reiškia pigu, kitam – greitai, trečiam – kuo mažiau sukti galvos dokumentais.

Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečia patirtimi, bandysiu išsklaidyti miglas ir paaiškinti, kaip iš tikrųjų veikia tarptautiniai pervežimai ir ką turėtumėte pasirinkti, kad jums būtų patogiausia. Nesvarbu, ar planuojate užsakyti vieną pakuotę iš Kinijos, ar perkate automobilį iš Vokietijos – principai yra panašū�s, o tinkamas pasirinkimas gali sutaupyti ne tik pinigų, bet ir nervų.

Tarptautinė logistika nėra tik apie vairuotojus ir lėktuvus. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriame viena detalė priklauso nuo kitos. Suprasti šį mechanizmą – tai pirmas žingsnis link sėkmingo ir, svarbiausia, patogaus pervežimo. Toliau analizuosime pagrindinius pervežimo būdus, jų privalumus, trūkumus ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kurie rūpina klientus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kurie man teko girdėti dažniausiai per dvidešimt metų praktikos. Jie padės jums suformuoti aiškų vaizdą apie tai, kas laukia renkantis pervežimo būdą.

1. Koks yra populiariausias ir, galima sakyti, universaliausias pervežimo būdas iš užsienio? Be abejo, tai yra kelių transportas. Savaeigių sunkvežimių (vilkikų) ir priekabų tinklas Europoje ir už jos ribų yra išvystytas labiausiai. Kelių transportas yra vadinamas „durų į duris“ (door-to-door) sprendimu. Tai reiškia, kad prekės gali būti paimtos tiesiogiai iš siuntėjo sandėlio ir pristatytos į jūsų nurodytą vietą be persikrovimų. Tai yra patogiausias variantas tiems, kurie nori išvengti sudėtingų logistinių grandžių. Nors šis būdas gali būti šiek tiek brangesnis už geležinkelį ar jūrą trumpose atstumuose, jo lankstumas (galimybė vežti mažas siuntas, dalinius krovinius ar pilnas priekabas) daro jį nepakeičiamą. Be to, kelių transporto leidimai (pvz., TIR knygelės) labai supaprastina muitinės procedūras, kas yra dar vienas patogumo elementas.

2. Kada verta rinktis jūrų transportu, ar jis tikrai toks patogus, kaip girdima? Jūrų transportas yra „patogiausias“, jeigu pagrindinis jūsų kriterijus yra kaina ir didelis krovinys. Jeigu perkate daug prekių, pavyzdžiui, baldus, statybinę techniką ar didelius kiekius drabužių iš Azijos, jūra yra vienintelis protingas pasirinkimas. Patogumas čia susiformuoja per ekonomiškumą – galite vežti tūkstančius tonų už palyginti nedidelę kainą. Tačiau verta prisiminti, kad „patogumas“ čia turi ir savo niuansų: jūrų keliai trunka ilgiau (mėnesius ar savaites), o krovinys gali būti iškraunamas uoste, o ne tiesiai prie jūsų namų. Tačiau šiuolaikinės logistikos kompanijos siūlo kompleksinius sprendimus, kai po uosto krovinys paimamas sunkvežimiu ir vežamas iki galutinio taško, todėl klientui šis procesas gali būti nematomas ir labai sklandus.

3. Ar oro transportas yra vertas savo kainos, kada laikoma, kad jis patogiausias? Oro transportas yra „patogiausias“ esant skubai. Jei jums reikia detalių, kad sustabdytumėte gamyklą, arba jei prekės yra trumpalaikio galiojimo (maistas, vaistai, gėlės), lėktuvas nėra alternatyva – tai būtinybė. Patogumas čia susideda iš greičio: prekės iš kitos žemyno pusės gali pasiekti jūsų rankas per 24–48 valandas. Taip pat oro transportas laikomas saugiausiu, kadangi krantinėse apsauga yra gerokai griežtesnė, o pažeidimų rizika dėl greito apdorojimo yra mažesnė. Tačiau būkite pasiruošę tai sumokėti. Oro transportas dažnai kainuoja 5–10 kartų brangiau nei jūrų. Taigi, jei laikas – pinigai, tai jūsų pasirinkimas.

4. Kas yra dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload) ir kada jis patogesnis už pilną priekabą? Dalinių krovinių pervežimas yra išradimas tiems, kurie neturi pakankamai prekių, kad užpildytų visą sunkvežimį (FTL – Full Truckload), bet nori mokėti tik už užimtą vietą. Tai labai patogu smulkiesiems ir vidutiniams verslams. Pavyzdžiui, jei perkate keletą padangų iš Lenkijos ar kelis mėbelių komplektus iš Italijos, jums nereikia mokėti už visą vilkiką. Jūsų krovinys sudedamas į vieną priekabą kartu su kitų klientų siuntomis. Tai yra ekologiška ir ekonomiška. Trūkumas gali būti šiek tiek ilgesnis pristatymo laikas, nes vairuotojas turi sustoti iškrauti kitų klientų prekes, tačiau šiandien, naudojant pažangias maršrutizavimo sistemas, šie vėlavimai yra minimalūs.

5. Geležinkelio transportas – ar tai tarpinis variantas tarp jūros ir kelio? Taip, geležinkelis dažnai vadinamas „auksiniu vidurkiu“, ypač kalbant apie prekių gabenimą iš Kinijos. Jis greitesnis už jūrą (2 savaitės vietoj 4–6) ir gerokai pigesnis už orą. Patogumas čia pasireiškia stabilizedumo (pastovumo) požiūriu – geležinkelio traukinių grafikai yra labai tikslūs, mažiau priklauso nuo oro sąlygų ar kelių spūsčių. Be to, traukiniai gali vežti labai didelius kiekius. Tačiau Lietuvoje ir visame Baltijos regione reikia atsižvelgti į geležinkelio vėžės (1520 mm palyginti su 1435 mm) skirtumą, kas kai kada reikalauja persikrovimo. Visgi, didelių kiekių pervežimui į Vidurio Aziją ar atgal, tai vienas patogiausių būdų.

6. Kaip pasirinkti tarp „Durų į duris“ (Door-to-Door) ir „Uosto į uostą“ (Port-to-Port) paslaugų? Klientui, kuris nori ramybės, „Durų į duris“ paslauga yra vienintelis teisingas ir patogiausias pasirinkimas. Tai reiškia, kad logistikos agentas imasi visos atsakomybės: nuo prekių paėmimo užsienyje iki jų atvežimo į jūsų sandėlį ar namus. Jums nereikia rasti vietinių brokerių uoste ar samdyti transporto Lietuvoje. „Uosto į uostą“ arba „Terminalo į terminalą“ paslaugos gali atrodyti pigesnės pirmiausia, tačiau galiausiai jos sukelia daugiau galvos skausmo, nes turite susitvarkyti su muitine ir vietiniu transportu patys. Mano patarimas: jeigu norite patogumo, mokėkite už kompleksinę paslaugą.

7. Kokie yra svarbiausi dokumentai, be kurių pervežimas taps nebe patogus, o tikras košmaras? Be abejo,, svarbiausias yra prekių deklaracija (CMR kelių transportui, Bill of Lading jūrų, Air Waybill oro). Tačiau dažnai klientai pamiršta apie prekių kilmės sertifikatus, atitikties deklaracijas ar specialius leidimus (pvz., medicinos priemonėms ar alkoholiui). Neteisingai užpildyti dokumentai gali užstrigti muitinėje savaitėmis. Patogiausias būdas išvengti šios problemos – iš anksto perduoti visus duomenis apie prekę (HS kodas, svoris, tikslus aprašymas) savo logistikos partneriui. Geras ekspertas padarys viską, kad dokumentai būtų tvarkingi, o jums liktų tik laukti siuntos.

8. Ar apdraudimas yra būtinas, ar tai papildomas „patogumo“ elementas? Dirbdamas šioje srityje esu girdėjęs istorijų, kai įmonės bankrutuodavo dėl vienos nelaimingos transporto avarijos. Krovinių apdraudimas nėra privalomas įstatymo (išskyrus keletą atvejų), bet jis yra būtinas jūsų ramybei. „Patogumas“ čia reiškia saugumo jausmą. Standartinės atsakomybės (pvz., pagal CMR konvenciją) yra labai mažos – dažnai tik keli eurai už kilogramą. Jei gabenate brangią elektroniką ar vertybes, turite turėti „Visų rūšių“ (All risks) draudimą. Tai nedidelė investicija lyginant su galima nuostolia.

9. Kaip muitinės procedūros veikia ir ar jos gali būti „patogios“? Muitinė dažnai asocijuojasi su eilėmis ir biurokratija, tačiau profesionaliai suorganizuotas procesas gali būti labai sklandus. Pagrindinis patogumo elementas čia yra tinkamas Incoterms (prekių pristatymo sąlygų) pasirinkimas. Jeigu perkate pagal DDP (Delivered Duty Paid – pristatyta su mokesčiais apmokėta), tuomet visus mokesčius (PVM, muito) ir deklaravimą už jus atlieka pardavėjas ar jo logistikos agentas. Jums siunta atkeliauja visiškai „paruošta“ vartoti. Jeigu renkatės EXW (iš gamybos vietos) ar FOB, turite patys rūpintis deklaravimu Lietuvoje. Nors DDP gali būti šiek tiek brangesnis, jis suteikia didžiausio patogumo.

10. Kokius dalykus reikia apsvarstyti, kad pervežimas būtų kuo mažiau stresingo? Patogumas – tai taip pat planavimas. Neskubėkite paskutinę minutę. Geriausias laikas užsisakyti transportą yra kuo anksčiau. Taip pat tiksliai nurodykite prekės matmenis ir svorį. Dažnai klientai sako, „maža dėžė, 10 kg“, o iš tiesų tai būna 50 kg ir nebetelpa į liftą. Tokių netikslumų vengimas leidžia logistikos kompanijai parinkti tinkamą mašiną ir išvengti papildomų užklausimų. Ir svarbiausia – pasitikėkite savo brokeriu ar ekspedituotoju. Jeigu jis profesionalas, jis pasirūpins visa „juodąja darbu“ ir jums tik reikės pasirašyti pristatymo dokumentus.

Išvada

Apibendrinant, patogiausias pervežimo būdas iš užsienio nėra vienas ir universalus visiems. Tai yra dinamiškas sprendimas, priklausantis nuo jūsų konkrečių poreikių: biudžeto, laiko, krovinio rūšies ir jūsų norimo įsitraukimo į proceso lygį. Kelių transportas suteikia nepalyginamo lankstumo ir yra idealus trumpesniems bei vidutiniams atstumams, taip pat siūlant unikalią „durų į duris“ patirtį. Jūrų transportas yra nebeįveikiamas varžovas kalbant apie didelių kiekių ir didelių atstumų (ypač tarp žemynų) ekonomiškumą. Oro transportas yra skubos ir saugumo sinonimas, kai kiekviena minute turi vertę.

Mano daugiametė patirtis rodo, kad tikrasis patogumas slepiasi ne pačiame transporto priemonės pasirinkime (lėktuvas, laivas ar sunkvežimis), o o profesionaliame logistiniame valdyme. Gerai suorganizuotas pervežimas, kai klientas tiksliai žino, ką ir kada gauna, bei kuris apdraustas tinkamai, yra tas, kurį mes vadiname sėkmingu. Nepaisant to, ar rinksitės brangų, bet greitą oro skrydį, ar lėtą, bet tūringą jūrų kelią, svarbiausia yra pasitikėjimas jūsų logistikos partneriu. Todėl, renkantis pervežimo būdą, nedirbkite vieni – klauskite ekspertų, palyginkite pasiūlymus ir rinkitės ne pigiausią, o patogiausią sprendimą, kuris leis jums susikoncentruoti į savo verslą, o ne į vairuotojus ar muitinę.