Kokia kelionės trukmė vežant į Vokietiją ir atgal? Eksperto vertinimas ir realūs terminai

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimo srityje daugiau kaip dvidešimt metų, susiduriama su visokiais klientų klausimais. Tačiau vienas jų pasikartoja reguliariai ir, regis, visada kelia didžiausią susirūpinimą: „Kiek laiko užtruks krovinys nuo durų iki durų?“. Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti paprastas – žiūrime į žemėlapį, skaičiuojame kilometrus ir daliname iš vidutinio greičio. Tačiau praktikoje, ypač kalbant apie maršrutą Lietuva – Vokietija – Lietuva, viskas yra kur kas sudėtingiau.

Vokietija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o šis maršrutas mūsų kompanijai yra kasdienybė. Nors šalys yra geografiškai gan netoliese, kelionės trukmę lemia ne tik atstumas, bet ir gausybė kitų veiksnių, kurie neakivaizdžiems klientams gali atrodyti menkais, tačiau logistikos pasaulyje sukuria didžiulius skirtumus. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir aiškiai paaiškinsiu, kas tikąsiai įtakoja Jūsų krovinio kelionę į Vokietiją ir atgal, kad galėtumėte tiksliai planuoti savo verslą.

Svarbiausia suprasti, kad kai kalbame apie sunkiasvorį transportą, negalime taikyti tų pačių taisyklių, kaip keleiviniam automobiliui. Sunkvežimis turi techninius ir teisinius apribojimus, vairuotojai turi poilsio režimus, o orentacija prie gamyklų sandėlių gali užtrukti ilgiau nei planuota. Taigi, panagrinėkime detalesniais bruožais, kas formuoja galutinį terminą.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie kelionės trukmę

Norėdamas padengti visas potencialias situacijas ir išsamiai atsakyti į Jūsų galimus abejones, paruošiau išsamių atsakymų į dešimt dažniausiai kylančių klausimų. Ši informacija parengta remiantis ilgamečio darbo patirtimi ir realiais logistikos procesais.

1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Vokietiją (pvz., į Berlyną ar Hamburgą)?

Vidutinis kelionės laikas labai priklauso nuo konkretaus maršruto ir paskirties vietos Vokietijoje. Jei kalbame apie centrinę Vokietiją (pvz., Berlyną ar Hanoverį), važiavimas viena kryptimi paprastai trunka apie 18–24 valandas, atsižvelgiant į vairuotojo darbo ir poilsio režimus. Jei keliavimas vyksta į toliau esančius regionus, pavyzdžiui, į Miuncheną (pietryčiai) ar Hamburgą (šiaurė), laikas gali padidėti iki 24–30 valandų.

Svarbu prisiminti, kad tai nėra gryvas vairavimo laikas. Į šį laiką įeina vairuotojo privalomi poilsiai, kuro papildymai, ir galbūt trumpi techniniai pertraukimai. Be to, jei krovinys yra ne „pilna“ mašina (FTL), o dalinis krovinys (LTL), prie šio laiko reikia pridėti dar 1–2 dienas krovinio surinkimui (konsolidacijai) sandėlyje prieš išvykstant ir išskirstymui atvykus.

2. Kodėl navigacijos rodomas laikas nesutampa su realiu pervežimo terminu?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Navigacija (pvz., „Google Maps“) skaičiuoja greitį, kaip vairuotumėte lengvuoju automobiliu, be sustojimų, ir dažnai nepaiso sunkvežimiams skirtų greičio apribojimų. Vokietijoje, pavyzdžiui, automobilių greitis greitkeliais gali būti neribojamas, tačiau sunkvežimiai turi griežtai fiksuotą greitį – 80 km/h (dažnai elektronikai ribojamas iki 90 km/h), o daugelyje vietų – tik 60 km/h.

Be to, navigacija neįsivaizduoja vairuotojo fizinės būklės. Pagal ES teisės aktus, vairuotojas po 4,5 valandos vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – privalomą 11 valandų poilsį. Tai reiškia, kad net jei atstumas yra 1000 km, kurį lengvasis automobilis įveiktų per 8–9 valandas, sunkvežimiui tai užtruks maždaug 18–20 valandų tik dėl šių taisyklių. Taip pat reikia skirti laiką paties įkrovimo ir iškrovimo procedūroms, kurios trunka ne 5 minutes, o vidutiniškai 1–2 valandas kiekviename gale.

3. Kaip krovinio tipas (pavojingi, šaldomi, perdidžiai) įtakoja trukmę?

Krovinio specifika gali turėti reikšmingos įtakos. Paprastai tentuotas krovinių pervežimas (dry van) yra greičiausia ir paprasčiausia logistika. Tačiau jei kalbame apie šaldytuvus (refrigerated transport), čia atsiranda papildomi rizikos veiksniai. Vairuotojas turi reguliariai tikrinti temperatūrą, o šaltis gali trukdyti įkrovai/iškrovai, jei sandėlyje nėra pakankamai gerų rampų (dokų).

Pavojingų krovinių (ADR) atveju viskas vyksta griežčiau. Tokiems automobiliams gali būti draudžiama važiuoti kai kuriais tuneliais ar greitkeliais tam tikrose valandose, o paties dokumentų patikra perėjimo punktuose ar sandėliuose gali užtrukti ilgiau. Perdidžių krovinių (oversize/overweight) atveju viskas priklauso nuo leidimų gavimo. Jei reikia lydinti specialiąją eskortinę mašiną, greitis gali būti ribojamas iki 30–60 km/h, o kelionė, kuri įprastai trunka dieną, gali užtrukti dvi ar tris.

4. Koks vaidmuo tenka Lenkijai tranzite, ir kodėl dažnai užstringama ten?

Važiuodami į Vokietiją, mes beveik visada privalome kirsti Lenkiją teritoriją. Nors Lenkija pastaraisiais metais patobulino savo kelių kokybę (A1 autostrada yra gerokai pagerėjusi), ji vis dar išlieka „griuvėsiu“ tarptautiniame mastu dėl dviejų priežasčių: intensyvaus eismo ir vairuotojų elgesio.

Eismas Lenkijoje, ypač aplink Varšuvą ar Lodzę, yra neprognozuojamas. Avarijos, remonto darbai ar staigūs oro sąlygų pokyčiai gali sukelti milžiniškas spūstis, kurios priverčia stovėti valandomis. Be to, Lenkijoje itin griežtai stebimos vairuotojų poilsio taisyklės. Jei mūsų vairuotojas netikėtai užstringa spūstyje ir praranda laiką, jam gali tekti ilgiau ilsėtis, kad neviršytų leidžiamo vairavimo laiko, o tai tiesiogiai atidėlioja krovinio atvykimą į paskirties vietą. Todėl, kai planuojame grafiką, visada įskaičiuojame „Lenkijos rezervą“ – papildomas 4–6 valandas neplanuotoms situacijoms.

5. Ar greičiau vežti pilną mašiną (FTL) ar dalinį krovinių (LTL)?

Be abejo, greičiau yra pilna mašina (FTL – Full Truck Load). Tokiu atveju vairuotojas atvyksta pas klientą, įkrauna ir važiuoja tiesiai į paskirties tašką Vokietijoje. Nėra jokių tarpinių sustojimų, išskyrus degalines. Tokia kelionė yra efektyviausia laiko atžvilgiu.

Daliniai kroviniai (LTL – Less than Truck Load) yra pigesni, tačiau lėtesni. Prieš išvykstant į Vokietiją, mums reikia surinkti mašiną keliais klientų krovinais. Tai gali užtrukti 1 dieną (dar dieną prieš išvykimą). Vėliau, atvykus į Vokietiją, vairuotojas neina tiesiai į vieną vietą, o važiuoja pagal maršrutą, iškrauna vieną krovinį, kitą, ir tik tada grįžta tuščias arba su nauju kroviniu. Todėl, jei Jums svarbu, kad prekės atvyktų per 24–48 valandas, rekomenduojama rinktis pilnos mašinos pervežimą.

6. Kaip savaitės diena ar šventės veikia pristatymo laiką?

Logistika neveikia tik penkias dienas per savaitę, tačiau jos intensyvumas smarkiai svyruoja. Geriausia siųsti krovinius pradžioje savaitės (pirmadienį, antradienį). Tada vairuotojai atsigauna po savaitgalio, o sandėliai Vokietijoje dirba pilnu pajėgumu.

Siunčiant ketvirtadienį ar penktadienį, reikia būti atsargiems. Jei kelionė trunka 2 dienas, ir vairuotojas išvyksta penktadienį, jis gali atvykti į Vokietiją sekmadienį arba pirmadienio ryte. Jei paskirties sandėlis nedirba sekmadieniais, krovinys pristatomas pirmadienį, tačiau tai gali sukelti nesusipratimų dėl terminų. Taip pat reikia atsižvelgti į Vokietijos šventes. Jos nesutampa su Lietuvos šventėmis (pvz., Vokiškoji Velykelės ar Vieningosios Vokietijos diena). Tokiomis dienomis visi sandėliai uždaryti, ir net jei vairuotojas bus prie durų, jis negalės įkrauti ar iškrauti prekių, o tai privers jį laukti (stovėti) ir uždelgs visą procesą.

7. Kiek laiko užtrunka grįžimas į Lietuvą (atgalinis kelionės etapas)?

Dauguma klientų mano, kad grįžimas yra automatiškas ir greitas. Tačiau grįžtant į Lietuvą, vairuotojas vėl turi laikytis tos pačios 4,5 valandos vairavimo ir 11 valandų poilsio taisyklės. Grįžimo trukmė dažnai priklauso nuo to, ar pavyko rasti grįžtamąjį krovinią (backload).

Jeigu vairuotojas iškrauna Vokietijoje ir važiuoja tuščias („balnas“), jis gali nuspręsti važiuoti trumpesniu maršrutu arba sustoti ilgiau poilsio, jei jam leidžia grafikas. Tačiau jei randamas krovinys Vokietijoje, kurį reikia vežti atgal į Lietuvą arba į kitą šalį, kelionė gali užtrukti ilgiau dėl papildomo įkrovimo laiko. Be to, dažnai Vokietijoje įkrovos vyksta tik nustatytomis „langais“ (time windows), pvz., nuo 8:00 ryto iki 10:00 ryto. Jei vairuotojas atvyksta 10:30, jis privalo laukti iki kitos dienos, kas drastiškai prailgina grįžimą.

8. Kokios yra vairuotojo darbo ir poilsio taisyklės ir kaip jos „valdo“ laiką?

Tai yra techninis, bet labai svarbus dalykas. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) yra griežti. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas per dieną (gali išplėsti iki 10 valandų dukart per savaitę), tačiau bendras savaitinis vairavimo laikas negali viršyti 56 valandų.

Kas tai reiškia klientui? Jei vairuotojas atvyksta į Jūsų sandėlį ir jau yra vairavęs beveik 9 valandas, jis negali tiesiog įkrauti ir važiuoti toliau, jei įkrovai reikia daugiau nei 1 valandos. Jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką prieš pradėdamas vairuoti toliau. O jei jis pasiekė savo dienos limitą, jis privalo sustoti ir miegoti 11 valandų, net jei iki paskirties taško liko tik 50 km. Mes, kaip logistikos ekspertai, stengiamės tai suplanuoti taip, kad vairuotojai poilsio laiką praleistų arti įkrovos vietų, tačiau kartais dėl eismo ar vėlavimų sandėliuose šis grafikas gali suirti, dėl ko ir atsiranda vėlavimai.

9. Ar įmanoma užtikrinti skubų pervežimą (Express), ir kiek tai brangiau?

Taip, skubus pervežimas į Vokietiją yra įmanomas. Jis vykdomas naudojant dviejų vairuotojų komandą arba, trumpiems atstumams, vieną vairuotoją, tačiau su ypatingu režimu. Dviejų vairuotojų atveju, kai vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai leidžia mašinai judėti be ilgų 11 valandų sustojimų (išskyrus trumpas 45 minučių pertraukas).

Tokiu būdu, kelionė į Vokietiją, kuri įprastai trunka 2 dienas, gali būti atlikta per 18–20 valandų (tiek kiek, kiek užtrunka vairavimas su trumpomis pertraukomis). Tačiau tai kainuoja gerokai brangiau, nes mokame už du vairuotojus ir greitesnį aptarnavimą. Jei Jums skubia labai kritinė siunta (pvz., gamyklai sustojus dėl trūkstamos detalės), „Express“ paslauga yra vienintelis sprendimas, nors ir brangus.

10. Kaip klientas gali sekti savo krovinio judėjimą ir sužinoti tikslų atvykimo laiką?

Modernioje logistikoje nebėra reikalo spėlioti. Mes naudojame pažangias GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti mašinos vietą realiu laiku. Mūsų dispečeriai nuolat stebi vairuotojus.

Jei Jums domina tikslus laikas, geriausia susisiekti su savo vadybininku arba dispečeriumi. Nors sistema gali parodyti, kad mašina yra 50 km atstumu nuo Jūsų, ji gali stovėti eilėje prie sandėlio arba laukti įkrovos „lango“. Žmogiškasis faktoris čia svarbiausias – mūsų dispečeriai susisiekia su vairuotojais ir sužino, ar jis jau įkrovė, ar tik laukia eilėje, ir gali pateikti Jums labai tikslią prognozę – pvz., „atvyks rytoj 10:00 val.“, o ne „kažką rytoj“.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „kiek laiko užtruks kelionė į Vokietiją“ neturi vieno vienintelio skaičiaus. Standartinis, saugus ir planingas pervežimas pilna mašina (FTL) į centrinę Vokietiją dažniausiai užtrunka apie 2 dienas (įskaitant įkrovą Lietuvoje ir iškrovą Vokietijoje). Jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL) ar tolimus regionus (pietūs, šiaurė), verta planuoti 3–4 dienas.

Mano daugiametė patirtis moko, kad geriausias kliento draugas yra kantrybė ir ankstyvas planavimas. Logistika – tai ne tik matematika, tai ir žmonių bei technikos sinchronizavimas, kurį gali sujaukti paprasta avarija Lenkijoje ar vėluojantis sandėlininkas Vokietijoje. Pasirinkdami patikimą pervežėją, kuris turi savo techninę pagalbą kelio atkarpose ir patyrusius dispečerius, Jūsų krovinys pasieks paskirties vietą saugiai ir kuo greičiau įmanoma, net ir esant nepageidaujamiems iššūkiams kelyje.