Kelionė mikroautobusu į Vokietiją: Visiškas pasiruošimo gidas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptimi ne tik verslo, bet ir turizmo srityje. Kasmet tūkstančiai lietuvių komandų, korporacinių grupių, šeimų ir draugų kompanijų keliauja į šią šalį – nuo Hanoverio parodų iki Alpių slidinėjimo kurortų ar tiesiog į Miuncheno alaus festivalius. Per mano dvidešimt metų trukusią patirtį tarptautinių pervežimų srityje teko matyti viską: nuo puikiai suplanuotos, sklandžios kelionės iki tokių situacijų, kai nedideli nesklandumai prieš pat išvykimą sukeldavo nemažą stresą ir net praradimus.

Kelionė mikroautobusu – tai ne tik paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, kurio sėkmė priklauso nuo detalaus planavimo, teisingai parinkto transporto ir visų dalyvių supratimo dėl taisyklių. Nors profesionali vairuotojo komanda daugumą rūpesčių perima į savo rankas, patys keleiviai taip pat turi atlikti savo dalį, kad kelionėtų saugiai ir patogiai. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime, kaip tinkamai pasiruošti šiam kelionei, kad Vokietijoje jus pasitiktų tik teigiamos emocijos.

Svarbu suprasti, kad Vokietija yra šalis, kurioje gerbiama tvarka, o kelių transporto priemonių techninė būklė ir vairuotojų laikymasis taisyklių yra kontroliuojami itin griežtai. Mikroautobusų pervežimai turi savų niuansų, kurie skiriasi nuo paprasto automobilio vairavimo ar didelių autobusų logistikos. Todėl, nepaisant to, ar keliaujate savo grupės mikroautobusu, ar nuomojate transportą su vairuotoju, šis žinynas padės išvengti dažniausių klaidų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiame išsamią atsakymų į dažniausius klientų klausimus apie keliones į Vokietiją kolekciją. Ši informacija parengta remiantis ilgamečia praktika ir dabar galiojančiais teisės aktais.

1. Kokius dokumentus būtina turėti kelionės metu, jeigu keliaujame mikroautobusu į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes dokumentų trūkumas gali baigtis kelionės nutraukimu arba dideliais nesusipratimais sienos kontrolės punktuose. Pirmiausia, kiekvienas keleivias privalo turėti galiojantį asmens dokumentą. Kadangi Lietuva yra Šengeno erdvės narė, ir Vokietija taip pat, fizinės sienos kontrolės dažnai nėra, tačiau reikalavimai liko griežti. Turi būti pasas arba asmens kodą turintis tapatybės kortelės dokumentas.

Labai svarbu patikrinti dokumento galiojimo laiką. Nors Šengeno erdvėje nėra griežto reikalavimo, kad dokumentas galiotų mažiausiai 6 mėnesius po išvykimo, tačiau ypatingais atvejais ar jeigu grupėje yra trečiųjų šalių piliečių (ne ES), policija gali tikrinti šį reikalavimą. Jeigu kelionėje dalyvauja vaikai, būtina ir jų dokumentai. Jeigu vaikas keliauja su vienu iš tėvų, rekomenduojama turėti raštišką kito tėvo sutikimą, išverstą į vokiečių arba anglų kalbą, kad išvengtumėte įtarimų dėl vaiko pagrobimo.

Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo dokumentus. Jeigu kelionę atlieka profesionali kompanija, vairuotojas turi turėti vairuotojo pažymėjimą („95“ kodą arba profesionalaus vairuotojo kvalifikacinę kortelę) bei CPD kortelę (kelių mokesčių mokėjimui sunkvežimiams ir autobusams, nors mikroautobusams tai gali skirtis priklausomai nuo svorio). Visi ši dokumentai turi būti originalai arba jų notaruotos kopijos.

2. Ar reikia specialių draudimų ar „Žalios kortos“ (Green Card) važiavimui Vokietijoje?

Vokietijoje galioja standartiniai Lietuvoje išduodami KET draudimai (Civilinės atsakomybės draudimas), tačiau labai svarbu, kad draudimo polisas būtų galiojantis visoje Europoje. Paprastai ši informacija yra nurodyta pačiame draudimo liude. Jeigu keliaujate savo asmeniniu mikroautobusu, būtinai patikrinkite, ar draudimo apimtis apima ir užsienio šalis.

Dėl „Žalios kortos“ (Green Card): ji nėra privaloma Vokietijai, nes šalis yra „Bureau International des Automobiles“ sistemos narė ir pripažįsta standartines lietuviškas draudimo žymes ant priekinio stiklo. Tačiau jeigu jūsų transporto priemonėje tokios žymės nėra (pavyzdžiui, ji nuplauta arba keistas stiklas), rekomenduojama turėti Žalią kortą kaip papildomą draudimo galiojimo įrodymą. Tai gali labai palengvinti komunikaciją su policija įvykus nesklandumų atveju.

Be to, verta pagalvoti apie keleivių draudimą (KASKO arba galimybę susigrąžinti lėšas, jei kelionė atšaukiama). Profesionalios pervežimo kompanijos turi savo autobusų draudimą, kuris dengia žalą trečiesiems asmenims, tačiau keleivių bagažo ar sveikatos draudimas yra atskiras klausimas. Prieš išvykdami, pasidomėkite, ar jūsų kelionės draudimas (pvz., „ERGO“ ar „Compensa“ pasiūlymai) dengia neplanuotus išlaidas užsienyje.

3. Kaip apsisaugoti nuo muitinės problemų? Ką gabenama, o ką ne?

Nors keliaujant tarp ES šalių muitinės kontrolės formalumai yra minimalūs, tačiau Vokietijos policija ir muitinė dažnai atlieka pavienius patikrinimus, ypač pažymėtais maršrutais arba prie didelių prekybos centrų. Pagrindinė taisyklė: keliaujate kaip turistai, todėl gabenamos prekės turi būti asmeninio naudojimo.

Ką reikia žinoti apie degalus ir tabaką? Suaugusiam asmeniui leidžiama vežti ne daugiau kaip 800 cigarečių (4 pakeliai), 200 cigarų, 1 kg rūkymo tabako arba 400 cigarilių. Alkoholio kiekiai: 10 litrų stipriųjų alkoholinių gėrimų (virš 22 %), 20 litrų apytilčių (ne daugiau kaip 22 %), pvz., vyno, ir 110 litrų alaus. Visi šie kiekiai yra normatyvai, tačiau jeigu keliaujate mikroautobusu, kuriame yra, tarkime, 8 keleiviai, ir kiekvienas turi po maksimalų kiekį, tai gali kelti įtarimų dėl prekybos. Verta derėtis su keleiviais, kad kiekis nebūtų „per didelis“.

Griežtai draudžiama vežti pavojingas krovinius be specialios licencijos: sprogmenis, aerozolius virš leidžiamo kiekio, degias medžiagas. Taip pat atkreipkite dėmesį į maisto produktus. Mėsos ir pieno produktai iš trečiųjų šalių (jeigu keliaujate ne iš ES) yra draudžiami, tačiau keliaujant iš Lietuvos į Vokietiją, tai nėra problema, jei tai asmeniniam vartojui skirti produktai, o ne didelės partijos prekybai.

4. Kokios yra vairuotojo darbo ir poilsio taisyklės tolimose kelionėse?

Tai yra vienas techniškai sudėtingiausių dalykų, kurį dažnai pamiršta keleiviai, tačiau kuris tiesiogiai įtakoja kelionės grafiką. Vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių bendroji leidžiamoji masė viršija 3,5 tonas (o dauguma 9 vietų mikroautobusų su vairuotoju svorio gali viršyti šią ribą, priklausomai nuo įrangos), privalo laikytis Europos Sąjungos darbo laiko taisyklių.

Pagrindinė taisyklė: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min.). Paros poilsis turi būti ne trumpesnis kaip 11 valandų (gali būti sumažintas iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę). Kas 4,5 valandos vairavimo ir 4,5 valandos poilsio (arba vairavimo) ciklą, vairuotojas privalo atlikti 45 minučių pertrauką.

Kas tai reiškia klientui? Jeigu planuojate nuvažiuoti iš Vilniaus į Berlyną (apie 1000 km viena kryptimi), tai be sustojimų trunka apie 10–11 valandų. Tačiau su privalomomis pertraukomis ir vairuotojo poilsiu, kelionė gali užtrukti ilgiau, arba reikės dviejų vairuotojų. Jeigu mikroautobuse vairuoja tik vienas vairuotojas, jis negali vairuoti 10 valandų iš eilės. Todėl, rengiant grafiką, būtina įtraukti laiko maitinimuisi ir poilsiui. Nekantraujimas spaudžiant vairuotoją važiuoti greičiau yra ne tik pavojinga, bet ir nelegalu.

5. Ar mikroautobusas Vokietijoje turi mokėti kelių mokesčius (vignetių sistema)?

Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų – kad Vokietijoje visiems reikia pirkti vinjetes. Taip nėra. Vokietijoje nėra bendrosios vinietės sistemų lengviesiems automobiliams arba mažiems mikroautobusams (iki 3,5 t). Tačiau situacija pasikeičia, jeigu jūsų transporto priemonės bendroji leidžiamoji masė viršija 7,5 tonos. Tokiu atveju reikia mokėti mokesčius už naudojimąsi autostradomis („Lkw-Maut“).

Dauguma įmonių naudojamiems mikroautobusams (pvz., Mercedes Sprinter, VW Crafter su 9 vietomis) bendroji masė dažnai svyruoja nuo 3,0 iki 3,5 t. Jeigu jūsų mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonas (tai galima sužinoti techninėje apžiūros ženklo lentelėje), jis gali būti priskirtas sunkvežimių kategorijai, ir tada gali būti taikomi mokesčiai, arba gali reikėti specialių leidimų važiuoti tam tikrose zonose.

Tačiau visiems keliavimo mėgėjams svarbiausia yra ne mokesčiai, o Umweltplakette – ekologinė ženklelis. Be šios spalvotos lipdukės (dažniausiai žalios arba geltonos) priekiniame stikle, draudžiama važiuoti į daugumą Vokietijos miestų centrų („Umweltzone“). Už šią ženklelį paprastai moka 5–10 eurų, ir jį galima įsigyti daugelyje degalinių prieš pat įvažiavimą į miestą. Be jo gresia didelė bauda.

6. Kaip susitvarkyti su bagažu? Kiek daiktų galima vežti vienam keleiviui?

Bagažo tvarkymas yra ne tik patogumo, bet ir saugumo klausimas. Mikroautobuse, palyginti su dideliu autobusu, vietos gali būti trūksta, ypač jeigu keliauja pilna komanda (8–9 žmonės). Standartiškai vienam keleiviui skiriama viena didelė lagamina (iki 20–25 kg) ir viena rankinė bagažo dalė, kurią galima padėti po sėdynėmis arba ant kelnių.

Svarbu prisimasti, kad bagažas turi būti pakrautas taip, kad netrukdytų vairuotojo matomumui (jeigu yra galimybė peržiūrėti atgal) ir nejudėtų staigiai stabdant. Niekada nerekomenduojama dėti sunkių daiktų ant viršutinių lentynų – tai gali tapti mirtina avarijos metu. Jeigu planuojate vežti specialią įrangą (pvz., sporto inventorių, muzikos instrumentus, parodų stendus), būtinai praneškite apie tai užsakant paslaugą. Kartais reikia papildomo priekabos, o tai gali reikalauti papildomų dokumentų (vairuotojo kategorijos BE arba B96).

Taip pat verta apsisaugoti nuo bagažo praradimo. Nors mikroautobusuose bagažas dažniausiai kraunamas tiesiogiai į saloną arba atgalinę dalį, kuri neturi užraktų kaip dideliuose autobusuose, rekomenduojama pasirūpinti rakinamais lagaminais. Stovėjimo metu pietų metu arba nakvyne stovėjimo aikštelėse, palikti brangūs daiktai atvirame bagažo skyriuje gali būti pavogti.

7. Kokios yra sustojimų ir nakvynės taisyklės?

Planuodami maršrutą, būtina atsižvelgti ne tik į atstumus, bet ir į vairuotojo poilsio režimą, apie ką kalbėjome anksčiau. Jeigu kelionė trunka ilgiau kaip 10–12 valandų, reikia planuoti bent vieną ilgesnį sustojimą arba net nakvynę.

Vokietijoje yra geras tinklas poilsio aikštelių („Rasthof“), kuriose yra restoranai, tualetai ir dušai. Tačiau šios vietos dažnai yra mokamos (paprastai mokama tik dušams, tualetai – nemokami). Jeigu planuojate nakvyne, geriausia iš anksto užsakyti viešbutį arba pensioną, kuriame yra saugus automobilių stovėjimas. Mikroautobusui reikia vietos, kurioje galima laisvai užvažiuoti ir išvažiuoti (nepatariu siaurų senamiesčio viešbučių vidinių kiemų, jeigu mikroautobusas didelis).

Jeiigu vairuotojai du, jie gali keistis ratu ir važiuoti be ilgos nakvynės, tačiau taisyklės vis tiek reikalauja tam tikro poilsio. Jeigu kelionė vyksta be nakvynės (pvz., išvykta vakare, važiuojama naktį), atvykus į vietą pirmąją dieną vairuotojai gali būti pavargę, todėl nereikėtų planuoti aktyvių veiklų iškart po atvykimo. Geriau palikti laiko ramiam apsigyventi.

8. Ką daryti, jeigu įvykia avarija ar techninė gedimas Vokietijoje?

Tai blogiausias scenarijus, bet apie jį būtina pagalvoti. Vokietijoje veikia geras pagalbos tarnybų tinklas („ADAC“ yra viena garsiausių). Jeigu keliaujate profesionalios kompanijos transportu, ji turi turėti galiojantį pagalbos polisą užsienyje (pvz., „PZU“, „Gjensidige“ arba tarptautinį „Allianz“ polisą).

Pirmiausia, įvykus avarijai ar gedimui, reikia užtikrinti saugumą: įjungti „avarinius žibintus“, užsidėti šviesos atšvaitus (ypač jeigu kelias siauras arba rega prasta). Vokietijoje atstumas nuo avarinio sustojimo vietos iki šviesos atšvaito turi būti didesnis nei Lietuvoje (paprastai rekomenduojama 100–150 metrų autostradose).

Būtina iš karto susisiekti su pagalbos tarnyba. Jeigu tai techninis gedimas, ir transporto priemonė negali judėti, pagalbos tarnyba atsiunčia techninę pagalbą. Jeigu tai avarija su kitu dalyviu, būtina iškviesti policiją ir užpildyti avarijos protokolą („Europos avarijos pranešimas“ yra labai naudingas, jeigu kita šalis kalba vokiškai). Niekada neprisipažinkite kaltės vietoje, kol situacija neaiški. Visi kontaktai ir draudimo numeriai turi būti prieinami vairuotojui arba vadovaujančiam asmeniui.

9. Ar yra kokių nors specialių taisyklių važiuojant Vokietijos autostradomis (Autobahn)?

Vokietijos autostrados yra legendinės, tačiau jose taip pat griežtai laikomasi taisyklių. Pirmiausia, greičio ribojimai. Nors yra ruožų be greičio ribojimo, tai nereiškia, kad galima važiuoti kiek norima greitai.