Kelionė į Vokietiją: Eksperto vadovas patogiam ir saugiam važiavimui

Vokietija – viena artimiausių ir dažniausiai lankomų lietuvių kryptys. Nesvarbu, ar keliaujate verslo reikalais, leidžiatės atostogaujant Alpėse, ar vairuojate sunkvežimį atliekant tarptautinę pervežimo užduotį, šalis pasižymi puikia infrastruktūra, tačiau ir griežtais eismo saugumo standartais. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs tūkstančius kilometrų ir ne vieną situaciją, kurią būtų galima išvengti turint daugiau žinių. Šiame straipsnyje pasidelsiu ne tiesiog ant sausų įstatymų, bet ir ant tų smulkmenų, kurios leidžia jaustis kelyje ramiai, patogiai ir, svarbiausia, saugiai.

Vokietijos keliai, ypač garsieji „Autobahn“ greitkeliai, yra legendiniai. Tačiau jie taip pat reikalauja ypatingo dėmesio ir disciplinos. Daugelis keliautojų, ypač tie, kurie į Vokietiją atvyksta pirmą kartą arba vairuoja retai, gali pajuokti dėl vietinių vairuotojų agresyvumo arba neįsivaizduoja, kaip elgtis tam tikrose situacijose (pvz., susidūrus su „Rettungsgasse“ – gelbėjimo juosta). Patogumas šiame kontekste nėra tik sėdynių minkštumas; tai yra psichologinis ramumas, kai žinai, kad tavo automobilis paruoštas, dokumentai tvarkingi, o orentuotės aplinkoje nekelia nerimo.

Šiame gide sužinosite apie viską, kas svarbu: nuo būtinosios automobilio įrangos ir greičio apribojimų niuansų iki to, kaip elgtis ekstremaliose situacijose ar kur geriausia ilsėtis. Kelionė prasideda ne tada, kai užvedi variklį, o tada, kai pradedai ruoštis. Leiskite man, kaip patyrusiam ekspertui, padėti jums suplanuoti šią kelionę taip, kad ji būtų sklandi ir be jokių nemalonių netikėtumų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt detaliausių atsakymų į klausimus, kuriuos dažniausiai išgirdu iš klientų ir partnerių planuojant keliones į Vokietiją. Čia rasite praktinius patarimus, pagrįstus ilgamečiu patyrimu.

1. Kokius dokumentus būtina turėti savo automobilyje važiuojant į Vokietiją?

Tai vienas pagrindinių dalykų, kurį dažnai pamirštame, vildamiesi „Schengeno“ laisvės. Nors tarp šalių nėra sienų kontrolės, dokumentų patikra gali įvykti bet kurioje vietovėje, ypač jei bus pažeidžios eismo taisyklės. Visų pirma, turite turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu jis – „senojo tipo“ (be kreditinės kortelės formato), patariu jį su savimi pasiimti, tačiau verta pagalvoti apie jo keitimą į tarptautinį standartą, kad išvengtumėte nesusipratimų.

Be abejo, reikalingas automobilio registracijos sertifikatas (techninė pasas). Labai svarbu: jeigu automobilis neregistruotas jūsų vardu (pvz., tai nuomos automobilis, įmonės automobilis arba vairuojate svetimą mašiną), būtina turėti raštišką savininko sutikimą (pvz., notarinę power of attorney arba nuomos sutartį). Vokietijos policija yra labai atidi šiuo klausimu – jei negalite pagrįsti, kodėl vairuojate ne savo mašiną, gali būti ne tik bauda, bet ir automobilio konfiskavimas dėl įtarimo vagyste. Taip pat nepamirškite draudimo „Žalos trečiesiems asmenams“ (Kasko nėra privalomas, bet civilinis draudimas – būtinas) poliso. Nors šiuolaikinėse sistemose duomenys patikrinami elektroniniu būdu, popierinis lapas su „Green Card“ žyme visada suteikia daugiau pasitikėjimo kelyje, ypač jei techninės sistemos iškris.

2. Ar Lietuvoje įrengta automobilio apyvarpa (komplektas) atitinka Vokietijos reikalavimus?

Lietuvoje turime savo reikalavimus, tačiau Vokietijoje jie gali šiek tiek skirtis, o ypač griežtai tikrinama jų buvimas. Vokietijos eismo įstatymai (Straßenverkehrs-Zulassungs-Ordnung – StVZO) nurodo, kad automobilyje privalo būti: 1. Avarinė stop ženklas (trikampis) – jis turi būti patvirtintas atitinkamu sertifikatu (E-mark). 2. Pirmosios pagalbos vaistinėlė – labai svarbu! Ji turi būti hermetiška, su tinkamu turiniu ir, svarbiausia, negaliojusi. Jei vaistinėlės galiojimo laikas pasibaigęs, nors ir turite tvarsčius, tai laikoma pažeidimu. Patariu ją pasitikrinti prieš kelionę. 3. Atšvaitinis liemenė – privaloma kiekvienam keleiviui. Jei vairuojate vienas, pakanka vienos, jei su šeima – reikia, kad kiekvienam būtų ko pasidėti ant pečių išlipus iš mašinos kelio atkarpoje.

Kas svarbiausia, ši įranga turi būti prieinama. Jei avarinės ženklas glūdi giliausiai bagažinės po daugybe lagaminų, policija gali tai įvertinti kaip jo nebuvimą, nes avarijos atveju jo neįmanoma išimti greitai. Patogumo sumetimais dažniausiai šį komplektą laikau po vairuotojo sėdyme arba kišenėje bagažinės durų (jei tokią turite).

3. Kokios yra greičio apribojimų ypatybės Vokietijoje, ir ar tikrai „Autobahn“ be greičio limito?

Legenda apie beprotiškus greičius Vokietijoje yra dalinai tiesa, tačiau reikia būti labai atsargiam. Didžiojoje dalies autostradų („Autobahn“) nėra fiksuoto greičio limito (tai yra rekomenduojamas 130 km/h greitis), tačiau daugumoje ruožų, ypač netoli miestų, sankryžų, ar statybos zonų, greitis yra apribotas (paprastai 100 km/h, 120 km/h arba 80 km/h).

Svarbiausia taisyklė: jei matote statų, apskritimą su skaičiumi viduje – tai griežtas apribojimas. Jei jo nėra, važiuokite taip, kaip leidžia sąlygos, savo automobilis ir, svarbiausia, saugumas. Mano patirtis rodo, kad net ir be limito, reikia prisitaikyti prie eismo srauto. Jei visi važiuoja 140-160 km/h, o jūs bandote varyti 200 km/h su senesniu automobiliu, tapsite pavojingu judesiu tašku. Be to, jei įvyksta eismo įvykis važiuojant didesniu nei 130 km/h greičiu (nors limito ir nebuvo), draudimo įmonė gali sumažinti išmoką dėl „neproporcingo greičio“.

Miestuose standartiškai galioja 50 km/h greitis, o gyvenamuosiuose rajonuose, kur nėra ženklų, – 30 km/h. Vokietijos miestuose dažnai pasitaiko „Tempo 30“ zonų, kurias reikia ypatingai gerai stebėti, nes baudos už viršijimą čia yra didelės, o daugelyje vietų įrengti foto radarai.

4. Kas yra „Rettungsgasse“ (gelbėjimo juosta) ir kada ją reikia sudaryti?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį turi žinoti kiekvienas vairuotojas Vokietijoje, ir tai dažnai išgelbėja gyvybes. Kai autostradoje susidaro spūstys ir eismas sustoja (arba sulėtėja iki 60 km/h), vairuotojai privalo sudaryti laisvą juostą gelbėjimo transportui.

Kaip tai daroma? Jei kelią sudaro trys juostos: * Kairiojoje juostoje (greičiausioje) visi vairuotojai pasislenka į kairę kiek įmanoma labiau. * Vidurinėje ir dešinėjoje juostose visi vairuotojai pasislenka į dešinę kiek įmanoma labiau. * Tarp susiformavusių dviejų eilių atsiranda laisva juosta viduryje, kuria važiuoja greitoji pagalba, policija ar ugniagesiai.

Jeigu kelią sudaro tik dvi juostos: kairiojoje slenkame į kairę, dešinėjoje – į dešinę. Jeigu važiuojate šia juosta, kai ji jau susiformavo, arba neprisilenkiate pakankamai, gresia didžiulė bauda (nuo 200 eurų), taip pat galimas vairuotojo pažymėjimo atėmimas ir net 1 balo (punktų) priskyrimas Vokietijos baudų sistemoje (Flensinburgas). Tai ne formalumas – specialiosios tarnybos turi pasiekti auką per minutes.

5. Ar reikalingos aplinkos plaketės (Umweltplakette), ir kaip jas gauti?

Taip, jeigu planuojate važiuoti į didelius Vokietijos miestus. Dauguma miestų turi taip vadinamas „Aplinkos zonas“ (Umweltzone), į kurias galima važiuoti tik su specialia žalia plakete (Feinstaubplakette) priekiniame stikle. Be jos važiuoti draudžiama, o baudos siekia 100 eurų.

Plaketės skirstomos į spalvas: raudonos, geltonos ir žalios. Tik žalia plaketė leidžia važiuoti be apribojimų (nors kai kur miestuose gali būti papildomų apribojimų sunkvežimiams). Lietuvoje įregistruotiems automobiliams, kurie atitinka Euro 4 ir aukštesnius standartus (dauguma benzininių po 2006 m. ir dyzelinių po 2009-2011 m.), paprastai išduodama žalia plaketė.

ją galite įsigyti Lietuvoje („Regitra“ arba kai kuriose automobilių techninės apžiūros stotyse) arba Vokietijoje (dažniausiai degalinėse, techninės apžiūros punktų (TÜV, DEKRA) padaliniuose arba netgi kai kuriuose autosalonuose). Verta pasirūpinti ja iš anksto, kad nereikėtų ieškoti degalinės miesto pakraštyje, bijant, kad policija sustabdys ties pat įvažiavimo į zoną ženklu.

6. Kaip elgtis su žieminėmis padangomis? Ar yra nustatyta data, kada jas privaloma uždėti?

Vokietijoje nėra griežtai nustatytos kalendorinės datos (pvz., „nuo lapkričio 1-osios“), tačiau yra vadinamoji „situacinė žiemos padangų prievolė“ (situative Winterreifenpflicht). Tai reiškia, kad jeigu kelyje yra sniego, ledžio, šlapdangos (šlapas sniegas) arba šerkšno, automobilis privalo būti apavęs žieminėmis padangomis.

Žieminėmis padangomis Vokietijoje laikomos padangos, kurios turi „M+S“ (Mud and Snow) žymėjimą arba „Alpine“ (kalnų) simbolį (sniego gnybta su kalnu fone). Pastarasis yra griežtesnis standartas. Jeigu sąlygos tokios, kad reikalingos žieminės padangos, o jų neturite, bauda siekia 60 eurų, tačiau jeigu dėl to sukeliate eismo įvykį ar trukdote eismui, bauda gali padidėti dvigubai, be to, draudimas gali nemokėti.

Praktiškas patarimas: dėl neprognozuojamų orų Vokietijos šiaurėje arba kalnuose (Bavarijoje), patariu žieminėmis padangomis naudotis nuo spalio vidurio iki balandžio pabaigos (vadinamasis „nuo O iki O“ taisyklė – Oktober bis Ostern). Naudoti „viso sezono“ padangas taip pat galima, jei jos atitinka minėtus žymėjimus.

7. Ar Lietuvoje įsigyta „Kasko“ draudimas galioja Vokietijoje, ką daryti įvykus eismo įvykiui?

Civilinis atsakomybės draudimas (OCTA) galioja visoje Europoje automatiškai, todėl žalą kitiems jis padengs. Tačiau klausimas dažniausiai kyla dėl „Kasko“ – savo automobilio žalos draudimo. Čia viskas priklauso nuo jūsų sutarties su draudimo įmone. Dauguma šiuolaikinių „Kasko“ polisų apima keliones po Europą (dažnai nurodoma „Europa“ arba „Visas pasaulis“ išskyrus konkretesnes zonas), tačiau kai kurie pigesni paketai gali apriboti teritoriją tik Lietuvai arba Baltijos šalims. Būtina išsiaiškinti tai prieš kelionę.

Jeigu įvykio išvengti nepavyko: 1. Užtikrinkite saugumą (įjunkite avarinę signalizaciją, užsidėkite liemenes, statykite trikampį). 2. Paskambinkite pagalbai (Vokietijoje pagalbos numeris visada 112). 3. Jei nėra sužeistųjų ir abiejų pusių nuomonės dėl kaltės sutampa, užpildykite Europos avarijos deklaraciją (Euro protocol). Vokietijoje šis dokumentas yra labai paplitęs ir vokiškai vadinasi „Europäischer Unfallbericht“. 4. Nufotografuokite vietą, padangų padėtį, žalas. 5. Jei yra nesutarimų ar sužeidimų – būtinai kvieskite policiją.

Vokietijos vairuotojai dažnai yra labai disciplinuoti šiuo atžvilgiu, todėl dažnai viskas išsprendžiama vietoje be policijos, tačiau turi būti užpildytas deklaracijos formuliaras.

8. Kokia yra situacija su alkoholiu vairuotojams? Ar galima atsigerti pietų metu?

Vokietija yra alaus šalis, tačiau vairuoti apsvaigusiu čia yra tabu ir baudžiama labai griežtai. Leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės. Tai standartinis rodiklis daugumai Europos šalių.

Tačiau yra ir griežtesnių apribojimų: * Jaunesniems nei 21 metų vairuotojams bei vairuotojams, turintiems mažiau nei 2 metų stažą (nepriklausomai nuo amžiaus), draudžiama vairuoti su jokiais alkoholio kiekiais kraujyje (0,0 promilės). * Jei vairuotojas rastas su 0,5–1,09 promilės, gresi 500 eurų bauda, 2 balai (punktai) ir 1 mėnesio vairavimo draudimas. * Jei viršijama 1,1 promilės – tai jau laikoma nusikaltimu, ne administraciniu pažeidimu, ir gresi baudos, balai, vairavimo draudimas ir netgi baudžiamasis persekiojimas.

Mano patarimas: jei planuojate bandyti vietinį alų ar vyną, geriau visiškai atsisakykite vairo. Vokietijos policija dažnai rengia prevencines akcijas, o alkotesterių tikslumas yra aukštas. Nėra verta rizikuoti savo ir kitų saugumu dėl vieno bokalo.

9.