Keleivių transportas iš Vokietijos į Lietuvą be jokių problemų: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė ne tik technika, bet ir žmonių įpročiai bei lūkesčiai. Dar prieš du dešimtmečius maršrutas Vokietija–Lietuva dažnai būdavo asocijuojamas su ilgomis valandomis prastai paruoštuose autobusuose arba su rizika pasikliauti abejotinais „piratų“ vairuotojais. Šiandien situacija yra radikaliai kitokia. Rinka yra suformuota, o standartai – pakilę aukštai. Tačiau, nepaisant to, kad pasirinkimas yra didelis, klientai dažnai jaučia nerimą planuodami kelionę. Ar vairuotojas bus saugus? Ar kelionė nebus atidėta? Ar su bagažu viskas bus tvarkingai?

Šiame straipsnyje nenuilsdamai pasakysiu apie tai, kaip užtikrinti, kad Jūsų kelionė iš Vokietijos į Lietuvą vyktų be jokių nepykančių netikėtumų. Tai nebus sausas techninių reikalavimų sąrašas, o gili ir praktinė analizė, paremta ilgamete patirtimi. Mes aptarsime nuo maršruto ypatumų ir dokumentų reikalavimų iki to, kaip elgtis esant nepageidaujamiems siurprizams. Kelionės organizavimas – tai ne tik tiesioginis pervežimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistikos procesas, kuriame kiekviena detalė turi savo reikšmę.

Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų, su kuriuo susiduriu, yra tas, kad „visi pervežėjai yra vienodi“. Tai toli nuo tiesos. Profesionali logistika prasideda ne tada, kai keleivis įlipa į transporto priemonę, o daug anksčiau – kai planuojamas maršrutas, tikrinamas transporto techninis būklės įrašų žurnalas ir parenkama atsakinga ekipažas. Rami kelionė yra tiesioginis rezultatas kruopščios paruošimo darbų. Todėl, jei Jūsų tikslas – nusigauti į Lietuvą saugiai, laiku ir be streso, svarbu suprasti procesą iš vidaus. Štai kodėl reikia žinoti ne tik kainą, bet ir tai, kas už ją slepiasi.

Šio straipsnio tikslas – suteikti Jums žinių, kurios leis atskirti patikimą partnerį nuo tiekėjo, siekiančio tik greito pelno, ir padėti pasiruošti kelionei taip, kad ji taptų malonu pradžios galu, o ne būtinybe. Žemiau pateikiamas išsamus DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai) skyrius, kuris atsakys į visus rūpimus klausimus, susijusius su keleivių transportu šiame populiariausiame maršrute.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie keleivių transportą iš Vokietijos į Lietuvą

1. Kokį transporto priemonės tipą pasirinkti: autobusą, mikroautobusą ar individualų pervežimą?

Pasirinkimas priklauso ne tik nuo biudžeto, bet ir nuo Jūsų prioritetų – komforto, laiko lankstumo ir grupės dydžio. Dirbant šioje srityje pastebiu, kad klientai dažnai klaidingai mano, jog autobusas visada yra pigiausias, o individualus pervežimas – tik pasiturintiųjų pasigailėjimas. Taip nėra.

Autobusų transportas yra idealus, jei keliuate didesne grupe (pvz., 40–50 žmonių) arba jei Jums svarbi kaina, o ne laiko lankstumas. Reguliarieji reisai turi griežtą tvarkaraštį. Jei Jūsų skrydis atvyksta vėlai arba susidėliojote pašnekovų, autobuso nepalauksite. Taip pat, daugelis autobusų sto didžiuosiuose miestuose (Berlyne, Miunchene, Frankfurte), todėl prireiks papildomo laiko nuvykti iki stoties.

Mikroautobusų (shuttle) transportas yra auksinis vidurysis. Tai mažos grupės (8–19 žmonių), kurios leidžia derėtis dėl išvykimo vietos ir laiko. Šiuo atveju maršrutas gali būti koreguojamas – vairuotojas gali paimti keleivius iš keleto vietų mieste ar net netoli jų namų. Mikroautobusai šiuolaikiniai, dažnai aprūpinti Wi-Fi, individualiais USB jungtimis ir patogiomis sėdynėmis, kurios gali atsilenkti (kai kurie autobusai tai neleidžia).

Individualus pervežimas (VIP transferis) yra pasirinkimas tiems, kam svarbiausia yra privatumas ir laikas. Čia Jūs nusiprenumeruojate visą automobilį sau ar šeimai. Vairuotojas laukia Jūsų nurodytoje vietoje, nustato patogų greitį, o kelionė tampa tiesioginiu pervežimu be jokių sustojimų paėmti kitų keleivių. Nors kaina yra aukštesnė, pridėtinė vertė (nerūpestingumas) dažnai atsiperka, ypač keliaujant su vaikutis ar dideliu bagažu.

2. Kiek trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą ir kokie veiksniai įtakoja trukmę?

Teoriškai atstumas nuo, tarkime, Berlyno iki Vilniaus yra apie 1000–1100 kilometrų. Jei važiuotumėte automobiliu be sustojimų ir neblogomis sąlygomis, tai užtruktų apie 10–11 valandų. Tačiau kalbant apie keleivių transportą, reikia atsižvelgti į realybę.

Standartinė kelionė trunka nuo 12 iki 16 valandų. Kodėl tokis skirtumas? Visų pirma, teisės aktai. Pagal ES eismo saugumo reglamentus, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo. Tai yra neeilinis pasirinkimas, o griežtas reikalavimas, kurio laikomasi patikimose kompanijose. Mūsų vairuotojai turi tachograus, kuris fiksuoja kiekvieną judesį, todėl „nuspurti“ neįmanoma.

Antrasis veiksnys – srautai ir statinių darbai. Maršrutas paprastai eina per Lenkiją. Aukštabalis (A2) ir S8 greitkeliai Lietuvoje ir Vokietijoje yra puikūs, tačiau kertant Lenkiją, ypač netoli Varšuvos ar Lodzės, susiduriame su intensyviu eismu. Be to, meteorologinės sąlygos žiemą gali pristabdyti judėjimą.

Trečias veiksnys – išlaipinimo punktai. Jei tai ne tiesioginis reisas, vairuotojas turi sustoti nurodytose vietose (pav., Kaune, Panevėžyje, Vilniuje) išlaipinti keleivius. Kiekvienas sustojimas mieste, įvažiavimas į degalinę, išvažiavimas užima nuo 15 iki 30 minučių. Todėl, planuodami susitikimus Lietuvoje, visada pridėkite laiko rezervą – bent 2–3 valandas po numatyto atvykimo laiko.

3. Kaip užtikrinamas keleivių ir bagažo saugumas kelyje?

Saugumas yra prioritetas nr. 1, ir tai ne tuščiai žodžiai. Per 20 metų pamenu laikus, kai kai kurie vairuotojai važiuodavo „be miego“, kad tik uždirbtų. Šiandien tokios praktikos yra neįsivaizduojamos licencijuotose kompanijose.

Pirma, techninė būklė. Visi mūsų naudojami automobiliai praeina griežtą techninę apžiūrą ne rečiau kaip kas 6 savaites (paprastai reikalavimas griežtesnis negu paprastiems automobiliams). Prieš kiekvieną išvykimą vairuotojas atlieka vizualinę patikrą: padangos, stabdžiai, apšvietimas, vairo mechanizmas.

Antra, vairuotojų paruošimas. Mūsų vairuotojai turi ne tik teises, bet ir profesines kvalifikacijos pažymėjimus (CAP kodas). Jie reguliariai lanko mokymus apie defensyvinį vairavimą, pirmąją pagalbą ir elgesį ypatingomis situacijomis.

Trečia, bagažas. Bagažas pervežamas uždarytame bagažinės skyriuje. Prieš įlipdamas į mikroautobusą, vairuotojas gali paprašyti pažymėti bagažą specialiu numeriu. Nors stebinčios bagažo sistemos nebus (tai yra brangi prabanga, kurią turi tik oro uostai), bet patikima kompanija visada duoda bagažo kvitą. Jei bagažas dingsta arba pažeidžiamas pervežėjo kaltė (kas pasitaiko retai, bet įvyksta), draudžiama civilinė atsakomybė užtikrina kompensaciją.

4. Kokius dokumentus turi pateikti keleivis ir ar yra ribojimų dėl vaiko vežimo?

Dokumentų reikalavimai yra standartiniai, tačiau dėl jų dažnai kyla nesusipratimų. Keliaujant per Šengeno erdvę (Vokietija -> Lenkija -> Lietuva), sienos kontrolės dažniausiai nėra, tačiau policija gali atlikti patrulių patikrą bet kurioje šioje zonoje.

Suaugusiems keleiviams būtina turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Vairuotojas turi teisę nepriimti keleivio be dokumento, nes tai gali baigtis dideliais baudais kompanijai bei keleivio sulaikymu patikros metu.

Dėl vaikų: taisyklės čia griežtos. Vaikai, kurių ūgis yra mažesnis kaip 150 cm, privalo būti vežami specialiose vaikiškose kėdutėse arba pritaisytuose sėdynių pakėlimuose. Dauguma patikimų pervežimų kompanijų (įskaitant mus) turi tokias kėdutes. Būtina pranešti apie vaiką ir jo amžių bei ūgį užsakančius bilietą. Jei važiuojate savo automobiliu (transferu), patariu pasirūpinti savo kėdute. Jei autobusu – susitarti dėl jos prieigos. Vaikai, aukštesni už 150 cm, gali sėdėti įprastose sėdynėse su saugos diržais.

Taip pat svarbu: jei vaiku keliaujamas vienas be tėvų, rekomenduojama turėti notarišką tėvų sutikimą vaiko išvykimui iš šalies, nors formaliai Šengeno viduje tai nebūtina, bet policija gali užduoti klausimų dėl vaiko pilietybės ar globos teisės.

5. Kaip formuojama kaina ir nuo ko ji priklauso?

Vienos iš dažniausiai girdimų frazių yra: „O kodėl kaina tokia, kaimynui užsakius buvo pigiau?“. Keleivių transporto kaina nėra fiksuotas dydis, ji yra dinaminė ir priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių.

1. Degalų kaina. Tai didžiausia išlaidų dalis (apie 30–40 %). Jei degalai Vokietijoje brangsta, keliauja ir bilietas.
2. Sezoniškumas. Nuo gegužės iki rugsėjo (vasaros sezonas) ir šventiniu laikotarpiu (Kalėdos, Naujieji) paklauga staiga išauga. Pasakojant ekonomiškai: paklausa > pasiūla = kaina aukštėja.
3. Užsakymo laikas. Paskutinės minutės bilietas visada brangesnis. Vairuotojai planuoja maršrutus savaitėmis iš anksto. Jei reikia siųsti automobilį tuščią grįžtant arba keisti planą dėl vieno keleivio, tai kainuoja brangiai.
4. Išvykimo vietos tolimumas. Jei Jūs esate ne pagrindiniame maršrute (pavyzdžiui, ne Berlyne, o mažame miestelyje Šiaurės Vokietijoje), kaina gali būti didesnė dėl papildomo kuro ir vairuotojo laiko.
5. Mokesčiai už važiavimą po miestus ir už ribojimų pažeidimus. Įvairios miesto zonos (pvz., Vokietijoje „Umweltplakette“ – ekologinės zonas) reikalauja specialių kainų.

Visada verta klausti ar kaina jau yra galutinė ar joje gali būti paslėptų mokesčių (pvz., mokestis už didelį bagažą, mokestis už gyvūno pervežimą). Profesionalios kompanijos visada pateikia galutinę sumą be jokių staigmenų.

6. Ar galima vežti gyvūnus ir kokia tvarka?

Tai labai jautrus klausimas daugeliui keleivių. Taip, gyvūnus vežti galima, tačiau tai nėra taip paprasta kaip įsodinti šunį ant kelių. Yra griežtai reglamentuotos taisyklės, kurios taikomos visoms ES šalims.

Gyvūnas privalo būti: * Mikročipuotas. (Be mikročipo neįmanoma nustatyti gyvūno tapatybės). * Turėti galiojančį pasą su skiepų nuo pasiutligės (rabies) įrašais. Skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip 21 dieną prieš kelionę (pirmą kartą skiepijant) ir visada turi būti galiojantis. * Esant Echinokoko profilaktikai (reikalavimas, keliant į Lietuvą, nors Lietuva šiuo metu yra laikoma švaria šalimi, bet geriau turėti įrašą).

Be to, gyvūnas turi būti vežamas specialioje transportinėje dėžėje (krate), kuri turi užtikrinti, kad gyvūnas neišlips ir nebus trukdyti kitiems keleiviams. Šunys negali būti laisvi salone – tai saugumo reikalavimas. Kaina už gyvūną dažnai yra tokia pati kaip už vieno keleivio bilietą arba paimamas papildomas mokestis, nes tai užima vietą ir reikalauja papildomo valymo po kelionės.

Visada praneškite apie gyvūną iš karto. Jei vairuotojas yra alergiškas arba automobilyje jau yra kitas gyvūnas (kuris gali agresyviai reaguoti), kompanija gali atsisakyti pervežimo arba pasiūlyti kitą datą. Iš anksto susitaręs, išvengsite nepykančių situacijų pačioje išvykimo vietoje.

7. Kas daro, jei atsiranda techninė problema ar avarija?

Niekas negali užtikrinti 100 %, kad techninė problema nepasitaikys. Net naujausiems „Mercedes“ ar „Volkswagen“ autobusams gali nustygti variklis arba prošlėkti padanga. Skirtumas tarp mėgėjo ir profesionalo yra tai, kaip jis elgiasi tokiu atveju.

Mūsų veiksmų algoritmas tokiu atveju yra griežtai apibrėžtas: 1. Keleivių saugumas. Vairuotojas nedelsiant sustoja saugioje vietoje, įjima pavojų šviesas ir išžiūri keleivius į saugų atstumą nuo kelio. 2. Informavimas. Vairuotojas praneša dispečeriui apie problemą. 3. Sprendimas. Jei tai maža problema (pvz., prošlėkusi padanga), ją galima išspręsti vietoje per 30–40 min. Jei rimta – dispečeris siunčia rezervinį transportą (pakeitimo automobilį).

Čia svarbu suprasti: rezervinio automobilio išvykimas gali užtrukti 1–3 valandas (priklausomai nuo to, kur jis yra dislokuotas). Profesionali kompanija niekada nepaliks keleivių šaltame kelyje be priežiūros. Jei reikia, mes organizuojame laikiną pervežimą į artimiausią kavinę ar poilsio vietą, kur laukiant bus šilta ir galima gerti kavą. Niekada neleiskite vairuotojui „taisyti“ automobilio 4 valandas, jei jis neturi tam reikiamų priemonių – geriau laukti pakeitimo.

8. Kokie yra mokėjimo būdai ir kaip užtikrintas pinigų grąžinimas, jei kelionė atšaukiama?

Mūsų srityje pinigai vis dažniau perkeliami į skaitmeninę erdvę. Dauguma kompanijų priima mokėjimus banko kortelėmis, per „PayPal“ arba „Paysera“ sistemas. Tai patogu ir saugu. Ypač svarbu gauti mokėjimo kvitą (PVM sąskaitą-faktūrą arba kvitą).

Dėl grąžinimo (refundacijos) – tai vienas sunkiausių dalykų, su kuriuo susiduria keleiviai. Jei atšaukiate kelionę Jūs (keleivis), taisyklės paprastai tokios: * Atšaukiant 48–72 val. prieš išvykimą – grąžinama 100 % (arba didelė dalis). * Atšaukiant 24 val. prieš išvykimą – grąžinama 50 % arba nieko. * Atšaukiant išvykimo dieną arba neatsiėjus – pinigai negrąžinami.