Keleivių pervežimas į Vokietiją: Visiškas gidas keliavimui su augintiniais

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena populiariausių kryptų tarp lietuvių, ieškančių darbo, studijuojančių ar tiesiog planuojančių persikelti gyventi į Vakarus. Tačiau, kai kelionės planuose atsiranda keturkojis draugas, viskas pasidaro žymiai sudėtingiau. Per daugelį metų, dirbdamas tarptautinių keleivių ir krovinių pervežimų srityje, daug kartų esu matęs, kaip žmonėms kyla nesusipratimų, nerimo ir netgi ašarų dėl neaiškumų, susijusių su augintinio gabenimu. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kad jūsų kelionė į Vokietiją su šunimi, kate ar kitu augintiniu vyktų sklandžiai, be nereikalingų rūpesčių ir, svarbiausia, legaliai.

Svarbu suprasti, kad Vokietija yra šalis, kurioje tvarka ir įstatymai – ne tušti žodžiai. Vokiečių institucijos, ypač susijusios su gyvūnų apsauga ir veterinariniu kontrolės punktu (Grenzkontrollstelle), yra labai griežtos. Net menkiausias pažeidimas arba trūkstamas dokumentas gali lemti tai, kad jums bus uždrausta įvažiuoti į šalį, o gyvūnas gali būti siunčiamas atgal arba laikamas karantinu. Tačiau nerašau šio teksto, kad jūsų išgąsdinčiau. Priešingai – tikslas yra paruošti taip, kad kelionėtumėte ramiai. Šiuolaikiniai keleivių pervežimo paslaugų tiekėjai, kurie specializuojasi maršrutuose Lietuva – Vokietija, yra gerai įgūdę tvarkyti tokias situacijas, tačiau ir keleivio pareiga būti pasiruošusiam.

Šiame gide mes išnagrinėsime visus svarbiausius aspektus: nuo būtinų veterinarinių pasų ir mikroschemų iki to, kaip pasirinkti tinkamą transportą ir kaip augintinis jaučiasi kelyje. Nesvarbu, ar keliaujate patys, ar naudojatės profesionalių vairuotojų paslaugomis, taisyklės vienos. Taigi, pasiruoškime – kelionė prasideda ne tada, kai užsivedamas variklis, o dar prieš kelias savaites namuose, prie stalo su dokumentais.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai man užduoda beveik kiekvieną kartą, suplanuodami kelionę su augintiniu į Vokietiją. Ši informacija padės išvengti dažniausių klaidų.

1. Kokius dokumentus būtina turėti, kad galima būtų įvežti augintinį į Vokietiją?

Tai, galima sakyti, pagrindas, ant kurio visa kelionė laikosi. Jei keliaujate su šunimi, kate ar ferretu (šinšila), būtina turėti tarptautinį gyvūną pasą. Tai nėra tas pats, kas veterinarinis pažymėjimas, kurį galite gauti šalia namų gydykloje. Pasas turi būti išduotas patvirtinto veterinarijos gydytojo. Jame turi būti įrašyti gyvūno duomenys (rūšis, lytis, amžius, spalva, bruožai) ir, kas svarbiausia, mikroschema numeris bei vakcinacijos istorija. Be šio paso, perėjimo sieną metu veterinaras negalės patvirtinti, kad gyvūnas yra sveikas ir atitinka reikalavimus. Taip pat rekomenduojama turėti savo asmens dokumentą, kuris patvirtintų, kad augintinys priklauso jums (nors dažniausiai užtenka paso, bet papildoma garantija niekada nekenks).

2. Ar reikalinga mikroschema, ir kokia ji turi būti?

Absoliučiai taip. Mikroschema (čipas) yra privaloma. Be jos, net jei turite pasą su visomis vakcinomis, gyvūnas gali būti laikomas neidentifikuotu ir nebus įleistas. Mikroschema turi būti ISO standarto (11784 arba 11785), kurį gali nuskaityti bet kuris sienos veterinarinės kontrolės skaitiklis. Jei jūsų šuniui įdiegta kita, ne ISO standarto schema, būtina pasirūpinti savo skaitliuku, kurį galėtumėte parodyti kontroliuojančiam pareigūnui. Beje, dažnai žmonės užmiršta patikrinti, ar skaitiklis veikia – prieš kelionę apsilankykite veterinarui ir paprašykite nuskaityti čipą, kad užtikrintumėte, jog duomenys tame pačiame pase ir čipe sutampa. Tai maža investicija, kuri gali išgelbėti nuo didelių problemų sienoje.

3. Kokios vakcinacijos yra būtinos, ir kada jos turi būti padarytos?

Svarbiausia ir vienintelė privaloma vakcina, kurią reikalauja Vokietijos įstatymai (kaip ir visos ES), yra pasiutligės vakcina. Gyvūnas turi būti paskiepytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną (tris savaites) iki planuojamo įvažiavimo į Vokietiją. Tai reiškia, kad jei paskiepėte šunį šiandien, į Vokietiją galite vykti tik po 21 dienos. Jei bandysite važiuoti anksčiau, gyvūnas nebus įleistas. Taip pat labai svarbu, kad vakcina nebūtų pasenusi. Paskutinis vakcinacijos įraš pase turi būti galiojantis (t. y., nepraėjęs nurodytas laikotarpis nuo paskutinio paskiepyjimo, dažniausiai tai 1-3 metai, priklausomai nuo preparato). Jei pasas rodo, kad vakcina nebegalioja, sieną kirsite tik su grėsmę grįžti atgal.

4. Ar reikia atlikti kraujo tyrimus (antikūnų titrų nustatymas)?

Šis klausimas dažnai kelia siaubą, tačiau atsakymas priklauso nuo to, iš kur keliaujate. Jei keliaujate iš Lietuvos (kaip ir bet kurios kitos ES šalies) tiesiogiai į Vokietiją, kraujo tyrimas nereikalingas. Antikūnų titrų nustatymas būtinas tik tada, kai keliaujate iš „trečiųjų šalių“ (šalių, neesančių ES sąraše) arba kai grįžtate iš šalių, kuriose pasiutligės rizika yra didelė. Taigi, važiuodami iš Vilniaus ar Klaipėdos į Berlyną ar Miuncheną, jums nereikia rūpintis brangiais laboratoriniais tyrimais. Užtenka galiojančios pasiutligės vakcinos.

5. Kaip pasirinkti transportą: autobusas, automobilis ar paslauga „duris į duris“?

Čia viskas priklauso nuo jūsų augintinio dydžio ir jūsų biudžeto. Autobusais (pvz., „Ecolines“, „Kautra“, „FlixBus“) galima vežti tik nedidelius gyvūnus, paprastai sveriančius ne daugiau kaip 6–8 kg, ir jie turi būti nešiojami rankinėje bagažo dėžutėje, talpinamoje po sėdyne. Dideli šunys autobusuose nepriimami. Automobiliu keliaujant patys, turite daugiau laisvės, tačiau ilgas kelias (apie 12–14 valandų) gali būti pavojingas jei neplanuojate sustojimų. Geriausias, nors ir brangesnis variantas, yra profesionalus keleivių pervežimas. Tokios kompanijos, su kuriomis aš dirbu, siūlo maršrutus „duris į duris“. Jų vairuotojai yra įgudę keliauti su gyvūnais, automobiliai pritaikyti gabenti (ventiliacija, erdvės užtvaros), o be to, jie gali padėti su dokumentų tikrinimu, jei kyla abejonių.

6. Kokios taisyklės taikomos „pavojingiems“ šunų veislėms?

Vokietija yra griežta šunų veislių atžvilgiu. Nors ES reglamentas leidžia keliauti su bet kuria veisle, kai turi teisingus dokumentus, kai kurios Vokietijos žemės (federacinės žemės) turi savo sąrašus, vadinamus „Listenhunde“. Prie jose įtrauktų veislių (pavyzdžiui, Amerikos pitbulterjeras, Bulterjeras, Tosa ir kt.) gali būti taikomi papildomi reikalavimai: privalomas antkakis su nomis, užkarda (net ir tarp savininko), o kartais reikia specialių leidimų arba patirties pažymėjimo. Jei turite šunį, kuris atrodo „pavojingu“ arba yra mišrūnas su tokių veislių krauju, būtinai iš anksto sužinokite tikslų Vokietijos žemės, į kurią keliaujate, reikalavimus. Nors dažnai turistams ar persikėlėliams darbo reikalais leidžiama atvykti, bet griežtai reikalingas tinkamas apsaugos įranga.

7. Ar leidžiama vežti jauniklius (kūdikius)?

Taip, bet su svarbia sąlyga. Jauniklis gali būti įvežtas į Vokietiją tik tada, kai jam yra ne mažiau kaip 15 savaičių (apie 3,5 mėnesio). Ir tai ne atsitiktinis skaičius. Atsiminkite taisyklę apie vakcinaciją: pirmą kartą šunys dažniausiai skiepijami būnant maždaug 12 savaičių amžiaus. Po to prasideda 21 dienų laukimo periodas, kad susiformuotų imunitetas. 12 savaičių + 3 savaitės = 15 savaičių. Jei bandysite vežti mažesnį šuniuką, jis nebus įleistas, nes nebus užtikrintas, kad jis yra apsaugotas nuo pasiutligės. Nėra išimčių – net jei veterinaras parašys pažymą, kad šuniukas sveikas, įstatymai yra griežti.

8. Kaip paruošti augintinį kelionei, kad jis jaustųsi gerai?

Fizinė pasiruošimas yra vienas dalykas, o psichologinis – kitas. Ilgos kelionės (12+ valandų) yra stresas. Prieš kelionę nepamirškite pasivaikščioti su šuniu, kad jis išsektų ir taptų ramesnis. Maistas: paskutinis ėdimas turėtų būti maždaug 4–6 valandos prieš išvykstant, kad išvengtumėte vėmimo kelyje. Vanduo – būtinas. Įsigykite kelioninį indą vandeniui, kuris neišsilieja. Jei keliaujate pervežimo kompanijos automobiliu, paprašykite vairuotojo, kad jis dažniau sustotų trumpam pasivaikščiojimui (dauguma profesionalių vairuotojų tai daro kas 3–4 valandas). Katėms palikite įprastą kraiką transportinėje dėžutėje – pažįstamas kvapas padeda nuraminti.

9. Ar galima vežti ne šunis ar kates (pvz., graužikus, roplius)?

Taip, galima, tačiau reikalavimai šiek tiek skiriasi. Graužikai (žiurkėnai, šinšilos, triušiai) ir ropliai taip pat turi būti identifikuojami (mikroschema nėra privaloma visiems, bet rekomenduojama, nors užtenka veterinarinio pažymėjimo, patvirtinančio gyvūno sveikatą). Tačiau labai svarbu pasitikrinti, ar konkretus gyvūnas nėra įtrauktas į saugomų ar invazinių rūšių sąrašą. Pavyzdžiui, kai kurios vėžlių rūšys gali būti draudžiamamos gabenti. Be to, transporto priemonės turi būti pritaikytos: negalima tiesiog nešiotis triušio ant rankų – jis turi būti tvirtai, gerai vėdinamame konteineryje, kad neištrūktų ir nekeliautų laisvai kabinete (saugumo sumetimais).

10. Kiek kainuoja augintinio pervežimas į Vokietiją?

Kainos labai varijuoja. Jei keliaujate autobusu, bilietas mažam gyvūnui gali kainuoti nuo 20 iki 50 eurų (priklausomai nuo pervežėjo). Jei naudojatės individualiomis pervežimo paslaugomis (taksi arba keleivių pervežimo kompanijos), kaina skaičiuojama atskirai ir dažnai priklauso nuo gyvūno dydžio bei užimamos vietos. Vidutiniškai vieno šuns pervežimas (nepaisant to, ar jis mažas, ar didelis) maršrutu Lietuva – Vokietija gali kainuoti nuo 80 iki 150 eurų. Dideliems šunims, reikalaujantiems atskiros būdos ar didelės erdvės, kaina gali būti ir didesnė. Verta prisiminti, kad pigiausias variantas ne visada yra geriausias jūsų augintinio gerovei. Už papildomus 30–40 eurų dažnai galite gauti patogesnį automobilį, daugiau dėmesio iš vairuotojo ir garantiją, kad gyvūnas nebus paliktas saulėkaitoje be priežiūros.

Išvada

Keleivių pervežimas į Vokietiją su augintiniu nėra tokia sudėtinga užduotis, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, jeigu viską suplanuojate atsakingai. Per savo dvidešimt metų patirtį šioje srityje esu pamatęs, kad dauguma nesklandumų kyla ne iš blogų įstatymų, o iš žmonių nekantrumos arba netikrumo. Vokietija mums suteikia aiškias gidas – mes turime tiesiog jas sekti.

Viskas, ko jums reikia, yra galiojantis pasas, mikroschema, atliktos vakcinos ir šiek tiek kantrybės. Pasirūpinkite dokumentais iš anksto, neleiskite paskutinei akimirkai. Pasirinkite patikimą pervežėją, kuris ne tik veža žmones, bet ir supranta gyvūnų poreikius. Atsiminkite, kad jūsų augintinys jaučia jūsų emocinę būseną – jei jūs ramūs, ramus bus ir jis.

Kelionė į Vokietiją gali būti puiki naujo gyvenimo pradžia jums ir jūsų nariu. Tiesiog būkite atsakingi, ir sienos kirtimas su keturkoju draugu bus tik dar viena maža kelionės dalis, o ne košmaras.