Keleivių pervežimas į Vokietiją: patogiau nei lėktuvu

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų tarp lietuvių. Nesvarbu, ar keliaujate darbo, kelionių ar sveikatos reikalais, susirasti optimalų būdą nuvykti į šią šalį visada yra iššūkis. Ilgą laiką dominavo aviabilietų pasiūla, tačiau pastaraisiais metais situacija gerokai pasikeitė. Daugelis keleivių, nusibodusi nuolatiniam skubėjimui oro uostuose, vis dažniau pasisako už autobusų bei mikroautobusų transportą. Ir tai nėra tik kainos klausimas – tai yra racionalus sprendimas, grindžiamas patogumu ir ramybe.

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, buvo galima stebėti, kaip vystosi ši rinka. Anksčiau autobusu važiuoti buvo laikoma auka dėl taupymo, šiandien tai – sąmoningas pasirinkimas už gerovę. Šiame straipsnyje mes išanalizuosime, kodėl keleivių pervežimas į Vokietiją autobusu arba tiksliau – komfortišku mikroautobusu – tampa ne tik pranašesniu, bet ir gerokai patogesniu sprendimu lyginant su skraidymu. Mes pažvelgsime ne tik į akivaizdžius dalykus, tokius kaip kaina, bet ir į subtilius, bet svarbius aspektus: psichologinį komfortą, laiko naudojimą ir logistikos paprastumą.

Vokietija yra netoli, tačiau geografiškai tai vis tiek kelionė, reikalaujanti apie 14–18 valandų kelio automobiliu, arba maždaug 2–3 valandų skrydžio. Tačiau šie skaičiai yra apgaulingi. Skaičiuodami „nuo durų iki durų“ laiką, dažnai pasirodo, kad lėktuvas praranda savo greičio pranašumą. Be to, šiuolaikiniai keleiviniai automobiliai jau nebeprimena tų senų, triukšmingų ir dūzgiančių „monstrų“. Dabartinės „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“ ar „Neoplan“ technologijos siūlo palyginti su oro uostu nenusileidžiančius komforto lygį: individualią ventiliaciją, ergonomiškas sėdynes, WiFi ryšį, galimybę laidai krauti įrenginius net važiuojant. Tai visiškai pakeičia kelionės patirtį.

Svarbu paminėti ir lankstumą. Aviacija pasižymi griežta tvarka – turi būti oro uoste 2 valandas prieš skrydį, turii laukti registracijos, saugos patikros, o po to dar laukti lagaminų. Autobusu kelionėje šių procedūrų nėra. Atvykstate į susitikimo vietą (pvz., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar net mažesnėse gyvenvietėse), paliksite lagaminus vairuotojo priežiūroje ir sėdate į savo vietą. Nėra jokių skysčių apribojimų, nereikia išsižioti batams ar tuščinti kišenių. Visas dėmesys sutelkiamas ne ties procedūromis, o ties Jūsų poilsiu ar darbu kelyje.

Taip pat negalima pamiršti ir ekologijos. Nors tai gali atrodyti kaip antraeilis dalykas, vis daugiau žmonių rūpinasi savo anglies pėdsaku. Vieno keleivio pervežimas autobusu yra kelis kartus mažiau kenksmingas aplinkai nei skrydis. Tačiau net jei ekologija Jums nėra pirmoje vietoje, faktas, kad autobusu galite nuvykti tiesiai į mažą Vokietijos miestelį, o ne tik į didelį oro uostą, o iš ten važiuoti traukiniu ar taksi, yra lemtingas. „Door-to-door“ (nuo durų iki durų) principas, kurį siūlo daugelis pervežėjų, yra tas auksinis standartas, kurio oro linijos tiesiog gali pasiūlyti.

Šiame straipsnyje mes Gilinsimės į visas šias nuanses, atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus ir padėsime Jums nuspręsti, kodėl kitą kartą keliaujant į Vokietiją verta atsisakyti streso oro uoste ir pasirinkti ramią, patogią kelionę žemele.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformuluota 10 klausimų, kuriuos dažniausiai užduoda klientai, svarstydami apie kelionę į Vokietiją, bei išsamūs atsakymai, padėsiantys suprasti visus niuansus.

1. Ar tikrai autobusu į Vokietiją važiuoja ilgiau nei lėktuvu, jei įskaičiuoti visą kelionės laiką?

Tai yra klasikinis klausimas, ir atsakymas gali nustebinti. Techniškai lėktuvu ore praleidžiate mažiau laiko (apie 2–2,5 valandos), tačiau bendras kelionės laikas „nuo durų iki durų“ dažnai būna panašus, o kartais ir ilgesnis skrendant. Skaičiuokime: jei gyvenate ne Vilniuje ar Kaune, o pavyzdžiui, Ukmergėje ar Panevėžyte, Jums reikia nuvykti į Vilniaus ar Kauno oro uostą. Tai užima 1–2 valandas. Tada būtina atvykti bent 2 valandas prieš skrydį. Pačios skrydžio trukmė – 2 valandos. Atvykę į Vokietijos oro uostą (pvz., Frankfurtą, Miuncheną ar Berlyną), Jums reikia 30–60 minučių išlipti, paimti lagaminus ir gauti į transportą. Jei Jūsų galutinis tikslas yra ne didmiestis, o mažesnis miestas (pvz., Dortmundas, Štutgartas ar net mažesnė gyvenvietė), dar reikia 2–4 valandų traukiniu ar autobusu nuvykti į vietą. Sumuojant, gaunasi 8–10 valandų nuo išvykimo iš namų iki atvykimo į paskirties vietą.

Autobusu (ypač mikroautobusu) situacija kitokia. Jūs sėdate į automobilį artimiausioje stotelėje arba tiesiogiai Jūsų mieste (daugelis maršrutų surenkami keleiviai iš visos Lietuvos). Kelionė trunka apie 16–18 valandų, tačiau šį laiką Jūs praleidžiate ramybėje: galite miegoti, skaityti, dirbti kompiuteriu ar žiūrėti filmus. Jums nereikia niekas daryti, tik sėdėti. Taigi, nors fizinis laikas gali būti ilgesnis, psichologiškai jis praeina greičiau, nes nėra streso, nuovargio ir nuolatinės koncentracijos reikalaujančių persėdimų. Be to, dauguma pervežimų vyksta naktį, taigi Jūs tiesiog užmiegate vienoje šalyje ir pažadate kitoje.

2. Kaip atrodo bagažo apribojimai palyginti su low-cost aviakompanijomis?

Tai viena didžiausių autobusų pervežimo pranašumo sričių. Skrendant pigiomis avialinijomis (Ryanair, Wizz Air), kiekvienas papildomas kilogramas arba rankinis bagažas, viršijantis nustatytus matmenis, kainuoja brangiai. Dažnai keleiviai turi stengtis sudėti visus reikmenis į mažą rankinį bagažą, kas sukelia didelį nepatogumą.

Keleivių pervežime į Vokietiją bagažo taisyklės daugiausia priklauso nuo pervežėjo, tačiau standartinė praktika yra žymiai liberalesnė. Paprastai kiekvienas keleivis gali pasiimti nemokamai vieną didelį lagaminą (svoris dažnai siekia 20–30 kg, o kartais net daugiau) ir vieną rankinę bagažą (kuprinę ar piniginę), kurią galima laikyti su savimi salone. Šiuolaikiškuose mikroautobusuose (pvz., „Volkswagen Caravelle“ ar „Mercedes Vito“) dažnai yra erdvūs bagažinės skyriai, kur lengvai telpa dideliški lagaminai, sportinės inventorios, net dviračiai (iš anksto susitarus). Tai yra ypatingai svarbu tiems, who vyksta į Vokietiją ilgesniam laikui gyventi arba dirbti, nes reikia pasiimti daug daiktų. Nereikia bijoti, kad Jūsų lagaminą atmes ar pridės papildomus 50 eurų mokestį už kiekvieną centimetrą.

3. Ar kelionė autobusu yra saugi ir kokie vairuotojų reikalavimai?

Saugumas yra aukščiausias prioritetas sėkmingam pervežėjui. Dirbant šioje srityje, galiu drąsiai pasakyti, kad standartai šiuo metu yra neįtikėtinai aukšti. Visi tarptautiniai vairuotojai turi turėti specialias teises (95 kodą), leidžiančias vairuoti keleivinius transporto priemones. Be to, jie privalo nuolat lankyti medicininius patikrinimus, kad užtikrintų, kad yra visiškai sveiki ir budrūs.

Techninė transporto priemonių priežiūra taip pat yra griežtai reguliuojama. Autobusai ir mikroautobusiai privalo būti techniškai aptarnaujami kas tam tikrą laikotarpį (TO), o prieš kiekvieną kelionę vairuotojas atlieka vizualinę patikrą. Labai svarbus dalykas – tachografai. Tai įrenginiai, kurie tiksliai fiksuoja vairuotojo darbo laiką, poilsį ir greitį. Vairuotojai negali vairuoti daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o turi ilgas poilsio pertraukas (9 valandų kas dieną). Tai reiškia, kad Jums vairuotojas niekada neužmigs prie vairo ir nevažiuos virš greičio, nes sistema tai užfiksuoja, o baudos yra milžiniškos. Lyginant su asmeniniu automobiliu ar net taksi, kur vairuotojai gali pervargti, reguliaraus autobuso maršruto vairuotojas yra apsaugotas daugybės taisyklių, užtikrinančių keleivių saugumą.

4. Kokį komfortą siūlo šiuolaikiniai autobusai ar mikroautobusai?

Įsivaizduokite seną, dūzgiantį autobusą be kondicionieriaus – tai senovė. Šiandien rinkoje dominuoja modernūs modeliai. Dideliuose autobusuose (pvz., „Neoplan Cityliner“ ar „Setra“) sėdynės dažnai yra pritaikytos ilgoms kelionėms: giliai, atlenkiamos, su porankiais, kojų atramomis, individualiais skaitymo lemputėmis ir ventiliacijos angomis. Kiekviename sėdimoje vietoje yra USB arba 220V lizdai elektroniniams prietaisams įkrauti.

Mikroautobusai, kurie dažnai vykdo maršrutus „nuo durų iki durų“, siūlo dar didesnį komfortą dėl mažesnio keleivių skaičiaus (paprastai 6–8 žmonės). Jums nereikia gimdžytis pro eilę, norint išeiti į tualeto pertrauką. Ervės kiekvienam keleiviui yra daugiau, o kelionė tampa labai privati. Be to, dauguma šių transporto priemonių yra pritaikytos važiuoti žiemos sąlygomis – turi galingus šildytuvus, o vasarą – veikiantį kondicionierių. Daugelis pervežėjų siūlo nemokamą WiFi ryšį (nors kokybė kelyje gali svyruoti, bet el. pašto ar pranešimų patikrinimui užtenka) bei nemokamą gėrimą (vanduo, kava). Tai sukuria atmosferą, panašią į gyvenamąjį kambarį ant ratais.

5. Kiek kainuoja bilietas ir ar yra užslėptų mokesčių?

Vienas pagrindinių argumentų renkantis transportą yra kaina. Aviabilietų kainos yra labai volatilios – priklauso nuo sezono, dienos, užsakymo laiko ir kt. Pigiausias bilietas gali kainuoti ir 30 eurų, tačiau pridėkite 60 eurų už bagažą, 20 eurų už vietą automobilyje į oro uostą, 10 eurų už kavę oro uoste – ir galutinė suma išauga. Be to, aviakompanijos dažnai taiko mokestį už mokėjimą kortele.

Autobuso bilieto kaina paprastai yra fiksuota ir aiškiai nurodyta nuo pat pradžių. Vidutinė bilieto kaina į Vokietiją svyruoja nuo 80 iki 120 eurų (priklausomai nuo atstumo, pvz., į Miuncheną brangiau nei į Berlyną). Šioje kainoje dažnai jau yra įskaičiuoti visi mokesčiai, bagažas ir netgi gėrimai kelyje. Nėra jokių staigmenų atsiskaitymo metu. Be to, daugelis pervežėjų siūlo nuolaidas vaikams, studentams, grupėms ar nuolatiniams klientams. Taigi, lyginant bendrą išlaidų sumą, autobusas dažnai išeiga 20–40% pigiau nei lėktuvas, o kartais ir pigiau nei važiavimas savo automobiliu (atsižvelgiant į degalų kainą, amortizaciją ir kelių mokesčius Vokietijoje).

6. Ar įmanoma užsisakyti pervežimą tiesiai į mano gyvenamąją vietą arba iš jos?

Tai yra vienas patogiausių dalykų, kurį siūlo šiuolaikiniai keleivių pervežimai. Didžiosios autobusų kompanijos (pvz., Lux Express, Ecolines) važiuoja pagal fiksuotą grafiką ir stovi didžiuosiuose autobusų stotyse. Tačiau rinkoje yra daug smulkių ir vidutinių pervežėjų, kurie siūlo „Individualų pervežimą“ arba „Mikroautobusų maršrutus“.

Tokiu atveju Jūsų kelionė gali prasidėti tiesiai ties Jūsų namų arba darbo vieta. Pavyzdžiui, vairuotojas gali atvažiuoti pas Jus į Alytų, Kaune ar net atokiame kaime paimti ir nukreipti tiesiai į reikiamą miestą Vokietijoje (pvz., Hanoverį ar Niurnbergą). Tai išlaisvina nuo būtinybės važiuoti į Vilniaus autobusų stotį, laukti ten, tempti lagaminus. Taip pat ir atvykus – Jūsų laukia ne autobusų stotis miesto pakraštyje, o adresas, kurį nurodėte. Tai ypatingai aktualu tiems, who veža daug bagažo ar vaikus su savimi.

7. Kaip sužinoti, kur mane išlaipins autobusas Vokietijoje?

Nuo tada, kai susisiekiate su pervežėju, visą informaciją turi gauti iš anksto. Patikimi pervežėjai visada siunčia žinutes su vairuotojo telefono numeriu, automobilio valstybiniais numeriais ir tiksliu išlipimo vietos adresu arba susitikimo tašku.

Vokietijoje dažniausiai išlipimo vietos yra strategiškai patogiose vietose: didžiųjų stočių aikštėse, prie prekybos centrų (kur yra vietos sustoti ir saugu išlipti) arba tiesiogiai prie kliento namų. Jei kelionė vyksta fiksuotu maršrutu, informacija pateikiama užsakymo formoje. Svarbu pasitikrinti, ar nėra reikalavimo išlipti prie „Autohof“ (automobilių stotelių prie autostradų), kas gali reikšti, kad teks važiuoti traukiniu iki miesto centro. Tačiau dauguma lietuviškų pervežėjų stengiasi pristatyti keleivius kuo arčiau jų galutinio tikslo, todėl „nuo durų iki durų“ paslauga čia yra standartas, o ne išimtis.

8. Ar galima keisti bilietą ar atšaukti kelionę, jei planai pasikeičia?

Šiuo atžvilgiu aviakompanijos yra griežtos – pigūs bilietai dažnai būna negrąžinami, o keitimas kainuoja beveik tiek, kiek ir naujas bilietas. Autobusų pervežėjų politikos dažnai yra lankstesnės ir žmogiškesnės.

Nors taisyklės priklauso nuo konkretaus pervežėjo, dažnai bilietus galima pakeisti arba grąžinti pranešus bent 24–48 valandas prieš išvykimą.