Keleivių ir daiktų transportavimas iš Vokietijos greitai: Vadovas ir patarimai

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių, o kasdieninis tarp šalių susisiekimas yra ne tik verslo reikalas, bet ir gyvenimo būdo dalis. Tūkstančiai lietuvių dirba Vokietijoje, veda verslą, grįžta į tėvynę arba tiesiog planuoja atostogas. Be to, didžiulė prekių srautas, įskaitant automobilius, baldus, statybines medžiagas ir asmeninius daiktus, nuolatos juda šia kryptimi. Būtent todėl kyla natūralus poreikis greitam, patikimam ir saugiam keleivių bei krovinių pervežimui.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu patyręs visus galimus logistikos niuansus – nuo paprastų siuntų iki sudėtingų projektinių krovinių. Dažnai klientai, kreipiantys į mus pagalbos, svajoja apie „teleportaciją“: nori, kad daiktas ar asmuo atsirastų vietoje akimirką. Nors fizikos dėsniai mums nelengvina, tačiau profesionali logistika gali trumpinti laiką ir pašalinti nereikalingą stresą. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, kaip užtikrinti sklandų greitą pervežimą iš Vokietijos, ką reikia žinoti ruošiantis kelionei ir kodėl kaina visada nėra vienintelis kriterijus.

Svarbiausia suprasti, kad „greitas“ reiškia ne tik važiavimą dideliu greičiu, kas kelyje yra nelegalu ir pavojinga. „Greitas“ logistikoje reiškia optimaliai suplanuotą maršrutą, efektyvų laiko valdymą, be jokių nereikalingų sustojimų, ir greitą dokumentų bei krovos darbų organizavimą. Kai kalbame apie keleivių pervežimą, čia svarbu keleivio komfortas ir laiko taupymas, o kalbant apie daiktus – jų saugumas ir terminiškumas.

Šiuo metu rinka pasiūlo įvairių sprendimų: nuo pigių autobusų bilietų iki individualių automobilių pervežimų, bei nuo paštų siuntų iki pilnavertių krovinių konteinerių gabenimo. Tačiau pasirinkti tinkamą būdą būna sudėtinga. Žemiau išsamiai aptarsime dažniausiai kylančius klausimus, kad galėtumėte priimti apgalvotą sprendimą ir išvengti nereikalingų nesusipratimų ar paslėptų mokesčių.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai užduoda man kasdien. Jie padės suprasti procesą ir išvengti tipiškų klaidų.

1. Kiek laiko užtrunka keleivių arba krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Atsakymas priklauso nuo konkretaus Vokietijos regiono, tačiau vidutiniškai kalbant apie atstumą nuo Berlyno, Miuncheno ar Frankfurto iki Vilniaus, tai yra apie 1000–1300 kilometrų. Esant normalioms meteorologinėms sąlygoms ir nepernelyg intensyviam eismui, vairuotojas gali įveikti šį atstumą maždaug per 12–14 valandų vairavimo. Tačiau logistikoje negalime skaičiuoti tik vairavimo laiko.

Reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimą. Pagal ES reguliavimą, vairuotojas privalo daryti pertraukas, todėl ilgiausios kelionės trunka apie 18–20 valandų iš Durų iki Durų (door-to-door). Jei keleivio ar krovinio paimimas vyksta atokiuose Vokietijos rajonuose (pvz., pietuose netoli Austrijos sienos ar šiaurėje netoli Danijos), prie šio laiko reikia pridėti dar 2–4 valandas. Taigi, dažniausiai klientas gauna savo daiktus ar atvyksta į tą vietą per vieną pilną dieną arba nakį. Esu matęs atvejų, kai dėl techninių problemų ar blogų oro sąlygų žiemos metu (ypač Lenkijoje ir Vakarų Lietuvoje) kelionė užtrukdavo ir 24 ar daugiau valandų, todėl visada rekomenduoju planuoti kelionę su nedideliu laiko rezervu.

2. Ar keleiviui reikia mokėti už bagažą, jeigu jis keliauja tuo pačiu automobiliu, kuriuo gabenami krovinių dalys?

Tai labai dažnas ir gana pavojingas klausimas, rodantis kliento pasitikėjimo stygiumį. Jeigu pasinaudojate paslaugomis, kurios teikiamos kaip „keleivių pervežimas“, automobilis turi būti pritaikytas keleiviams, o bagažas, kurį jis pasiima su savimi, yra įskaitomas į bilieto kainą (tam tikrais standartiniais kiekiais, pvz., 2 lagaminai). Tačiau jeigu kalbame apie krovinių pervežimą, kai klientas nori, kad vairuotojas nuvežtų didelę siuntą (pvz., šaldytuvą, sofa, motociklą) ir tuo pačiu nuvežtų patį keleivį, tai jau yra kombinuota paslauga.

Tokiu atveju kainos formavimas yra kitoks. Daiktas užima erdvę, kurios galima nebeįtraukti į kitų krovinių konsolidaciją (kai gabenama keleivių daiktų iš kelių siuntėjų vienu automobiliu). Todėl toks paslaugos tipas paprastai kainuoja brangiau nei paprastas keleivių bilietas, bet pigiau nei užsakomas atskiras krovininis automobilis vienam daiktui. Svarbiausia – iškarto išsiaiškinti su vadybininku: ar tai keleivio bagažas, ar jis yra traktuojamas kaip komercinis krovinys, nes nuo to priklauso draudimas ir atsakomybė.

3. Kokius daiktus draudžiama vežti iš Vokietijos, ir kodėl tai svarbu žinoti?

Per savo dvidešimtmetę patirtį esu matęs, kaip nesąmoningi bandymai išvežti draudžiamus daiktus baigdavosi dideliais baudais ar net baudžiamąja atsakomybe. Vokietija yra griežtai reglamentuojanti šalies, o Lietuva taip pat laikosi ES ir tarptautinių taisyklių. Absoliučiai draudžiama vežti narkotikus, ginklus (be specialių leidimų), psichotropines medžiagas.

Taip pat yra apribojimų gyvūnų pervežimui – negalima tiesiog pasiimti šuns ar katės be veterinarinio paso, mikroschemos ir antirabių skiepų pažymos. Dažnai klientai nori išvežti techninį alkoholį ar didelius kiekius tabako gaminių. Čia veikia akcizų normatyvai: asmeninis poreikis leidžia įvežti tam tikrą kiekį (pvz., 800 cigaretės), o viršijus šią normą, reikia mokėti Lietuvoje akcizų mokesčius, o jei ne deklaruoja – tai yra kontrabanda. Be to, nerekomenduojama vežti gaisrų pavojingų medžiagų (benzinas kanistruose, degiosios aerozolės dideliais kiekiais) be specialaus ADR sertifikato transportui. Vairuotojas turi teisę atmesti tokią siuntą įkrovos metu, kadangi keliauja ne jis vienas, o atsakomybė už visus keleivius ir krovinius tenka vežėjui.

4. Kaip susiformuoja kaina? Kodėl vieną kartą pigiau, kitą – brangiau?

Kainos formavimas logistikoje yra kompleksinis procesas, ne tiesiog „atstumas padaugintas iš kuro kainos“. Pirmiausia, kuro kaina. Ji svyruoja, ir Vokietijoje bei Lenkijoje kuras gali skirtis. Antra, kelių mokesčiai. Vokietijoje ir Lenkijoje (ir kitose šalyse) yra mokami keliai (vignettes arba mokami tuneliai, tiltai). Trečia, ir galbūt svarbiausia – grįžtamojo krovinio (backload) buvimas.

Jeigu mūsų vairuotojas veža keleivį iš Vokietijos į Lietuvą, jis vaziuoja uždirbdamas. Jeigu jis turi grįžti tuščias atgal į Vokietiją, tai yra nuostolis, todėl kaina keleiviui gali būti padidinta, kad padengtų grįžimo išlaidas. Tačiau jeigu mes žinome, kad tame pačiame laike yra užsakymas iš Lietuvos į Vokietiją, mes galime pasiūlyti žymiai pigesnę kainą, nes maršrutas tampa „ratu“ ir efektyvesniu. Taip pat į kainą įeina vairuotojo darbo užmokestis, automobilio amortizacija, draudimas ir PVM. Visada klauskite, ar kaina yra galutinė, ar joje gali būti papildomų priemokų už piktą valandą (naktinį reisą) ar už sunkų krovimą.

5. Ar reikia daryti muitinės deklaraciją, jeigu pervežame daiktus iš Vokietijos į Lietuvą?

Kadangi abi šalys yra Europos Sąjungos (ES) narės ir Šengeno erdvės dalis, tai daugeliu atvejų muitinės procedūros nėra taip sudėtingos kaip pervežant iš trečiųjų šalių (pvz., iš Jungtinės Karalystės ar JAV). T.y., muitų mokėti nereikia, nes prekių cirkuliacija ES viduje yra laisva.

Tačiau yra svarbių išimčių. Jeigu pervežate naujas prekes, kurios yra skirtos prekybai (pirkote Vokietijoje didmena ir vežate parduoti Lietuvoje), tai jau yra komercinis vežimas, o ne asmeninis poreikis. Tokiu atveju reikia PVM mokėtojo statuso, Sąskaitų-faktūrų ir galbūt EMCS sistemos deklaravimo, jei tai yra akcizuojamos prekės (alkoholis, tabakas, kuras). Taip pat, jeigu pervežate daugiau kaip 10 000 eurų grynaisiais pinigais (arba atitinkamą sumą kitomis valiutomis), būtina deklaruoti šias grynuosius pinigus muitinėje neatsižvelgiant į tai, kad tai ES viduje. Ignoruoti šią taisyklę griežtai nerekomenduoju, nes pinigus gali konfiskuoti. Paprastiems asmenims, vežantiems savo naudotus daiktus (pvz., keldamantis gyventi), dažniausiai nereikia jokių dokumentų, išskyrus galimą vertės deklaravimą, jei daiktai yra labai brangūs ir neabejotinai ne asmeninio naudojimo (tai retas atvejis, bet įmanomas).

6. Kaip užtikrinamas krovinio ar keleivio saugumas kelyje?

Saugumas yra mano, kaip profesionalo, prioritetas nr. 1. Pradedant nuo techninės automobilio priežiūros. Mūsų automobiliai yra tikrinami prieš kiekvieną išvykimą: stabdžiai, padangos (ypač svarbu žiemą), padangų slėgis, šviesos. Keleivių pervežimui naudojami patikimi, dažniausiai ne senesni kaip 5-7 metų, lengvieji automobiliai (pvz., VW T-Craft, Mercedes-Benz Vito), kurie turi aukštą saugumo įvertinimą.

Krovinių atveju svarbu fiksavimas. Daiktai negali liesti vienas kito, jei jie gali subraižyti, turi būti užtvirtinti diržais, o įtarpos užpildytos putomis ar kita medžiaga, kad neišsiristų posūkiuose. Taip pat visi mūsų vairuotojai turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus (95 kodas – krovininiai, 97 kodas – keleiviniai), kas reiškia, jie yra išlaikę specialius egzaminus apie eismo taisykles, pirmosios pagalbos ir krovos tvarkymą. Be to, kiekvienas transportas yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu (KASKO arba Transporto draudimas), o kroviniai – CMR draudimu, kuris padengia žalą, jeigu krovinys būtų sugadintas ar dingęs pervežimo metu dėl vežėjo kaltės.

7. Kokio tipo transportas naudojamas? Kuo pasirinkti tarp „Bourlet“, furgono ar mikroautobuso?

Pasirinkimas priklauso nuo krovinio dydžio ir keleivių skaičiaus. Jeigu keliaujate 1-4 asmenys su standartiniu bagažu, optimalus variantas yra erdvus mikroautobuso tipo automobilis (Vanas). Jis suteikia komfortą, vietą kojoms ir bagažinės skyrių, kuris neatsiriboja nuo keleivių salono (kaip tai būna sedane).

Jei reikia pervežti didelį kiekį daiktų (pvz., visą buto baldus, statybines medžiagas, motociklą), reikės krovininio furgono. Tokiu atveju keleiviai paprastai sėdi atskiroje kabinoje su vairuotoju (2 vietos), o visas užpakalinis skyrius užpildytas kroviniu. Yra ir „Bourlet“ (būrelis) tipo automobilių – tai sunkvežimiai su atskira keleivių kabina (pvz., 7 vietų) ir dideliu kroviniu skyriumi gale. Tai puikus sprendimas, kai reikia pervežti didelę šeimą (5-6 žmones) ir visą jų turtą vienu metu, keldamasis gyventi. Tokiu atveju nereikia ruošti dviejų skirtingų mašinų – viskas vyksta vienu metu, kas labai padeda stengiantis išlaikyti šeimą kartą ir neprarasti daiktų iš akies.

8. Kiek laiko iš anksto reikia užsakyti transportą?

„Kuo anksčiau, tuo geriau“ – tai logistikoje veikia be išimčių. Idealiu atveju, jeigu planuojate kelionę ar krovinių pervežimą, reikėtų kreiptis mažiausiai savaitę – dvi prieš tai. Tai leidžia mums surasti optimalų vairuotoją, suderinti maršrutą su kitais užsakymais ir pasiūlyti geriausią kainą.

Tačiau gyvenumas dažnai prikelia staigmenų. Dirbame taip, kad galėtume pasiūlyti sprendimą ir ekstremaliomis situacijomis – per 24 valandas ar net tą pačią dieną. Čia turi būti suprantama, kad „greitas reisas“ ar „skubus pervežimas“ (express) paprastai kainuoja 30–50 proc. brangiau, nes tenka ištraukti vairuotoją iš kitų planų, siųsti tuščią mašiną ar dirbti naktį. Jeigu galite laukti, būkite kantrūs – tai sutaupys nemažai pinigų. Jeigu laiko nėra – mokėkite už greitį. Taip pat svarbu paminėti šventes (Kalėdos, Velykos, Naujieji) – tais laikotarpiais reikia rezervuoti transportą net 2-3 savaites iš anksto, nes laisvų mašinų beveik nebūna.

9. Kas vyksta, jei pasikeičia planai ar vėluojate susitikti vairuotojui?

Tai vienas dažniausių streso šaltinių. Vairuotojas gali atvykti į nurodytą adresą, o kliento nebūti. Tokiu atveju reikia nedelsiant susisiekti su vadyba ar vairuotoju. Profesionalios transporto kompanijos turi tvarką: vairuotojas laukia nustatytą laiką (paprastai 30–60 minučių) nemokamai. Jeigu laukimas pratęsiamas, gali būti taikoma mokestis už laukimo valandą.

Tai logiška, nes vairuotojo laikas – tai pinigai, ir jis gali vėluoti į kitą užsakymą (pvz., kitiems keleiviams ar kroviniams). Jeigu planai keičiasi, praneškite iš karto. Mes stengiamės būti lankstūs – jeigu įmanoma, vairuotojas gali pakeisti maršruto eiliškumą arba atvykti vėliau, jeigu tai nežeidžia kitų klientų interesų. Jeigu visgi susitikimas neįvyksta ir krovinio/keleivio nepaimame, gali būti taikomas baudas mokestis (storno mokestis) už padarytą nuostolį ir praleistą laiką, todėl atsakomybė ir komunikacija čia yra raktas.

10. Kodėl verta rinktis profesionalią transporto kompaniją o ne „vairuotoją iš skelbimo“?

Šis klausimas yra apie pinigus, saugumą ir ramybę. Skelbimuose (pvz., „Vežu iš Vokietijos į Lietuvą“) dažnai siūlo savo paslaugas fiziniai asmenys, kurie turi automobilį ir nori užsidirbti. Jų kaina gali atrodyti labai viliojanti. Tačiau kas slepiasi už to?

Profesionali kompanija turi: 1. Draudimą. Jeigu fizinis asmuo pataikys į avariją ir sugadins jūsų brangų krovinį, tikimybė gauti visą kompensaciją yra minimali. Dažnai jie neturi teisingų draudimų komerciniam pervežimui. 2. *Atsakomybę.